Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos R. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato

Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-817/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19980-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.;

1.1.9.7.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.4.6.4.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. K. ir jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos R. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato.

Baudžiamoji byla Nr. 1-986-804/2022 nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. išieškotina konfiskuotino turto, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones) – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ,,Regitra“, pavedant perdavimą atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžiu paskirtos turto dalies konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis 2022 m. birželio 3 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – terminą nustatyti 3 metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2022 m. birželio 3 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – įpareigojant įmoką sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, pakeisti A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – formą – iš konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (5 000 Eur) į A. K. priklausančio turto konfiskavimą („Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašoma paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo sprendimo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Likusios Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalies prašo nekeisti.

2.1 Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai A. K. paskyrė aiškiai per švelnų – 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą (BK 68 straipsnis); nepagrįstai nesvarstė baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrimo A. K. klausimo (BK 71 straipsnis); nepagrįstai A. K. pritaikė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – formą – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimą) (BK 72 straipsnis).

2.1.1 Apeliaciniame skunde dėl A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – numatytos BK 68 straipsnyje, nurodoma, kad šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per švelnus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimui, kas nulėmė aiškiai per švelnų paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra 3 metai. Nagrinėjamu atveju A. K. pasielgė itin neatsakingai, išgėręs alkoholio iš karto sėdo prie vairo, nuvažiavo apie 15 kilometrų atstumą, padarė eismo įvykį, per kurį buvo apgadintas ne tik jo, bet ir liudytojo V. L. automobiliai, o taip pat buvo užvažiavęs ant žiedinės sankryžos vidinio bortelio, ant saugos salelės bei 2 kartus ant dviračių tako ir pėsčiųjų tako bortelių, jo automobilio variklį užgesino ne jis pats, o policijos pareigūnas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta dar skaudesnių pasekmių. A. K. per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 5 kartus tik dėl KET pažeidimų (taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis padarė eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Aplinkybės, jog A. K. buvo sulaikytas neblaivus, kai jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, mieste, netoli (duomenys neskelbtini), vasaros metu, darbo dienos (penktadienio) vakare, apie 19.00 val., kai žmonių ir automobilių eismas tokiu metu būna itin didelis, leidžia daryti išvadą, jog A. K. nėra drausmingas eismo dalyvis, savo specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, yra linkęs pažeisti KET, o šiuo atveju tai padarė itin šiurkščiai. Todėl, net ir esant byloje nustatytai baudžiamąją atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustačius baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apelianto vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas 2 metams yra neproporcingas ir nepakankamas. Šiuo atveju A. K. patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl turi prioritetą prieš asmeninius interesus. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pagal laidavimą A. K. paskirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas didintinas iki 3 metų, atitinkančių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkį, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2022 m. birželio 3 d.

2.1.2 Apeliaciniame skunde dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – numatytos BK 71 straipsnyje, nurodoma, kad nors apeliantas ir prašė pirmosios instancijos teismo A. K. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas net nesvarstė klausimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Kaip matyti, A. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jam nepaskiriama, teistumas taip pat neatsiranda, todėl, apelianto vertinimu, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir siekiant išvengti nebaudžiamumo nuostatų formavimosi, šiuo atveju yra tikslinga A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini), ją sumokant per 10 mėnesių, t. y. po 50 Eur per mėnesį, kas neturės didelės įtakos A. K. finansinei padėčiai, tačiau užtikrins baudžiamojo poveikio priemonių prevencinę paskirtį ir turės įtakos, siekiant išvengti nebaudžiamumo nuostatų formavimosi. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pagal laidavimą A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių, t. y. po 50 Eur per mėnesį.

2.1.3 Apeliaciniame skunde dėl A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – numatytos BK 72 straipsnyje, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskyrė A. K. turto konfiskavimą, tačiau tinkamai ir pakankamai neįvertinęs aplinkybės, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso būtent A. K.. Kaip matyti, A. K. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kuris atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius, todėl jo konfiskavimas yra galimas. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. K. nepagrįstai paskyrė dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kadangi aplinkybės, jog A. K. yra (duomenys neskelbtini), gauna nedidelę (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo priemonė yra jo šeimos turtas, kuriuo, be jo, naudojasi ir kiti jo šeimos nariai, yra užsikodavęs nuo alkoholio, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti paskirtos poveikio priemonės švelninimą, t. y. konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo paskyrimą. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskirti nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės išieškojimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas nepažeistų proporcingumo principo ir yra būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pagal laidavimą A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – keistina į nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. K. prašo netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį.

3.1 Atsiliepime nurodoma, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, objektyvus ir atitinkantis įstatymus, dėl ko nėra pagrindo jo keisti. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Remiantis teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai ir, kad teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50- 788/2018).

3.2 Atsiliepime nurodoma, kad A. K. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino visas įvykio aplinkybes, labai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingu ir atidžiu vairuotoju. Taip pat nurodoma, jog toks įvykis jam atsitiko pirmą kartą gyvenime ir tai jam buvo labai didelė gyvenimo pamoka. Pažymima, kad jis praeityje nebuvo teistas, nėra anksčiau turėjęs tokio pobūdžio administracinių nusižengimų, nėra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, išklausė kursus dėl alkoholio žalos, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, po šio įvykio padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio.

3.3 Atsiliepime dėl A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – numatytos BK 68 straipsnyje, nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga ir būtina, juolab, kad jo žmona nevairuoja ir neturi teisės vairuoti.

3.4 Atsiliepime dėl A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – numatytos BK 72 straipsnyje, nurodoma, kad automobilis „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iš bendrų viso gyvenimo šeimos piniginių santaupų. Šiuo atveju konfiskavus automobilį, nukentėtų ne tik jis, bet ir jo žmona. Šiuo metu jie nebegalėtų nusipirkti kito automobilio. Taigi pirmosios instancijos teismas, išieškodamas iš A. K. konfiskuotino turto, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur, atsižvelgė į proporcingumo principą, į tai, kad jis su žmona yra (duomenys neskelbtini) bei tai, kad bus pasiekti nuobaudos tikslai. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus, ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat, ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-l86-942/2018, 2K-262-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos tam tikra dalis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTYwLTMxMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-560-312/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-560-312/2017">1A-560-312/2017</a>, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. K. ir jo gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, taip pat A. K. pritaikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nesutinka su A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) nustatytu terminu (prašo jos terminą nustatyti 3 metams), nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nepaskyrimu ir prašo tokią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti bei nesutinka su A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – forma – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu ir prašo pakeisti A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – formą – iš konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (5 000 Eur) į A. K. priklausančio turto – „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019).

8. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonės, jos turi būti tarpusavyje suderinamos, t. y. paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo termino

9. Apeliantas ginčija A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – termino pagrįstumą, teigdamas, jog nustatytas terminas yra aiškiai per švelnus ir prašo A. K. šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 3 metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

10. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

11. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-648/2019">2K-100-648/2019</a>, 2K-50-303/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje A. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ženkliai viršijęs ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija. Neabejotina, jog tokio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje yra sudėtinga. Vis tik teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. nustatydamas dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, netinkamai individualizavo šią baudžiamojo poveikio priemonę ir paskyrė aiškiai per trumpą jos taikymo terminą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, yra (duomenys neskelbtini), baigė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 34), kreipėsi į UAB „A.“, kur jam buvo paskirtas kompleksinis, vienerių metų ambulatorinio gydymo nuo priklausomybės alkoholiui kursas (b. l. 66). A. K. anksčiau neteistas ir, nors per pastaruosius penkerius metus jis buvo penkis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jie šie pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, nesusiję su vairavimu būnant neblaiviu, visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 61-63). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. K. nustatytas dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, proporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir A. K. asmenybei, ir nevertintinas kaip aiškiai per švelnus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, BK 68 straipsnio taikymo klaidų nepadarė, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti prokuroro skundą nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

13. Apeliantas prašo A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teigdamas, jog nors apeliantas ir prašė pirmosios instancijos teismo A. K. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas net nesvarstė klausimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo A. K.. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesvarstydamas prokuroro prašymo skirti A. K. šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo būtinumo, pilnai neįvertino asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitikties teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

14. Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. K. yra padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, atleidęs A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir paskirdamas jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą, pritaikė pakankamai švelnius apribojimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad anksčiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra nesuderinamos tarpusavyje, bei į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, daro išvadą, jog šiuo atveju tikslinga skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį – 10 MGL (500 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. pagal pateiktus teismui dokumentus yra (duomenys neskelbtini), jo gaunama (duomenys neskelbtini) yra 426,54 Eur (b. l. 31), A. K. nustatytinas 10 mėnesių terminas įmokos sumokėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

16. Apeliantas ginčija A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – formą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso būtent A. K., todėl prašo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (5 000 Eur) pakeisti į A. K. priklausančio turto – transporto priemonės „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

17. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ženkliai viršijęs ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis automobilis pagal BK 72 straipsnio 2 dalį atitinka konfiskuotino turto sampratą ir turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įgyvendinti prevencinius tikslus, šiuo atveju turi būti taikomas. Byloje kyla ginčas dėl šios poveikio priemonės taikymo apimties, o būtent dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo.

19. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195-788/2019">2K-195-788/2019</a>, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195-788/2019">2K-195-788/2019</a>, 2K-50-303/2020, 2K-112-942/2021).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, A. K. asmenybę, jo materialinę padėtį, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę su PVM – 17 270 Eur, sprendė, kad visos automobilio vertės ar paties automobilio, kaip A. K. šeimos turto, konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskavo ne patį automobilį, o dalį jo vertės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Nustatyta, kad A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, baigė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 34), kreipėsi į UAB „A.“, kur jam buvo paskirtas kompleksinis, vienerių metų ambulatorinio gydymo nuo priklausomybės alkoholiui kursas (b. l. 66), tai yra, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio. A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam nebaustas, neteisėtas A. K. poelgis yra atsitiktinis, vienkartinio pobūdžio, o ne sistemingas. A. K. yra (duomenys neskelbtini), gauna nedideles pajamas – 426,54 Eur (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), kartu su juo gyvenančios sutuoktinės pajamos taip pat nedidelės – 641,42 Eur (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Be to, nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra A. K., automobilis reikalingas ne tik A. K., bet ir jo šeimos poreikiams tenkinti.

21. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šiuo atveju, konfiskavus automobilį, kurio vertė Lietuvoje su PVM yra 17 270 Eur, A. K. bei jo šeimai būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Sutiktina su apeliantu, jog aplinkybė, kad automobilis yra šeimos turtas, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl konfiskuotino turto ar jo vertės išieškojimo, tačiau, kaip minėta, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti vertinama ne tik ši aplinkybė, o visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sudaro pagrindą taikyti ne turto – automobilio konfiskavimą, o konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes iš A. K. konfiskuotina ne visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis – 5 000 Eur, kuri, įvertinus A. K. gaunamas pajamas, yra pakankamai didelė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga A. K. asmenybei bei jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl ją keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas A. K. nagrinėjamą baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos formą buvo įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios A. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-Kalytienė

Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

Nida Vigelienė