Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-85-696/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12338-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija (S)
2.7.4.7
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal suinteresuoto asmens UAB,,P“ generalinės direktorės A. T. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą S. K. (S. K.) administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimu S. K. pagal ATPK 1302 straipsnį nubaustas 1158 Eur dydžio bauda su transporto priemonės „Dacia Dokker“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2014 m. spalio 19 d., 23.15 val., Vilniuje, Subačiaus g., vairavo automobilį „Dacia Dokker“ būdamas neblaivus (nustatytas sunkus, t. y. 2,66 promilės, neblaivumo laipsnis), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi UAB „P“ generalinės direktorės A. T. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi S. K. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Suinteresuotas asmuo UAB,,P“ generalinė direktorė A. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti: panaikinti teismų sprendimų dalis, kuriomis konfiskuotas automobilis,,Dacia Dokker“.
Prašyme teigiama, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, turėjusių esminės įtakos neteisėto bei nepagrįsto nutarimo ir nutarties priėmimui.
Prašyme nurodoma, kad UAB „P“ nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, teismai, taikydami automobilio konfiskavimą, neatsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jų tinkamai neįvertino, dėl kai kurių išvis nepasisakė (teismai nenagrinėjo argumentų dėl UAB „P“ veiksmų, kuriais bendrovė kontroliuoja ir prižiūri darbuotojų darbo drausmę, reikšmės; pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo argumentų dėl automobilio konfiskavimo neproporcingumo ir į juos neatsižvelgė priimdamas nutarimą, o apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų pasisakė tik iš dalies). Dėl to, pareiškėjos įsitikinimu, nuspręsdami konfiskuoti automobilį, teismai padarė esminių materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų, t. y. pažeidė teisėtumo reikalavimus (ATPK 7 straipsnio 1, 2, 3 dalys), nesilaikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (ATPK 257 straipsnis), neišsiaiškino ir neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, motyvuotai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių (ATPK 284 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnio 2 dalis), neįgyvendinto administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 straipsnis), be pagrindo netaikė ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, kitiems asmenims (ne pažeidėjui) nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, o teismas, konkrečioje byloje nustatęs, kad automobilio savininkas nebuvo atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, turėtų neskirti transporto priemonės konfiskavimo už ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIxLTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-21-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-21-746/2015">2AT-21-746/2015</a>, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-3213/2010). Sprendžiant klausimą dėl kitam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimo, būtina nustatyti, ar savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pagal teismų praktiką, nustatinėjant šią aplinkybę, esminę reikšmę turi savininko elgesys, t. y. kokiu būdu pažeidėjas užvaldė automobilį; ar pažeidimo padarymo metu savininkas leido pažeidėjui valdyti automobilį, juo naudotis; kokiu tikslu, kokia apimtimi savininkas leido naudoti ar valdyti automobilį kitam asmeniui; ar savininkas perdavė pažeidėjui automobilio raktelius, dokumentus ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-575-7128/2009, N-575-3213/2010).
Pareiškėja nurodo, kad pažeidimo padarymo dieną automobiliu naudojosi S. K., jo darbo valandos pagal grafiką buvo nuo 10.00 iki 22.00 val. (tai teisme patvirtino ir UAB „P“ atstovas, tačiau Vilniaus apygardos teismas rėmėsi bylos duomenims, prieštaraujančiais S. K. parodymais, kad automobilio raktus kitam vairuotojui jis turėjo perduoti 21.00 val.). Be to, prašyme nurodoma, kad S. K. buvo supažindintas su UAB „P“ vairuotojo pareiginiais nuostatais (toliau – Nuostatai), UAB „S“ (ankstesnis UAB „P“ pavadinimas) generalinės direktorės 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 05-11-71 patvirtintomis transporto priemonių, naudojamų darbo reikmėms, naudojimo, priežiūros ir remonto taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir jų 2010 m. gruodžio 1 d. pakeitimu (toliau – Taisyklių pakeitimas), iš kurių matyti, kad bendrovės automobilius darbuotojai gali naudoti tik darbo metu darbo pareigoms atlikti. Naudoti automobilį ne darbo metu galima tik darbuotojo prašymu ir bendrovės vadovo raštišku leidimu. Šiuo atveju leidimas naudotis automobiliu po darbo valandų S. K. nebuvo suteiktas. Tai, kad S. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 23.15 val., patvirtina, jog S. K., pažeisdamas bendrovėje nustatytą tvarką, automobilį pasiėmė savavališkai, neturėdamas tam leidimo. Teisme S. K. parodė, kad žinojo, jog neturint vadovo sutikimo automobiliu naudotis asmeniniais tikslais negalima. Šią aplinkybę patvirtina ir S. K., J. S. bei A. C. paaiškinimai. Taigi, pareiškėjos manymu, UAB „P“ valia, kad darbo automobilis nebūtų naudojamas asmeninėms reikmėms be atskiro leidimo, kad nebūtų naudojamas neblaivaus darbuotojo ir kt., aiškiai išreikšta jau minėtuose Nuostatuose ir Taisyklėse, su kuriais S. K. buvo supažindintas ir privalėjo jų laikytis. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „P“ kokiu nors būdu būtų išreiškusi valią leisti S. K. automobilį naudoti ne darbo valandomis, juolab esant neblaiviam. Taigi S. K. veiksmai buvo neteisėti ir aktyvūs, nes automobilį be leidimo jis pasiėmė savavališkai. Todėl nėra jokio pagrindo S. K. veiksmų nelaikyti neteisėtais.
UAB „P“ administracijos darbuotojai per trumpą laiką, be to, nedarbo dieną (sekmadienį) objektyviai negalėjo pastebėti ir žinoti, kad S. K. savavališkai pasiėmė automobilį ir juo važinėja, ir negalėjo šiems jo veiksmams sutrukdyti. Policijai sulaikius S. K., šis paskambino bendrovės darbuotojui D. P., kuris nedelsdamas informavo tiesioginę vadovę A. C.. Kitos dienos rytą iš S. K. buvo paimtas rašytinis pasiaiškinimas ir jis nušalintas nuo darbo. Taigi UAB „P“ atsakingi darbuotojai aktyviai domėjosi įvykiu, ėmėsi visų protingų prieinamų priemonių išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir kaip įmanoma greičiau nušalinti S. K. nuo darbo pareigų. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nutartyje rėmėsi abejone, kad yra neaišku, kodėl kitas vairuotojas neieškojo dingusio tarnybinio automobilio, kuria grindė išvadą, jog UAB „P“ nesiėmė veiksmų užkardyti S. K. pažeidimui. Pareiškėja teigia, kad administracinis kaltinimas negali būti paremtas spėjimais ir prielaidomis, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai. Taip, pareiškėjos manymu, įrodinėjimo pareiga buvo perkelta UAB „P“.
Prašyme taip pat nurodoma, kad apie S. K. nubaudimą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, atimant iš jo 26 mėnesiams teisę vairuoti transporto priemones, sužinota jau po padaryto 2014 m. spalio 19 d. pažeidimo, nes S. K. apie tai UAB „P“ neinformavo, o bendrovė, nebūdama to administracinio proceso dalyve, neturėjo jokių galimybių šių aplinkybių išsiaiškinti. Pareiškėja pažymi, kad dirbti UAB „P“ automobilio vairuotoju gali tik reikiamus leidimus gavęs, galiojantį vairuotojo pažymėjimą turintis nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šiuo atveju buvo gauti visi duomenys, patvirtinantys nepriekaištingą S. K. reputaciją, dėl to Vilniaus oro uostas išdavė jam nuolatinį leidimą patekti į oro uosto teritoriją, o UAB „P“ priėmė į darbą dirbti vairuotoju (Civilinės aviacijos administracijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos, Vilniaus oro uosto išrašas iš elektroninių paslaugų portalo, S. K. nuolatinis asmens leidimas pridedami). Taigi UAB „P“ nebuvo jokio pagrindo abejoti S. K. reputacija ir tinkamumu eiti vairuotojo pareigas, UAB „P“ nežinojo, kad S. K. nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl UAB „P“ neturėjo jokios galimybės užkirsti kelio S. K. padaryti pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į skunde nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl priemonių, kurių UAB,,P“ imasi siekdama užtikrinti darbo drausmę. Pareiškėja nurodo, kad UAB „P“ nuolat vykdo dieną ir vakare dirbančių darbuotojų kontrolinius patikrinimus – Orlaivių aptarnavimo padalinyje, kuriame dirbo S. K., per 2014 metus atlikta 14 vidaus audito patikrinimų, kurių metu buvo atliekami darbuotojų blaivumo patikrinimai, o UAB,,P“ nusamdyta bendrovė UAB,,Grifs AG“ kiekvieną mėnesį atlikdavo reguliarius kontrolinius patikrinimus (pvz., 2014 m. rugsėjo mėn. atlikta 12 kontrolinių patikrinimų) dėl galimų vagysčių ir darbuotojų blaivumo nustatymo (UAB „P“ 2015 m. vasario 17 d. raštas ir kontrolinių patikrinimų ataskaitos pridedamos). Bendrovėje taip pat yra patvirtinta Darbuotojų nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarka, nuolat vykdomas vairuotojų blaivumo patikrinimas alkotesteriu. Tai patvirtina, kad bendrovė ėmėsi ir toliau imasi protingų prieinamų priemonių užkirsti kelią darbo drausmės pažeidimams ir darbuotojų savivalei.
Teismo nutarimo motyvai, kad UAB „P“ nebuvo paskirtas joks atsakingas darbuotojas, kuris automobilio raktus ir dokumentus paimtų ir neleistų transporto priemonę naudoti nedarbo laiku ir nedarbo tikslais; UAB „P“ neužtikrino, jog pasibaigus darbo laikui tarnybinis automobilis būtų priduotas atsakingam asmeniui, kuris neleistų juo naudotis asmeninais tikslais, nors tokias galimybės turėjo ir tai galėjo padaryti, visiškai nepagrįsti. UAB „P“ administracijos darbo laikas baigiasi 17.00 val., todėl yra neekonomiška, neprotinga ir neteisinga reikalauti iš bendrovės samdyti papildomus darbuotojus, kurie turėtų nepertraukiamai prižiūrėti kelis vėlyvomis valandomis dirbančius vairuotojus. Tokios praktikos UAB „P“ veiklos srityje nevykdo ir jokios kitos bendrovės.
Taip pat nepagrįsti nutarties motyvai, kad UAB „P“ nepakankamas tarnybinių automobilių naudojimo tik darbo metu kontrolės mechanizmas. Pareiškėjos manymu, toks argumentas reiškia, kad kiekvienas atvejis, kai darbuotojas savavališkai pasiima ir vairuoja bendrovės automobilį būdamas neblaivus, automatiškai reikštų, jog bendrovė nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti, jog tarnybinis automobilis nebūtų panaudotas darant pažeidimą, todėl transporto priemonė būtų konfiskuojama kiekvienu atveju. Toks argumentas prieštarauja teisingumo ir lygiateisiškumo principams, teismų praktikai, pagal kurią transporto priemonė gali būti nekonfiskuojama ATPK 301 straipsnio pagrindu. Tokiu teismo argumentu sukuriami abstraktūs ir realiai neįgyvendinami reikalavimai. Pasak pareiškėjo, nėra protinga, pagrįsta ir teisinga reikalauti iš UAB „P“ dar didesnio rūpestingumo standarto, negu bendrovė laikėsi. Be to, teismai jokių pasiūlymų imtis priemonių pašalinti priežastis ir sąlygas, galimai padėjusias padaryti administracinius teisės pažeidimus, savo sprendimuose nepateikė (ATPK 290 straipsnis). Pareiškėja nurodo, kad baigę darbo pamainą vairuotojai automobilio raktelius palieka tam skirtoje sandėlio patalpoje, kuri yra rakinama. Nuo šios patalpos raktus turi padalinio vadovas bei visi padalinio vairuotojai, nes jie dirba visą parą pamainomis ir turi turėti galimybę patekti į patalpas pasiimti automobilio raktelius. Aplinkybė, kad S. K. turėjo leidimą su tarnybine transporto priemone patekti į valstybinę strateginę reikšmę turinčio objekto – oro uosto – teritoriją, neturi jokios reikšmės sprendžiant S. K. ir UAB „P“ atsakomybės, automobilio konfiskavimo klausimus ir niekaip nepatvirtina jokių šiems klausimams išspręsti reikšmingų aplinkybių.
Taigi, pareiškėjos įsitikinimu, išdėstyti argumentai patvirtina, kad UAB „P“ nedavė leidimo S. K. vairuoti automobilį ne darbo metu, juolab apsvaigusiam nuo alkoholio, ėmėsi protingų prieinamų priemonių kontroliuoti vėlai dirbančių darbuotojų darbo drausmę po administracijos darbo laiko pabaigos ir neturėjo jokios galimybės kontroliuoti S. K. ne darbo metu atliekamų veiksmų ir objektyviai negalėjo užkirsti kelio šiam savavališkam ir neteisėtam jo veikimui. UAB „P“ nėra atsakinga už automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu, dėl to automobilis neturėjo būti konfiskuotas.
Be to, pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl automobilio konfiskavimu daromos didelės ir neproporcingos žalos UAB „P“, bendrovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o Vilniaus apygardos teismas šiuo aspektu pasisakė ne dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie, pareiškėjos manymu, sudaro pakankamą pagrindą vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis nekonfiskuoti automobilio.
Teismai visiškai nevertino, kad UAB „P“ šiuo metu patiria ir toliau patirs didelę žalą, nes negali naudoti specifinei veiklai pritaikyto automobilio savo versle, t. y. maisto ir gėrimų pakrovimui, pristatymui, iškrovimui uždaroje Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje; paruošto vartoti maisto pristatymui Vilniaus oro uosto Verslo klubui, kavinei „Aero“, kavinei „Coffee & Snacks“, „R-kiosk“ tinklui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinei, Vilniaus miesto nakvynės namams; dokumentų pristatymui į Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto postą. Šiai veiklai vykdyti bendrovė iš viso turi tik du automobilius, kurie yra būtini bendrovei vykdant įsipareigojimus klientams, ypač teikiant maitinimo paslaugas orlaivių keleiviams ir įgulos nariams. Dėl šios veiklos specifikos vėlavimai teikiant paslaugas gali padaryti labai didelę žalą ne tik UAB „P“, bet ir Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, nes gali sutrikdyti viso oro uosto darbą. Už šių įsipareigojimų nevykdymą bendrovei gresia įvairios sankcijos, įskaitant, bet neapsiribojant, baudomis ir sutarčių su bendrove nutraukimu. Be to, šiai veiklai vykdyti bendrovės naudojami automobiliai turi atitikti specialius reikalavimus (automobiliui yra išduoti leidimai patekti į Vilniaus oro uosto teritoriją bei į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę), automobilis yra techniškai pritaikytas maisto produktų ir paruoštų maisto produktų vežimui. Todėl šiuo metu bendrovė neturi galimybės automobilio pakeisti kitu šiai veiklai vykdyti tinkamu automobiliu (pažyma dėl automobilio, būtino veiklai vykdyti pridedama), o įsigyti kitą specialų automobilį neturi lėšų. Neturėdama automobilio, bendrovė negali tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, dėl to patiria didelių nuostolių ir patirs ateityje. Be to, kiekviena automobilio saugojimo saugomoje aikštelėje para kainuoja 15 Lt, dėl to bendrovė taip pat patiria išlaidų. Nepanaikinus lizinguojamo automobilio konfiskavimo, bendrovei bus padaryta didelė turtinė žala dėl automobilio netekimo (automobilio likutinė vertė 16 772,62 Lt), o lizingo davėja artimiausiu metu nutrauks finansinės nuomos (lizingo) sutartį ir pareikalaus UAB „P“ sumokėti likusias sumas už automobilio lizingą. Mažai tikėtina, kad S. K. atlygins bendrovei padarytą žalą.
Taigi UAB „P“ patiria ir toliau patirs neproporcingas teisines pasekmes už administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė kitas asmuo. Nutarimu faktiškai griežčiau nubausta niekaip su teisės pažeidimu nesusijusi bendrovė, o ne pažeidėjas. Pareiškėjos įsitikinimu, automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra neproporcingas, prieštaraujantis teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-42-2014). UAB „P“, kuri nepadarė jokio teisės pažeidimo ir nesudarė prielaidų S. K. padaryti administracinį teisės pažeidimą, neturi patirti jokių neigiamų pasekmių. Sprendimas konfiskuoti automobilį pažeidžia UAB „P“ konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Taip pat pareiškėja prašo įvertinti naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIxLTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-21-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-21-746/2015">2AT-21-746/2015</a>, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės analogiškos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vadas Mindaugas Gušauskas atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens prašymo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad sprendimas taikyti transporto priemonės konfiskavimą yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės aktų normas. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausiančią transporto priemonę. UAB,,P“ nesiėmė priemonių savo turtui nuo neteisėto pasinaudojimo apsaugoti bei tinkamam transporto priemonės eksploatavimui užtikrinti. Tokiais savo veiksmais, neįvertinusi galimos rizikos, įmonė elgėsi neatsakingai visuomenės atžvilgiu ir sudarė palankias sąlygas administraciniam teisės pažeidimui, keliančiam grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, padaryti. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį daiktai, buvę ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-5359/2008, N62-2854/2008 ir kt.). Institucijos manymu, teismo sprendimas nekonfiskuoti transporto priemonės, formuos neigiamą visuomenės požiūrį, skatins kitus eismo dalyvius pažeidinėti Kelių eismo taisykles, transporto priemonių savininkams sukurs nebaudžiamumo iliuziją.
Suinteresuoto asmens UAB,,P“ generalinės direktorės prašymas netenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimu S. K. buvo nubaustas pagal ATPK 1302 straipsnį 1158 Eur dydžio bauda su transporto priemonės „Dacia Dokker“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 19 d., 23.15 val., Vilniuje, Subačiaus g., vairavo automobilį „Dacia Dokker“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,66 promilės) neblaivumo laipsnis, po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (2014 m. gegužės 26 d. 22.45 val. vairavo automobilį,,Nissan Note“ būdamas neblaivus (3,27 promilės).
Pareiškėjas neginčija pažeidimo fakto, tačiau ginčija transporto priemonės,,Dacia Dokker“ konfiskavimą teigdamas, kad ši transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui, o įmonei UAB „P“, automobilis buvo naudojamas be įmonės leidimo ne darbo metu ir įmonė nėra atsakinga už darbuotojo veiksmus, taip pat teigia, kad automobilis reikalingas įmonės veikloje ir jo konfiskavimas bus neproporcinga nuobauda, nes įmonė patirs žalos. Tuo remdamasis pareiškėjas prašo panaikinti automobilio,,Dacia Dokker“ konfiskavimą.
S. K. sulaikytas prie automobilio,,Dacia Dokker“ vairo manevruodamas kelyje, būdamas neblaivus. Taigi teismo konfiskuota transporto priemonė (automobilis,,Dacia Dokker“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, padarymo priemonė (įrankis). Transporto priemonės konfiskavimas numatytas ATPK 1302 straipsnio sankcijoje kaip privaloma administracinė nuobauda. Taigi teismui nepaliekama galimybė netaikyti įstatymo sankcijos. ATPK 26 straipsnyje nurodyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe; konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarius administracinio teisės pažeidimą, šio kodekso 4311 straipsnio trečiojoje dalyje, 442, 62, 621, 622 straipsniuose, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 873 straipsnyje, 877 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 8712 straipsnio trečiojoje dalyje, 88 straipsnyje, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 1242 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 1302, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 15211 straipsniuose, 15214 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1531 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 15310 straipsnyje, 1546 straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 1632, 173, 18818 straipsniuose, 2091 straipsnio antrojoje dalyje, 2092 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 2093 straipsnyje, 2094 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2096, 210, 21410, 21427 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi, nors įstatyme nustatyta, kad konfiskuotinas turtas paprastai turi nuosavybės teise priklausyti teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, kartu nurodyta, jog padarius kai kuriuos teisės pažeidimus konfiskuojamas ir kitiems asmenims priklausantis turtas. Tokią prievolę ATPK 26 straipsnis numato ir dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje.
Teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIxLTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-21-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-21-746/2015">2AT-21-746/2015</a>). Tokiais atvejais teismas, vadovaudamasis ATPK 26 ar 301 straipsniu, neskiria įstatyme numatytos sankcijos ar skiria švelnesnę sankciją negu numatyta įstatyme.
Šioje byloje nustatyta, kad S. K. buvo įmonės UAB „P“ darbuotojas. Jis buvo priimtas dirbti vairuotoju ir teisėtai naudojosi automobiliu,,Dacia Dokker“. Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis „Dacia Dokker“ buvo paimtas prieš teisėto valdytojo (UAB „P“) valią ir juo S. K. disponavo neteisėtai. Atvirkščiai iš byloje esančio darbo grafiko matyti, kad 2014 m. spalio 19 d. S. K. darbo diena buvo nuo 10.00 iki 22.00 val. Tuo tarpu, pasak S. K., įvykio dieną jis turėjo dirbti nuo 8.00 iki 20.00 val., darbo metu vairavo šį automobilį ir darbą pabaigė apie 20.30 val. S. K. teigimu, 21.00 val. jis privalėjo raktus perduoti kitam vairuotojui, tačiau to nepadarė. Kitas vairuotojas D. P. neieškojo dingusio tarnybinio automobilio, o laukė kol pats S. K. paskambins bendrovės darbuotojui. Šis jam paskambino tik po kelių valandų – 23.15 val., kai buvo sulaikytas neblaivus už vairo ir pranešė apie savo sulaikymą. Be to, S. K. nurodęs J. S., kad po alkoholinių gėrimų vartojimo pats automobilio nevairuos, bet paprašys kitų darbuotojų atvažiuoti ir paimti automobilį iš jos kiemo. Taigi skirtingai nei teigiama prašyme, bylos duomenys rodo, kad nepaisant pareiškėjo teigimo, kad tarnybinio automobilio naudojimas ir tvarka, ypač nakties metu, nesant UAB „P“ administracijos darbuotojų, taisyklėmis yra reglamentuotas, tačiau praktiškai priklauso tik nuo vairuotojų tarpusavio susitarimo. Tą faktą konstatavo ir teismai. Taigi, esant tokiai automobilių naudojimo tvarkai, neįmanoma nustatyti, nuo kada automobilio naudojimas tampa neteisėtas, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilis į S. K. rankas pateko ir jis automobilį, nors ir po darbo valandų, valdė neteisėtai, t. y. be savininko žinios.
Teismai pasisakė ir dėl įmonės kaltės. Byloje nustatyta, kad S. K. buvo įdarbintas UAB „P“ vairuotoju. Tuo metu jis turėjo tik laikiną terminuotą leidimą vairuoti transporto priemonę ir administracijai pateikė laikiną leidimą. Jo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas policijos pareigūnų 2014 m. gegužės 26 d. Nuo 2014 m. rugsėjo 29 d., išnagrinėjus S. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ankstesnio vairavimo esant neblaiviam, jis neteko teisės vairuoti transporto priemonę. Darbdavys nesidomėjo, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, o jis darbdaviui nepranešė, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes bijojo netekti darbo. Darbdavys tik tikrindavo blaivumą ir per visą laikotarpį darbdavio atstovai nesidomėjo, ar jam yra grąžintas vairuotojo pažymėjimas, ar pratęstas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, o nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. S. K. vairavo tarnybinį automobilį neturėdamas tokios teisės. Pareiškėjo argumentai, kad UAB „P“ ėmėsi protingų prieinamų priemonių kontroliuoti vėlai dirbančių darbuotojų darbo drausmę po administracijos darbo laiko pabaigos ir neturėjo jokios galimybės kontroliuoti S. K. ne darbo metu atliekamų veiksmų bei objektyviai užkirsti kelio šiam savavališkam ir neteisėtam jo veikimui, nėra įtikinami. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. išvažiavus asmeniniais reikalais su tarnybiniu automobiliu pakankamai ilgą laiko tarpą, jis nebuvo ieškomas ir UAB „P“ nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, kur yra dingęs tarnybinis automobilis, nors tuo laiku su juo turėjo dirbti kitas vairuotojas.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad net ir nustačius, jog UAB „P“ negalėjo pati įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenų apie S. K. pažeidimus ir jam paskirtas nuobaudas, bendrovės atsakingi darbuotojai galėjo ir net privalėjo įpareigoti S. K. pateikti šią informaciją patvirtinančius dokumentus, tačiau ir šių veiksmų nebuvo imtasi.
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai taikė įstatymus nagrinėdami šią bylą, nepadarė materialiosios teisės pažeidimų ir nėra pagrindo keisti teismų sprendimus. UAB „P“ turi teisę ginti savo teises civilinio proceso tvarka ir pareikšti civilinį ieškinį kaltam dėl transporto priemonės konfiskavimo asmeniui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
UAB „P“ atstovo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Tomas Šeškauskas
Vytautas Piesliakas
