Baudžiamoji byla Nr. 2K-41-648/2019
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01333-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4; 2.4.7; 1.1.8.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistojo Š. B. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,
nuteistojo E. M. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. B. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo E. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu:
E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešiolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pakeista bausme – dvidešimt penkių parų areštu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų.
Š. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.
Iš E. M. ir Š. B. solidariai priteista 3147 Eur S. M. turtinei žalai atlyginti.
Iš E. M. ir Š. B. solidariai priteista 30 000 Eur O. G., 15 000 Eur S. M. ir 15 000 Eur D. Š. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartimi nuteistųjų E. M. ir Š. B. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. M. ir Š. B. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.50 val. Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo antro aukšto koridoriuje, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, išėję iš buto (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties bendrais veiksmais užpuolė priešais laiptais atėjusį V. G., jam tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė V. G. muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, dešiniojo antakio ir kairės plaštakos vidinio krašto srityse, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairio skruosto ir dešinio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir dešinio kelio sąnario apatinėje srityje, kairio inksto sumušimą, taip pat stiprų krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII–XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimą kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI–VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII–IX–X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimus apatiniame paviršiuje su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, progresuojantį kraujotakos nepakankamumą, dėl ko V. G. ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 30 d. 6.19 val. to paties namo buto (duomenys neskelbtini) tualete-vonioje mirė.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo Š. B. gynėjas advokatas Raimundas Jurka prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti. Teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo, nuosprendžio ir nutarties surašymo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 332 straipsnio 3 dalį), nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 44 straipsnio 6 dalį), draudimą vadovautis nepašalintomis abejonėmis.
2.2. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį Š. B. grindė trijų grupių įrodymais: 1) nuteistojo E. M., liudytojų R. G., K. B., J. V., L. M., R. K., P. V. parodymais, kad nuteistasis Š. B. buvo nusikaltimo vietoje; 2) iš dalies nuteistojo E. M. parodymais, kad Š. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį V. G.; 3) netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiojo mirties priežastį, sužalojimų mechanizmą ir lokalizaciją. Taigi teismas nustatė, kad vienintelis tiesioginis įrodymas, įrodantis Š. B. kaltę padarius nusikaltimą, – iš dalies nuteistojo E. M. parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis Š. B. laikėsi gynybos versijos, kad jis apskritai nebuvo nusikaltimo vietoje.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus, papildomai atlikdamas įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu ir nustatęs naujus duomenis nepašalino abejonių dėl nuteistojo Š. B. dalyvavimo nužudant V. G.. Šis teismas dėmesį iš esmės kreipė ne į nusikaltimo sudėties požymius, kuriuos, kaip pažymėjo teismas, realizavo Š. B., bet į tai, ar šis asmuo buvo nusikaltimo padarymo vietoje. Teismas susikoncentravo į nuteistojo Š. B. apeliaciniame skunde išdėstytų nuteistojo E. M. ir liudytojų parodymų prieštaringumą, ką paneigė, nustatydamas aplinkybę, kad Š. B. buvo užėjęs pas V. į butą, ir padarė išvadą, kad išėjęs iš buto į namo koridorių jis kartu su E. M. ir kitu asmeniu smurtavo prie nukentėjusįjį. Tačiau teismas, nesigilindamas į bylos duomenis, nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus Š. B. atliko prieš nukentėjusįjį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas, ar Š. B. skunde nurodyti argumentai dėl liudytojų parodymų apie Š. B. buvimą V. name nepatikimumo yra pagrįsti, kartu privalėjo įvardyti, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina Š. B. veiksmus V. G. nužudymo situacijoje. Šis teismas supainiojo faktines bylos aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus ir tokiu būdu nuteistojo E. M. kaltę pagrindžiančius įrodymus „perkėlė“ ir nuteistajam Š. B., nors tie įrodymai nėra tapatūs. Tokiu būdu nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė esminius BPK pažeidimus.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog Š. B. kaltė grindžiama iš dalies paties nuteistojo E. M. parodymais, kartu ir kitais duomenimis, kuriais buvo grindžiama pastarojo kaltė, neįsigilino į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir įrodymus, kuriais vadovavosi šis teismas. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino byloje surinktus įrodymus kaip pagrindžiančius abiejų nuteistųjų kaltę, neatribojo įrodymų, tinkamų E. M. ir Š. B. kaltei grįsti (pvz., specialistų išvadose nekalbama apie Š. B. paliktus pėdsakus arba ant jo paliktus nusikaltimo padarymo pėdsakus, tačiau jomis grindžiama jo kaltė). Liudytojų R. G., P. V. bei R. K. parodymais abiejų instancijų teismai grindė ir įrodinėjo aplinkybę, kad Š. B. buvo laiptinėje V. name, tačiau ši aplinkybė negali būti tapatinama su kita aplinkybe, kad Š. B. smurtavo prieš V. G.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija supainiojo BPK 20 straipsnio 3–5 dalyse reglamentuojamus įrodymų vertinimo kriterijus – duomenų pakankamumą ir jų sąsajumą su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis, nevertino bylos duomenų visumos.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paaiškindamas, kodėl nuteistasis E. M. bei liudytojas R. G. proceso metu keitė savo parodymus, ne padarė išvadą, kad būtent Š. B. fiziškai smurtavo prieš V. G., o paneigė Š. B. aiškinimus, kad jo pas V. apskritai nebuvo. Taigi teismo bandymas pagrįsti minėtų asmenų, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas Š. B., parodymų kaitą rodo, kad apeliacinės instancijos teismas pasirinko tą pačią argumentaciją kaip ir Kauno apygardos teismas – paneigė Š. B. versiją dėl nebuvimo pas V., bet ne ieškojo patikimų ir pakankamų duomenų, leidžiančių neginčytinai ir neabejotinai pagrįsti Š. B. vaidmenį nužudymo situacijoje. Teismas nenustatė, kokie bylos duomenys įrodo, kad Š. B. kokie nors veiksmai ir nusikaltimas (smurtavimas prieš V. G.) yra susiję priežastiniu ryšiu. Baudžiamojoje byloje specialistų išvadomis nebuvo surinkti jokie kiti duomenys apie Š. B. kontaktą su nukentėjusiuoju V. G.. Apeliacinės instancijos teismas fragmentiškai vertino atskirus įrodymus, dėl to neteisingai įvertino jų visumą ir padarė nepagrįstas išvadas.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas byloje priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, rinkdamas naujus įrodymus, nustatė, kad ir liudytojas A. M. patvirtino matęs būtent tik E. M., bet ne Š. B. fizinius veiksmus prieš V. G.. Tačiau šis teismas, sugretindamas asmenų parodymus ir juos analizuodamas, neatkreipė dėmesio, kad A. M. parodymais buvo nustatyta tik faktinė aplinkybė, kad Š. B. buvo įvykio vietoje, ir kad šiais parodymais buvo paneigta E. M. gynybinė versija pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde. Šis teismas, užuot vadovavęsis nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais, liudytojo A. M. parodymais vadovavosi ne siekdamas patikrinti, ar iš tiesų Š. B. dalyvavo smurtaujant prieš V. G., bet ar Š. B. buvo nusikaltimo vietoje, taip siekdamas paneigti šio nuteistojo versiją.
2.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami esminius BPK pažeidimus, kartu pažeidė ir Š. B. nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis), nes teismai jo kaltę išimtinai grindė kito nuteistojo E. M. kaltę patvirtinančiais įrodymais, o kartu ir Š. B. kaltę grįsdami tik jo buvimo vieta nusikalstamos veikos metu. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o bet kokios abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
2.9. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų nesilaikymo aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, pateikiant akivaizdžiai prieštaringus teiginius apie įvykdytą nusikaltimą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nusikalstamą veiką įrodyta, paviršutiniškai analizavo bylos duomenis, susijusius su Š. B. veiksmais prieš nukentėjusįjį V. G., nekonkretizavo, kokie įrodymai pagrindžia E. M. veiksmų neteisėtumą, o kokie – Š. B.; teismai, vadovaudamiesi E. M. parodymais, buvo nenuoseklūs, kadangi pripažino, kad šio asmens parodymai yra prieštaringi, todėl vadovaujasi jais tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Tuo tarpu šie kiti bylos duomenys yra susiję tik su Š. B. buvimo vietos nusikalstamo įvykio metu klausimu, bet ne jo veiksmais prieš nukentėjusįjį V. G.. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, Š. B. kaltę grįsdamas prieštaringais nuteistojo E. M. parodymais, nesvarstė, ar įmanoma be kitų Š. B. kaltę galinčių patvirtinti duomenų apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nuteistojo E. M. parodymais ir taip remiantis abejonėmis kriminalizuoti Š. B. veiksmus.
3. Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę arba jį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Teismai netinkamai išaiškino tiesą šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino nuteistojo prašymo patikrinti jį poligrafu ir taip įrodyti jo nekaltumą. Byloje nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, kad jis prisidėjo nužudant žmogų – kad sudavė kokius nors smūgius V. G.. Kasatorius neatliko jokių aktyvių veiksmų prieš V. G., veikoje nėra nei rengimosi, nei nusikaltimo pabaigimo požymių.
3.2. Kratos metu paimti daiktai (jo drabužiai ir apavas) nebuvo nufotografuoti, tinkamai supakuoti ir užantspauduoti, taip pareigūnai, atlikę kratą, pažeidė BPK 149 straipsnio 7 dalį, dėl to negalima nustatyti, kaip ekspertai ištyrė jo drabužius.
3.3. Paskirta bausmė neatitinka kasatoriaus kaltės ir yra per griežta. Teismai priimdami sprendimus netinkamai vertino charakterizuojančius duomenis, nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius teistumus, už kuriuos kasatorius jau yra atlikęs bausmes. Teismai neatsižvelgė į tai, kad Š. B. buvo sumušęs E. M. dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų už tai, kad pastarasis padėjo atskleisti nusikaltimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo Š. B. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo E. M. kasaciniai skundai atmetami.
Dėl nuteistojo Š. B. gynėjo kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
5. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėms pripažinti įrodytomis arba ne. Toks įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra fakto, o ne teisės klausimas. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas), susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms, yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Klausimai, ar pakanka įrodymų, ar teisingai jie įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015 ir kt.) ir kasacinės instancijos teisme pakartotinai nenagrinėjami.
6. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, iš esmės grįsdami apkaltinamąjį nuosprendį Š. B. kito nuteistojo E. M. parodymais, nors jų nepatvirtino kiti bylos duomenys, teismai jį nuteisė remdamiesi įrodymais, kuriais buvo grindžiama E. M. kaltė, o ne jo (BPK 20 straipsnio 3–5 dalių pažeidimas), taip pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir abejonės vertinami kaltininko naudai) principai. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra teisingi ir pagrįsti.
7. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
8. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
9. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo ir panaudojimo teisėtumas ar nurodomas jų vertinimo taisyklių pažeidimas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar gaunant, panaudojant, vertinant įrodymus nebuvo esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTk3Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-976/2016">2K-173-976/2016</a>).
10. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
11. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-7-130-699/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTk3Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-976/2016">2K-173-976/2016</a> ir kt.).
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o Š. B. pripažino kaltu bendrininkų grupe nužudžius nukentėjusįjį V. G. ir nuteisė, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma: nuteistojo E. M., liudytojų R. G., R. K., L. M., J. L., J. V. parodymais, akistatų tarp Š. B. ir E. M., R. K., R. G. protokolais, specialistų išvadomis, kitais bylos įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje visi byloje surinkti įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susiejant į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Šios instancijos teismo baigiamajame akte, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo Š. B. kaltę, taip pat aptarta šio nuteistojo gynybos versija, kad jo nebuvo nusikaltimo vietoje, ji motyvuotai atmesta.
13. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamoje nutartyje dar kartą įvertino byloje ištirtų įrodymų visumą, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminius proceso pažeidimus, konstatavo, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o Š. B. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
14. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat abejoja nuteistojo E. M. parodymų patikimumu, nurodo, kad jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>, 2K-7-511/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, nurodė, kad E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, buvo prieštaringi tiek dėl jo paties, tiek dėl Š. B. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, taip pat nebuvo nuoseklūs ir jis siekė sumenkinti savo vaidmenį dėl nusikalstamų veiksmų. Teismas, siekdamas įsitikinti E. M. parodymų teisingumu ir nuoseklumu, aiškinosi tam tikrus prieštaravimus nuteistojo parodymuose, šiuo tikslu apklausė jį teisme, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (taip pat užfiksuotus apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją), nuteistasis atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus ir davė paaiškinimus dėl parodymų keitimo ikiteisminio tyrimo metu. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nuteistojo E. M. (kaip, beje, ir Š. B.) parodymais grindžiant nuosprendį buvo remiamasi tiek, kiek jie atitiko kitus byloje esančius įrodymas, teismas vertino juos visų bylos įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad E. M. parodymų nenuoseklumas buvo nulemtas Š. B. baimės, tačiau padarė išvadą, kad tai nesudaro pagrindo visiškai abejoti E. M. parodymais ir juos atmesti, taip pat kad nėra duomenų, jog Š. B. buvo apkalbėtas. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
16. Deklaratyvūs ir nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nutartį surašo laikydamasis BPK 332 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teisme priimamos nutarties aprašomojoje dalyje turi būti trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Priešingai, nei teigia kasatorius, įstatymas nenustato apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui keliamų reikalavimų, kurie būtų analogiški nuosprendžio turiniui. Vienas iš pagrindinių reikalavimų atmetant apeliacinį skundą – nutartyje nurodyti aiškūs motyvai, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.
18. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, joje išdėstyti aiškūs ir išsamūs motyvai, padaryti išanalizavus byloje nustatytas V. G. nužudymo aplinkybes ir įvertinus įrodymų visumą, išvados dėl Š. B. padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys įrodymai. Priešingai kasatoriaus argumentams, teismas nutartyje išsamiai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisingumo. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BPK 332 straipsnio nuostatų pažeidimo.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje nustatyto pagrindo pripažinti, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nėra pagrindo nuteistojo Š. B. gynėjo kasacinio skundo motyvais panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl E. M. kasacinio skundo
20. E. M. kasaciniame skunde teigia, kad byloje nėra surinkta jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį pagrindžiančių įrodymų. Šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Priešingai, nei teigia kasatorius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis nuteistas remiantis tik išimtinai specialisto išvada, kad ant tirti pateiktų nukentėjusiojo bluzono ir kelnių rasta nuteistojo apavo plastiko mikrodalelių. Teisėjų kolegija, atsakydama į kito kasatoriaus kasacinio skundo argumentus dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo atitikties BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, patikrino įrodymo vertinimo taisyklių laikymosi byloje teisėtumą dėl abiejų nuteistųjų ir esminių pažeidimų nenustatė. E. M. pirmosios instancijos teismas pripažino padariusiu nusikalstamą veiką, nurodytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įvertinęs bylos įrodymų visumą (nuteistųjų, liudytojų parodymus, akistatos protokolus, specialisto išvadas ir kitus įrodymus), o apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistųjų apeliacinius skundus patikrinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, joms pritarė. Daryti kitokias išvadas kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
21. Kasaciniame skunde kasatorius taip pat ginčija įrodymų rinkimo pagrįstumą – nurodo kratos atlikimo tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis neginčijo ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos, kurios metu rasti ir paimti jo drabužiai ir bateliai, pagrįstumo, tačiau kadangi šis argumentas gali būti susijęs su esminiu BPK pažeidimu, teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu.
22. BPK 149 straipsnio 7 dalis nustato, kad kratos metu paimti daiktai ir dokumentai kratos atlikimo vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Iš kratos protokolo matyti, kad E. M. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą paimti tyrimui reikšmingi jo drabužiai ir bateliai. Kratos protokole nėra tiksliai pažymėta apie paimtų daiktų supakavimą ir užantspaudavimą, tačiau iš 2014 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. 11-2619 (1 t., b. l. 69–76) matyti, jog specialistui buvo pateikti supakuoti ir suantspauduoti tiek nukentėjusiojo, tiek ir tuo metu įtariamojo E. M. daiktai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo bluzonas ir sportinės kelnės, ant kurių rasta E. M. batelių plastikinių mikrodalelių, buvo paimti įvykio vietoje radus nukentėjusiojo lavoną, o E. M. apavas paimtas po kelių savaičių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios aptariamos kratos metu. Tokia proceso veiksmų seka rodo, kad ant nukentėjusiojo drabužių negalėjo būti atsitiktinio dalelių patekimo, nes tiriamoji medžiaga buvo surinkta skirtingų proceso veiksmų metu, kuriuos, be kita ko, skyrė ir nemažas laiko tarpas. Taigi, daryti išvadą, kad kratos metu buvo padarytas esminis įrodymų rinkimo pažeidimas, dėl kurio minėta specialisto išvada negali būti laikoma teisėtu įrodymu, nėra pagrindo.
23. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą paskirti jo tyrimą poligrafu. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, išklausęs proceso dalyvių dėl nuteistojo E. M. prašymo, protokoline nutartimi nutarė jo netenkinti, ši nutartis yra motyvuota ir teisėta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, kad tyrimo poligrafu metu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2017">2K-147-697/2017</a>, 2K-166-699/2018 ir kt.)
24. Kasatorius nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Šie argumentai nepagrįsti.
25. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-265-1073/2018 ir kt.). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>).
26. Pagal bylos aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus dėl bausmės skyrimo nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė BK 54, 61 straipsnių reikalavimų ir E. M. paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę E. M., pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų sunkumą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių), į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas už nusikaltimus svetimai nuosavybei (plėšimą) ir analogišką – tyčinį labai sunkų nusikaltimą, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas E. M. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą paskyrė šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri dvejais metais viršija šio straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, be to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskirdamas laisvės atėmimą šešiolikai metų.
27. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiui ir, be kita ko, pažymėjo, kad E. M. veiksmais buvo padarytos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, nors jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, tačiau praeityje dirbo tik epizodiškai, sistemingai darė įvairius administracinius teisės pažeidimus, net ir po nusikalstamos veikos padarymo jis dar padarė 5 administracinius teisės pažeidimus. Teisėjų kolegija kitaip vertinti teismų nustatytas minėtas aplinkybes taip pat neturi pagrindo.
28. Taigi apibendrinant pasakytina, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ir (ar) nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo E. M. kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo Š. B. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo E. M. kasacinius skundus.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
