Baudžiamoji byla Nr. 2K-68-511/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56189-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.9;
1.2.14.3.1; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 27 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš A. N. nukentėjusiajam V. K. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2421,04 Eur turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. N. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. apie 12.20 val. prie gėrimų parduotuvės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. K. į kojas, dėl to jis pargriuvo ant šaligatvio, atsitrenkdamas visu kūnu į betonines plyteles, taip patyrė muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje (virš kairio antakio) su aplinkine poodine kraujosruva, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje skiltyje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontuziniais židiniais kairėje kaktinėje skiltyje, muštinę žaizdą nosies nugarėlės srityje su nosies kaulų lūžiu, kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, dėl nuo patirtų sužalojimų likusių padarinių, negyjant kairio šlaunikaulio lūžiui, teko atlikti kairio klubo sąnario operaciją edoprotezu, o nukentėjusysis prarado 55 procentus bendro darbingumo. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, įkišo ranką ir pagrobė iš nukentėjusiojo palto kišenės 2,30 Eur vertės butelį degtinės. Taip A. N. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų ir jį apiplėšė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai jo veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje arba 139 straipsnio 1 dalyje, priklausomai nuo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnio. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog jis sudavė smūgį į nukentėjusiojo kojas, dėl to nukentėjusysis pargriuvo, neabejotinai nustatyta. Priešingai, nesant pakankamai duomenų apie kryptingą tyčią panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, laikytina, kad A. N., griebdamas nukentėjusįjį už peties ir patraukdamas link savęs, veikė neatsargiai, nes neįvertino slidžios kelio dangos ir kad nuo tokio veiksmo nukentėjusysis gali paslysti, nugriūti ir patirti sužalojimus. Kartu teismai jam nepagrįstai inkriminavo savanaudiškas paskatas, nes jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog iš nukentėjusiojo kišenės iškritusį buteliuką pasisavino spontaniškai, o aplinkybės, kad jis buteliuką ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės, nepatvirtina jokie faktiniai duomenys.
2.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 625/2017(01) po įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to A. N. buvo kaltinamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau po daugiau nei pusės metų jam buvo pareikšti sunkesni kaltinimai – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuriam iš esmės įtakos turėjo nesugijęs nukentėjusiojo šlaunikaulio lūžis. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0267/17 nurodyta, kad nukentėjusiajam V. K. konstatuotą sveikatos sutrikdymą lėmė neteisingas gydymas, – radiologui klaidingai interpretavus radiologinius tyrimus (lūžis gyjantis), buvo paskirtas neteisingas gydymas – traumatologas leido minti visa koja. Šią išvadą specialistas patvirtino teismo posėdžio metu. Tikimybė, kad gydymo komplikacijas sukėlė netinkamai taikyta gydymo taktika, nebuvo paneigta ir apeliacinės instancijos teisme apklausus nukentėjusįjį gydžiusį gydytoją traumatologą. Kaip teigia kasatorius, jis atliko neatsargius veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis paslydo ir pargriuvęs ant žemės patyrė tiesioginius kūno sužalojimus, teismo medicinos ekspertų įvertintus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau parinktos gydymo taktikos nulemtos komplikacijos, kurių kasatorius niekaip negalėjo kontroliuoti ir kurios gydymo metu buvo įvertintos kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, peržengia jo atsakomybės ribas.
2.3. Teismai kasatoriaus veiksmus netinkamai kvalifikavo ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jo veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje. Teismai plėšimą kasatoriui inkriminavo vadovaudamiesi tuo, kad jis ištraukė butelį iš nukentėjusiojo kišenės. Tačiau teismų sprendimuose pateiktos išvados dėl plėšimo nemotyvuotos, paremtos prielaidomis, apsiribojant abstrakčia fraze, kuria kritikuojami A. N. parodymai, ir situacijos modeliavimu, kad degtinės buteliukas, esantis nukentėjusiojo kišenėje, negalėjo iš jos iškristi ir nesudužti. Kasatoriaus teigimu, mintis pasisavinti iškritusį buteliuką susiformavo jau atlikus smurtinius veiksmus. Nukentėjusysis parodė, kad nematė, kas prieš jį atliko smurtinius veiksmus, taip pat negalėjo pasakyti, ar nupirktas degtinės buteliukas po griuvimo iškrito iš jo kišenės. Jokių kitų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad buteliukas buvo ištrauktas iš nukentėjusiojo kišenės, o ne iš jos iškrito, byloje nėra. Teismai į šiuos argumentus neatsižvelgė.
2.4. Teismai, pripažindami A. N. kaltu, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, juos vertino nuteistojo nenaudai, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, nes neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimo veiksnių. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė teismo atlikti dalies įrodymų tyrimą – paskirti byloje deontologinę teismo ekspertizę, siekiant pašalinti abejones dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nustatyti, ar nukentėjusiajam V. K. po patirtos traumos buvo taikomas teisingas gydymas ir ar paskirtas gydymas ir jo taktika turėjo (galėjo turėti) įtakos nukentėjusiojo šlaunikaulio lūžio negijimui. Apeliacinės instancijos teismas į šį nuteistojo prašymą neatsižvelgė ir sprendimo atsisakyti skirti minėtą ekspertizę nemotyvavo.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam A. N. pritaikytas tinkamai, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kasacinio skundo argumentai, susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės neigimu, byloje esančių įrodymų vertinimo ginčijimu, selektyviai teikiant savą atskirų įrodymų vertinimo interpretavimą, taip siekiant daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą, nei tai padarė teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
3.2. Teismai nustatė, kad tyčia užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiojo V. K. nupirktą butelį degtinės kilo prieš smurto panaudojimą, o nukentėjusiojo griuvimo priežastis buvo ne nuteistojo A. N. prisilietimas prie nukentėjusiojo peties, bet suduotas tyčinis stiprus smūgis nukentėjusiajam į kojas. Tokia išvada padaryta remiantis nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, eksperto apklausa, liudytojos I. N. parodymais, atsižvelgiant į prieštaringus paties nuteistojo paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia ir, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo kaltės turinio ištyrimo ir formos nustatymo, klaidos nepadarė.
3.3. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuotos ir pagrįstos įrodymų analize. Šis teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, įvertino ir pasisakė dėl konsultacinėje išvadoje pateiktų teiginių ir padarė motyvuotą išvadą, kad tarp gydytojo veiksmų ir kilusių padarinių nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad nukentėjusiojo patirtos traumos negijimą lėmė ne gydytojo kaltė, bet objektyvios priežastys – traumos pobūdis, nukentėjusiojo amžius ir lytis, kad būtinumą gydyti nukentėjusįjį lėmė ir tyčiniai nuteistojo neteisėti veiksmai. Deontologinės teismo ekspertizės skyrimas būtų perteklinis veiksmas, aiškiai peržengiantis bylos nagrinėjimo ribas.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
4. Nukentėjusysis V. K. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad jame išdėstytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. N. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo
6. Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia tuo, kad teismai nuteisė jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nenustatę jo veikoje tyčios sužaloti nukentėjusįjį bei savanaudiškų paskatų, vadovaudamiesi prielaidomis.
7. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
8. Teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje A. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų – sunkaus sveikatos sutrikdymo ir plėšimo – požymius teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl A. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvada dėl nuteistojo kaltumo padarius šias nusikalstamas veikas pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma.
9. BK 135 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą. Nuteistasis kasaciniame skunde neigia tyčia sužalojęs nukentėjusįjį, nurodo, kad patraukdamas nukentėjusįjį už peties į save veikė neatsargiai, nes neįvertino sklidžios kelio dangos ir to, kad nuo tokio veiksmo nukentėjusysis gali paslysti, nugriūti ir susižaloti. Tokios kasatoriaus nurodytos aplinkybės ir argumentai paneigti byloje surinktais, ištirtais bei įvertintais įrodymais. Šioje byloje teismai patikimai nustatė, kad nuteistasis A. N. sudavė smūgį nukentėjusiajam į kojas, ir kartu paneigė nuteistojo versiją, jog nukentėjusįjį jis tik patraukė už peties į save. Teismai byloje tinkamai atskleidė A. N. kaltės (tyčios) turinį ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, veikė netiesiogine tyčia – numatė, kad suduodamas smūgį senyvo amžiaus žmogui į kojas, juo labiau esant slidžiai kelio dangai, gali jį sužaloti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti pavojingoms savo veiksmų pasekmėms.
10. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam tik nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, o sunkų sveikatos sutrikdymą lėmė ne nuteistojo veiksmai, o netinkamas gydymas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis po nuteistojo tyčinio smūgio į kojas sudavimo, dėl kurio pargriuvo ir patyrė sužalojimus, buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam, be kita ko, buvo nustatytas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis ir atlikta operacija. Kaip matyti iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 99/2017 (01), pooperacinė eiga buvo sklandi, ambulatorinio gydymo metu nukentėjusysis buvo stebimas šeimos gydytojo ir gydytojo ortopedo traumatologo, buvo atliekami radiologiniai tyrimai, kurių metu diagnozuotas negyjantis kairio šlaunikaulio kaklo lūžis, kliniškai nustatyti riboti ir skausmingi kairės kojos judesiai per klubo sąnarį ir kairės kojos sutrumpėjimas. Dėl negyjančio kairio šlaunikaulio kaklo lūžio nukentėjusiajam neišvengiamai turėjo būti protezuotas kairysis klubo sąnarys. Ekspertizės akte konstatuota, kad, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 89 punktą, dėl netikro sąnario (nesugijusio šlaunikaulio lūžio) nukentėjusysis prarado 55 procentus bendro darbingumo ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors, kaip teigia kasatorius, pagal teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0268/17, nukentėjusiajam konstatuotam sunkiam sveikatos sutrikdymui įtakos turėjo neteisingas gydymas bei pakartotinė trauma – radiologui klaidingai interpretavus radiologinius tyrimus (lūžis gyjantis), buvo paskirtas neteisingas gydymas – traumatologas leido minti visą koją, o vėliau, įvykus pakartotiniam griuvimui ir migravus konstrukcijoms, teko atlikti klubo endoprotezavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tokia išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, taip pat šį ekspertizės aktą surašiusio eksperto duotus paaiškinimus teisme, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo 2017 m. gegužės 3 d. patirta pakartotinė trauma nepaveikė sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio vertinimo, nes jau prieš tai nukentėjusiajam buvo numatyta atlikti kairio šlaunikaulio endoprotezavimą dėl negyjančio kairio šlaunikaulio kaklo lūžio, o pakartotinė trauma tik paskatino greitesnį operacijos atlikimą. Kartu šis teismas įvertino apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojo apklausto nukentėjusįjį gydžiusio gydytojo G. M. paaiškinimus apie šlaunikaulio kaklo lūžio gydymo metodikas, tokio pobūdžio traumos gijimo ypatumus, taip pat jo paaiškinimus dėl rekomendacijos nukentėjusiajam minti koją visu svoriu ir padarė motyvuotą išvadą, kad šie gydytojo nurodymai neturėjo jokios įtakos nukentėjusiojo kairio šlaunikaulio kaklo lūžio gijimo procesui ir kad tarp gydytojo veiksmų bei kilusių padarinių – nukentėjusiojo šlaunikaulio kaklo negyjančio lūžio – nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų – smūgio nukentėjusiajam į kojas sudavimo, nuo kurio jis pargriuvo, ir atsiradusių pasekmių – negyjančio nukentėjusiojo kairio šlaunikaulio kaklo lūžio, kuris yra vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, yra tiesioginis priežastinis ryšys, kad aplinkybė, jog nukentėjusiojo gydymas dėl objektyvių priežasčių (traumos pobūdžio, nukentėjusiojo amžiaus ir kt.) užsitęsė ir nebuvo sėkmingas, nepašalina šio priežastingumo, motyvuotos ir pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įvertinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir daryti priešingų išvadų tiek dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnio, tiek dėl priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių nustatymo teisingumo.
11. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).
12. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistajam sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. savanaudiškos paskatos, susiformavo iki smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo. Minėta, kad šioje byloje teismai nustatė, jog nuteistasis dar būdamas parduotuvėje vaikščiojo paskui nukentėjusįjį, įkyriai prašydamas pastarojo nupirkti jam alkoholinių gėrimų. Taip pat nustatyta, kad iš karto po smūgio nukentėjusiajam sudavimo, jam pargriuvus, nuteistasis ištraukė iš jo kišenės degtinės buteliuką ir jį pradėjo gerti dar bėgdamas iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, naudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, siekė užvaldyti jo turtą – degtinės buteliuką, taigi sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų, plėšimo metu.
13. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes nuteistojo A. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
14. Kasaciniame skunde esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymas iš esmės argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo bei nepagrįstai netenkino prašymo paskirti deontologinę teismo ekspertizę ir tokio savo sprendimo nemotyvavo.
15. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-463/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-463/2011">2K-463/2011</a>, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017 ir kt.). Būtinumo tenkinti prašymą skirti ekspertizę nėra, jei byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti esmines bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-317/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-317/2012">2K-317/2012</a>).
16. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, analizavo ir vertino tiek byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, tiek pats atliko įrodymų tyrimą, kurio metu savo iniciatyva iškvietė ir apklausė kaip liudytoją nukentėjusįjį gydžiusį gydytoją G. M., taip pat sprendė klausimą dėl deontologinės teismo ekspertizės skyrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išklausęs minėto liudytojo paaiškinimų ir proceso dalyvių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, teismas nusprendė atmesti prašymą skirti šią ekspertizę, tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo ir apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laipsnį bei priežastinį ryšį tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių sprendė vertindamas byloje surinktų duomenų visumą. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynybos prašymą paskirti deontologinę teismo ekspertizę, pagrįstai įvertino byloje surinktos medžiagos pakankamumą ir BPK reikalavimų nepažeidė.
17. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir atsakė į esminius jo argumentus, išdėstydamas išsamias ir motyvuotas išvadas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. N. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis
