M. M. pagal BK 259 str., 260 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-59-697/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39708-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.23.2.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu (2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmė atidėta dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendis: M. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendis: M. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmę įskaičiuota M. M. šioje byloje atlikta bausmė nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismas M. M. nuteisė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino: 2015 m. liepos 15 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį su 94,310 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 26,319 g, narkotinės medžiagos – kokaino, maišelį 2015 m. liepos 16 d. automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Anglija)) atgabeno iki kavinės „Kilena“, esančios Saulažolių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., ir laikė jame, kol tą pačią dieną jis prie minėtos kavinės buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) adresu: Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 2.00 val. automobilio apžiūros metu polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 26,319 g, narkotinės medžiagos – kokaino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas M. M. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį ir jį nuteisė už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino: 2015 m. liepos 16 d. polietileninį maišelį su 94,310 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 26,319 g, narkotinės medžiagos – kokaino, automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Anglija)) tą pačią dieną atgabeno iki kavinės „Kilena“ ir laikė jame, kol tą pačią dieną jis prie šios kavinės buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, kur apie 2.00 val. automobilio apžiūros metu polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 26,319 g, narkotinės medžiagos – kokaino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Jonas Špelveris prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendį arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti M. M. mažesnę laisvės atėmimo bausmę arba švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas M. M. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pagal baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies teisės normas – BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį – skirdamas jam bausmę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 7 dalies pažeidimą, pripažindamas duomenis patikimais ir leistinais įrodymais, išsamiai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, padarė prieštaringas išvadas, nesivadovavo principu in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai), neišsamiai atskleidė kaltinamojo teisinius ir faktinius santykius su jam inkriminuota nusikalstama veika, nesivadovavo neginčijamai byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

3.2. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigūno liudytojo A. J. parodymais, nes byloje nenustatytos aplinkybės, jog liudytojas pažinojo M. M. ir būtų suinteresuotas jį apkalbėti. Apeliacinės instancijos teismas atmetė M. M. ir jo gynėjo prašymą apklausti liudytojus A. J., J. M.. M. M. teisme kategoriškai paneigė liudytojo A. J. tvirtinimus, neva jis prisipažino, kad narkotinę medžiagą gabeno V. S.. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme V. S. tokius teiginius paneigė, o apeliacinės instancijos teisme jis nebuvo apklaustas. Todėl liko nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų A. J. bei J. M. ir M. M. bei V. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo iš M. M. buvo nutrauktas, nesant jo kaltės įrodymų).

3.3. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. M. ir V. S. telefoninių pokalbių neinformatyvumo. Nėra pagrindo vadovautis vien A. J. parodymais apie tai, kad M. M. jam prisipažino gabenęs narkotines medžiagas V. S., kadangi šis liudytojas yra policijos pareigūnas ir jis yra suinteresuotas realizuoti gautą informaciją, kuri ne visuomet gali būti pagrįsta ir teisinga. Pareigūnai, turėdami informaciją apie M. M. gabenamą V. S. narkotinę medžiagą, šių asmenų nesulaikė neteisėtos medžiagos perdavimo metu, todėl A. J. galėjo būti suinteresuotas duoti minėto turinio parodymus, nes bylos aplinkybės dėl šios priežasties tapo neaiškios. Be to, tiek M. M., tiek V. S. parodė, kad jie abu dažnai vykdavo į Angliją ir gabendavo cigaretes bei alkoholį ir pokalbių telefonu metu šias medžiagas bei kitas prekes vadindavo užmaskuotais pavadinimais, taip pat vežė ir kitokio pobūdžio prekes (elektrošokus ir pan.), todėl klausantis jų pokalbių galėjo susidaryti įspūdis, kad kalbama apie narkotines medžiagas.

3.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiosios procesinės prievartos priemonės (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, slaptas sekimas ir kt.) dėl M. M. buvo pradėtos taikyti Kauno apygardos teismui priėmus 2015 m. birželio 25 d. nutartį, pratęsiamas jų taikymas (jos taikytos ilgiau kaip vienuolika mėnesių), užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota į teismą. Per šį laikotarpį nebuvo užfiksuota, kad M. M. būtų neteisėtai įgijęs narkotines ar psichotropines medžiagas, jas platinęs ir realizavęs. Dėl to liudytojo policijos pareigūno J. M. parodymai, kad jam buvo žinoma, jog M. M. dideliais kiekiais įgyja ir platina narkotines medžiagas Klaipėdoje ir Kretingoje, vertintini kaip nepatikimi, kadangi taikant minėtas specialiąsias prievartos priemones tokia informacija nepasitvirtino.

3.5. Teismas, nustatydamas pas M. M. rastos narkotinės medžiagos (kokaino) kainą neteisėtoje apyvartoje (apie 8000 Eur), vadovavosi policijos vyr. tyrėjo V. U. tarnybiniu pranešimu. Toks kokaino kainos nustatymas yra tik sąlyginis ir negali būti pripažintas patikimu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad įvertinus tai, jog M. M. niekur nedirbo, oficialaus pajamų šaltinio neturi, darytina išvada, kad jis pragyvenimui užsidirbdavo iš nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų platinimo. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais patikimais įrodymais ir vertintina kaip prielaida. M. M. ir V. S. parodė, kad jie į Didžiąją Britaniją gabeno įvairias prekes, tarp jų – ir cigaretes bei alkoholį, jas realizuodavo didesne kaina. Tuo tikslu M. M. buvo įsigijęs didesnį automobilį kroviniui vežti. M. M. nuo pat apklausos pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad kokainą rado striukėje po uošvės žento D. V. mirties (šis mirė nuo narkotikų vartojimo), jo neketino parduoti, pasiliko sau, nes nedideliais kiekiais vartojo nuo stuburo skausmų, vairuodamas automobilį ilgų kelionių į Angliją metu, kad neužmigtų. Tai patvirtina objektyvūs bylos duomenys: po M. M. sulaikymo jo šlapimo tyrime rasti kokaino pėdsakai, ir tai patvirtina M. M. parodymus, kad jis vartojo kokainą, kurį vežiojosi asmeninėms reikmėms tenkinti, bet neturėjo tikslo parduoti.

3.6. Be to, aplinkybę, kad M. M. narkotinę medžiagą rado striukėje, patvirtina apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja L. R., parodžiusi, kad užtiko M. M. vartojantį narkotinę medžiagą ir šis prisipažino, kad ją rado D. V. striukėje. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, padarė išvadą, kad D. V. neturėjo finansinės galimybės įsigyti tokio narkotinės medžiagos kiekio. Kaip ir kokiu būdu D. V. galėjo šias medžiagas įsigyti, šiuo metu nustatyti nėra įmanoma. Be to, tokią pačią išvadą galima padaryti ir dėl M. M., nes jo finansinė padėtis yra tokia pat – jis neturi galimybės įsigyti tokio kiekio narkotinės medžiagos už 8000 Eur.

3.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nurodyto tikslo (parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas) įrodinėjimas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl darant atitinkamas išvadas turi būti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir į faktines bylos aplinkybes: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-336/2010, 2K-247/2010, 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-177/2009, 2K-585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-451/2013, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-24/2014).

3.8. Apeliacinės instancijos teismas, M. M. veiksmus perkvalifikuodamas iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį, nesivadovavo in dubio pro reo principu ir teismų praktika, nes nepašalino visų abejonių dėl jo kaltės darant nusikalstamą veiką. Byloje ištirtos aplinkybės, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai nepatvirtina, kad M. M. turėjo tikslą platinti ar kitaip realizuoti narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė ypatingą dėmesį į M. M. duotus parodymus ir jo pateiktą versiją dėl narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybių, jų pagrindu padarė išvadą, kad minėtomis aplinkybėmis įgytas medžiagas M. M. turėjo išankstinę tyčią platinti. Pirmosios instancijos teismas M. M. rastą striukėje narkotinę medžiagą nurodė kaip įgytą 2015 m. liepos 15 d. iš byloje nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis, o apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip neįrodytą. Byloje yra trys narkotinės medžiagos įgijimo versijos, t. y. M. M. aiškino narkotinę medžiagą radęs D. V. striukėje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad narkotinė medžiaga įgyta iš nenustatyto asmens nurodytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, o apeliacinės instancijos teismas – kad narkotinės medžiagos įgijimas neįrodytas. Taigi pasitvirtino kasacinio skundo teiginiai, kad bylos duomenimis nepasitvirtino, kad M. M. įsigydavo narkotines medžiagas ir jas realizuodavo, turėdamas iš to naudos, ir kad tai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. M. žinojo narkotinės medžiagos kiekį bei kainą, todėl toks narkotikų laikymas ir gabenimas buvo aplinkybė, kuri leido teismui padaryti išvadą apie nuteistojo turėtus ketinimus nenustatytu būdu gautas narkotines medžiagas išplatinti. Tačiau teismas neįvertino, kad rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog M. M. pats vartojo tos pačios rūšies narkotinę medžiagą, o tai patvirtina jo duotų parodymų objektyvumą, t. y. kad jis buvo vartotojas, o ne pardavėjas.

3.9. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies įvykdė kasacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje išdėstytus nurodymus (pakartotinai ištirti tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas tų prieštaravimų nepašalino ar juos kitaip įvertino) (BPK 386 straipsnio 2 dalis), todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl M. M. veikos kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, jį atliko ne visa apimtimi, todėl liko nepašalinti prieštaravimai tarp teismų išvadų. Teismas neapklausė pagrindinių liudytojų policijos pareigūnų J. M., A. J., V. S. ir kitų liudytojų policijos pareigūnų, kurių apklausa turėjo būti pripažinta būtina, kad jų metu būtų galima patvirtinti ar paneigti M. M. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, atskleisti telefoninių pokalbių turinį, taip pat nustatyti aplinkybes, kuriomis remdamiesi minėti liudytojai tvirtino, jog M. M. yra narkotikų prekeivis, ir suteikti galimybę proceso šalims užduoti liudytojams klausimų.

3.10. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus, kad M. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatymo sankcijoje, arba švelnesnę jos rūšį, nei skyrė apeliacinės instancijos teismas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje nurodyta, bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką nustatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismas, skirdamas bausmę M. M., netinkamai įvertino aplinkybes ir nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovias pragyvenimo pajamas, gaunamas iš prekių supirkimo ir jų pardavimo veiklos, gauna socialines pašalpas už vaiko auginimą, turi darbą Didžiojoje Britanijoje, nuolatos registravosi darbo biržoje, yra susietais glaudžiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais su žmona K. M. (kuri laukiasi naujagimio) bei mažamete dukra, serga sunkia progresuojančia liga – 2 tipo cukriniu diabetu, taip pat stuburo ligomis, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys analogiškų nusikalstamų veikų. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, kad M. M. laisvė buvo ilgą laiką suvaržyta, nes jis nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Be to, nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas lengvinančia aplinkybe buvo pripažinęs tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę, galima padaryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje nurodyta ir kaltininkui paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės, prieštarauja teisingumo principui, todėl galėtų būti sumažinta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

3.11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, M. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, gali būti taikomos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas, jam paskiriant pareigas, nurodytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepime į nuteistojo M. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad: apeliacinės instancijos teismas M. M. veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tik iš dalies įvykdė kasacinio teismo nurodymus, nepagrįstai nuteistajam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį, atliko įrodymų tyrimą: apklausė liudytojus T. R., A. K., L. R. (kurie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje), taip pat apklausė nuteistąjį M. M., perklausė telefoninius pokalbius, kurių suvestinės pateiktos byloje (1 t., b. 1. 27, 29–30, 31, 31–32, 32–33, 33–34, 34–35, 35, 35–36, 36, 36–38, 42, 43, 47–48), ir 2015 m. birželio 26 d. bei 2015 m. liepos 5 d. telefoninius pokalbius, kurių suvestines prokuroras pateikė apeliacinės instancijos teismui 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu, ištyrė kitus įrodymus. Nesutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad įrodymų tyrimas teisme atliktas ne iki galo, apklausti ne visi liudytojai, – atliktas įrodymų tyrimas yra pakankamas, teismas vertino ir kitus (pirmosios instancijos teismo ištirtus) duomenis, kurių nebuvo būtina pakartotinai tirti apeliacinės instancijos teisme.

4.2. Neginčijamai nustatyta, kad M. M. disponavo 94,310 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (26,319 g) narkotinės medžiagos – kokaino. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad toks narkotinės medžiagos kiekis yra per didelis asmeniniam vartojimui, todėl M. M. turėtos narkotinės medžiagos buvo skirtos platinti. Neįtikėtina M. M. versija, kad jis narkotikus rado 2015 m. kovo mėn. tvarkydamas uošvės sandėliuką, uošvės dukros vyro D. V., mirusio nuo narkotikų, striukėje, ir juos pasiliko sau vartoti, o kadangi artimieji apie tai, kad jis vartoja narkotikus, nežinojo, o jis šį faktą slėpė, rastą striukę su narkotinėmis medžiagomis vežiojosi automobilyje. Svarbu ir tai, kad tokią versiją M. M. iškėlė tik 2016 m. spalio 29 d. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus: apie tai, kad narkotines medžiagas rado minėtoje striukėje, nei 2015 m. liepos 16 d., nei 2016 m. balandžio 4 d. apklausiamas kaip įtariamasis nenurodė. Tokią M. M. versiją teisėjų kolegija pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą. Analizuojant ir lyginant nuteistojo M. M. apylinkės teisme ir apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus apie narkotikų radimo aplinkybes, matyti jų nenuoseklumas, prieštaravimai tiek tarpusavyje, tiek su liudytojos L. R. parodymais.

4.3. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių, vykusių tarp M. M. ir V. S., negalima padaryti neginčijamos išvados, jog tarp jų vyko susitarimai dėl narkotinių medžiagų perdavimo, tačiau iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad pokalbiai buvo trumpi, maskuojantys tikrąją reikšmę, iš esmės tariamasi tik dėl susitikimų, nenurodant ir nesigilinant, kokį tikslą turint planuojama susitikti. Iš pokalbių visumos, jų analizės ir gretinimo su kitais bylos duomenimis bei nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad susitikimai vyko dėl narkotinių medžiagų. Tai patvirtina liudytojo policijos pareigūno A. J. (kurio suinteresuotumas byloje nenustatytas) parodymai apie tai, kad M. M. jam prisipažino, jog pas jį rastas narkotines medžiagas turėjo perduoti V. S.. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ir toliau nurodomų telefoninių pokalbių, užfiksuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, kontroliuojant M. M. telefoninius pokalbius bei susirašinėjimą SMS žinutėmis, taip pat ir papildomai prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateiktų 2015 m. birželio 26 d. bei 2015 m. liepos 5 d. telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad buvo tariamasi dėl susitikimų narkotinių medžiagų platinimo tikslais. Kokaino, rasto pas M. M., turėjimas turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti įrodytas remiantis teisėtai gautų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas visus bylos įrodymus išsamiai bei nešališkai išanalizavo ir įvertino, procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė.

4.4. Nesutiktina su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės objektyviai ir išsamiai atskleisti, ištirti bylos aplinkybes, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nekiltų prielaidų manyti, jog teismas, vengdamas tinkamai atlikti savo pareigas, buvo šališkas. Šiuos argumentus paneigia apeliacinės instancijos teisme vykęs bylos nagrinėjimo procesas ir išsamus bei motyvuotas teismo sprendimas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nėra pagrindas pripažinti, jog byla išnagrinėta esmingai pažeidžiant BPK normas.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, ją individualizavo, pasisakė dėl visų nustatytų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos bausmės rūšiai ir dydžiui, ir paskyrė teisingą bausmę.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos duomenų vertinimo kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

6. Kasaciniame skunde pateikiami du savarankiški, alternatyvūs prašymai dėl išnagrinėtoje byloje priimto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio – perkvalifikuoti veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau nusprendus, kad BK 260 straipsnio 2 dalis M. M. inkriminuota pagrįstai, prašoma taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę arba švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

8. Pripažindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepagrįstu dėl M. M. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 94,310 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 26,319 g, narkotinės medžiagos – kokaino, ir pripažindamas jį kaltu dėl to, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino – 94,310 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 26,319 g, narkotinės medžiagos – kokaino, apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vienas iš pagrindinių argumentų, pagrindžiančių kasacinio skundo prašymą dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, yra principo in dubio pro reo taikymas bylos duomenims, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos pripažintas įrodytu M. M. tikslas parduoti ar kitaip platinti gabenamas narkotines medžiagas. Šio principo taikymas bylos teisminiame nagrinėjime iš esmės reiškia BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų kokybinio reikalavimo taikymą vertinamiems bylos duomenims. Šis kokybinis reikalavimas nustato atitinkamą patikimumo standartą, kurį nuosprendį priimantis teismas laiko pakankamu įrodomuoju pagrindu pagrindžiant teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Šis bylos duomenų patikimumo kokybinis standartas nustato teismui pareigą imtis visų įstatymo nurodytų procesinių priemonių abejonėms ir prieštaravimams dėl bylos duomenų, kuriais grindžiamas toks nuosprendis, pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, išdėstė argumentus, kuriuose pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių skundo teiginių. Apeliacinės instancijos teismas, šalindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatytus šios bylos nagrinėjimo metu padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus dėl nevisapusiško bylos duomenų išnagrinėjimo ir nepašalintų prieštaravimų, atliko įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi būtinų procesinių priemonių tam, kad būtų pašalinti trūkumai, kurie buvo konstatuoti kasacinėje nutartyje: pakartotinai apklausti liudytojai T. R., A. K., L. R., kurie nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, taip pat apklaustas nuteistasis M. M., išklausyti telefoninių pokalbių įrašai, tarp jų – ir 2015 m. liepos 5 d. telefoninių pokalbių įrašas, kurių suvestines prokuroras pateikė apeliacinės instancijos teismui 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu, ištirti kiti įrodymai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų bylos duomenų turinį bei jų vertinimą ir papildomus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino – padarymo aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad M. M. disponavo 94,310 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (26,319 g) narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas tikslo jį parduoti ar kitaip platinti, todėl nepagrįstai M. M. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).

11. Pripažindamas įrodytu M. M. tikslą parduoti ar kitaip platinti disponuojamą 94,310 g medžiagą, kurioje nustatytas 26,319 g narkotinės medžiagos kokaino kiekis, apeliacinės instancijos teismas atliko išsamią ir chronologinę visų bylos duomenų analizę, ne tik įvertindamas kiekvieną bylos įrodymą atskirai, bet ir palygindamas tarpusavyje iš atskirų įrodymų šaltinių gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė argumentus dėl įrodymų vertinimo, motyvuotai pagrįsdamas, kodėl vienus bylos duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta. Todėl nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu ir teismų praktika, nes nepašalino visų abejonių dėl M. M. kaltės padarant BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Kasatoriaus nesutikimas su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu neišdėstant argumentų, pagrindžiančių esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus nagrinėjant bylos aplinkybes ir vertinant bylos duomenis, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu ir teismų praktika.

12. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo versiją apklausdamas nuteistojo nurodytus liudytojus bei įvertindamas kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išdėstė išsamius argumentus, kuriais remdamasi atmetė nuteistojo versiją, jog narkotines medžiagas jis laikė ir gabeno asmeniniam vartojimui. Tai, kad M. M. pats vartojo kokainą, nepaneigia platinimo tikslo. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai – telefoniniai pokalbiai su tam tikrais koduoto turinio pasakymais, didelio kiekio kokaino, kuris sudarė keliasdešimt vienkartinių dozių, gabenimas su savimi automobilyje viename pakete, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėtas įrašas, kuriame M. M. tiesiogiai derasi su potencialiu pirkėju dėl narkotinės medžiagos platinimo, – iš atskirų įrodymų sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą dėl narkotinės medžiagos disponavimo turint tikslą platinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų J. M. ir A. J. parodymais, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai (M. M. telefoninių pokalbių klausymasis ir kitokio susirašinėjimo kontrolė, sankcionuota Kauno apygardos teismo nutartimi) buvo taikomi gavus patikrintą žvalgybinę informaciją, jog M. M. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Liudytojas J. M. nurodė, kad kontroliuojant M. M. telefoninius pokalbius buvo nustatyta, jog jo veiksmai ir elgesys su kitais asmenimis leido daryti išvadą, kad jis nėra narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartotojas, o įgyja jas būtent turėdamas tikslą platinti. Šis liudytojas patvirtino, kad klausydamasis M. M. pokalbių jis suprato, kad pastarasis Kaune ir Kretingoje dideliais kiekiais platina narkotines medžiagas ir kad 2015 m. liepos 15 d. jis įgis didelį kiekį narkotinės medžiagos ir ją gabens, ir, kaip matyti, ši informacija pasitvirtino – M. M. buvo sulaikytas su dideliu kiekiu kokaino. Iš kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno A. J., sulaikiusio M. M., gabenantį narkotines medžiagas, parodymų matyti, kad M. M. šiam liudytojui prisipažino, jog narkotikus jis turėjo perduoti.

13. Apeliacinės instancijos teismas svarbia aplinkybe, patvirtinančia M. M. ketinimus platinti narkotines medžiagas, laikė 2015 m. birželio 26 d. telefoninį pokalbį, kuris kaip įrodymas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui. Iš šio pokalbio matyti, kad į M. M. kreipiamasi kaip į asmenį, kuris gali parūpinti narkotinių medžiagų, nes jam paskambinęs vyras nedviprasmiškai klausia, kur Kaune galima nusipirkti „žolės“, į tai M. M. atsako, kad gali pasiūlyti panašų dalyką „skaniau“. Žodis „žolė“ yra visiems suprantamas ir kasdienėje kalboje vartojamas narkotinės medžiagos – marihuaninės kanapės sinonimas. Nors M. M., apklausiamas apygardos teismo posėdyje 2018 m. gegužės 3 d., nurodė, kad šio telefoninio pokalbio metu kalbėjo apie raminamuosius vaistus, tačiau, kaip buvo minėta, jam paskambinęs vyras konkrečiai klausia apie „žolę“, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šią nuteistojo versiją, pagrįstai konstatavo, kad iš pokalbio turinio visumos galima daryti išvadą, jog kalbama apie narkotinę medžiagą.

14. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo versiją apie tai, kad koduoto teksto telefoniniuose pokalbiuose buvo kalbama apie cigarečių ir alkoholio gabenimą į Jungtinę Karalystę, ir pagrįstai ją atmetė, nurodydamas, jog kratos metu cigarečių nebuvo rasta ir nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog šias prekes, kaip tvirtino nuteistasis, dideliais kiekiais jis įsigydavo prekybos vietose. Pagrįstai buvo atmesti M. M. teiginiai apie narkotinės medžiagos laikymą vartojimui tik savo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo versiją apie tai, kad kokainą jis surado D. V. striukėje, palygindamas jo duotus parodymus dėl šio teiginio, atskleidė prieštaravimus ir nesutapimus, todėl pagrįstai pripažino šią versiją nepasitvirtinusia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos apeliacinio nagrinėjimo metu procese gauti įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje įtvirtinta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisingumo garantijos saugiklis, kurį teismai taiko, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismui galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

17. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kurios lemia, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2012">2K-451/2012</a>).

18. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginius, kad M. M. nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovias pragyvenimo pajamas, gaunamas iš prekių supirkimo ir jų pardavimo veiklos, gauna socialines pašalpas už vaiko auginimą Didžiojoje Britanijoje, nuolatos registravosi darbo biržoje, yra susietais glaudžiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais su žmona K. M. (kuri laukiasi naujagimio) bei mažamete dukra, serga sunkia progresuojančia liga – 2 tipo cukriniu diabetu, taip pat stuburo ligomis, laikyti išimtinėmis bylos aplinkybėmis ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl apeliacinės instancijos teismo išdėstyti motyvai dėl bausmės skyrimo ir išvada, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, yra pagrįsti. M. M. paskirta minimali BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis