Administracinė byla Nr. eI-273-189/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01490-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M., dėl atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–3) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2018-04-25 raštu Nr. 1P-3656 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Vilniaus TM) Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui G. M..
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo ir spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo 2014-10-20 Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – Kolektyvinė sutartis), vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui.
Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime (b. l. 58–70) su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsakovė vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinių nuobaudų skyrimu, 2018-04-25 rašte Nr. 1P-3656 motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus siekiama paveikti profesinės sąjungos narius. Darbdavys (Muitinės departamento generalinis direktorius) net ir gavęs informaciją (Profesinės sąjungos 2014-11-14 raštas Nr.1P-616) apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, dėl jos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti (Taisyklių 6 punktas). Darbdavys net nepranešė informacijos Profesinei sąjungai apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokių veiksmų imtasi nustačius pažeidimus, nors ir buvo prašoma tą padaryti. Departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo raštu pateikė informaciją, kurioje pripažįstama, kad pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista. Tačiau Departamentas Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino ir tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu nepradėjo, nors pagal teisės aktus tai privalėjo padaryti. Atsakovė teigia, kad buvo toleruojamas muitinės pareigūnų - profesinės sąjungos narių - persekiojimas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti paaiškinime nurodyti argumentai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimo dėl Departamento prašymo nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Šioje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2018-04-25 rašto Nr. 1P-3656, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui G. M., teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018-03-06 pavedimu nurodyta ištirti Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotojo G. M. veiksmus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.
Atlikus tarnybinį patikrinimą 2018-04-05 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1947 (b. l. 23–30), kurioje nurodyta, jog Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojas G. M., 2018-02-06 apie 9.00-10.00 val., vykstant iš Vilniaus teritorinės muitinės administracinio pastato ((duomenys neskelbtini)) į Muitinės mokymo centrą, kuriame buvo organizuojami mokymai „Muitinės pareigūnų tarnybinio ginklo, šaudmenų ir ginklų priedelių naudojimas“, nevilkėdamas tarnybinės uniformos, viešose vietose - Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės mokymo centro kiemuose bei degalinėse - Circle K ((duomenys neskelbtini)) ir Viada ((duomenys neskelbtini)), tarnybinį ginklą nešiojo viešai, ginklo dėkle, kuris buvo pritvirtintas matomoje vietoje, ant kojos, šlaunies srityje, ir buvo pastebimas kitiems asmenims. Taip pat Muitinės mokymo centro organizuojamuose mokymuose (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018-02-02 įsakymas Nr. 9P-59) dalyvavo nevilkėdamas tarnybinės uniformos tinkamos lauko (oro) sąlygoms. Šia savo veika (veikimu) pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-04-21 įsakymu Nr. 1B-294, 7.1, 7.24 papunkčio reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių ginklų, šaudmenų, ginklų priedėlių įsigijimo, apskaitos, paėmimo, grąžinimo, saugojimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-09-03 įsakymu Nr. 1B- 682, 37.1 papunkčio reikalavimus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018-02-02 įsakymo Nr. 9P-59 „Dėl pareigūnų dalyvavimo mokyme „Muitinės pareigūnų tarnybinio ginklo, šaudmenų ir ginklų priedelių naudojimas“ 2 punkto reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą (tyčia) ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas G. M. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Departamentas 2018-04-11 raštu Nr. (5.34)3B-35177 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. M.“ (b. l. 20) kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.
Profesinė sąjunga 2018-04-25 raštu Nr. 1P-3656 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų (b. l. 21–22).
Nustatyta, kad G. M. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo – Socialinių reikalų komiteto narys (b. l. 54).
Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas, Taisyklės ir Kolektyvinė sutartis (b. l. 5–13).
Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Statuto 42 straipsnyje nustatyta, kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 dalis), o tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 dalis). Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).
LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad: įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas jai nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., 2010-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012).
LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr. 2011-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012-06-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybines nuobaudas, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.
Konstatuotina, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2018-04-25 rašte Nr. 1P-3656 išreiškia savo nuomonę dėl jos nario padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad G. M. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiojo asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrindžiami jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą G. M. nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.
Ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip G. M. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovė nepateikė ir atsiliepime. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Profesinė sąjunga 2018-04-25 raštu Nr. 1P-3656 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą G. M.. Todėl Departamento prašymas tenkintinas, Profesinės sąjungos 2018-04-25 raštas Nr. 1P-3656 naikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018-04-25 raštą Nr. Nr. 1P-3656 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojui G. M..
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Bronius Januška
