Administracinė byla Nr. I-290-189/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01721-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1., 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Pareiškėjas su skundu (1 t., b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turėjęs tekti gyvenamasis plotas. Pareiškėjui kamerose teko nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m ploto, kuriose buvo laikoma po 2–3 asmenis. Kamerose buvo tik 2 kėdės, o jose buvo laikoma po 3–4 asmenis. Kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) buvo įrengti toje pačioje patalpoje ir atskirti maža sienele, todėl tarp nuteistųjų (suimtųjų) nuolat kildavo konfliktai. Valgymo metu pareiškėjas negalėjo įeiti į tualetą, kadangi tualetas nuo stalo buvo nutolęs vos 1,5 m, dėl to nuolat kildavo konfliktai, jautė iš jo sklindančius nemalonius kvapus. Kamerose būdavo pilna tarakonų, nevalomi langai, o dėl esamų grotų neturėjo galimybės išsivalyti langų. Kamerose neveikė ventiliacija, jose būdavo drėgna ir tamsu, švaraus oro kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Čiužiniai puvo, užsiveisdavo parazitai, metalinės lovos rūdijo dėl drėgmės. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, kurie pasireiškė baime, stresu ir kitais nepatogumais.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 8–18).
Nurodo, jog iš pareiškėjo pateiktų judėjimo kamerose duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K teigimu, visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai higienos normų reikalavimus atitinka. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu 2015 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 (redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MDItNzU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-702-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-702-756/2017">A-702-756/2017</a>, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjA0LTUyMC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1604-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1604-520/2018">A-1604-520/2018</a>). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjg2LTUwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1686-502/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1686-502/2016">A-1686-502/2016</a>, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 8–14), byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. spalio 7 d., nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 7 d., nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 17 d., nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. vasario 3 d., nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 9 d., nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. kovo 23 d., nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 28 d., nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 17 d., nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 20 d., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 4 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d., nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. spalio 22 d., nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 18 d., nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 4 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 15 d., nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 10 d., nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 10 d., nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. gegužės 17 d. (kameroje Nr. 291, kurioje buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. (kameroje Nr. 291, kurios plotas buvo 7,73 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (kameroje Nr. 316, kurios plotas buvo 7,18 kv. m, buvo laikomi 2–3 asmenys), 2015 m. birželio 9 d. (kameroje Nr. 202, kurios plotas buvo 6,90 kv. m, buvo laikomi 2 asmenys), nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. liepos 7 d. (kameroje Nr. 313, kurios plotas buvo 7,79 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2015 m. liepos 11 d. iki 2015 m. liepos 13 d. (kameroje Nr. 385, kurios plotas buvo 6,79 kv. m, buvo laikomi 2 asmenys), 2015 m. liepos 15 d. (kameroje Nr. 271, kurios plotas buvo 7,76 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 27 d. (kameroje Nr. 271, kurios plotas buvo 7,76 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. (kameroje Nr. 291, kurios plotas 7,73 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), 2015 m. gruodžio 25 d. (kameroje Nr. 316, kurios plotas buvo 7,18 kv. m, buvo laikomi 2 asmenys), nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 25 d. (kameroje Nr. 290, kurios plotas buvo 7,76 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2016 m. vasario 1 d. (kameroje Nr. 317, kurios plotas buvo 7,61 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), 2016 m. vasario 3 d. (kameroje Nr. 275 kurios plotas buvo 7,85 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (kameroje Nr. 275, kurios plotas buvo 7,85 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 6 d. (kameroje Nr. 275, kurios plotas buvo 7,85 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys), kuriose vienam asmeniui turėjusio tekti minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas iš viso 53 parų. Be to, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu taip pat buvo pažeistas ir Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kadangi minėtu laikotarpiu 45 paras vienam asmeniui kamerose teko mažiau nei 3 kv. m ploto.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele, tuo pažeidžiant pareiškėjo privatumą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2015 m. buvo laikomas kamerose Nr. 106, 109, 112, 124, 202, 262, 271, 272, 274, 275, 280, 291, 310, 313, 316, 317,319, 320, 323, 367, 380, 385; 2016 m. kamerose Nr. 105, 108, 110, 115, 119, 120, 122, 262, 274, 275, 279, 290, 296, 314, 317, 315, 321 324; 2017 m. kamerose Nr. 104, 109, 110 111, 115, 116, 117, 118, 120, 121, 123, 125, 207, 220, 262, 269, 270, 275, 277, 278, 288, 298, 311,316, 324, 328, 321, 332, 358, 372 (1 t., b. l. 8–14). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime „Dėl A. V. skundo“ nurodoma, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (3 t., b. l. 104–105). Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad kamerose kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nėra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODgyLTUwMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1882-502/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1882-502/2017">A-1882-502/2017</a>, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjgtNDE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-728-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-728-415/2017">A-728-415/2017</a> ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo pažeista iš viso 330 paras.
Pareiškėjas nurodo, jog kamerose neveikė ventiliacija, jose būdavo drėgna ir tamsu, nevalomi langai, dėl esamų grotų neturėjo galimybės išsivalyti langų. Kamerose švaraus oro kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų, čiužiniai puvo, užsiveisdavo parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01Mi04NTgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-52-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-52-858/2015">A-52-858/2015</a>, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMzU4LTYyNC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3358-624/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3358-624/2016">A-3358-624/2016</a>, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjgtNDE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-728-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-728-415/2017">A-728-415/2017</a>, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MTAtNDkyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-810-492/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-810-492/2017">A-810-492/2017</a>, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzQ5LTUyNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1349-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1349-525/2017">A-1349-525/2017</a>, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDI1LTYyNC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2025-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2025-624/2017">A-2025-624/2017</a> ir kt.).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi būti vėdinamos per langus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., 22 punkte reglamentuota, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 iki 65 proc. Privalo būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas).
Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 15 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-1513 (1 t., b. l. 84–86) matyti, jog kameroje Nr. 316, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 m. birželio 4–5 dienomis) ant lubų ir sienos dalyje ties langu patikrinimo metu buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsių požymiai, tuo pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto reikalavimus, jog gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 35,8 proc., ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, jog santykinė oro drėgmė privalo būti 35–65 proc. Patikrinimo metu kameroje Nr. 316 skaidraus stiklo langų nebuvo (langai buvo išimti), o ši aplinkybė neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog kamerą yra galimybė vėdinti per langus, tačiau jie buvo išimti. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos privalo būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Byloje pateiktas ginčo laikotarpiui aktualus Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras), periodiškai atliekančio sveikatos saugos kontrolę, 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo aktas Nr. 13 (13.3)-PA-1707 (1 t., b. l. 57–60) patvirtina, jog kameroje Nr. 316 įrengti skaidraus stiklo langai, nepažeidžiant HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, jog gyvenamosiose patalpose privalo būti įrengti skaidraus stiklo langai. Patikrinimo metu ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tuo pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto reikalavimus, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Santykinė oro drėgmė buvo 60,1 proc. ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, jog santykinė oro drėgmė privalo būti 35–65 proc.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-320 (16.16.8.10.12) (1 t., b. l. 170–172) matyti, jog kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu vizualiai buvo švaru. Lukiškių TI-K sudaryta galimybė išvėdinti kameras per langus, langai atsidaro ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 35 proc., ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, jog santykinė oro drėgmė privalo būti 35–65 proc. Kameroje dirbtinė dieninė apšvieta buvo 230 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamą vertę, kuri privalo būti ne mažesnė nei 200 lx.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-338 (16.17.7.10.12) (1 t., b. l. 180–182) matyti, jog kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu langai buvo švarūs. Patikrinimo metu išmatuota drėgmė buvo nuo 38,4 proc. iki 47,9 proc. ir tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, jog santykinė oro drėgmė privalo būti 35–65 proc.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerų drėgmės, vėdinimo neindividualizavo t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinami higienos normų reikalavimai, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar dėl kameroje esančios drėgmės, netinkamo vėdinimo nesikreipė. Kita vertus, įvertinus atsakovės atstovo byloje pateiktus nagrinėjamam ginčo laikotarpiui aktualius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktus patikrinimo aktus, pripažintina, jog pareiškėjo teisė į tinkamų higienos sąlygų užtikrinimą (ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, kamerose buvo išimti langai, pažeidžiant apšvietos kalinimo įstaigose reikalavimus) tam tikru metu galėjo būti pažeista.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog Lukiškių TI-K kamerose būdavo pilna tarakonų.
Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime nurodo, jog Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri patvirtina, jog Lukiškių TI-K atliekama šių patalpų priežiūra bei vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 23 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2946 (1 t., b. l. 82–83) ir 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-320 (16.16.8.10.12) (1 t., b. l. 170–172) matyti, jog kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta. Lukiškių TI-K yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K atlieka graužikų ir buitinių parazitų prevenciją, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tik 2 kėdės, o jose buvo laikoma po 3–4 asmenis, todėl kamerose trūko kėdžių.
Atsakovė pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 8–18) patvirtino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai) ir kiti baldai tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek kamerose privalo būti kėdžių. Pareiškėjas neindividualizavo ir nenurodė kokiose kamerose ir kiek trūko kėdžių, nepateikė nei paaiškinimų, nei įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl šių aplinkybių kreipėsi į Lukiškių TI-K, todėl abstraktaus pobūdžio nusiskundimai nepatvirtina Lukiškių TI-K nustatytos pareigos nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, kurie pasireiškė baime, stresu ir kitais nepatogumais.
Pareiškėjui nepateikus ir nekonkretizavus duomenų apie jo sveikatos būklę ir nesant įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjo skundų pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. tam tikru periodu pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turėjusį tekti plotą, jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, higienos sąlygas, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti ploto ir jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODgwLTYyNC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2880-624/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2880-624/2018">A-2880-624/2018</a>). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MTEtNjYyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-511-662/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-511-662/2017">A-511-662/2017</a>).
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus vienam asmeniui turėjęs tekti plotas iš viso 53 parų, jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš viso 330 paras, kitų higienos normų pažeidimus (ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, kamerose 2015 m. birželio 5 d. buvo išimti langai, pažeidžiant apšvietos kalinimo įstaigose reikalavimus), į šių pažeidimų mąstą, jų trukmę, epizodiškumą, aktualią EŽTT ir formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 650 Eur neturtinės žalos dydis.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisė gauti iš kitos šalies turėtų išlaidų atlyginimą įstatymu numatyta tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS-146-460/2009, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTc2Ni01MjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-766-520/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-766-520/2016">eAS-766-520/2016</a>).
Atsižvelgiant į tai, kad teismas galėtų priteisti tik realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, o tokių įrodymų byloje nėra, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. V. (A. V.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Bronius Januška
