Baudžiamoji byla Nr. 2K-98-495/2025
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.5.1;
2.1.2.12; 2.1.2.17; 2.13.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 2601 straipsnio 3 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas. A. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nutartimi apeliacinis procesas nuteistajam A. S. nutrauktas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo psichotropinėmis medžiagomis, jas įgijo, laikė ir gabeno, taip pat neturėdamas leidimo gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent: 2011 m. lapkričio 3 d. E. N. su D. B. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų siuntos kontrabandą į Švedijos Karalystę su kurjerio A. S. (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) pagalba. Per susitikimus su A. S., vykusius 2011 m. lapkričio 3 d. apie 15.30 val. ir 17.00 val. Jonavoje ir kelyje Jonava–Kaunas, E. N. susitarė su A. S., jog šis vykdys psichotropinių medžiagų kontrabandą į Švedijos Karalystę. Po to 2011 m. lapkričio 3 d. apie 19.00 val. per susitikimą Kaune, prie prekybos centro „Molas“, E. N. susitarė su D. D., kad pastarasis parūpins labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, E. N. ir D. B. organizuojamai kontrabandai į Švedijos Karalystę. 2011 m. lapkričio 3 d. E. N., patvirtinęs D. B., kad D. D. sutiko parūpinti minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, susitarė su D. B., jog šis grįš iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, kad padėtų parengti psichotropines medžiagas kontrabandai vykdyti. Po to, D. B. grįžus iš Švedijos Karalystės, 2011 m. lapkričio 7 d. apie 13.00 val. Trakuose, (duomenys neskelbtini), D. D., E. N. ir D. B. susitiko, kad aptartų planuojamą su kurjerio A. S. pagalba (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) vykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą. 2011 m. lapkričio mėn., ne vėliau kaip šio mėnesio 8 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, E. N. kartu su D. B. įsigijo nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą ir 2011 m. lapkričio 8 d. apie 18.00 val. E. N. ir E. N. (buvusi N.) gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu pradėjo įrenginėti šiame lagamine slėptuvę, skirtą labai dideliam kiekiui psichotropinių medžiagų paslėpti ir joms, nepateikiant muitinės kontrolei bei išvengiant muitinės kontrolės, neturint leidimo, išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. E. N. kartu su D. B. 2011 m. lapkričio mėn., ne vėliau kaip lapkričio 9 d., iš D. D. Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, ir atgabeno šias medžiagas į E. N. ir E. N. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ten laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. 19.40 val. iki 2011 m. lapkričio 10 d. 18.00 val. E. N., D. B., E. N. (buvusi N.) minėtas medžiagas supakavo į nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą su įrengta slėptuve, ir jį Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, vykdydami procesines prievartos priemones, pažymėjo identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 10 d. apie 18.20 val. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, paruoštų kontrabanda gabenti į Švedijos Karalystę – supakuotų į lagaminą, E. N. ir D. B. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabeno iš E. N. ir E. N. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gabeno iki A. S. gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ten šiame bute 2011 m. lapkričio 10 d. apie 20.00 val. perdavė A. S.. A. S., minėtu būdu įgijęs psichotropines medžiagas, jas tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2011 m. lapkričio 12 d., po to, vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, nugabeno į Marijampolės autobusų stotį, esančią Stoties g. 2B, Marijampolėje, iš ten, veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir vykdamas numatytu maršrutu – įsigijęs bilietą Marijampolė–Berlynas (Vokietijos Federacinė Respublika), 2011 m. lapkričio 12 d. apie 17.30 val. minėtą lagaminą su savimi tarptautiniu „Ecolines“ autobusu „Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančiu iš Lietuvos Respublikos, Marijampolės autobusų stoties, esančios Stoties g. 2B, Marijampolėje, į Vokietijos Federacinę Respubliką, Berlyną, centrinę stotį,,Funkturm“, esančią Masurenallee gatvėje, neturėdamas leidimo, išgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2011 m. lapkričio 12 d. apie 18.20 val. kirsdamas tarptautinį Kalvarijos pasienio punktą (kelyje A5/E67), ir gabeno per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijas, kol 2011 m. lapkričio 13 d. apie 6.35 val. iš Lenkijos Respublikos Berlyno kryptimi vykstantį autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė ir kontrolės aikštelėje „Frankfurter Tor“ (Frankfurto vartai), vykdydami kontroliuojamą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą, Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos pareigūnai patikrino minėtu tarptautiniu „Ecolines“ autobusu vykstantį A. S. ir jo vežamą bagažą, tačiau labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, supakuotų į lagaminą su įrengta slėptuve – lagamino dvigubu dugnu, nesurado. D. B., vykdant išankstinį susitarimą, Švedijos Karalystėje, Malmėje esančioje geležinkelio stotyje, laukiant A. S., atvežančio lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino, A. S., vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino (jis apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) gabeno per Vokietijos Federacinės Respublikos bei Danijos Karalystės teritorijas, E. N. ir D. B. nurodytu maršrutu, kol 2011 m. lapkričio 13 d. traukinyje, išvykusiame iš Kopenhagos ir vykstančiame iš Danijos Karalystės į Švedijos Karalystę, buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų, šie rado ir paėmė A. S. (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) vežamą lagaminą, jame buvo labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino.
2. Pirmosios instancijos teismas A. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisino. Ši dalis kasacine tvarka neskundžiama.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad:
3.1. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnio 1 dalies, 433, 434 straipsnių tvarka nedalyvaujant nuteistajam A. S.. Nuteistasis, pasinaudojęs BPK 438 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, vengia sugrįžti į Lietuvos Respubliką, o apeliacijos teise naudojasi siekdamas išvengti atsakomybės, t. y. neketindamas dalyvauti procese. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nematydama pagrindo tikėtis, jog A. S. ateityje atvyks į bylos nagrinėjimą, taip pat neįžvelgdama jokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar pagrindo išvadoms, kad kaltinamojo nedalyvavimas pirmosios instancijos teisme galėjo lemti aiškiai neteisingo nuosprendžio priėmimą, nematė pagrindo tęsti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, todėl apeliacinį procesą A. S. nusprendė nutraukti.
3.2. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad BPK 438 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, suteikianti nuteistajam teisę skųsti teismo nuosprendį net ir praėjus įprastam dvidešimties dienų terminui (BPK 313 straipsnis), yra speciali procesinė garantija, kartu suteikianti nuteistajam teisę dalyvauti rungtyniškame teismo procese, pačiam tiesiogiai dalyvauti ištiriant byloje surinktus įrodymus, pasisakant dėl jų ir pan. Ši teisė nesuteikia nuteistajam privilegijos piktnaudžiauti procesu ir skųsti teismo sprendimą slapstantis nuo baudžiamojo persekiojimo ir toliau vengiant atvykti į teismo posėdį. Toks aiškinimas išplaukia tiek iš visos nuteistajam suteikiamų procesinių garantijų, nurodytų BPK XXXII skyriuje „Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant“, visumos, tiek iš BPK 438 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad nuteistasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, kartu pareikšdamas, kad jis dalyvaus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios nuostatos turinys, turint omenyje, kad ji buvo numatyta dar iki įstatyme atsiradusių galimybių kaltinamajam dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nesuteikia galimybės nuteistajam tikėtis, kad apeliacinis procesas visais atvejais bus tęsiamas ir jo apeliacinis skundas bus nagrinėjamas net ir tuomet, jei jis, slapstydamasis nuo teismo, pareikš prašymą procese dalyvauti nuotoliniu būdu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas S. Milovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 438 straipsnio nuostatas.
4.2. BPK 438 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka net ir praėjus įprastam tokio apskundimo terminui pirmiausia sietina su valstybės pareiga užtikrinti nuteistojo, kuris nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir dėl to negalėjo laiku sužinoti apie jam priimtą sprendimą, teisę į tokio sprendimo peržiūrėjimą instancine tvarka, o tai yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad aptariama apeliacinio apskundimo teisė nėra ribojama ir tiems nuteistiesiems, kurie nuo baudžiamojo persekiojimo slapstosi. Kaltinamojo ar nuteistojo nedalyvavimas procese, taip pat ir dėl jų pasislėpimo, negali pateisinti nepagrįsto, neteisėto ir neteisingo nuosprendžio priėmimo bei tokio nuosprendžio neperžiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme.
4.3. BPK 438 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti teismui nutraukti apeliacinį procesą nuteistajam, kuris yra laisvas ir be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, negali būti taikoma kaltinamiesiems, vengiantiems jiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – ir todėl neatvykstantiems į bylos nagrinėjimą. Tokią išvadą leidžia daryti lingvistinis aptariamos teisės normos aiškinimas.
4.4. Įstatymų leidėjas šioje normoje sąmoningai vietoj sąvokos „laisvėje esantis nuteistasis“ vartoja sąvoką „nuteistasis, kuris yra laisvas“, turėdamas omenyje nuteistąjį, kuriam nėra taikomi jokie apribojimai, o juolab suvaržymai, nulemti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Akivaizdu, jog įtariamasis / kaltinamasis / nuteistasis, kuriam nors ir nėra realiai taikomas, bet yra paskirtas suėmimas, negali būti laikomas laisvu. Ypač jei toks asmuo dar yra ir ieškomas. Šiuos kasatoriaus samprotavimus pagrindžia ir tai, kad BPK 438 straipsnio 2 dalis – tai vienintelė BPK vieta, kurioje yra vartojama sąvoka „laisvas“, o ne „laisvėje esantis“.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sutapatino nuteistąjį, kuris vengia suėmimo, su nuteistuoju, vengiančiu vykstančio apeliacinio proceso. Būtent pastarajam įstatymo leidėjas adresuoja BPK 438 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas neigiamas pasekmes – apeliacinio proceso nutraukimą. Tokią išvadą leidžia daryti sisteminis BPK 438 straipsnio 1 ir 2 dalių normų aiškinimas.
4.6. BPK 438 straipsnio 1 dalis nustato nuteistajam teisę ne tik pateikti apeliacinį skundą pasibaigus 20 dienų terminui, bet ir pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Toks pareiškimas apriboja apeliacinės instancijos teismo galimybes nagrinėti nuteistojo skundą jam nedalyvaujant ir atitinkamai sudaro apeliantui galimybes procesą vilkinti į jį neatvykstant. Tokio piktnaudžiavimo procesu priežastys gali būti įvairios, tačiau „laisvam“ nuteistajam, apie kurį kalbama BPK 438 straipsnio 2 dalyje, tai galimybė ir toliau išlikti laisvam, atitolinant pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio įsiteisėjimą.
4.7. Tuo tarpu apeliacinį skundą padavęs nuteistasis, kuris BPK 438 straipsnio 2 dalies prasme nėra „laisvas“, paprastai yra suinteresuotas kuo greitesniu savo paties inicijuotu apeliaciniu procesu, nes tai suponuoja nepagrįsto, neteisėto bei neteisingo pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, o kartu ir taikomų apribojimų panaikinimą.
4.8. Nagrinėjamos bylos atveju A. S. nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, nes tuo metu buvo nuteistas Vokietijoje, ten atliko laisvės atėmimo bausmę. Vokietijos kalėjime nuteistajam buvo įteiktas pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, iš kalėjimo jis susisiekė su Lietuvoje esančia motina, ši sudarė sutartį su kasatoriumi dėl A. S. gynybos apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo iniciatyva rengiant apeliacinį skundą ir jį teikiant teismui, nuteistasis vis dar buvo laikomas Vokietijos kalėjime, todėl skunde pažymėta apie jo nagrinėjimą nuteistajam nedalyvaujant. Iš kalėjimo A. S. buvo paleistas netrukus iki pirmojo 2024 m. rugsėjo 17 d. paskirto posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuteistasis susisiekė su kasatoriumi telefonu ir nurodė, kad turi galimybę ir nori dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Gynėjas pateikė atitinkamą rašytinį prašymą, jo teismas, išnagrinėjęs 2024 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, netenkino, tačiau konkrečių ir aiškių priežasčių, dėl kurių pageidavo, kad Vokietijoje esantis nuteistasis dalyvautų posėdžiuose tik gyvai, nenurodė.
4.9. Nurodytos aplinkybės paneigia skundžiamoje nutartyje teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis slepiasi nuo teismo, vengia paties inicijuoto apeliacinio proceso, jį vilkina ir kitaip juo piktnaudžiauja. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo visas sąlygas išnagrinėti A. S. skundą, tiek jam dalyvaujant nuotoliniu būdu, tiek ir jam nedalyvaujant, bet jo interesams atstovaujant susitarimo pagrindu veikiančiam gynėjui. Aplinkybė, kad nuteistasis vengia atvykti į Lietuvą, kur nedelsiant jis būtų suimtas, kaip buvo argumentuota pirmiau, negali tapti teisėtu pagrindu nutraukti apeliacinį procesą. Be to, A. S. turi prielaidų vengti suėmimo, kuris Lietuvoje būtų vykdomas netinkamomis sąlygomis, nes būtent dėl šios priežasties Vokietija atsisakė perduoti nuteistąjį Lietuvai pagal šioje baudžiamojoje byloje pateiktą ekstradicijos prašymą.
4.10. Apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistasis jo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo niekaip nesiejo su ta aplinkybe, kad procesas vyko jam nedalyvaujant. Apelianto argumentai apima visai kitus tiek teisės, tiek fakto klausimus. Nuteistasis įstatymo jam suteikta teise į apeliaciją naudojasi siekdamas ne išvengti atsakomybės, t. y. neketindamas dalyvauti procese, kaip nusprendė apeliacinės instancijos teismas, o siekdamas teisingumo – teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo, kuriame būtų teisingai įvertinti jo padaryti veiksmai.
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Imbrasas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. S. gynėjo advokato S. Milovo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. BPK 438 straipsnyje nurodytos nuostatos nesietinos su nuteistajam paskirta kardomąja priemone ir taikomos nepriklausomai nuo to, kokia kardomoji priemonė paskirta nuteistajam, ar paskelbta jo paieška, todėl kasaciniame skunde keliamas lingvistinis sąvokų aiškinimas nesusijęs su apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Viso apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas savo iniciatyva nė karto nenurodė, kad nuteistojo neatvykimo į apeliacinį procesą priežastis – grėsmė būti suimtam. Tokią galimo nedalyvavimo priežastį jis nurodė tik replikuodamas į prokuroro išsakytą užuominą apie tai. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde iš karto nurodė, kad apeliaciniame procese jis nedalyvaus. Apie grėsmę būti suimtam ir kad tai yra nedalyvavimo apeliaciniame procese priežastis, jis skunde nenurodė, tokios nedalyvavimo priežasties jis nenurodė ir savo gynėjui bei bendraudamas telefonu su teismu. Ši aplinkybė, iš esmės kaip vienintelė, nurodoma tik kasaciniame skunde. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinio proceso metu buvo teigiama, kad nuteistajam pasibaigęs asmens dokumento galiojimo terminas ir tik dėl šios priežasties jis negali dalyvauti procese. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių šiai kliūčiai pašalinti, informavo apie tai nuteistąjį, apie tai nuteistąjį informavo ir jo gynėjas, tačiau pats nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų, kurie rodytų jo ketinimus pašalinti kliūtis, trukdančias dalyvauti apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. S. be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti apeliaciniame procese, vengia atsakomybės, ir dėl to apeliacinį procesą A. S. nutraukė.
5.2. Nors apeliacinio proceso metu buvo nuolat kartojama, kad nuteistojo A. S. nedalyvavimo procese priežastis – pasibaigęs asmens dokumento galiojimo terminas, tačiau neaišku, apie kokį dokumentą buvo kalbama, kadangi A. S. asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (baigė galioti 2020 m. vasario 12 d.) buvo prie baudžiamosios bylos ir kaip negaliojantis 2024 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo buvo perduotas Migracijos departamentui. Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas baigėsi 2020 m. kovo 4 d. Taigi dokumentai negaliojo jau ilgą laiką ir tai negalėjo būti priežastis neatvykti į teismo posėdžius. Kita vertus, judėjimas Europos Sąjungoje iš esmės galimas ir pasibaigus asmens dokumento galiojimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodoma kasaciniame skunde, apeliantas teise į apeliaciją naudojosi „siekdamas teisingumo – teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo“, asmens dokumento galiojimo termino pasibaigimas niekaip negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, daranti dalyvavimą apeliaciniame procese negalimą. Nuteistasis apeliacinio proceso metu nepateikė jokių duomenų, kad jis kreipėsi dėl naujo asmens dokumento išdavimo, tokios informacijos nepateikė ir savo gynėjui, o tai vėlgi leidžia daryti išvadą, kad siekdamas įgyvendinti savo teises jis nesiėmė jokių priemonių, kurios padėtų tas teises įgyvendinti.
5.3. Kardomosios priemonės paskyrimo faktas nuteistajam A. S. savaime negali būti vertinamas kaip grėsmė atvykus į teismo posėdį būti suimtam, kadangi, 2024 m. kovo 28 d. gavus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymas buvo sustabdytas, taigi buvo sustabdytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o kardomoji priemonė buvo paskirta be termino ir taip jį sulaikius turėtų būti sprendžiamas kardomosios priemonės taikymo tolesnis tikslingumas.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino ir įvertino tą aplinkybę, ar kaltinamojo nedalyvavimas pirmosios instancijos teisme galėjo lemti aiškiai neteisingo nuosprendžio priėmimą, ir tiek tokių aplinkybių, tiek esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato S. Milovo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 438 straipsnio taikymo
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, pažeidė BPK 438 straipsnio nuostatas ir taip A. S., nuteistam už akių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, užkirto kelią į apeliaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus pateikti argumentai yra pagrįsti.
8. BPK 438 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti.
9. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, atsisakymas vykdyti teisingumą (angl. denial of justice), t. y. fundamentalus teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų paneigimas, įvyksta tuo atveju, jeigu asmuo, nuteistas in absentia (už akių), vėliau (sužinojęs apie procesą) neturi galimybės, kad teismas, jo išklausęs, iš naujo išspręstų kaltinimą (t. y. išnagrinėtų bylą) iš esmės teisės ir fakto aspektais, išskyrus kai laikantis pirmiau minėtų reikalavimų yra įrodyta, kad toks asmuo atsisakė savo teisės dalyvauti teismo procese ir gintis arba siekė išvengti teisingumo (Didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją, peticijos Nr. 56581/00, 82 punktas; 2015 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Sanader prieš Kroatiją, peticijos Nr. 66408/12, 68 punktas; 2020 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Chong Coronado prieš Andorą, 28 punktas, su tolesnėmis nuorodomis; 2022 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Ye?er prieš Turkiją, peticijos Nr. 4099/12; 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Dimchevska prieš Šiaurės Makedoniją, peticijos Nr. 13919/18; 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas byloje Shala prieš Italiją, peticijos Nr. 71304/16). EŽTT praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kada galima konstatuoti teisės dalyvauti teismo procese ir gintis atsisakymą. Visų pirma yra teigiama, kad yra galimos dvi situacijos dėl atsisakymo dalyvauti procese – t. y. atsisakymas gali būti aiškus (tiesioginis) ar numanomas iš asmens elgesio (pavyzdžiui, kai jis siekia išvengti teisingumo), tačiau bet koks Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio garantijų atsisakymas turi atitikti „informuoto ir protingo (sąmoningo)“ atsisakymo testą (Didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją, peticijos Nr. 56581/00). Aiškindamas numanomo elgesio standartą, EŽTT nurodo, kad tokiu atveju svarbu nustatyti, jog asmuo galėjo pagrįstai numatyti atitinkamo savo elgesio teisinius padarinius (2020 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Chong Coronado prieš Andorą, 30 punktas).
10. Taigi, kiekvienu atveju, taikant BPK 438 straipsnio 2 dalies nuostatas, būtina išsiaiškinti konkrečią, aiškią nuteistojo poziciją dėl jo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo atsisakymo nagrinėti bylą motyvus. Nes aptariamas straipsnis nurodo alternatyvų teismo veikimo būdą – t. y. teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti. Jei asmuo, kurio byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, atsisako asmeniškai (fiziškai) dalyvauti apeliaciniame procese, būtina įvertinti, ar toks jo atsisakymas yra sąmoningas, ar nuteistasis turėjo realią galimybę dalyvauti procese ir ar jam buvo išaiškinti tokio sprendimo galimi padariniai.
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą nutraukti apeliacinį procesą, nesilaikė pirmiau paminėtų procesinių taisyklių.
12. Byloje susiklosčiusi tokia procesinė situacija:
12.1. Vilniaus apygardos teisme ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant (2020 m. gegužės 28 d. Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijos atsisakė Lietuvos Respublikai išduoti A. S. pagal Europos arešto orderį dėl blogų kalinimo sąlygų Lietuvoje; A. S. nesutiko dalyvauti bylos nagrinėjime per vaizdo konferencijos priemones). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2024 m. sausio 4 d. Nuteistajam nuosprendis įteiktas 2024 m. vasario 13 d. Vokietijos įkalinimo įstaigoje, kurioje jis atliko laisvės atėmimo bausmę iki 2024 m. kovo 6 d.
12.2. 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. S. (pasirašytas 2024 m. kovo 12 d.) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantas negali dalyvauti bylos nagrinėjime apeliacine tvarka, jį gins advokatas S. Milovas.
12.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdis paskirtas 2024 m. rugsėjo 17 d.
12.4. 2024 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas nuteistojo gynėjo prašymas paskirtą teismo posėdį organizuoti nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ skaitmeninių konferencijų platformą. Prašyme nurodyta, kad šiuo metu apeliantas A. S. gyvena ir dirba Vokietijoje. Apeliaciniame procese jis pageidauja dalyvauti nuotoliniu būdu. 2024 m. rugsėjo 12 d. teismas informavo nuteistojo gynėją, kad visi procesiniai klausimai bus sprendžiami 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, kuris vyks gyvai.
12.5. 2024 m. rugsėjo 17 d.
12.6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame teismo posėdyje gynėjo pateikto prašymo iš esmės neišsprendė, atidėjo bylos nagrinėjimą ir kartu įpareigojo nuteistąjį kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasados Konsulinį skyrių Vokietijoje dėl laikino atvykimo dokumento išdavimo, o „iškilus kliūtims, raštu teismui nurodyti tokio dokumento neišdavimo priežastis“. Kitą teismo posėdį teismas nutarė organizuoti gyvai, proceso dalyviams fiziškai atvykus į teismo posėdžių salę. Be kita ko, teismas pranešė proceso dalyviams, kad šiuo atveju jis turi galimybę nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant teismo posėdyje arba apeliacinį procesą jam nutraukti. Šiuo atveju nustačius, kad asmuo vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, kitame teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl apeliacinio proceso nutraukimo. Kartu buvo nurodyta, kad „teismas posėdžio metu neišgirdo rimtų argumentų, kodėl nuteistasis negali atvykti į Lietuvą pasibaigus asmens dokumento galiojimui“.
12.7. Kitas teismo posėdis paskirtas 2024 m. spalio 24 d. Nuteistasis A. S., gavęs teismo šaukimą atvykti į apeliacinį procesą, 2024 m. rugsėjo 23 d. pakartotinai raštu pareiškė prašymą dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą. Iki teismo posėdžio su nuteistuoju buvo susisiekta telefonu. Telefoninio pokalbio metu su teismo posėdžių sekretore A. S. pakartotinai išreiškė prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Tačiau jam buvo paaiškinta, kad tokį prašymą ankstesnio teismo posėdžio metu teisėjų kolegija atmetė.
12.8. Į 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdį nuteistasis neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė. Gynėjas prašė bylą nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant, paaiškino, kad nuteistasis yra Vokietijoje, teismas prašymo nagrinėti bylą nuotoliniu būdu netenkino. Prokuroras prašė apeliacinį procesą nutraukti, nes nuteistasis slapstosi nuo teismo.
12.9. Apeliacinės instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 438 straipsnio 2 dalimi, nusprendė apeliacinį procesą A. S. nutraukti. Teismas konstatavo, jog į 2024 m. spalio 24 d. posėdį A. S. neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Bylos duomenimis, A. S. šiuo metu yra laisvėje. Nuteistasis, pasinaudojęs BPK 438 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, toliau vengia proceso ir jo suėmimo, vengia sugrįžti į Lietuvos Respubliką, o apeliacijos teise naudojasi siekdamas išvengti atsakomybės, t. y. neketindamas dalyvauti procese. Teisėjų kolegija, „nematydama pagrindo tikėtis, jog A. S. ateityje atvyks į bylos nagrinėjimą, taip pat neįžvelgdama jokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar pagrindo išvadoms, kad kaltinamojo nedalyvavimas pirmosios instancijos teisme galėjo lemti aiškiai neteisingo nuosprendžio priėmimą“, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tęsti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, ir apeliacinį procesą A. S. nutraukė. Dėl nuteistojo pareikšto prašymo bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, be kita ko, teismas konstatavo, jog „BPK 438 straipsnio 1 dalies nuostatos (nuteistasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, kartu pareikšdamas, kad jis dalyvaus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) buvo numatytos dar iki įstatyme atsiradusių galimybių kaltinamajam dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nesuteikia galimybės nuteistajam tikėtis, kad apeliacinis procesas visais atvejais bus tęsiamas ir jo apeliacinis skundas bus nagrinėjamas net ir tuomet, jei nuteistasis, slapstydamasis nuo teismo, pareikš prašymą procese dalyvauti nuotoliniu būdu“.
13. Taigi, kaip matyti iš šioje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos, nuteistasis A. S. apeliacinį skundą pateikė remdamasis BPK 438 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, kad jis apeliaciniame procese nedalyvaus, tačiau jį gins advokatas. Tačiau iki apeliacinio teismo paskirto teismo posėdžio nuteistasis per savo gynėją pareiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir išdėstė tokio prašymo motyvus (neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos Vokietijoje, ten šiuo metu gyvena ir dirba, neturi galiojančio asmens dokumento). 2024 m. rugsėjo 17 d. vykusiame teismo posėdyje, kaip matyti iš posėdžio protokolo turinio, toks nuteistojo ir jo gynėjo pareikštas prašymas nebuvo motyvuotai išspręstas, tik nuteistasis buvo įpareigotas kreiptis į konsulinę tarnybą Vokietijoje dėl asmens laikino dokumento išdavimo. Vėliau tiek nuteistojo, tiek ir gynėjo pakartotinai (net tris kartus) buvo reiškiamas prašymas organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu, jame pageidavo dalyvauti pats nuteistasis, tačiau jokių aiškių ir konkrečių motyvų, kodėl šioje byloje apeliacinis procesas negalimas tokiu būdu, bylą nagrinėjančio teismo nebuvo pateikta. Apsiribota išvada – „neatvyko be svarbios priežasties ir slapstosi nuo teismo“.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti tokias skundžiamoje nutartyje padarytas apeliacinio teismo išvadas teisėtomis bei pagrįstomis.
15. Pirmiausia pažymėtina tai, kad BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visų bylos aplinkybių ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia neskundžiama nutartimi iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Svarbu pažymėti tai, kad šios įstatymo nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).
16. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, esant proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, suteikia galimybę teismo posėdžius organizuoti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), taip pat nustato konkrečius atvejus, kai BPK 82 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, t. y. kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai nesutinka su tokia teismo posėdžio organizavimo forma. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu paminėti ir tai, kad teismas, gavęs tokį prašymą, jį paprastai turi išspręsti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje.
17. Šiuo atveju, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 17 d. ir spalio 24 d. teismo posėdžių protokolų turinio, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo prašymo leisti jam dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nė vienas iš proceso dalyvių neišreiškė nesutikimo (gynėjas, palaikydamas nuteistojo prašymą, ne kartą teismo prašė jį tenkinti; prokuroras tai paliko spręsti teisėjų kolegijos nuožiūra) dalyvauti bylos nagrinėjimo procese. Proceso dalyviai tik nematė galimybių dalyvauti bylos nagrinėjime gyvai (fiziškai). Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nesuteikė galimybės nuteistajam A. S. dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Pažymėtina ir tai, kad nei 2024 m. rugsėjo 17 d., spalio 24 d. vykusių teismo posėdžių metu, nei skundžiamoje nutartyje teisėjų kolegija neišdėstė jokių konkrečių bei teisiškai pagrįstų motyvų, kodėl šiuo atveju nuteistojo, gyvenančio užsienyje ir reiškusio nevienkartinius prašymus dalyvauti nuotoliniu būdu apeliaciniame procese pagal savo paties paduotą apeliacinį skundą, dalyvavimas negali būti užtikrintas naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu „Zoom“ programos platformoje, ar, kodėl apskritai negalimas tolesnis bylos nagrinėjimas ir jam nedalyvaujant.
18. Teismo nutartyje išdėstytas argumentas, jog nėra galimybės užtikrinti nuteistojo dalyvavimo nuotoliniu būdu, „nes priėmus BPK 438 straipsnį dar negaliojo BPK 82 straipsnio nuostatos“, laikytinas teisiškai visiškai nepagrįstu bei prieštaraujančiu baudžiamojo proceso įstatymo taikymo laiko atžvilgiu pagrindinei taisyklei. T. y. BPK 4 straipsnio, reglamentuojančio BPK galiojimo laiką, 1 dalyje nustatyta, jog proceso tvarką nustato BPK, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad nuteistasis vengia atvykti į teismą, slapstosi ir tokiu būdu vengia šioje byloje jam paskirto suėmimo, todėl yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą vadovaujantis BPK 438 straipsnio 2 dalimi.
20. Kaip nustatyta, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis nedalyvavo, nes tuo metu atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Lietuvos teisėsaugos institucijos buvo išdavusios Europos arešto orderį, tačiau jis nebuvo įvykdytas, nes Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijos atsisakė išduoti A. S. dėl blogų kalinimo sąlygų Lietuvoje. Todėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymas organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu, nors pats nuteistasis ir jo gynėjas to prašė ne kartą, esant susiklosčiusiai tokiai procesinei situacijai, kai išduodančioji valstybė atsisakė išduoti kaltinamąjį Lietuvos Respublikai, ir reikalavimas atvykti į Lietuvos apeliacinio teismo posėdį sukelia abejonių dėl teisingos pusiausvyros tarp siekio užtikrinti teismo sprendimo vykdymą ir asmens teisės kreiptis į teismą, teisės į gynybą įgyvendinimo bei teisės į teisingą teismą (Konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, BPK 10 straipsnis).
21. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje susidariusi faktinė situacija rodo, jog nuteistasis A. S. neatsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme. Teismo padaryta išvada, kad nuteistasis neatvyko į apeliacinės instancijos teismą be svarbios priežasties, slapstosi nuo teismo ir taip vengia jam priimto nuosprendžio vykdymo, yra nepagrįsta bei teisiškai nemotyvuota. Šis teismas, esant galiojančioms BPK 82 straipsnio nuostatoms, nepagrįstai neleido nuteistajam (gyvenančiam užsienio valstybėje ir neturinčiam galiojančio asmens dokumento) dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu.
22. Apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 4 straipsnio 1 dalies, BPK 82 straipsnio 2 dalies, BPK 438 straipsnio 2 dalies) pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą, ir kartu neužtikrino nuteistajam įstatymo garantuojamų teisių, pažeidė teisingumo principą. T
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
