G. S. pagal BK 260 str. 3 d., 24 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-100-1073/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00227-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.2.2; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme taip pat nuteistas R. A., tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendis pakeistas:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad G. S., veikdamas bendrininkų grupe, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); kad R. A. turėjo tikslą realizuoti narkotines medžiagas;

ištaisytas rašymo apsirikimas: vietoj 8880,692 kg narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) kiekio nurodyta 8880,692 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių);

kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, jam veikiant bendrininkų grupe su R. A., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. sausio 18 d., R. A. įgijus labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 8880,692 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 20 paketų, jų dalį – labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 13 paketų, R. A., o likusią dalį – labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 7 paketus, jis (G. S.) 2023 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 12.11 val. iki 12.17 val., nešini krepšiais, neteisėtai atgabeno į Kauno r. Dubravos miško vietovę, ten specialiai įrengtoje slėptuvėje (dviejose duobėse) R. A. iš savo ir iš G. S. neteisėtai atgabentų narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) 19 paketų su narkotinėmis medžiagomis paslėpė nurodytoje slėptuvėje, taip jis su R. A., veikdami bendrai, neteisėtai į specialiai įrengtą slėptuvę atgabeno, turėdami tikslą neteisėtai laikyti, paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių). Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su G. S., 2023 m. sausio 18 d. apie 12.16 val. vieną paketą su nenustatytu kiekiu narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) R. A. neteisėtai išgabeno iš Kauno r. Dubravos miško vietovės į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, o likusią neišgabentų narkotinių medžiagų dalį, labai didelį kiekį – 8880,692 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 19 paketų, ir toliau neteisėtai laikė specialiai įrengtoje slėptuvėje iki 2023 m. sausio 19 d. 15.35 val., kol šias medžiagas surado ir paėmė pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. S. gynėjas advokatas S. Slapšinskas pateiktais alternatyviais prašymais prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir baudžiamąją bylą G. S. nutraukti arba 2) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir G. S. taikyti BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį bei paskirti švelnesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytą bausmę, arba 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytus laikymo ir gabenimo požymius, tinkamai neatskleidė subjektyviosios pusės požymių, tai lėmė netinkamą G. S. tyčios nustatymą, taip pat nepagrindė bendrininkavimo sudėties požymių buvimo.

2.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant nustatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą alternatyvų veikos atlikimo būdą bei veikos sudėties požymį – laikymą – yra privalu nustatyti, jog kaltininkas prieš tai narkotines medžiagas buvo įgijęs ir jas turėjo savo žinioje, turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-228-511/2017, 2K-138-489/2022). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta priešingai – G. S. nebuvo įgijęs jam inkriminuojamų narkotinių medžiagų, narkotinės medžiagos priklausė ne jam, jis neturėjo jokios realios galimybės su šiomis narkotinėmis medžiagomis elgtis vien tik savo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, pripažinus, kad G. S. neturėjo tikslo šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, negalima išvada, jog G. S. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymį – laikymą.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad G. S. laikė narkotines medžiagas, pagrindė vienintele faktine aplinkybe, jog, atėjęs prie slėptuvės vietos, G. S. paspardė kojomis žemės plotą šalia slėptuvės, norėdamas padėti R. A. atidengti slėptuvę. Tokie veiksmai, nesant kitų būtinųjų laikymo sudėties požymių (įgijimo ar turėjimo savo žinioje, tikslo šias narkotines medžiagas platinti), negali asmeniui užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu G. S. nebuvo užduotas klausimas, kodėl, atėjęs prie slėptuvės vietos, jis su koja paspardė žemės plotą, esantį netoli slėptuvės. Taigi teismo išvada, jog G. S. norėjo padėti R. A. atidengti slėptuvę, yra tik spėjamojo pobūdžio, nepagrįsta byloje ištirtais įrodymais ir pažeidžia in dubio pro reo principą, nustatantį, jog visi neaiškumai privalo būti aiškinami kaltinamojo naudai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad G. S. žemės plotą paspardė su slėptuve nesusijusioje vietoje, tokie veiksmai negali būti laikomi susijusiais su jos atidengimu. G. S. neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais R. A. jis būtų padėjęs atneštus paketus sudėti į slėptuvę ir ten laikyti. Atitinkamai tik G. S. stovėjimas šalia negali asmeniui užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

2.4. Nors G. S. pripažino kaltę, kad gabeno narkotines medžiagas, t. y. kad nuo automobilio iki slėptuvės panešė maišą, kuriame spėjo, jog gali būti narkotinės medžiagos, tai nereiškia, kad G. S. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto gabenimo požymį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad gabenimas ir siuntimas suprantami kaip psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2007">2K-353/2007</a>). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kur tiksliai stovėjo automobilis ir koks atstumas buvo tarp automobilio ir slėptuvės, tik žinoma, jog automobilis stovėjo netoli slėptuvės. Šios aplinkybės privalo būti aiškinamos G. S. naudai.

2.5. Be to, aplinkybė, kad R. A. paėmė vieną paketą iš slėptuvės su savimi ir jį išsinešė, savaime nereiškia, jog ir G. S. gabeno šias narkotines medžiagas. Šios narkotinės medžiagos G. S. nepriklausė, jis jų nebuvo įgijęs, neplanavo jų platinti. Joks bendravimas nei iki aptariamo įvykio, nei po jo tarp G. S. ir R. A. dėl šių narkotinių medžiagų gabenimo ar kitų veiksmų atlikimo fiksuotas nebuvo. Aplinkybė, jog R. A., nieko nesakęs G. S. (neatsiklausęs, nesusitaręs ar pan.), pasiėmė vieną paketą iš slėptuvės ir jį išsinešė, negali būti laikoma įrodančia G. S. prisidėjimą prie narkotinių medžiagų gabenimo. Žemesnės instancijos teismai privalėjo nustatyti, kas konkrečiai buvo minimame pakete (kokia narkotinė ar psichotropinė medžiaga, koks jos kiekis, koncentracija ir pan.), kitu atveju G. S. pripažinimas kaltu dėl labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimo negali būti laikomas pagrįstu.

2.6. G. S. pats nebuvo įgijęs narkotinių medžiagų, neturėjo tikslo jų platinti, nebuvo pats įrengęs slėptuvės ir ja anksčiau nesinaudojo, be kita ko, iš paties G. S. duotų parodymų matyti, kad jis suprato, jog jam R. A. duotame panešti maiše gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau jis nežinojo nei šių medžiagų rūšies, nei kiekio. Tai rodo, jog G. S. valia nebuvo nukreipta į siekį tyčia atlikti nusikalstamus veiksmus su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. G. S. jam duotą maišą panešė tik dėl to, kad jo paprašė vaikystės draugas, prieš kurį jis nenorėjo pasirodyti blogai, negalvojo, jog daro labai sunkų nusikaltimą. G. S. kaltės forma negali būti vertinama kaip tiesioginė tyčia, o pasireiškė kaip nusikalstamas pasitikėjimas, t. y. G. S. suvokė, kad galimai neša narkotines medžiagas ir kad tai pavojinga, neteisėta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nešė tik nedidelį atstumą (nuo mašinos iki slėptuvės), kad tai darė neviešoje vietoje (nuošaliai miške), galimai jis lengvabūdiškai tikėjosi, jog dėl tokios jo pagalbos R. A. jam, G. S., nekils atsakomybė. Kadangi BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tai G. S., veikusiam neatsargia kaltės forma, negali kilti baudžiamoji atsakomybė.

2.7. Konstatavus, kad G. S. veiksmai neatitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, negalima ir išvada, kad nusikalstamą veiką G. S. įvykdė bendrininkaudamas su R. A.. Vertinant bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, akivaizdu, kad jie R. A. ir G. S. atžvilgiu nesutampa. G. S. prie slėptuvės lankėsi pirmą kartą, jam nepriklausė paketuose esančios narkotinės medžiagos, jis neketino platinti ar kitu būdu jomis disponuoti, atnešęs paketus, jis neatliko kitų laikymo ar gabenimo veiksmų, todėl ir negalima išvada, jog objektyviai šiuos veiksmus G. S. atliko kartu su R. A.. Vertinant faktinę aplinkybę, jog G. S. vis dėlto faktiškai padėjo R. A. nuo automobilio iki slėptuvės į vieną pusę panešti vieną maišą, tuomet keltinas klausimas tik dėl kelias sekundes objektyviai trukusio bendrininkavimo. Tačiau G. S. veiksmai neatitiko gabenimo požymio, jo kaltės forma nesutapo su R. A..

2.8. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka tiek BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurių pagrindu nuteistajam G. S. turėtų būti paskirta švelnesnė, negu BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta, bausmė, tačiau teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistajam G. S. buvo paskirta netinkama, nustatytoms aplinkybėms ir teismų praktikai prieštaraujanti, bausmė.

2.9. Nagrinėjamu atveju yra bent dvi G. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirma, G. S. apeliacinės instancijos teisme pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog G. S. prisipažino per vėlai, tačiau G. S. galėjo išvis neprisipažinti, laikytis tos pačios pozicijos, kurios laikėsi pirmosios instancijos teisme, vis dėlto jis pasielgė priešingai – pripažino savo kaltę, pripažino, kad anksčiau davė neteisingus parodymus ir dėl to gailisi, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir dėl pačių atliktų veiksmų. Toks G. S. pozicijos pakeitimas rodo, kad G. S. iš tiesų nuoširdžiai gailisi. Antra, BK 59 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu kaltinamieji yra mažiau pavojingi nei daugelis kitose panašaus pobūdžio bylose nuteistų asmenų. Taigi teismas nuosprendyje konstatavo G. S., kaip kaltinamojo (nuteistojo), mažesnį pavojingumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo būti konstatuotos dvi G. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

2.10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika padaryta turtinė žala nustatyta nebuvo, taigi nagrinėjama situacija taip pat atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl turtinės žalos pašalinimo. Šiuo atveju egzistuoja ir dvi savarankiškos aplinkybės, kuriomis remiantis G. S. galėtų būti taikoma švelnesnė, negu BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta, bausmė BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmiausia, BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta savarankiška aplinkybė – kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, – ji gali būti pagrindas taikyti kaltinamam asmeniui švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę. G. S. turi du mažamečius vaikus, jo sutuoktinei buvo nustatyta pogimdyminė depresija, dėl kurios ji viena negali pasilikti su vaikais ir jų prižiūrėti. Teismo posėdžio metu G. S. taip pat parodė, jog nuo jo priklauso visas jo šeimos finansinis išlaikymas. Skyrus nuteistajam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kiltų didelė rizika, jog, G. S. sutuoktinei sunkiai sergant, o mažamečių vaikų nesant kam prižiūrėti, vaikai būtų paimti į vaikų globos namus ir tokiu būdu būtų išskirta šeima. Be to, šeima susidurtų su finansiniais sunkumais, o tokie padariniai neatitiktų pamatinių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

2.11. BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta kita savarankiška aplinkybė – kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Ši aplinkybė gali būti pagrindas taikyti kaltinamam asmeniui švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę. BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas antraeilį kaltininko vaidmenį sieja ne tik su bendrininkavimo forma (BK 25 straipsnio 2 dalis), bet ir su bendrininkavimo rūšimi bei pobūdžiu (BK 24 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50/2011">2K-50/2011</a>). Jei daroma išvada, jog G. S. padarė nusikalstamą veiką ir ją padarė bendrininkaudamas, teismai privalėjo konstatuoti ir antraeilį jo vaidmenį. G. S. prie slėptuvės lankėsi tik pirmą kartą ir jam nepriklausė paketuose esančios narkotinės medžiagos, jų neketino platinti. Vertinant tą faktinę aplinkybę, jog G. S. faktiškai padėjo R. A. nuo automobilio iki slėptuvės panešti vieną maišą, keltinas klausimas tik dėl kelias sekundes objektyviai trukusio bendrininkavimo, kuris nutrūko, kadangi nesutapo R. A. ir G. S. kaltės forma, tikslai.

2.12. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Teismai nevertino G. S. vaidmens atliktų neteisėtų veiksmų kontekste. Faktiškai G. S. veiksmai pasireiškė tik vieno maišo nunešimu nedideliu atstumu (tikslus atstumas byloje nenustatytas), trukusiu kelias sekundes, bei draugo laukimu, kol pastarasis paketus sudėjo į slėptuvę ir jie kartu išvyko iš įvykio vietos. Šių atliktų veiksmų kontekste privalėjo būti įvertintos G. S. charakterizuojančios savybės, jog G. S. yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo mažosios bendrijos komercijos direktoriumi, yra vedęs, su sutuoktine turi du mažamečius vaikus, o jo sutuoktinei yra nustatyta pogimdyminė depresija. Negana to, G. S. ne tik studijuoja, jis yra vienintelis dirbantis šeimoje asmuo, kuris išlaiko šeimą. G. S. paskirta BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyta bausmė nepasiektų visų baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų, o pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą – bei nebūtų proporcinga ir teisinga. Griežtos bausmės paskyrimas sukeltų neproporcingus ir neatitaisomus padarinius ne tik jam, bet ir visai jo šeimai. Tokie padariniai, vertinami G. S. vaidmens kontekste, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

2.13. Apeliacinės instancijos teismo išvada, paremta tik G. S. atliktu veiksmų šalia slėptuvės vertinimu, nagrinėjamu atveju privalo būti įvertinta ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus, keliamus nuosprendžio pagrįstumui. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu G. S. nebuvo užduotas klausimas, kodėl, atėjęs prie slėptuvės vietos, jis su koja paspardė žemės plotą, esantį netoli slėptuvės, apie tai parodymų jis nedavė. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog G. S. paspardė žemės plotą, esantį netoli slėptuvės, norėdamas padėti R. A. atidengti slėptuvę, yra tik spėjamojo pobūdžio. Tokia apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kuria remiantis G. S. buvo paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, ne tik prieštarauja reikalavimui, kad ji būtų pagrįsta byloje surinktais ir išsamiai ištirtais įrodymais, bet atitinkamai pažeidžia ir in dubio pro reo principą, nustatantį, jog visi neaiškumai privalo būti aiškinami kaltinamojo naudai.

2.14. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš apkaltinamojo nuosprendžio pašalino G. S. kaltinančias aplinkybes ir, palyginti su R. A., sumažino jo vaidmenį veikoje, tačiau bausmes jiems paskyrė kaip lygiaverčiams bendrininkams, tokio savo sprendimo išsamiai neargumentuodamas, taip pažeisdamas nuteistojo G. S. teises, kad jam būtų priimtas motyvuotas ir jam suprantamas teismo sprendimas. Toks teismo nutarties nemotyvavimas ir bausmės nesušvelninimas rodo šios nutarties prieštaringumą, jog G. S. teismas vis tiek laiko tiek pat pavojingu, kiek daug platesnio masto veiksmus atlikusį R. A.. Tokia nutarties dalis laikytina ne tik tinkamai nemotyvuota, bet ir teismo nutartyje padarytos išvados yra prieštaringos. Tai pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

3. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. Urbonavičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Teismai padarė pagrįstas išvadas, kad abu nuteistieji tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, jų abiejų vaidmuo buvo aktyvus – abu gabeno iki slėptuvės narkotines medžiagas, taip pat abu jas laikė įrengtoje slėptuvėje (nustatyta, kad R. A. šias narkotines medžiagas sudėjo į slėptuvę, o G. S. stebėjo, kaip R. A. atlieka šį veiksmą, ir tam pritarė), taip pat R. A. gabeno dalį narkotinės medžiagos, paimtos iš slėptuvės, šį veiksmą matė bei tam pritarė ir G. S.. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, abu nuteistieji aktyviai realizavo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį, atliko dalį jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jie abu buvo tiesiogiai suinteresuoti gabenti narkotines medžiagas ir jas laikyti slėptuvėje, abu prisidėjo prie šio sumanymo įgyvendinimo.

3.2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. S. suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo atliekami veiksmai, yra narkotinės. G. S., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, pripažino, kad suvokė, jog maišuose esančiuose paketuose yra narkotinės medžiagos. Taip pat G. S. neabejotinai suvokė, jog narkotinės medžiagos nešamos į miške įrengtą slėptuvę ir ten sudedamos tam, kad jos ten būtų saugiai laikomos ir jų niekas nerastų. Nuteistieji narkotines medžiagas nešė supakuotas į 20 paketų, kurie buvo sudėti į 2 maišus, G. S. patvirtino, kad anksčiau vartojo narkotines medžiagas – kanapes, taip pat jis teigė norėjęs įsigyti 500 g šios narkotinės medžiagos, taip pat nurodė, kad 3000 Eur kaina už tokį kiekį narkotinės medžiagos yra gera. G. S. anksčiau jau buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios aplinkybės patvirtina teismų išvadas, kad nuteistasis turėjo suvokimą apie narkotines medžiagas, jų rinką, todėl neabejotinai suprato, jog dviejuose maišuose nešamų narkotinių medžiagų kiekis yra labai didelis ir jis su R. A. neteisėtai laiko ir gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia).

3.3. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio taikymo sąlygų, kurių pagrindu G. S. galėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, nei nurodyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu tiek R. A., tiek G. S. atsisakė duoti parodymus. Pirmosios instancijos teisme G. S. siekė klaidinti teismą ir bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, jog kaltę pripažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jo prisipažinimą atsisakė pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad nuteistasis G. S. kaltę pripažino tik tada, kai jo kaltė buvo įrodyta kitais bylos duomenimis, todėl jo prisipažinimą vertinti kaip nuoširdų nėra pagrindo. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta nei BK 62 straipsnio 1 dalyje, nei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.

3.4. Nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai įvertino tiek kaltinamąjį, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistuosius charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo G. S. asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą nei R. A.. G. S. anksčiau buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis), vagyste (BK 178 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija)), padarymą. Nuteistiesiems paskirtos minimalios sankcijoje nustatytos bausmės yra adekvačios (proporcingos) jų padarytai nusikalstamai veikai bei jų asmenybėms, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos.

3.5. Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek R. A., tiek G. S. teismai pripažino kaltais ir jiems abiem paskyrė vienodas bausmes – 10 metų trukmės laisvės atėmimą, tačiau toks sprendimas pagrįstas bei teisėtas, kadangi BK 260 straipsnio 3 dalis sankcijoje nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dešimties metų. G. S. nuteistas už baigto tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors jo vaidmuo padarant nusikaltimą laikytinas pasyvesniu nei R. A., tačiau jis aktyviai veikė ir realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius. Todėl paskirta bausmė atitinka bausmių skyrimo bendruosius principus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. S. gynėjo advokato S. Slapšinsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo bei BK 24 straipsnio ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo

5. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pripažino G. S. kaltu dėl narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo, veikiant bendrininkų grupe, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių, neatskleidė ir nepagrindė BK 24 straipsnyje nustatytų bendrininkavimo požymių. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Nusikaltimas gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti.

6.1. Pagal teismų praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a>, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės; laikymui BK 260 straipsnio prasme nėra svarbūs ir argumentai, kad kaltininkas pats psichotropinių ir (ar) narkotinių medžiagų negamino, kad jam nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas (pagal BK 260 straipsnį tai yra alternatyvūs byloje įrodinėtini nusikalstamos veikos požymiai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131/2008, 2K-228-511/2017, 2K-16-942/2022).

6.2. Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan.) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-624/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-624/2006">2K-624/2006</a>, 2K-494/2012, 2K-86-654/2025).

7. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir bendrininkaujant. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką kartu su kitu asmeniu, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta BK 24 ir 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.

7.1. Bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-279-697/2022, 2K-84-511/2025 ir kt.). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Šiuo klausimu teismų praktikoje pažymėta, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, jog visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nurodytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-485/2008">2K-485/2008</a>, 2K-199-697/2016).

7.2. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Tačiau, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus ir objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODktNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89-693/2015">2K-89-693/2015</a>, 2K-105-699/2016).

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. S. kartu su R. A. atvyko į Kauno r. Dubravos miško vietovę, ten, nešini krepšiais, G. S. sekant iš paskos, atgabeno iki R. A. įrengtos slėptuvės (dviejų duobių) 20 paketų su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); prie slėptuvės nuteistasis R. A. į duobes sudėjo atsineštus paketus su narkotinėmis medžiagomis, tuo metu šalia esantis G. S. tai stebėjo; paslėpęs dalį narkotinių medžiagų slėptuvėje, R. A. pasiėmė vieną paketą su nenustatytu kiekiu narkotinių medžiagų ir kartu su G. S. išvyko į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą. Iš šių bylos aplinkybių teismai nusprendė, kad nuteistųjų G. S. ir R. A. kaip bendravykdžių įvykdytos veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

9. Kasaciniame skunde teigiama, kad aptartoje G. S. veikoje nėra objektyviųjų nusikalstamos veikos – gabenimo ir laikymo – požymių. Dėl šių teiginių pažymėtina, kad grįsdamas juos kasatorius analizuoja išskirtinai tik G. S. atliktus veiksmus, nepagrįstai ignoruodamas esminę kaltinimo dalį – inkriminuojamą bendrininkavimo sudėtį. G. S. nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, veikiant bendrininkų grupe su R. A.. Pagrindinė bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostata įtvirtinta BK 26 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šiuo aspektu reikšminga tai, jog, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo apibrėžimas nereikalauja, kad visi bendrininkai realizuotų visus objektyviuosius požymius, o bendravykdžiu laikomas ir asmuo, kuris realizavo bent dalį objektyviųjų požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-52-511/2019, 2K-278-303/2020, 2K-51-788/2022, 2K-133-489/2023, 2K-71-976/2025 ir kt.). Tokiu atveju, kaip minėta, svarbu nustatyti subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, dėl kurių yra pateikti savarankiški kasatoriaus argumentai, – kasatorius ginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl subjektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos bei bendrininkavimo požymių – tiesioginės tyčios, t. y. suvokimo, kad G. S. kartu su kitu asmeniu dalyvauja darant nusikalstamą veiką, bei siekio taip veikti. Ši kasacinio skundo argumentų dalis pripažintina pagrįsta. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina tai, kad teismai tinkamai nenustatė ir neišnagrinėjo pagal teismų praktiką suformuluotų reikalavimų dėl subjektyviųjų bendrininkavimo požymių buvimo veikoje. Teismų baigiamuosiuose aktuose patikimai nenustatytas bendravykdžių susitarimas ir suvokimas, kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikia bendrai su kitu asmeniu.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant bei įvertinant tiek paties kaltininko parodymus, išaiškinimus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar savo neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, tiek ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-697/2018">2K-191-697/2018</a>, 2K-7-54-628/2020, 2K-257-495/2024, 2K-86-654/2025). Atitinkamai apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas taip pat sprendžiama įvertinus šių aplinkybių visumą. Be to, asmens suvokimą, kad jis sąmoningai ir valingai dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, patvirtinantys įrodymai gali būti ir šio asmens atliktų veiksmų kryptingumas ir jų koordinavimas su kitais nariais, be kita ko, ir narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei suradimo aplinkybės. Taip pat tai gali būti ir kiti įvairūs faktiniai duomenys apie tokio asmens asmenybę, bendravimo su kitais grupės nariais aplinkybes bei tokio bendravimo ypatumus.

11. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nenustatė ir vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize neatskleidė G. S. veikos subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, jos bendrumo. Nors nagrinėjamu atveju būtent šio požymio tinkamas atskleidimas leistų atriboti bendrininkavimą nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimo (BK 237 straipsnis)). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo G. S. kaltė buvo įrodinėjama iš esmės, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis bei kitais rašytiniais įrodymais dėl įvykio vietos apžiūros metu slėptuvėje (dviejose duobėse) rastų paketų su augalinės kilmės medžiaga, kurios objektų tyrimo metu specialistų buvo identifikuotos kaip narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai nusako tik G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, objektyviuosius požymius, tačiau nėra esminiai sprendžiant dėl subjektyviojo požymio – kaltės.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus informacijos, jog R. A. neteisėtai disponuoja narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, veikdamas su kitu asmeniu – M. Č.. Tyrimo metu, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo nustatyta, kad R. A. įrengtoje slėptuvėje buvo laikomos narkotinės medžiagos, jos R. A. buvo atgabenamos, vėliau paimamos dalimis. Techninėmis priemonėmis kontroliuojant ir fiksuojant R. A. veiksmus, taip pat buvo užfiksuota viena veika, kai kartu su R. A., sekdamas iš paskos, atėjo G. S., nešdamas baltos spalvos maišą, jį padėjo šalia R. A., o šis, atidengęs slėptuvę, sudėjo atgabentų paketų turinį į slėptuvę. Šios byloje nustatytos objektyvios veikos padarymo aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistųjų veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmas sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams, neatskleidžia ir aiškaus jų susitarimo veikiant bendrai daryti nusikaltimus turinio, taigi, savaime nepatvirtina, kad nuteistuosius siejo susitarimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo. Tai reiškia, kad, apsiribodami šiomis nustatytomis aplinkybėmis, bylą nagrinėję teismai negalėjo padaryti motyvuotų išvadų apie nuteistųjų veiksmų bendrumą, suderinamumą, kai, suvokiant bendrą sumanymą, savo veiksmais prisidedama prie nusikaltimo įgyvendinimo kiekvienam iš bendrininkų realizuojant bent dalį BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių.

13. Pažymėtina, kad nors, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, papildomai analizavo ir nuteistųjų R. A. ir G. S. parodymus, kuriais jie ginčijo veikos bendrumą bei susitarimo faktą, tačiau, vertindamas šiuos įrodymus, jis nutartyje padarė sau prieštaraujančias išvadas, tai rodo, jog teismų išvados padarytos išsamiai neištyrus visų nuteistųjų parodymų, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, be kita ko, nesusiejus įrodymų į vieną loginę seką. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistųjų parodymai yra nepatikimi, įvertino juos kaip gynybinę versiją. Kita vertus, nutarties 22 punkte teismas vis dėlto rėmėsi nuteistųjų R. A., G. S. parodymų dalimi, kad R. A. narkotines medžiagas, kurias į slėptuvę nunešė su G. S., įgijo vienas, kaip teisinančiu įrodymu. Taip, paneigdamas galimą išankstinį bendrininkų susitarimą, apeliacinės instancijos teismas pašalino iš įrodytomis pripažintų aplinkybę, kad G. S., veikdamas bendrininkų grupe su R. A., įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Analizuodamas kitą nuteistojo G. S. parodymų dalį, apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo nenuoseklus: nutarties 24–26 punktuose pateiktos prieštaringos išvados dėl nuteistojo G. S. tyčios turinio, o būtent apie jo suvokimą apie narkotinių medžiagų buvimo faktą, kadangi teismas patikimai nenustatė ne tik tai, ar G. S. iš anksto žinojo, jog, vykdamas kartu su R. A., gabens jo įgytas narkotines medžiagas į jo įrengtą slėptuvę miške, bet ir kokiu tikslu G. S. vyko kartu su R. A.. Pažymėtina, kad būtent tikslas, t. y. kokius ketinimus G. S. turėjo, vykdamas kartu su R. A., turi svarbią reikšmę nagrinėjamoje byloje, nustatant, ar tarp nuteistųjų buvo susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas. Ši nusikalstamą veiką apibūdinanti aplinkybė neatskleista, dėl to negalima spręsti ir apie nuteistojo veikos teisinį vertinimą, kvalifikavimą pagal BK specialiosios dalies atitinkamą straipsnį.

14. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino, kaip nuteistasis G. S. suvokė inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kokios buvo jo valinės paskatos. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl G. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju bendrininkavimo sudėtis nebuvo išsamiai atskleista ir tinkamai nenustatyti visi būtinieji požymiai. Taip apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Šių baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėjamu atveju pirmiau minėti pažeidimai liečia ir nuteistąjį R. A., kaip bendravykdį. Dėl to, įvertinus tai, kad sprendžiant nutartyje nurodytus klausimus turi būti vertinami ne tik veikos kvalifikavimo klausimai, bet ir įrodymai dėl faktinių aplinkybių tinkamo nustatymo, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, laikydamasis pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų reikalavimų, turi patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš naujo įvertinti įrodymus, skirti dėmesį nustatant bendrininkavimo subjektyviuosius požymius. Vadovaudamasi BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasatoriaus skundo argumentų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs G. S. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, turės pasisakyti ir dėl paskirtos bausmės.

16. Šiuo metu G. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pradeda galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. S. paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, todėl jis paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos. Nuteistasis R. A. pirmosios instancijos teismui raštu pareiškė norą pradėti atlikti paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę nedelsiant. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi šis nuteistojo prašymas buvo patenkintas. Vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl R. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme toliau vykdytina, neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (BPK 336 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistąjį G. S. iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos paleisti paliekant galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė