Dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų

Nr. DOK-1849

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11916-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 12 d. paduotu atsakovo E. J. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas E. J. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centas“, „Mano būstas NPC“, „Legal Balance“, „Corpus A“, „Vilniaus energija“, „Vilniaus vandenys“, „Ignitis“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, E. I., E. P., L. M., V. J..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 21. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinę žalą. Teismas taip pat išsprendė sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija darė išvadą, kad byloje esantys įrodymai labiau patvirtina buvus, nei nebuvus tam tikro laipsnio atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu šalims gyvenant kartu, kas turėjo tiesioginę įtaką šalių bendro gyvenimo pabaigai ir lėmė šalių santuokos nutrūkimą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus: 1. dalyje, kurioje teismai nusprendė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti 700 Eur neturtinę žalą ir prašo šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti, taip pat atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo ir šioje dalyje tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; 2. dalyje, kurioje teismai nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 764,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą atsakovo asmeninei prievolei hipotekos kreditoriui įvykdyti ir prašo teismo šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 18 764,35 Eur kompensacijos priteisimo atmesti; 3. dalyje, kurioje teismai nusprendė atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo asmeninių kilnojamųjų daiktų priteisimo iš ieškovės ir prašo šioje dalyje tenkinti priešieškinį ir priteisti atsakovui iš ieškovės jo nurodytus asmeninius daiktus; 4. dalyje, kurioje teismai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 3258,23 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą ir prašo atmesti šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 3 258,23 Eur kompensacijos iš atsakovo priteisimo; 5. dalyje, kurioje teismai nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 1661,06 Eur, t. y., 1/2 dalį faktinio gyvenimo skyrium pradžiai ieškovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje sukauptas ir šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas ir prašo šioje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkinti pilnai ir priteisti atsakovui iš ieškovės 3602,22 Eur dydžio kompensaciją; 6. dalyje, kurioje teismai nusprendė nustatyti, kad prievolės byloje esantiems kreditoriams yra asmeninė, o ne solidari abiejų sutuoktinių prievolė ir prašo pripažinti prievoles solidaria abiejų sutuoktinių prievole nurodytiems kreditoriams, nustatant, kad abu sutuoktiniai yra solidarūs vykdyti prievoles nurodytiems kreditoriams.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio, taip pat 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygas ir teisines pasekmes; pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, vadovavosi ieškovės paaiškinimais ir įrodymais, o atsakovo argumentus ir įrodymus dėl santuokos iširimo priežasčių nepagrįstai atmetė, įrodymus vertino iš esmės tik ieškovės naudai, nesant pakankamai įrodymų apie atsakovo kaltę, taip pat netinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą įrodinėjimo procese;

2. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino CK 3.87 straipsnį, apibrėžiantį sutuoktinių turto teisinio rėžimo esmę ir nepagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei 18 764,35 Eur kompensaciją už kredito įmokas bankui, mokėtas santuokos metu už atsakovo iki santuokos sudarymo asmeninėn nuosavybėn įsigytą butą, neatsižvelgė į tai, kad butas buvo parduotas priverstinai už įmokų bankui nemokėjimą, tuo tarpu teismai nepaisydami to, kad atsakovas prarado butą, papildomai dar iš atsakovo priteisė dalį kredito įmokų ieškovei (nesant įrodymų apie ieškovės mokėtas įmokas, o remiantis vien tik ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo santuokoje, aplinkybe);

3. Bylą nagrinėję teismai neteisingai interpretavo įrodymus ir šalių argumentus dėl atsakovo reikalavimo jo naudai priteisti kilnojamuosius daiktus;

4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai laikė, kad ieškovės eksploatuojamos ir jos poreikiams tenkinti skirtos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) dalį ieškovės sumokėtų draudimo ir kredito įmokų, taip pat privalo sumokėti ir atsakovas ir todėl teismas nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 3258,23 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovės vardu gautas kreditas, buvo skirtas automobiliui (duomenys neskelbtini) finansuoti;

5. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nusprendė, kokia ieškovės banko sąskaitoje esančių lėšų dalis turėtų būti padalijama tarp sutuoktinių ir nepagrįstai sprendė apie mažesnę, nei yra banko sąskaitoje sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžioje esančių lėšų sumą;

6. Bylą nagrinėję teismai neteisingai sprendė, kad skolos kreditoriams yra tik asmeninė ieškovo prievolė kreditoriams. Nebuvo atsižvelgta į atsakovo argumentus, kad bute, už kurio paslaugas susidarė skolos, gyveno ieškovė, atsakovas ir visa šeima, sutuoktiniai vedė bendrą ūkį. Teismai pasielgė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes tas pačias aplinkybes interpretavo skirtingai: nuspręsdami nepriteisti skolų kreditoriams iš abiejų atsakovų solidariai, teismai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad šalys gyveno atsakovo bute, tačiau tenkindami ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už kredito įmokas bankui už butą priteisimo, teismai sprendė, kad ieškovė ir atsakovas bute gyveno, vedė bendrą ūkį. Toks teismų aplinkybių skirtingas interpretavimas pažeidė CPK 185 str., kuriame nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė