Dėl neturtinės žalos priteisimo

Teismingumo byla Nr. T-79-2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07566-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2014 m. birželio 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės L. R. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos priteisimo

n u s t a t ė :

ieškovė L. R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė patirtą žalą kildina iš to, kad už stogo keitimo darbus bei atliekų išvežimą UAB „Nord Profil“ sumokėjo 44260,17 Lt, tačiau jos paraiška gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų už asbestinio stogo dangos keitimą buvo atmesta. Ieškovė nurodė, kad informacija apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ buvo skelbiama jau nuo 2007 metų, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog asbestinio stogo dangos keitimo išlaidos bus kompensuotos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų. Ieškovės teigimu, tai, kad Žemės ūkio ministerija Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo būdu taisykles patvirtino tik 2011-12-27, ir tai, kad šių taisyklių 20.4 papunktyje buvo numatytas reikalavimas, kad išlaidos būtų patirtos ne ankščiau kaip po paramos paraiškos pateikimo datos, pažeidė jos teisėtus lūkesčius.

Lietuvos valstybę atstovaujanti Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Be to, nurodė, kad agentūra yra viešojo administravimo subjektas ir vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Todėl, atsakovo atstovo teigimu, ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą, svarbu įvertinti teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtį ir pobūdį. Bylos dėl žalos atlyginimo, kaip kylančios iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia atlyginimo žalos, kurią kildina iš Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, kad agentūra atmetė jos paraišką paramai gauti už asbestinio stogo dangos keitimą. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis), įgyvendinantis valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Todėl vadovaujantis CPK 36 straipsnio 3, 4 dalimis kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimui spręsti.

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atmetė jos paraišką paramai gauti už asbestinio stogo dangos keitimą. Taigi šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas patenka į 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Minėtas straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartį Nr. T-68-2013, priimtą byloje UAB „Baltic Agro“ v. Lietuvos valstybė, 2013 m. birželio 25 d. nutartį Nr. T-79-2013, priimtą byloje UAB „Baltic Agro“ v. Lietuvos valstybė).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a:

Bylą pagal ieškovės L. R. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos priteisimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Dainius Raižys