G. V. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-229-976/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55041-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2;

2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 9 MGL (338,94 Eur) bauda.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti J. V. ir M. V., J. R., bet dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

G. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 3 d., kelios minutės po 21.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, viešoje vietoje – Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, netoli autobusų stotelės, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, pastebėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuojantį automobilį „VW Polo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo G. V., agresyviai nusiteikęs priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės ir atsirėmęs į automobilį pro pravirą durelių langą vairuotojo pusėje, girdint mažametei V. V. ir nepilnamečiui J. A., grasinamai suriko: „Ko čia ieškai, dink iš čia, nes tau bus (necenzūrinis žodis)“, dėl to G. V. bei automobilyje esantys mažametė ir nepilnametis patyrė išgąstį ir baimę, o G. V. uždarius automobilio durelių lango stiklą ir pradėjus važiuoti, spyrė į važiuojančio automobilio galinį kairės pusės žibintą ir jį suskaldė, taip vandališkais veiksmais apgadino automobilį ir padarė G. V. 109,85 Eur turtinę žalą bei įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo G. Š. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendis ir nutartis yra neteisėti, nes teismai pažeidė nuteistojo G. Š. teisę į sąžiningą procesą, teisę į gynybą ir rungimosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnis, 22 straipsnio 3 dalis), pars pro toto (dalis visiems) principus, įrodymų vertinimui (BPK 20 straipsnis), asmens parodymui atpažinti iš nuotraukos (BPK 192 straipsnis), nuosprendžio ar nutarties surašymui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 332 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis) keliamus reikalavimus, šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), kartu lėmė ir neteisingą baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio 1 dalies taikymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, G. Š. gynėjas pateikė motyvuotą prašymą skirti atlikti fonoskopinę ekspertizę ir jame buvo suformuluoti konkretūs klausimai. Gavus 2017 m. birželio 13 d. ekspertizės aktą Nr. 11-743(17), kuriame daroma tik tikėtina išvada, kad tiriamame garso įraše užfiksuotas vyro, sakančio atitinkamas frazes, balsas ir kalba, tikėtina, yra G. Š. balsas ir kalba, teismo posėdyje buvo pateiktas prašymas iškviesti teismo ekspertus ir apklausti, kodėl nė vienas ekspertas netyrė ir nekvestionavo byloje nustatytos aplinkybės, kad G. Š. nuo jaunystės turi kalbos sutrikimų, nors prie prašymo skirti ekspertizę pridėti medicininių dokumentų išrašai. Teismas šį gynėjo prašymą atmetė, nutartyje nurodė, kad nekyla abejonių dėl išvados patikimumo ir objektyvumo; ekspertizės išvadą vertino kaip papildomą įrodymą, kuris kartu su kitų pirmosios instancijos teismo išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina nukentėjusiojo G. V. nuoseklius parodymus apie įvykį ir neginčijamai leidžia konstatuoti, kad G. Š. buvo ir atliko jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus. Nuteistojo ir jo gynėjo motyvuotą poziciją, kad ekspertai tyrimą atliko neišsamiai, kad įraše girdimas ne vien G. Š. balsas ir ekspertizėje nebuvo akcentuota, kaip konkrečiai buvo išskirtas būtent jo balsas, teismas ne argumentuotai atmetė, o vertino tik kaip gynybos poziciją, kuri nepamatuota jokia konstruktyvia kritika ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Apeliacinio proceso metu taip pat buvo keliami klausimai, kad G. Š. priimtame nuosprendyje nurodyti žodžiai ir frazės, kuriuos jis grasinamai suriko, skiriasi nuo tiriamajame garso įraše užfiksuotų; prašoma ištirti nukentėjusiojo G. V. nurodytų aplinkybių teisingumą, kad tuo metu, kai kaltininkas pro pravirą automobilio langą vairuotojo pusėje girdint mažametei mergaitei grasinamai suriko, ši išsigandusi pradėjo verkti, ir būtent šiuo momentu jis kalbėjosi telefonu su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, nes iš tiriamojo garso įrašo nėra girdėti, jog kas nors būtų verkęs ir pan., dėl G. Š. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nukentėjusiesiems G. V., R. J., prieš tai daugiau kaip prieš vieną ar du mėnesius vykusių apklausų metu nenurodžiusiems jokių G. Š. žymių ar ypatybių, iš kurių būtų galima jį atpažinti, atitikties BPK 191, 192 ir 194 straipsniuose keliamiems proceso reikalavimams, kurie nėra identiški priklausomai nuo to, ar atpažinimas atliekamas pagal nuotrauką ar pagal kolekcijas ir kartotekas, bet teismas šių abejonių netyrė, jų nepašalino ir nutartyje apie tai motyvų nenurodė.

Teismai, kvalifikuodami G. Š. veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, suabsoliutino BK 284 straipsnio 1 dalies taikymą ir neindividualizavo, būtent kokie G. Š. veiksmai priskirtini prie įžūlaus, vandališko elgesio požymių. Tuo atveju, jeigu kasacinės instancijos teismas manytų, kad šioje byloje nebuvo padaryta esminių proceso pažeidimų, svarbu vertinti, ar G. Š. veiksmai baudžiamuoju teisiniu požiūriu galėjo būti vertinami kaip grasinamojo pobūdžio. Teismai nenustatė aplinkybės, kad kaltininkas, išsakydamas žodžius šalia automobilio, suvokė, kad jo viduje yra mažametė mergaitė ir nepilnametis vaikas, nes įvykio metu buvo tamsus paros laikas; nevertino, kad nurodytuose žodžiuose kreipinys vartojamas vienaskaita, tai reikštų, kad jie buvo skirti G. V., kuris, kaip nustatyta byloje, tuo metu telefonu kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju ir mažai tekreipė dėmesį į kaltininką, nemanė, kad žodžiai realūs; nepasisakė ir dėl to, kokią įtaką baudžiamojo įstatymo taikymui turi aplinkybė, kad kaltininko veiksmai buvo trumpalaikiai, momentiniai, nors vertindami kaltininko išsakytus žodžius, nesant grasinimų pobūdžio, teismai turėjo spręsti, kuri BK 284 straipsnio dalis (1 ar 2) šiuo atveju turėjo būti taikoma, arba vertinti tokių veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje nurodytiems požymiams. Dar daugiau, teismai G. Š. spyrį į nukentėjusiojo nuvažiuojančio automobilio galinį kairės pusės žibintą ir jo suskaldymą kvalifikavo ne kaip svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, bet kaip sudėtinį viešosios tvarkos pažeidimo elementą kartu su kaltininko išsakytais žodžiais G. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. Š. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Šioje byloje teismai nešališkai ištyrė ginčijamas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, kurie gauti teisėtais būdais, patikrinti, išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus ginčijami nukentėjusiojo G. V. ir tiesiogiai įvykį mačiusio J. A. parodymai, asmens atpažinimo iš nuotraukos protokolai, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, teismo fonoskopinės ekspertizės aktas, kiti bylos įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nors pirmosios instancijos teismas minėto garso įrašo neanalizavo ir dėl jo nieko nepasisakė apkaltinamajame nuosprendyje, šį trūkumą ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus, apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą, siekdamas pašalinti abejones dėl nukentėjusiojo G. V. parodymų patikimumo, paskyrė fonoskopinę ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar byloje esančiame garso įraše pokalbio su Bendrojo pagalbos centro specialistu metu girdimas nuteistojo G. Š. balsas. Ekspertai pateikė išvadas, kad pateiktame garso įraše frazes su necenzūriniais žodžiais, tikėtina, pasakė G. Š.. Šių išvadų pagrįstumu suabejojusių nuteistojo ir jo gynėjo, teigusių, kad ekspertai neįvertino G. Š. kalbos defekto – aiškaus mikčiojimo, prašymą apklausti ekspertus B. Š. ir V. M. teismas motyvuotai atmetė, nurodydamas, kad ekspertams buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga ir duomenys iš kaltinamojo ambulatorinės kortelės. Tokio prašymo atmetimas nevertintinas kaip nuteistojo teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimas. Priimtoje nutartyje, kuria nuteistojo skundas atmestas, teismas nurodė išsamius argumentus, kodėl teismas neabejoja išvados patikimumu ir objektyvumu ir pripažįsta ją tinkamu įrodymu byloje, patvirtinančiu nukentėjusiojo G. V. parodymų patikimumą ir kartu su kitais įrodymais byloje patvirtinančiu G. Š. kaltę. Vertindamas proceso veiksmo – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką – patikimumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis R. J. taip pat atpažino G. Š. kaip asmenį, įvykio dieną trenkusį jam į petį, taip pat išsamiai išanalizavo nukentėjusiojo G. V. parodymus, kuriais apibūdinama G. Š. išvaizda, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolą ir konstatavo, jog G. Š. atpažinimo pagal jo nuotrauką proceso veiksmai atlikti nepažeidžiant reikalavimų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą, dar kartą patikrino byloje surinktus įrodymus ir nenustatė pagrindo daryti kitokias išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nutartyje išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, įvykio vieta ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, netoli autobusų stotelės) yra viešoji vieta; G. Š. veiksmai – priėjo prie iki įvykio jam nepažįstamo asmens (G. V.) vairuojamo automobilio ir be jokios pateisinamos priežasties pro pravirą vairuotojo pusės durelių langą, girdint mažametei V. V. ir nepilnamečiui J. A., liepė dingti bei necenzūriniais žodžiais išreiškė pagrasinimą – laikytini įžūliu elgesiu ir grasinimais, o spyris į pradėjusio važiuoti automobilio galinį kairės pusės žibintą ir jo suskaldymas – vandališkais veiksmais. Dėl tokių nuteistojo veiksmų kilo padarinių – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Tuo metu, kai nuteistasis G. Š. priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo automobilio, jame sėdėjo ne tik nukentėjusysis, bet ir du vaikai, vienas iš kurių buvo ką tik patyręs fizinį nepažįstamų asmenų smurtą. Prie automobilio priėjus G. Š. ir agresyviu tonu, grasinamai pavartojant necenzūrinius žodžius bei spyriu į automobilio žibintą išreiškus nepasitenkinimą dėl šių asmenų buvimo toje vietoje, automobilyje esantis nukentėjusysis G. V., mažametė V. V. ir nepilnametis J. A. išsigando, patyrė baimę, mažametė ėmė verkti. Teismai teisingai konstatavo, kad tokiais veiksmais nuteistasis G. Š. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie nuteistojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. Š. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad fonoskopinė ekspertizė atlikta neišsamiai, o netenkinus gynybos prašymo ir neapklausus ekspertų teisme buvo suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą, taip pat pažeistas rungimosi principas.

7. BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, teisė pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210-303/2017">2K-210-303/2017</a>, 2K-253-693/2017, 2K-25-699/2018).

8. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, paskyrė nukentėjusiojo G. V. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro specialistu garso įrašo fonoskopinę ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar įraše girdimas atitinkamas frazes pasakė G. Š. Gavus ekspertizės aktą, nuteistojo gynėjas pateikė prašymą teismo posėdyje apklausti ekspertus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prašymą motyvuotai atmetė, nurodydama, kad atliekant ekspertizę buvo vadovautasi visa bylos medžiaga, pateikti duomenys iš G. Š. ambulatorinės kortelės ir ekspertai išvadoje pasisakė dėl gynėjo keliamų klausimų.

9. Fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad užfiksuotuose pokalbiuose atitinkamas frazes su necenzūriniais žodžiais, tikėtina, pasakė G. Š. Ekspertizę atliko specialių žinių turintys asmenys, tyrimas atliktas naudojant specialias metodikas ir kompiuterines programines įrangas, buvo atliekamos audityvinės-lingvistinės įrašo analizės, tyrimą atlikę ekspertai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Ekspertizės akte nurodyta, jog atliekant tyrimą buvo vertinti ir balsų aukščiai, tembrai, melodika, intonacijos, artikuliacijos, dikcijos, prodozijos, akcentikos ypatumai, kalbos maniera. Pagal BPK 285 straipsnį, jeigu ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pateiktas ekspertizės aktas yra pakankamai aiškus ir išsamus, jis teismo posėdyje paskelbiamas ekspertui nedalyvaujant. Ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynybos prašymą apklausti ekspertus, nutartyje nurodė neabejojantis fonoskopinės ekspertizės išvados patikimumu ir objektyvumu. Šią išvadą teismas vertino kaip papildomą įrodymą, kuris kartu su kitų įrodymų visuma patvirtina nukentėjusiojo G. V. nuoseklius parodymus apie įvykį, ir konstatavo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. Š. buvo ir atliko jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, o nuteistojo ir jo gynėjo poziciją vertino kritiškai, kaip neatitinkančią byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos.

10. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi rungimosi principo, kad buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

11. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde taip pat keliama abejonė, ar nukentėjusiojo automobilyje įvykio metu buvo mažametė, nes iš tiriamojo garso įrašo nėra girdėti, kad kas nors būtų verkęs. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to kasatoriaus argumentai, susiję su naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, paliktini nenagrinėti.

12. Kasaciniame skunde taip pat nurodomi esminiai nuteistojo parodymo atpažinti procedūros pažeidimai. Šioje byloje G. Š. parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką nukentėjusiesiems G. V. (2015 m. gruodžio 17 d. protokolas), R. J. (2016 m. sausio 14 d. protokolas) atliktas vadovaujantis BPK 179, 191, 192 ir 195 straipsniais. Pagal BPK 191 straipsnį, apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti atliekamas parodymas atpažinti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Asmens parodymo atpažinti tvarka nustatyta BPK 192 straipsnyje. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausos metu atpažįstantis asmuo ne visada gali nurodyti ar apibūdinti visus individualius atpažintino asmens požymius (pvz., veido bruožus), tačiau vien tai nėra pagrindas abejoti atpažinimo patikimumu. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nukentėjusiesiems G. V. ir R. J. protokoluose užfiksuota, kad jiems buvo parodytos šešių asmenų nuotraukos ir iš jų pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jie yra davę parodymus. Kaip matyti iš bylos dokumentų turinio, G. V. tiek 2015 m. spalio 4 d. protokole-pareiškime, tiek apklaustas kaip liudytojas 2015 m. spalio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. apibūdino agresyviai kalbėjusį ir į jo automobilį įspyrusį vyriškį; kaip liudytojas apklaustas R. J. nurodė apie įvykio vietoje buvusį vyriškį. Pagal BPK 195 straipsnio 2 dalį, parodžius atpažįstančiam asmeniui parinktą asmenų, daiktų ar kitų objektų grupę, pasiūloma nurodyti asmenį, daiktą ar kitą objektą, apie kurį jis davė parodymus; pagal 3 dalį, jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tą asmenį, daiktą ar kitą objektą pažino. 2015 m. gruodžio 17 d. protokole nukentėjusysis G. V. nurodė, kad jam grasinusį ir į jo automobilį spyrusį vyrą (G. Š.) atpažino iš veido bruožų. Nukentėjusysis R. J. 2016 m. sausio 14 d. nurodė, kad G. Š. atpažino iš veido bruožų ir tamsių plaukų. Pažymėtina, kad kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kuo skiriasi asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (BPK 192 straipsnis) ir asmens parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų (BPK 194 straipsnis) formos, atmestini kaip nepagrįsti. Šios bylos proceso metu BPK 194 straipsnyje nurodytas asmens parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų nebuvo atliekamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje tik paneigtas nuteistojo G. Š. apeliacinio skundo teiginys dėl BPK 194 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymo.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos ikiteisminiame tyrime atliktų proceso veiksmų – parodymų atpažinti pagal nuotraukas duomenys yra gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, ir teismai, juos pripažindami įrodymais, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 284 straipsnio 1 dalies taikymu

14. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-404/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-404/2014">2K-7-404/2014</a>). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2008">2K-426/2008</a>, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242/2011">2K-242/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-976/2015">2K-164-976/2015</a>, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

15. Byloje nustatyta, kad G. Š. viešoje vietoje – dviejų gatvių sankryžoje, netoli autobusų stotelės, priėjo prie automobilio, kurį vairavo G. V., ir be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, agresyviai nusiteikęs, atsirėmęs į automobilį iš vairuotojo pusės, pro pravirą vairuotojo pusėje durelių langą, girdint mažametei ir nepilnamečiui, liepė dingti iš čia ir pagrasino. Dėl tokio nuteistojo elgesio G. V. bei automobilyje esantys mažametė ir nepilnametis jautė grėsmę, išsigando, buvo šokiruoti. Be to, nukentėjusiajam G. V. bandant pasišalinti iš konflikto vietos ir išvengti tolesnių padarinių, G. Š. spyrė į važiuojančio automobilio galinį kairės pusės žibintą ir jį suskaldė, kas buvo kvalifikuota kaip vandališki veiksmai, padarę nukentėjusiajam nuostolių. Teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokio jo elgesio įvykio vietoje buvę asmenys – mažametė ir nepilnametis – buvo šokiruoti ir sujaudinti. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepaneigia kasacinio skundo argumentai, kad įvykio metu buvo tamsus paros laikas, išsakytuose žodžiuose kreipinys vartojamas vienaskaita, kaltininko veiksmai buvo trumpalaikiai, momentiniai, nukentėjusysis G. V. nekreipė į juos daug dėmesio, nes telefonu kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, G. Š. spyris į nukentėjusiojo nuvažiuojančio automobilio galinį kairės pusės žibintą ir jo suskaldymas gali būti įvertinti tik kaip svetimo turto sugadinimas. Atvirkščiai, šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo G. Š. smurtinius veiksmus viešojoje vietoje sukėlė menkavertė dingstis, nepagarba aplinkiniams ir kad tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jo nusikalstamos veikos aspektas. Skunde kasatorius taip pat nurodo, kad G. Š. priimtame nuosprendyje nurodyti žodžiai ir frazės, kuriuos jis grasinamai suriko, skiriasi nuo užfiksuotų tirtame garso įraše. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus ginčijamas kaltinimo G. Š. dėl išsakyto grasinimo aprašymo netikslumas, skirtingai nurodant, kokiais būtent necenzūriniais žodžiais jis buvo išsakytas, nelėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nagrinėjamoje byloje (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2014).

16. Kasatoriaus teiginiai, kad nuteistojo veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų vertinama kaip nusikalstama, taip pat nepagrįsti. Iš tiesų, sprendžiant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. Vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. ATPK 174 straipsnyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo sudėtis, neįvardijo padarinių, o tik konkrečius veiksmus, t. y. necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo ji skyrėsi nuo BK 284 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-976/2015">2K-164-976/2015</a>). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai motyvuota, kodėl nagrinėjamoje byloje nustatyta veika yra kvalifikuota kaip nusikalstama. Kaip jau aptarta pirmiau, viešojoje vietoje atlikti G. Š. veiksmai laikytini įžūliu elgesiu ir grasinimais (liepimas dingti ir necenzūriniais žodžiais išreikštas pagrasinimas) bei vandališkais veiksmais (spyris į pradėjusio važiuoti automobilio galinį kairės pusės žibintą ir jo suskaldymas), dėl kurių kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis (nukentėjusysis ir jo automobilyje buvę mažametė ir nepilnametis, kuris ką tik buvo patyręs fizinį nepažįstamų asmenų smurtą, jautė grėsmę, išsigando, buvo šokiruoti).

17. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė