VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuliatorių akademija“ atstovui advokatui Deivydui Poškai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertablox“ atstovui vadovui A. N.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuliatorių akademija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vertablox“ dėl skolos priteisimo, kurioje yra priimtas 2025 m. spalio 14 dienos preliminarus teismo sprendimas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė UAB „Simuliatorių akademija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Vertablox“ (toliau – ir atsakovas) 3 787,00 Eur skolos, 206,06 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodė, kad vykdo kompiuterių, programinės įrangos, taip pat žaidimų ir vairavimo simuliatorių įrangos importo bei tiekimo veiklą. Atsakovas 2024 m. gruodžio mėn. kreipėsi į ieškovą dėl specifinės vilkiko vairavimo simuliatoriaus įrangos užsakymo. Gavus užsakymą, įrangą priėmė atsakovas UAB „Vertablox“. Pirkėjas iš pardavėjo įsigijo prekes: 1) Vilkiko simuliatoriaus detales (3 vnt.) už 3709 Eur (su PVM) pagal 2024 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą; 2) Vilkiko simuliatoriaus detales (3 vnt.) už 78 Eur (su PVM) pagal 2025 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tinkamos kokybės ir komplektacijos prekės laiku buvo pristatytos pirkėjui UAB „Vertablox“, 2024 m. gruodžio 30 d. ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija SA Nr. 555685 3 709,00 Eur sumai, o 2025 m. vasario 20 d. – PVM sąskaitą faktūrą Serija SA Nr. 555703 78,00 Eur sumai. Bendra šių sąskaitų suma – 3 787 Eur. Sąskaitos buvo pateiktos atsakovui, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl pristatytos įrangos kokybės, tačiau savo prievolės apmokėti 3 787 Eur dydžio skolą nevykdė. Esant atsakovo įsiskolinimui, ieškovė paskaičiavo atsakovui 206,06 Eur palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – ir MAKSVPĮ).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-14 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteista 3 787,00 Eur skolos, 206,06 Eur palūkanų, 6 procentai metinių procesinių palūkanų ir 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Preliminarus sprendimas atsakovei įteiktas tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-10-24 gauti atsakovės prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriame nurodė, kad kaina tarp šalių nebuvo suderinta, prekės perduotos be perdavimo-priėmimo. Sąskaitose faktūrose nėra priėmimo žymių. Atsakovė neketino įsigyti prekių didesne nei rinkos ar kaina. Prašo ieškinį atmesti, preliminarų sprendimą panaikinti.
5. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su detalių kainomis, jas įvertinti ir, esant nepriimtinumui, atsisakyti pirkimo. Tačiau atsakovė iki šio teisminio ginčo nenurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekių kainos jai yra netinkamos ar kad su jomis nesutinka. Atsakovė taip pat jokių pretenzijų dėl patikslintos užsakymo kainos niekada nereiškė, priešingai, priėmė užsakytas prekes ir jas iki šios dienos naudoja savo veikloje. Aukščiau aptartas Atsakovės elgesys patvirtina, kad nurodyta kaina jai buvo priimtina ir ji su ja sutiko. Ieškovės veikla yra susijusi su kompiuterių ir programinės įrangos pardavimu. Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, veikiantis kaip savarankiškas ūkio subjektas, todėl prekių pardavimo kainas nustato nepriklausomai, vadovaudamasi sutarties laisvės principu. Ieškovė taip pat nėra gamintojo atstovė ar jo įgaliotas platintoja. Ieškovės atstovas kreipėsi į ieškovę kaip į pardavėją, nors turėjo galimybę šias prekes įsigyti tiesiogiai iš gamintojo, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, savo prieštaravimuose atsakovė nurodo kainas, kurias yra nustatęs prekių detalių gamintojas, tačiau šios kainos nėra susijusios su ieškovės nustatytomis prekių kainomis. Pažymėtina, kad šiuo atveju prekių pardavimo kaina Atsakovei buvo aiški ir žinoma dar iki prekių pristatymo, o atsakovė, nepareiškusi jokių pretenzijų dėl kainos ir priėmusi prekes, savo veiksmais patvirtino sutikimą su ieškovės nustatyta kaina. Ieškovės 2025 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta, vadovaujantis nusistovėjusia tarp šalių komercine praktika. Ieškovė iš anksto neturėjo tikslios informacijos, ar prekės bus siunčiamos iš Europos Sąjungos valstybių narių, ar iš trečiųjų šalių, apie tai buvo informavusi atsakovę vykdant vieną iš ankstesnių užsakymų (ieškinio priedas Nr. 4). Pagal tarp šalių susitarimą išlaidas už muitus turėjo padengti atsakovė. Kadangi ieškovė sumokėjo lėšas už prekių išmuitinimą, ji pagrįstai pateikė minėtą PVM sąskaitą faktūrą Atsakovei. Paminėtina, kad prekės buvo pristatytos po to, kai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, t. y. tada, kai ieškovė žinojo apie mokėtinų muitų dydį už pristatomas prekes (48 EUR, Priedas Nr. 3) ir papildomus Ieškovei tenkančius transportavimo kaštus (30 EUR).
6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją išdėstytą ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovė pristatė atsakovei prekes už jai žinomą kainą, už kurias būtina sumokėti. Jokių pretenzijų dėl prekių kokybės ar per didelės jų kainos ieškovei niekada nereiškė, kol nebuvo pateiktas šis ieškinys.
7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų įmonė dalyvavo 4 mln. vertės vairuotojų mokymų projekte, dėl ko reikėjo įsigyti simuliatorių ir kitą įrangą. Dar 2024 m. vasarą buvo užsakytas simuliatorius iš ieškovės, kuris pavėluotai buvo pristatytas ne tokios komplektacijos kaip pasiūlyme. Kilus ginčui, buvo sustabdytas apmokėjimas ieškovei ir pagal šioje byloje ginčo dvi PVM sąskaitas faktūras, kurias įmonė yra įtraukusi į savo apskaitą. Įmonė veikė kartu su G. M. ir jos atstovu A., kuris padėjo derinti prekių įsigijimą per ieškovę. G. M. buvo projekto koncorciumo narė ir turėjo tam tikras pareigas. Kadangi simuliatoriaus detalės – vairai, kolonėlės, pedalai buvo pateiktos ne rinkos kaina, o užsidėjus 30 proc. nuo gamintojo kainos, be to simuliatorius pristatytas netinkamos komplektacijos, atsakovė atsisakė apmokėti už pateiktas prekes šioje byloje nurodytas 2 PVM sąskaitas faktūras. Pripažįsta, kad prekės buvo kurjerio pristatytos į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne tokiomis kainomis buvo planuota jas įgyti. Įgaliotas atstovas A. žadėjo, kad ieškovė parduos prekes su nedideliu antkainiu. Jie neturėjo rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių su ieškove. Pasiūlymas, pateikiama PVM sąskaita faktūras ir pristatoma prekė – toks buvo bendravimas ir pasitikėjimas.
Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti pristatytų prekių kainą pagal išrašytas 2024-12-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 555685 ir 2025-02-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 555703.
9. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė UAB „Simuliatorių akademija“ 2024-12-19 elektroniniu laišku gavusi užsakymą iš A. Z. (kaip nurodė atsakovės vadovas - įmonės įgaliotas asmuo) pristatyti vilkiko simuliatoriaus trijų tipo detales po 5 vnt. kiekvienos (Ieškinio priedas Nr. 4), ieškovė pardavė atsakovui vilkiko simuliatoriaus detales bei prekes pristatė atsakovui, ko neneigė ir atsakovės vadovas, pripažindamas, kad įmonės ofise jie tikrai yra gavę ir turi šias užsakytas detales. Tik kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovės įgaliotas atstovas 2025-01-09 elektroniniu laišku pakeitė užsakymo mastą ir paprašė pristatyti ne po 5 vnt., bet po 3 vnt. kiekvienos užsakytos detalės, dėl ko buvo pakeista ir PVM sąskaitos faktūros suma iš 5 410 Eur į 3 709 Eur. Ginčo dėl to tarp šalių nekyla. Už suteiktas minėtas prekes bei muitų ir transportavimo paslaugas atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros: 2024 m. gruodžio 30 d. sąskaitą serija SA Nr. 555685 3 709,00 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2025 m. sausio 31 d. ir 2025 m. vasario 20 d. sąskaitą serija SA Nr. 555703 78,00 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2025 m. kovo 22 d. Atsakovės įsiskolinimas sudaro – 3 787,00 Eur.
10. Atsakovė, teikdama rašytinius prieštaravimus dėl 2025-10-14 preliminaraus teismo sprendimo, ir paaiškinimus žodžiu 2026-01-21 teismo posėdyje, prieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui, esminiai argumentuodama, kad atsakovė (pirkėja) niekada neketino pirkti prekių su 30 proc. antkainiu, lyginant su į bylą pateiktomis gamintojo MOZA kainomis (prieštaravimų priedas – DOK – 157926).
11. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sandoriui nėra nustatyta privalomos formos, siekiant nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo, sudaryto sandorio formos pasirinkimas byloje lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny0yMTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97-219/2020">3K-3-97-219/2020</a>, 19 punktas). Tais atvejais, kai teisės aktai neįtvirtina sutarčiai privalomos rašytinės ar notarinės formos, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat – ir netiesioginiais įrodymais; tokios sutarties buvimo faktas gali būti nustatomas vertinant šalių elgesį. Ginčo dėl pačio pirkimo-pardavimo santykio tarp šalių buvimo, atsakovei įsigyjant trijų skirtingų simuliatoriaus detalių po 3 vnt., nėra.
13. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo (ieškinio priedas Nr. 4) bei ką patvirtino atsakovės vadovas teismo posėdyje, rašytinių susitarimų dėl prekių pirkimo sudaryta niekada nebuvo, buvo šalių bendravimo praktika tokia, kad pateikiamas reikalingų detalių užsakymas ieškovei raštu, iš pardavėjo pateikiama PVM sąskaita faktūra apmokėjimui ir paskui pateikiamos prekės.
14. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalys yra laisvos susitarti dėl prekės kainos – ji nustatoma šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, būdama rūpestinga verslininke, nesutikdama su ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis kainomis, turėjo iš karto pareikšti pretenzijas ieškovei, kaip prekių pardavėjai, nes pakoreguotą 2024-12-30 PVM sąskaitą faktūrą 3 709 Eur sumai gavo dar iki prekių pristatymo, t. y. 2025-01-16 (atsiliepimas į prieštaravimus ir jo priedas – DOK – 166118).
15. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė. Tai reiškia, kad ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje nustatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgtNDAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328-403/2021">3K-3-328-403/2021</a>, 21 punktas). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTI1LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-125-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-125-378/2021">e3K-7-125-378/2021</a>, 22 punktas). Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis), tačiau, kita vertus, tam tikrais atvejais sutartyje kaina gali būti ir nenustatyta, pirkimo–pardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dėl kainos (CK 6.313 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2011">3K-3-54/2011</a>).
16. Pats faktas, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo atsiųstos atsakovės atstovui A. Z. nepaneigia atsakovės, veikusios per įgaliotą atstovą, pareigos įvertinti kainą ir už gautas prekes atsiskaityti. Įgaliotas asmuo veikia atstovaujamo naudai ir interesais (CK 2.133 straipsnis). Jeigu įgaliotinis nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, vykdydamas savo pareigas ir veikdamas įgaliotojo naudai, tai čia jau šių šalių tarpusavio atsakomybės klausimas. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovė buvo įgaliojusi A. Z. įgyti prekių atsakovės vardu tik gamintojo kainomis, su mažu antkainiu ar pan. Tokio pobūdžio susitarimai byloje neįrodinėti ir nepagrįsti (CPK 12 str., 178 str.).
17. Atsakovė, gavusi sąskaitą faktūrą už prekes, jos ne tik neginčijo, bet ir priėmė jai pristatytas prekes. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji savo tokiu veikimu sutiko su prekių kaina. O atsakovės vadovo paaiškinimai teismo posėdyje, kad ginčo prekės gautos tuo metu, kai jau buvo konfliktas dėl pagrindinio simuliatoriaus netinkamo komplektiškumo ir dėl to prekės ir jų kainos nebuvo iš karto įvertintos, niekaip nepaneigia juridinio asmens sutartinės pareigos atsiskaityti už pateiktas prekes pagal išrašytą ir dar iki prekių pristatymo pateiktą 2024-12-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 555658, juolab juridiniam asmeniui yra keliami didesni rūpestingumo, atidumo veikimo standartai.
18. Ginčo byloje dėl pristatytų į atsakovės ofisą prekių kokybės, komplektiškumo nekyla.
19. Dar daugiau, atsakovės atstovas ginčijo ir 2025-02-20 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 555703 78,00 Eur sumai, teikdamas, kad jokie transportavimo ir išmuitinimo kaštai aptarti tarp šalių nebuvo, todėl jie neturi būti mokami.
20. Kaip jau minėta, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, todėl tikslaus, konkretaus susitarimo dėl prekių išmuitinimo ar pristatymo kaštų byloje objektyviai nėra galimybės nustatyti. CK 1.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). CK 1.64 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Taigi, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pakanka nustatyti, jog viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Šios aplinkybės gali būti nustatinėjamos remiantis tiek konkliudentiniais šalių veiksmais, tiek ir atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes ir (ar) vertinant vėlesnį šalių elgesį tokį sandorį (ne)vykdant.
21. Atsakovei ginčijant jos prievolę apmokėti išmuitinimo ir pristatymo kaštus 78,00 Eur sumai, pažymėtina, kad dar iki ginčo detalių perdavimo, atsakovė 2024 m. gruodžio mėnesį pirko kitas prekes iš ieškovės ir buvo kalbama apie PVM sąskaitos faktūros išrašymą už prekių išmuitinimą (ieškinio priedas Nr. 4). Vertinant tarp šalių susiklosčiusį bendradarbiavimą, jog prekių įsigijimas vyko teikiant prašymą pardavėjui, o pardavėjas išrašo PVM sąskaitas faktūras ir tada teikia prekes, darytina tikėtina išvada, kad pirkėjas, vadovaujantis susiklosčiusia praktika, buvusia patirtimi apmokėti prekių išmuitinimo bei pristatymo kaštus, įsipareigojo ir šiuo atveju juos padengti, gaudamas prekes per kurjerį, priimdamas išrašytą 2025-02-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 555703 bei ją, kaip nurodė teismo posėdžio metu, įsitraukdamas į savo įmonės apskaitą. Kita vertus, abejoti buvusiais išmuitinimo kaštais nėra pagrindo, atsakovei pateikus į bylą 2025-02-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 275831, išrašytą ieškovei už UAB „DHL Lietuva“ tarpininkavimo paslaugas.
22. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTI1LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-125-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-125-378/2021">e3K-7-125-378/2021</a>, 24 punktas). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2012">3K-3-61/2012</a>; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTktMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-599-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-599-378/2015">3K-3-599-378/2015</a>). Atsižvelgiant į nurodytą, ir nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos vykdo sutartį, kuri yra sudaryta.
23. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTI1LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-125-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-125-378/2021">e3K-7-125-378/2021</a>, 35 punktas). Taigi, pirkėjas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu sumokėti už parduotas prekes, visais atvejais arba turi paneigti pardavėjo nurodytas aplinkybes, kad šalys sudarė sutartį ir (ar) kad pardavėjas perdavė pirkėjui sutarties dalyką, arba įrodyti, jog, gavęs sutarties dalyką, tinkamai atsiskaitė su pardavėju ir savo priešpriešinę prievolę yra įvykdęs.
24. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė nepaneigė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp šalių, juolab neįrodė, kad už gautas prekes bei sutartas paslaugas yra tinkamai atsiskaitęs, todėl atsakovei įgijus prekes ir atitinkamas paslaugas iš ieškovės, atsakovė (pirkėja) privalo su ieškove atsiskaityti pagal jai išrašytas ir jos priimtas dvi PVM sąskaitas faktūras 3 787,00 Eur sumai (2024-12-30 PVM sąskaita faktūra serija SA Nr. 555685 ir 2025-02-20 serija SA Nr. 555703).
25. Atsakovės vadovo argumentai, kad šios bylos negalima išnagrinėti ir priteisti skolą už pateiktas simuliatoriaus atskiras detales atsietai nuo kitoje byloje nagrinėtino ginčo dėl ieškovės pateikto simuliatoriaus kokybės, nelaikytini esminiais, išsprendžiant šį ginčą. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, spręsdamas bylų sujungimo klausimą, atsakovei pateikus tokio pobūdžio prašymą, 2025-12-15 nutartyje konstatavo, kad abiejose bylose pareikšti turtiniai reikalavimai yra savarankiški ir kilę iš skirtingų sandorių.
26. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pagrindo keisti 2025-10-14 preliminarų teismo sprendimą nenustatyta.
27. Esminio ginčo dėl priteistų 206,06 Eur palūkanų (CK 6.261 straipsnis), 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo iš atsakovės pusės nebuvo, todėl 2025-10-14 preliminariu sprendimu priteista 206,06 Eur palūkanų suma nekeistina. Detaliau dėl jų teismas nepasisako, atsakovei šios sumos pagrįstumo ir teisėtumo neginčijus.
28. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamojoje byloje nustačius, kad pardavėja ir pirkėjas yra verslininkai, atsakovas iš ieškovės atlygintinai įgijo prekes, ieškovės prašymu priteistinų palūkanų dydis nustatomas pagal specialųjį MAPKSVPĮ (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti 8 proc. palūkanos neviršija MAPKSVPĮ nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad atsakovas laiku, kaip nurodyta sąskaitose faktūrose, neįvykdė savo sutartinių prievolių, neatsiskaitė su ieškove, ieškovė ir atsakovas yra verslo subjektai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų ieškovei iš atsakovės priteistina 206,06 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. spalio 7 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų, vadinamų procesinėmis, paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Palūkanų dydis įtvirtintas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės prašomos priteisti 6 proc. procesinės palūkanos atitinka įstatymų nustatytą dydį, todėl jos reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą 3 993,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. spalio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (93 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje sumokėjo 45,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1 905,75 Eur atstovavimo išlaidų (DOK – 9822). Teismas pažymi, kad ieškovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas (surašytas ieškinys, atsiliepimas į prieštaravimus, dalyvavimas teismo posėdyje), neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 1 950,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Pašto išlaidos neskirstytinos, nes jos neviršija minimalios valstybės nustatytos sumos (8,00 Eur) (CPK 92 str., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7-8 dalimis, 430 straipsnio 9 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vertablox“, juridinio asmens kodas 304834938, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuliatorių akademija“, juridinio asmens kodas 304286986, naudai 3 787,00 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 00 ct) skolos, 206,06 Eur (du šimtus šešis eurus ir 06 ct) palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 993,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 950,75 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė
