Civilinė byla Nr. 3K-3-300/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
14.2; 11.1; 11.7.1; 11.7.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo bei darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. P. dirba AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos filialo „Klasco Towage Assitance“ administratore. Jos darbo sutartyje nustatyta, jog jai mokamas tokio dydžio atlyginimas: 1200 Lt pastovi atlyginimo dalis ir iki 35 proc. pastovios atlyginimo dalies dydžio kintamoji dalis. Anksčiau kintamoji atlyginimo dalis buvo mokama, ją apskaičiuojant pagal 2005 m. vasario 11 d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatus. Šie nuostatai buvo pakeisti naujais 2005 m. lapkričio 3 d. Atlyginimo kintamosios dalies (premijų) išmokėjimo nuostatais. Vadovaujantis naujuosiuose nuostatuose nustatytais atlyginimo kintamosios dalies skaičiavimo kriterijais, ieškovei 2006 m. vasario ir kovo mėnesiais buvo sumokėta ne 35, o atitinkamai 20 ir 27,5 procentų pastovios atlyginimo dalies dydžio kintamoji darbo užmokesčio dalis. Ieškovė mano, kad, pakeitus kintamosios dalies mokėjimo nuostatus, buvo iš esmės pakeistos darbo sutartyje numatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir sumažintas jos darbo užmokestis, nors sutikimo pakeisti darbo sutarties sąlygas ji nedavė. Ieškovė prašė: pripažinti jos darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą neteisėtu; panaikinti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 39 § 2 „Dėl 2006 m. vasario mėnesio darbuotojų premijavimo“ 1.16 punktą dėl kintamosios dalies sumažinimo“ ir 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 51 § 4 „Dėl 2006 m. kovo mėnesio darbuotojų premijavimo“ 1.39 punktą dėl kintamosios dalies sumažinimo ieškovei; įpareigoti atsakovą AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją mokant jai darbo užmokestį, laikytis darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų ir 2005 m. vasario 1 d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatų; priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už 2006 kovo mėn. – 180 Lt, už balandžio mėn. – 90 Lt; priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo darbo sutartyje nebuvo detalizuota, kokiais nuostatais remiantis bei kokiu būdu bus apskaičiuojama kintamoji darbo užmokesčio dalis. Tiek 2005 m. vasario 11 d., tiek 2005 m. lapkričio 3 d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatuose nustatytas lygiai toks pat kaip ir darbo sutartyje atlyginimo kintamosios dalies procentinis dydis, t. y. nuo 0 iki 35 proc. Kadangi darbo sutartyje sulygta sąlyga nebuvo pakeista, nėra pagrindo priteisti ieškovės nurodytą nesumokėtą darbo užmokestį, neturtinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, papildomai pažymėjo, kad iš esmės šalys susitarė tik dėl kintamosios atlyginimo dalies dydžio, o ne jos nustatymo pagrindų. Su ieškove sudarytoje darbo sutartyje nustatytos darbo sutarties apmokėjimo sąlygos nebuvo pakeistos ir įtvirtinus naujus kintamosios atlyginimo dalies nustatymo kriterijus, iš ieškovės nebuvo atimta galimybė gauti iki 35 proc. pastovios dalies dydžio kintamąją atlyginimo dalį. Pagal DK 186 straipsnio 3 dalį darbo užmokesčio dydžio susiejimas su įmonės veiklos rezultatais yra galimas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo darbuotojai, išskyrus ieškovę, sutiko su nuostatų pakeitimu, apeliacinės instancijos teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nuostatus pagal prasmę prilygino kolektyviniam susitarimui ir, vadovaudamasis DK 120 straipsnio 3 dalimi, padarė išvadą, kad nuostatai galėjo būti pakeisti be ieškovės sutikimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Nors darbo sutartyje nebuvo konkretizuota kintamosios dalies mokėjimo tvarka, įmonėje visiems darbuotojams galiojo bendrieji nuostatai, kuriuose nustatyta kintamosios dalies mokėjimo tvarka. Kasatorės nuomone, šie nuostatai turėtų būti vertinami kaip neatskiriama darbo sutarties dalis, todėl, juos keisdamas, darbdavys turi vadovautis DK 120 straipsnyje nustatyta darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo valdybos nutarimą prilygino kolektyviniam susitarimui. Nuostatai, reglamentuojantys kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarką, yra vienašališkas aktas, nors ir taikomi bendrai visiems darbuotojams.
3. Pagal naujuosius nuostatus kintamosios dalies mokėjimas ir jos dydis priklauso ne nuo darbuotojo sugebėjimų ir pareigingumo, kaip anksčiau, o nuo bendrų bendrovės rodiklių. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad, darbdaviui keičiant nustatytas darbo sąlygas, iš darbuotojo neturi būti atimta teisė atsisakyti dirbti pakeistomis sąlygomis, į DK 203 straipsnio įtvirtintą galimybę darbuotojui iš anksto sužinoti apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą ir į DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatą apie tai, kad be darbuotojo raštiško sutikimo visais atvejais draudžiama mažinti darbo užmokestį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija prašo skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Ieškovės ir atsakovo darbo sutartyje nustatyta iki 35 proc. pastovios darbo užmokesčio dalies dydžio kintamoji dalis. Tiek ankstesniuose atlyginimo kintamosios dalies mokėjimo nuostatuose, tiek naujuosiuose nustatytas toks pats kaip ir su ieškove sudarytoje darbo sutartyje atlyginimo kintamosios dalies dydis. Taigi darbdavys, taikydamas naujus nuostatus ir išmokėdamas ieškovei 20 ir 27,50 procentų dydžio kintamąją atlyginimo dalį, darbo apmokėjimo sąlygų nepakeitė. Dėl to ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 180 ir 90 Lt kaip neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
2. Apeliacinės instancijos teismo pasisakymas, kad atsakovo valdybos nutarimu patvirtinti nuostatai gali būti prilyginti kolektyviniam susitarimui, šioje byloje nėra esminis, nes ginčas byloje kyla dėl individualių darbo santykių ir darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų.
3. Kadangi darbdavys neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai nėra pagrindo ieškovei priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį ieškovė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ūkio tvarkymo padalinyje dirbo apskaitininke, jai buvo mokama 430 Lt mėnesinė alga. 2000 m. birželio 15 d. sutartimi ji perkelta į pagalbinį laivyną dirbti sekretore, mokant 1000 Lt mėnesinį atlyginimą. Pagal 2005 m. birželio 28 d. sutartį ieškovė perkelta dirbti filialo „Klasco Towage Assitance“ administratore, mokant 1200 Lt pastovią mėnesinio atlyginimo dalį ir iki 35 proc. pastovios atlyginimo dalies dydžio kintamąją dalį.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos, t. y. kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas byloje yra kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.
Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymų leidėjo reikalavimai darbo sutarties šalims nustatant darbo užmokestį: „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų“. Iš šios normos akivaizdu, kad, sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje, taigi įstatyme nustatomi tam tikri privalomi reikalavimai darbo sutarties turiniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma, pagal kurios 3 punktą darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui sutariamą darbo užmokestį, turi nurodyti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kt. Vyriausybė nustato minimalią mėnesinę algą (pvz., Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Taigi šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo neriboja. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. įvertintini tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt.
Ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo esmė – įpareigoti atsakovą AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją, mokant jai darbo užmokestį, laikytis darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų ir 2005 m. vasario 1 d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatų, o ne juos pakeitusių 2005 m. lapkričio 3 d. Atlyginimo kintamosios dalies (premijų) išmokėjimo nuostatų. Pastarųjų taikymą ieškovė laiko jos darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, nes, jos nuomone, nuostatai vertintini kaip neatskiriama darbo sutarties dalis.
Kolegija pažymi, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis. Ieškovės ir atsakovo 2005 m. birželio 28 d. sudarytoje darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis, kurį sudaro 1200 Lt pastovi mėnesinė alga ir iki 35 proc. pastovios atlyginimo dalies dydžio kintamoji dalis. Darbo sutartyje kintamosios dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas nesusietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2005 m. vasario 1 d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatai yra neatskiriama darbo sutarties dalis. Ieškovė nenurodė, o bylą nagrinėję teismai nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismams spręsti, kad darbo sutarties pasirašymo metu šalys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl kitokių sąlygų, nei įformino sutartyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai byloje nustatė, jog, 2005 m. birželio 28 d. pakeičiant darbo sutartį, ieškovės darbo apmokėjimas buvo pagerintas ne tik nustatant kintamąjį priedą, bet ir 20 proc. padidinant pastoviąją atlyginimo dalį, t. y. toks sutarties pakeitimas atitiko ieškovės interesus net ir nevertinant ginčo sąlygos dėl kintamosios atlyginimo dalies.
DK 120 straipsnyje reglamentuojamos darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nurodytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, kolegija daro išvadą, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Taigi darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje lieka nepažeistos, DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikytini. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės atlyginimo kintamosios dalies apskaičiavimą reglamentuojančių nuostatų pakeitimas nėra darbo sutarties sąlygų pakeitimas, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai netenkino jos reikalavimo pakeistų nuostatų taikymą kintamajai atlyginimo daliai apskaičiuoti pripažinti neteisėtu. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nebuvo pagrindo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas DK 120 straipsnio 3 dalį, atsakovo valdybos nutarimą, kuriuo patvirtinti 2005 m. lapkričio 3 d. Atlyginimo kintamosios dalies (premijų) išmokėjimo nuostatai, nepagrįstai prilygino kolektyviniam susitarimui. Nurodytoje Darbo kodekso normoje pateiktas baigtinis sąrašas aktų (įvardyti konkretūs norminiai aktai ir kolektyvinė sutartis), kurio išplėsti nėra pagrindo. Vis dėlto šis apeliacinės instancijos teismo netinkamas normos aiškinimas neturėjo įtakos galutinio sprendimo byloje priėmimui, todėl nesudaro pagrindo panaikinti teismo priimtą nutartį.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taikydami darbo sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, nepadarė pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti priimtus teismų procesinius sprendimus, todėl jie paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Aloyzas Marčiulionis
Teodora Staugaitienė
