Nr. DOK-1691
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00386-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 29 d. paduotu atsakovės B. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą jam paduoti. Skundžiama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), terminas paduoti kasacinį skundą pasibaigė 2025 m. balandžio 28 d., kasacinis skundas paduotas per Lietuvos teismų elektroninių pasaugų portalą (EPP), padavimo data ir laikas 2025 m. balandžio 29 d. 10:32:54.
Atsakovė prašo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti. Atsakovės advokatas teismui išsiųstame 2025 m. balandžio 28 d. 17:35 elektroniniame laiške nurodo, kad 2025 m. balandžio 28 d. baigiasi terminas kasaciniam skundui paduoti, tačiau dėl nežinomų priežasčių neveikia Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas (EPP), todėl advokatas teikia kasacinį skundą bendruoju teismo el. paštu ir prašo laikyti, kad kasacinis skundas paduotas 2025 m. balandžio 28 d.
Pagal CPK 345 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą atrankos kolegija gali pripažinti priežastis, dėl kurių praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, svarbiomis ir šį terminą atnaujinti. Įstatymo nustatytų praleistų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. kai termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.
Susipažinusi su atsakovės prašymu ir jos atstovo elektroniniame laiške teismui nurodytomis termino praleidimo aplinkybėmis, atrankos kolegija sprendžia, kad terminas pateikti kasacinį skundą praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CPK 345 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovei B. K. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovės B. K. priešieškinį ieškovei E. N. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, išvadą teikianti institucija Anykščių rajono savivaldybės administracija.
Utenos apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė naudojimosi 94,20 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) tvarką: E. N. asmeniniam naudojimui priskyrė patalpas gyvenamajame name, 1997 m. vasario 25 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos plane pažymėtas: 2-1 koridorius (5,08 kv. m), 2-2 virtuvė (8,34 kv. m), 2-3 kambarys (4,38 kv. m), 2-4 sandėlis (1,89 kv. m), 2-5 kambarys (18,64 kv. m), 1-3 koridorius (7,16 kv. m), 1-4 kambarys (7,64 kv. m), 1-2 koridorius (4,03 kv. m), iš viso – 57,16 kv. m gyvenamojo namo patalpų; B. K. asmeniniam naudojimui priskyrė patalpas gyvenamajame name, 1997 m. vasario 25 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos plane pažymėtas: 1-1 veranda (3,58 kv. m), 1-5 kambarys (19,64 kv. m), 1-7 virtuvė (10,98 kv. m), 1-6 san. mazgas (2,84 kv. m), iš viso – 37,04 kv. m gyvenamojo namo patalpų; leido be atskiro sutikimo bet kuriai iš bendrasavininkių gyvenamajame name joms asmeniniam naudojimui priskirtose patalpose atlikti paprastojo remonto darbus, reikalingus įėjimų / išėjimų įrengimui / panaikinimui, per ne trumpesnį kaip 1 metų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo: įėjimui, iš 2-1 koridoriaus į 1-4 kambarį, įrengti; įėjimui, iš 2-1 koridoriaus į 1-3 koridorių, įrengti; įėjimui, iš 1-7 virtuvės į 1-5 kambarį, įrengti; įėjimui, iš 1-1 verandos į 1-7 virtuvę, įrengti; įėjimui, iš 1-5 kambario į 1-3 koridorių, panaikinti; įėjimui, iš 1-5 kambario į 1-4 kambarį, panaikinti; įėjimui, iš 1-7 virtuvės į 1-2 koridorių, panaikinti; įėjimui, iš 1-2 koridoriaus į verandą 1-1, panaikinti; leido be atskiro atsakovės B. K. sutikimo ieškovei E. N. užsakyti ir vykdyti prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų darbus, atvedant ir įrengiant šių tinklų įvadus į jai priskirtą naudotis gyvenamojo namo dalį; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės B. K. ieškovei E. N. 903,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2024 m. spalio 21 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės B. K. ieškovei E. N. 1339,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistus Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir 2024 m. spalio 21 d. papildomą sprendimą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutartį, Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir 2024 m. spalio 21 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, susijusios su bendraturčio planų atlikti bendrosios nuosavybės rekonstrukciją atskleidimu; įrodinėjimo pareigos paskirstymu; turto vertės nustatymu.
2. Pagal esamą gyvenamo namo vidaus plotų eksplikaciją pastatas yra 94,20 kv. m ploto. Atsakovei priklausančiam butui priklauso 55,87 kv. m ploto, o ieškovei – 38,33 kv. m ploto. Ieškovė pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 3/16 dalis ne viso namo, o tik atsakovei priklausančio buto. Taigi, ieškovei iš atsakovės buto priklauso 10,47 kv. m (55,82 x 3/16). Būtent tuo teismai ir turėjo vadovautis spręsdami, ar nustatyti ieškovės prašomą naudojimosi tvarką. Abi patalpas 1-3 ir 2-2 teismai priskyrė naudotis ieškovei, tačiau šiose patalpose yra įrengtos dvi krosnys, o atsakovė nebeturi galimybės apšildyti jai priskirtų patalpų. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes būtent ieškovė, prašydama teismo nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, pagal jos pasiūlytą projektą, turėjo pagrįsti, kad tokia tvarka nepažeis atsakovės interesų. Ieškovė, 2018 m. spalio 8 d. sutartimi iš ankstesnio savininko įsigydama gyvenamojo namo dalį, o 2021 m. gruodžio 6 d. - dar 3/16 dalis, negalėjo nežinoti apie nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką. Teismai turėjo įvertinti nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CK 4.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis; tačiau susitarimo neišviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>).
3. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad įėjimų/išėjimų į patalpas įrengimas/panaikinimas yra techniškai leistinas, ir prašyti teismo skirti ekspertizę. Teismai nepagrįstai leido ieškovei užsakyti ir vykdyti prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų darbus, nors ieškovė projekto nepateikė, o tik pateikė prisijungimo sąlygas.
4. Nesutikdamas su priešieškiniu prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esą nustatant nekilnojamojo turto vertę „turi būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat atlikto individualaus turto vertinimo išvadomis. Tuo tarpu atsakovės pasirinktas apskaičiuotos kompensacijos dydis, kuris grindžiamas 2021 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties kaina, laikytinas visiškai nepagrįstu ir neobjektyviu siūlomos priteisti kompensacijos apskaičiavimo būdu“. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu atsakovei priklausančios turto dalies vertė sudaro tik 6593,75 Eur ir iš esmės skiriasi nuo prašomos priteisti kompensacijos dydžio. Tokios teismų išvados nepagrįstos. Nei įstatymas, nei teismų praktika neformalizuoja ginčijamo turto vertės nustatymo būdų. Priešingai, teismų praktika pripažįsta šalies teisę šią aplinkybę įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-566/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-566/2012">3K-3-566/2012</a>).
5. Teismai nesutiko bendrosios nuosavybės atidalyti išmokant atsakovei piniginę kompensaciją dėl tariamo ieškovės neišgalėjimo ją sumokėti. Tačiau ieškovės turtinė padėtis nėra labai bloga, nes ji dirba, apmokėjo bylinėjimosi išlaidas. Teismai, manydami, kad iš karto sumokėti piniginės kompensacijos ieškovė neišgalės, turėjo apsvarstyti galimybę sprendimo vykdymą išdėstyti CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 ir 346 straipsniais, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti.
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
