Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-976/2016
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01687-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.
1.2.4.1.
2.1.7.4.
2.3.2.1.3.5.
2.4.5.2.
2.4.7.
2016 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant: prokurorei Jolitai Urbelienei,
asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta byla, P. B. ir jo gynėjai Reginai Majauskienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla P. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės ir nukentėjusiojo R. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, P. B. ir jo gynėjos advokatės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. P. B. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 12 d., apie 17.24 val., Kauno r., Karmėlavos sen., (duomenys neskelbtini), R. K. ir R. K. priklausančiame žemės sklype, konflikto metu vieną kartą sudavė R. K. į kairę akį, po to, pargriovęs ant žemės, keliu prispaudė jam nugarą ir užlaužė kairę ranką, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į kairįjį skruostą, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimą su kairės akies obuolio tinklainės sukrėtimu, kraujo išsiliejimą į kairės akies tinklainę, tinklainės plyšimą, kairės akies optinio nervo disko atrofiją, poodinės kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinio peties srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl šio sužalojimo R. K. apako kaire akimi ir neteko 35 proc. bendro pastovaus darbingumo.
2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, jeigu kasacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad nėra pagrindo perduoti bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nesilaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 254 straipsnio 4 dalies, nes, nustatęs baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, nutraukė baudžiamąją bylą P. B. priimdamas nuosprendį, o ne nutartį. Šis teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 303 straipsnio 4 dalimi, numatančia baudžiamosios bylos nutraukimą, priimant nuosprendį kitais pagrindais (atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir kt.). Taip teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį BPK nuostatų, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančio aiškumo reikalavimo teismo baigiamajam aktui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), kuris „turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims“. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas savo pareigos formuoti vienodą praktiką, neatsižvelgdamas į kitose panašiose bylose priimtus sprendimus, skirtingai vertino tokią situaciją: vienais atvejais nuosprendžius (analogiškus skundžiamam) naikino (pvz., Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-63')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-63">1A-63</a>5-594/2015), kitais, kaip šioje byloje, – tai vertino kaip procesinio sprendimo trūkumą, nesantį esminiu BPK pažeidimu.
2.2. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nepagrįstai, niekaip nemotyvuodamas, nesant BPK nustatyto pagrindo paskelbė pertrauką iki bus išnagrinėtas kasatoriaus apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. apkaltinamojo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/UEstMTQ2NS0zMTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'PK-1465-311/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="PK-1465-311/2014">PK-1465-311/2014</a>. Tik po to, kai Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nurodytas skundas buvo atmestas, šios bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Taip, anot kasatoriaus, ši byla buvo vilkinama, pažeidžiant byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Be to, priimant skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismui įtakos turėjo teiginiai, išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/UEstMTQ2NS0zMTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'PK-1465-311/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="PK-1465-311/2014">PK-1465-311/2014</a>) bei Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje. Skundžiamas nuosprendis visiškai atitinka 2015 m. vasario 24 d. nutarties terminologiją, tekstą ir jame esančius teiginius, kai kurios frazės cituojamos pažodžiui (pavyzdžiui: „[...] šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu teismas, įvertinęs nukentėjusiesiems V. B., P. B. ir J. B. padarytus sužalojimus ir jų pobūdį, konstatavo, kad pats R. K. pradėjo konfliktą ir smurtaudamas sukėlė sužalojimus V., P. ir J. B., tarp jo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių buvo nustatytas priežastinis ryšys, konstatuota, kad R. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymiai. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes R. K. suprato savo smurtinių veiksmų pobūdį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusiuosius ir to norėjo [...]“). Tokios aplinkybės, kasatoriaus manymu, akivaizdžiai rodo, teismo šališkumą.
2.3. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad P. B., liudytojai V. B., J. B. prieš duodami parodymus buvo konsultuojami profesionalių teisininkų apie būtinosios ginties esmę, jos taikymo sąlygas; kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų (ignoravo išsamias ir neprieštaringas specialisto išvadas, kad nukentėjusysis buvo mušamas už jį fiziškai stipresnių asmenų); taip pat neįvertino kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jų patikimumo dėl giminystės su P. B. ryšio, nenuoseklumo, nepašalino prieštaravimų (tarp V. B. ir J. B. parodymų), nepalygino nurodytų asmenų parodymų su kitais bylos duomenimis, nepateikė gilios ir visapusiškos būtinosios ginties teisėtumo sąlygų analizės, apsiribojo protokolinių kaltinamojo ir liudytojų parodymų perrašymu bei atskirų teorinių citatų perkėlimu iš baudžiamosios teisės bendrosios dalies vadovėlių ir BK komentarų. Be to, nebuvo įvertinti liudytojų A. B., R. K. iš esmės P. B. kaltinantys parodymai ir visiškai be motyvų atmesti jo, kaip nukentėjusiojo, nuoseklūs ir argumentuoti parodymai, duoti prisiekus ir esant įspėtam dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis, BPK 163 straipsnis), visiškai neištirtos konflikto kilimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, kodėl ekspertė Z. M. buvo apklausta pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, nors jame dėl pateisinamų priežasčių negalėjo dalyvauti jo įgaliotoji atstovė, taip pažeidžiant nukentėjusiojo procesines teises, nepaisant jo teisėtų reikalavimų.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino esminių prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, neįvertino bylos įrodymų visumos, o įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, pirmenybę teikdamas P. B. teisinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšmindamas tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertindamas šiuos įrodymus kitų juos neatitinkančių bylos duomenų kontekste.
2.4. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados nagrinėjamoje byloje yra skubotos, priimtos nepakankamai įsigilinus į apeliacinio skundo esminius argumentus, įrodymus vertinant vienpusiškai, neištaisant pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ir taip pažeidžiant bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka reglamentuojančias BPK nuostatas. Dėl to ši byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neišsamiai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 324 straipsnio 6 dalis), teismas bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepatikrino bei skundžiamoje nutartyje į esminius apelianto teiginius bei argumentus neatsakė, išdėstė neargumentuotus ar mažai argumentuotus teiginius, nepagrįstus išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Neįvykdęs šios procesinės pareigos, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties (BPK 332 straipsnio 3, 5, 7 dalių pažeidimas), kuria paliktas galioti nepagrįstas ir neteisėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Tai yra esminiai BPK pažeidimai, suvaržę proceso dalyvių teises, sutrukdę apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to liko galioti neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla P. B. nutraukta. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje taip pat buvo nesilaikoma Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl teismo pareigos tinkamai argumentuoti priimamus procesinius sprendimus (2006 m. sausio 16 d. ir rugsėjo 21 d. nutarimai), teismo pareigos būti aktyviam nagrinėjant baudžiamąsias bylas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl teisingo, aktyvaus teismo, privalančio būti ir lygiai teisingu visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012), taip pat dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo baudžiamajame procese (BPK 20 straipsnio 5 dalies), kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015).
3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
4. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).
4.1. Nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, teismas tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo ir panaudojimo teisėtumas ar nurodomas jų vertinimo taisyklių pažeidimas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar gaunant, panaudojant, vertinant įrodymus nebuvo esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-976/2016). Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.
4.2. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų iš dalies grindžiami nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiama nukentėjusiajam palanki įvykio versija. Štai kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo išsamias ir neprieštaringas specialisto išvadas, kad nukentėjusysis buvo mušamas už jį fiziškai stipresnių asmenų; taip pat neįvertino kaltinamojo bei liudytojų parodymų nenuoseklumo ir patikimumo dėl giminystės su P. B. ryšio, nepašalino prieštaravimų tarp V. B. ir J. B. parodymų, nepalygino jų parodymų su kitais bylos duomenimis, neįvertino liudytojų A. B., R. K. parodymų, palankių nukentėjusiajam, atmetė jo, kaip nukentėjusiojo, nuoseklius ir argumentuotus parodymus; neištyrė konflikto priežasčių.
4.3. Kolegija pažymi, kad skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 ir 332 straipsnių pažeidimų
5. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5, 7 dalių pažeidimų.
6. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą, neatlikdamas įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga atlikti įrodymų tyrimą. Iš apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokolo matyti, kad nei apeliantas nukentėjusysis R. K., nei jo atstovė advokatė M. L. atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą byloje neprašė, taigi tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nėra BPK pažeidimas.
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, keliamus bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentus.
7.1. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.
7.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo, kuriuo P. B. baudžiamoji byla pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nutraukta nustačius jo baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį (BK 28 straipsnis), pakartotinai įvertino būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, t. y. pavojingą, agresyvų nukentėjusiojo elgesį, nuo kurio P. B. gynėsi ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą R. K.. Taip pat buvo itin išsamiai pasisakyta dėl būtinosios ginties ribų peržengimo klausimo, nes šiuo atveju R. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliacinės instancijos teismas itin išsamiai įvertino nukentėjusiojo ir asmens, kuriam nutraukta baudžiamoji byla, veiksmus iki, per ir po konflikto, nukentėjusiojo būklę – buvo vartojęs alkoholio, jam nustatytas 1,46 promilės girtumas, specialistės išvadą, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vienu ar keliais trauminiais poveikiais. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal nustatytas byloje faktines įvykio aplinkybes, P. B. veiksmai ginantis – vieno smūgio sudavimas į veido sritį – atitiko R. K. pavojingo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, nes jis jau buvo laikęs už kaklo J. B., stūmė ir trenkė į nosį pačiam P. B.. Vėlesni R. K. veiksmai, atlikti po jam suduoto smūgio, t. y. sudavimas V. B. į veidą, padarant ir šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, sulaužant akinius, rodo nukentėjusiojo veiksmų agresyvumą.
7.3. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, atsakė į esminius nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundo argumentus.
8. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.
8.1. Pakartotinė apeliacinės instancijos teismo atlikta liudytojo A. B. parodymų analizė, jų palyginimas su P. B., liudytojų V. B. ir J. B. parodymais, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, kad šis liudytojas patvirtina kaltinamojo, o ne nukentėjusiojo nurodytą įvykių eigą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl liudytojos R. K. – nukentėjusiojo sutuoktinės – parodymų, kuri paties konflikto nematė, o davė parodymus apie iš R. K. sužinotą įvykių eigą bei jo būklę po konflikto, teisingo vertinimo, nurodydamas, kad jos parodymai nei paneigė, nei patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Paties R. K. parodymai motyvuotai buvo įvertinti kaip neatitinkantys kitų bylos duomenų.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines konflikto aplinkybes papildomai patvirtino ir kitoje baudžiamojoje privataus kaltinimo byloje, kurioje nuteistas R. K. už nežymius P., V. ir J. B. sveikatos sutrikdymus, nustatytos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2009">2K-390/2009</a>, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015). Tačiau tai visiškai nereiškia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra nepagrįsta kasatoriaus prielaida. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėję teismai įvykio eigą, visas įvykusio konflikto faktines aplinkybes nustatė tik visapusiškai ir išsamiai ištyrę visus šioje byloje surinktus duomenis, juos palyginę tiek tarpusavyje, tiek kiekvieną atskirai, ir tik jų visumos analizės pagrindu, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarę motyvuotas ir pagrįstas bylos duomenimis, pripažintais įrodymais, išvadas.
8.3. Pažymėtina, kad viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis naudojosi profesionalia teisininko (advokato) pagalba, todėl jo teiginiai, kad teismai neįvertino aplinkybės, jog P. B. konsultavo profesionalūs teisininkai, visiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam teisinę pagalbą teikė profesionalūs teisininkai.
8.4. Kasatoriaus teiginiai, kad specialistė Z. M. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklausta jo atstovei nedalyvaujant, yra nepagrįsti. Specialistė buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pagal tuo metu įtariamojo P. B. gynėjos prašymą (t. 2, b. l. 29). Nukentėjusysis ir jo atstovė, manydami, kad buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės specialistę apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, turėjo teisę teisminio bylos nagrinėjimo metu prašyti apklausti specialistę, tačiau tokia teise nesinaudojo.
8.5. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakant į apelianto nukentėjusiojo R. K. skundo argumentus, motyvuotai pasisakyta dėl byloje esančių įrodymų patikimumo, jų tariamo prieštaringumo, pakankamumo, taip pat ir dėl nukentėjusiajam palankių parodymų vertinimo, ir tai padaryta laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
9. Nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota, joje nėra prieštaravimų, padarytos išvados yra motyvuotos ir pagrįstos įrodymų visuma, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324, 332 straipsnių pažeidimų vien dėl to, kad joje padarytos kitokios išvados ir priimti kitokie sprendimai, nei tikėjosi apeliacinį skundą teikęs nukentėjusysis.
Dėl BPK 254 straipsnio 4 dalies pažeidimo
10. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 254 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nutraukdamas bylą P. B. dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, nepagrįstai priėmė nuosprendį, o ne nutartį, o apeliacinės instancijos teismas tokios klaidos neištaisė ir nepagrįstai nepripažino to esminiu BPK pažeidimu.
10.1. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjimo teisme metu nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, tai byla nutraukiama teismo nutartimi. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Viena iš jų yra būtinoji gintis (BK 28 straipsnis). Taigi, baudžiamoji byla, bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius BK 28 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, turi būti nutraukta teismo nutartimi.
10.2. Kaip pagrįstai nurodo ir kasatorius, Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. priėmė nuosprendį, kuriuo, remdamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe, t. y. nustatęs būtinąją gintį, baudžiamąją bylą P. B. nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į analogišką apeliacinio skundo argumentą, nurodė, jog BPK 254 straipsnio 4 dalyje aiškiai reglamentuota, kad, nagrinėjimo teisme metu nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytas aplinkybes, byla nutraukiama teismo nutartimi, tačiau konstatavo, kad šiuo atveju bylos nutraukimas nuosprendžiu yra laikomas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo trūkumu, tačiau nevertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, galintis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
10.3. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų paneigti tokią išvadą. Iš tiesų, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 303 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra BPK 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nesirėmė BPK 254 straipsnio 4 dalimi bei nepriėmė teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla būtų nutraukta. Tačiau toks procesinio sprendimo formos nesilaikymas neturėtų būti vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas dėl to, kad nenustatyta, kad toks procesinio sprendimo formos nesilaikymas būtų turėjęs sukliudęs priimti teisingą sprendimą: priimtame nuosprendyje nurodytas aiškus bylos nutraukimo pagrindas, t. y., BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas; nurodyta teismo priimto procesinio sprendimo apskundimo tvarka; priimtas procesinis sprendimas buvo aiškus ir argumentuotas; nenustatyta, kad dėl to būtų suvaržytos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. teisės (be kita ko, nukentėjusysis pasinaudojo savo teise skųsti šį sprendimą apeliacine tvarka). Pažymėtina, kad ne bet koks, o tik esminis BPK pažeidimas, dėl kurio būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris būtų sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, yra pagrindas naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis, 383 straipsnis).
10.4. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodyta Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-63')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-63">1A-63</a>5-594/2015 priimta ne identiškoje situacijoje: esant nustatytoms būtinosios ginties sąlygoms, byloje kaltinamas asmuo buvo nepagrįstai išteisintas priimant nuosprendį, o ne nutraukiant baudžiamąją bylą pagal BK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas P. B., nors ir priimdamas nuosprendį (o ne nutartį), baudžiamąją bylą nutraukė, o ne jį išteisino, dėl to apeliacinės instancijos teismas tokio nuosprendžio nenaikino ir tokio pažeidimo pagrįstai nepripažino esminiu.
Dėl teismo šališkumo
11. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Iš skundo matyti, kad teismo šališkumas siejamas išimtinai su teismo proceso organizavimu, o konkrečiai – su pertraukų darymu, taip, kasatoriaus teigimu, vilkinant procesą.
11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis suteikia kaltinamajam teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios teisės užtikrinimui BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių jo nešališkumu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2008">2K-340/2008</a>, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-489-303/2015, 2K-548-699/2015).
11.2. BPK 243 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gegužės 1 d.) reglamentuoja nagrinėjimo teisme pertraukų tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui arba dėl kitų svarbių priežasčių daromas pertraukas. BPK 243 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisiamojo posėdžio pertrauka negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį; tais atvejais, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamąjį posėdį šaukiamas asmuo dėl šio Kodekso 37 straipsnyje numatytų priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į teisiamąjį posėdį, teisiamojo posėdžio pertrauka gali būti teismo nutartimi pratęsta, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą; ši nutartis gali būti priimta ir nerengiant teismo posėdžio. Šiais atvejais bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką arba kitu nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip po mėnesio nuo šioje dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos. BPK 243 straipsnio 3 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tais atvejais, kai iš anksto žinoma, kad priežastys, dėl kurių turi būti skelbiama pertrauka, neišnyks per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teisiamojo posėdžio pertrauka negali tęstis ilgiau kaip vieną mėnesį po šioje dalyje numatytų veiksmų atlikimo arba priežasčių, dėl kurių buvo paskelbta pertrauka, išnykimo.
11.3. Bylos duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai V. B., J. B., A. B., o liudytoja R. K. nebuvo apklausiama ir buvo skelbiama pertrauka dėl to, kad kaltinamojo gynėja advokatė G. R. turėjo vykti į kitą teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, derino kito teisiamojo posėdžio datą su advokatėmis G. R. ir M. L. ir, atsižvelgdamas į advokatų užimtumą, numatytą atostogų grafiką, pertrauką paskelbė iki 2015 m. sausio 7 d. (t. 2, b. l. 89). 2015 m. sausio 7 d. teisiamasis posėdis buvo tęsiamas, apklausta liudytoja R. K. ir, atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjos prašymą, byloje paskelbta pertrauka iki kol bus išnagrinėtas R. K. apeliacinis skundas privataus kaltinimo byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, dėl to paties įvykio (t. 2, b. l. 94). Po to, kai Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą, priėmė 2015 m. vasario 24 d. nutartį, bylos nagrinėjimas po pertraukos buvo paskirtas 2015 m. balandžio 1 d., tačiau būtent dėl nukentėjusiojo R. K. atstovės advokatės M. L. užimtumo ir pagal jos prašymą (t. 2, b. l. 113) byloje buvo paskelbta pertrauka ir nagrinėjimas paskirtas 2015 m. balandžio 28 d. (t. 2, b. l. 116). 2015 m. balandžio 24 d. advokatė M. L. pranešė, kad ji posėdyje dalyvauti negalės dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su nėštumu (t. 2, b. l. 125). Taigi, balandžio 28 d. posėdyje, atsižvelgus, be kita ko ir į advokatės nurodytą datą, kada ji gali dalyvauti posėdyje, buvo paskelbta pertrauka iki 2015 m. birželio 11 d., o nukentėjusysis supažindintas su jo teise turėti kitą atstovą byloje, jei advokatė M. L. vėl negalėtų dalyvauti procese (t. 2, b. l. 138).
11.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiausia pertraukų buvo daromos atsižvelgiant į kasatoriaus atstovės prašymus. Teismas, padaręs pertrauką iki bus priimtas sprendimas glaudžiai susijusioje su nagrinėjamu įvykiu byloje, pasinaudojo teismo teise spręsti klausimą dėl pertraukos darymo esant svarbioms priežastims.
Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko gana operatyviai, nebuvo nepateisinamų delsimų ir vilkinimų, pertraukos buvo skelbiamos laikantis BPK reikalavimų.
11.5. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinių argumentų pripažinti teismo šališkumą.
12. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Dalia Bajerčiūtė
Rima Ažubalytė
