Baudžiamoji byla Nr. 1-264-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50820-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1;
2.12.1.1; 2.12.1.3.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį galutine 8 MGL bauda,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
D. S. mušdamas šeimos narį sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. spalio 2 apie 00.15 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,62 promilių girtumas), žodinio konflikto su sutuoktine B. S. metu, panaudodamas fizinį smurtą, rankomis sugriebė jai už kaklo ir prispaudęs prie sienos ją laikė, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai B. S. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais D. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad su sutuoktine B. S. paskutines dvi savaites dažnai pyktasi dėl to, kad ji ketina skirtis, pasakydama, kad turi kitą vyrą. Dėl to jis labai pergyvena, blogai jaučiasi, pradėjo dažnai vartoti alkoholį. 2017 m. spalio 1 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, namuose su kaimynu Edmundu, kurio pavardės nežino, gėrė alų. Dėl to kelis kartus tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, sutuoktinė buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Su kaimynu išėjo pas jį, apie 00.15 val. grįžus namo buvo užrakintos buto durys, sutuoktinė į butą neįsileido, todėl nusprendė įlipti per balkoną. Įėjęs į butą išgirdo kaip sutuoktinė su kažkuo kalbėjo telefonu ir kadangi buvo supykęs, jog pro duris negalėjo patekti į namus ir dar sutuoktinė pasakė jam necenzūriniais žodžiais išeiti, nesusivaldė ir rankomis sugriebė B. S. už kaklo, stūmė ją link sienos gal ir prispaudė prie jos, bet tai truko labai trumpai ir sutuoktinę paleido, smūgių sutuoktinei nesudavė. Nunešęs kopėčias atsigulęs užmigo, pabudo, kai kėlė policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jam buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas. Konflikto sūnus nematė, nes miegojo. Parodė, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų smurtavęs prieš sutuoktinę, su B. S. yra ne kartą apsistumdę, bet nėra jos mušęs, susibarus sutuoktinė pati puola muštis, bet jis vengdamas konflikto apsisuka (b.l. 38- 39).
Nukentėjusioji B. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog sutuoktinis paskutinius tris mėnesius nuolat vartoja alkoholį, išgėręs tampa agresyvus, ją įžeidinėja visokiais žodžiais, todėl neiškentusi jo įžeidinėjimų, maždaug prieš tris savaites pasakė, kad nori skirtis. D. S. 2017 m. spalio 1 d. visą dieną namuose gėrė alų, jo prašė, kad negertų, tačiau jis į prašymus nereaguodavo, žodžiais ją įžeidinėdavo, stumdydavo. Į butą atėjo sutuoktinio draugas, su kuriuo D. S. kartu gėrė alų. Kelis kartus buvo iškvietusi policijos pareigūnus, kad šie išprašytų sutuoktinio draugą. D. S. su draugu D. išėjo iš namų, o ji užsirakino buto duris. Po kažkiek laiko į namus bandė įeiti D., tačiau jo neįsileido, todėl jis įlipo per balkoną. D. S. buvo agresyvus, įlipęs iš karto priėjo prie jos, rankomis stipriai sugriebė jai už kaklo, prispaudęs prie sienos laikė, įžeidinėjo ją visokiais žodžiais. D. S. sugriebus jai už kaklo ji jautė fizinį skausmą, tačiau pas medikus nesikreipė, pas teismo med. ekspertus nevyks, nes ant kaklo yra tik paraudimas. D. S. namuose smurtauja ne pirmą kartą, tačiau policijos pareigūnų nekvietė. D. S. būdamas neblaivus būna agresyvus (b.l. 8, 9).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra antrame aukšte. Butas dviejų kambarių ir virtuvės. Koridoriuje, žiūrint tiesiai yra pirmas kambarys, kuriame pagal pareiškėją smurtavo sutuoktinis. Kambario kairėje pusėje prie sienos stovi viengulė sofa, toliau stovi dvigulė lova, ant kurios sudėta patalynė. Įėjus į kambarį ir žiūrint tiesiai matosi plastikinės su įmontuotu stiklu durys, kurios veda į balkoną. Kambario dešinėje pusėje prie sienos stovi dvi dalys sekcijos. Kambaryje tvarkinga, daiktai stovi jiems skirtose vietose (b.l. 8-17);
D. S. alkotesterio pagalba 2017 m. spalio 2 d. 01.40 val. nustatyta 1,62 promilės jo iškvėptame ore (b.l. 34).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. spalio 2 apie 00.15 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su sutuoktine B. S. metu, panaudodamas fizinį smurtą, rankomis sugriebė jai už kaklo ir prispaudęs prie sienos ją laikė. Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK pranešime apie galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad sutuoktinis nukentėjusiosios B. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais D. S. tyčia sutuoktinei B. S. sukėlė fizinį skausmą.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad D. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 48-50). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. S. – kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas (b.l. 33-34), baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos negalioja (b.l. 31-32), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 28), dirba pagal verslo liudijimą (b.l. 30). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 12 mėnesių bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokurorės siūlomais įpareigojimais papildomai paskiriant dar ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. S. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti D. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 2 d. 00.35 val. iki 2017 m. spalio 2 d. 16.54 val., (b.l. 42-43, 45), (viena para) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje, 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje, 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti D. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 2 d. 00.35 val. iki 2017 m. spalio 2 d. 16.54 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam D. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam D. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų,
vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą,
ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam D. S. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
D. S. išaiškinti, kad:
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
