Baudžiamoji byla Nr. 2K-124-489/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48745-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2.1; 2.1.16.2.13; 2.1.16.2.19
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria atmestas E. M. apeliacinis skundas.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. R. ir D. T., kasacinių skundų dėl jų nėra gauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. M. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 12 d., apie 20.50 val., neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kurio bendroji masė yra 3,608 g, iš kurių dalį – vieną plastikinį uždaromą maišelį su psichotropine medžiaga metamfetaminu, kurio masė 1,295 g, 2017 m. gruodžio 12 d. 20.52 val. prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė D. R., vieną plastikinį uždaromą maišelį su psichotropine medžiaga metamfetaminu, kurio masė yra 0,487 g, iki 2017 m. gruodžio 13 d. 1.45 val. neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) kol kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį – 8 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su psichotropine medžiaga metamfetaminu, kurio masė yra 1,826 g, neteisėtai laikė savo striukės vidinėje kišenėje iki 2017 m. gruodžio 13 d. apie 2.50 val., kol jo asmens kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini) šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame nebuvo jokių duomenų apie kasatoriaus galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, buvo pradėtas dėl kitų asmenų – K. S., P. P. ir kt. asmenų daromų vagysčių. Apie jokias kasatoriaus veikas, susijusias su narkotinių medžiagų įsigijimu savo reikmėms ar jų platinimu, nebuvo žinoma ir tuo tikslu duomenys renkami nebuvo nei kriminalinės žvalgybos tyrime, nei ikiteisminiame tyrime. Tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir prašymuose, adresuotuose Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo motyvuojama siekiu surinkti įrodymus apie K. S. ir kitų asmenų daromas vagystes. Tarnybiniuose pranešimuose minimos „priimtos policinės priemonės“, tačiau nei šiuose tarnybiniuose pranešimuose, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtose nutartyse nenurodoma nei kokios tos policinės priemonės, nei prieš ką ir kokiu būdu jos buvo vykdomos. Jokių duomenų apie atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus šioje baudžiamojoje byloje nėra.
2.2. Šioje baudžiamojoje byloje teismai nesiėmė veiksmų tam, kad pašalintų esančias abejones ir išsiaiškintų, kokios konkrečios „policinės priemonės“ buvo naudojamos kasatoriaus atžvilgiu. Kasatorius teigia, kad tik sužinojus, kokios apimties ir kokios konkrečiai „policinės priemonės“ buvo taikytos, buvo galima spręsti dėl tokių priemonių teisėtumo. Negalima sutapatinti „policinių priemonių“ taikymo su kriminalinės žvalgybos veiksmais, nors apeliacinės instancijos teismas tai padarė skundžiamos nutarties 13 punkte, ne tik sutapatindamas šias „policines priemones“ su kriminalinės žvalgybos veiksmais, bet ir preziumuodamas jų teisėtumą.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas, neatnaujinęs ir neatlikęs apeliaciniame skunde prašomo įrodymų tyrimo, susijusio su duomenų iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, kokios konkrečios „policinės priemonės“ buvo priimtos ir taikytos kasatoriaus atžvilgiu, išreikalavimu, be to, grįsdamas kaltinančių bylos duomenų panaudojimo teisėtumą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijomis, iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a> suformuluoto esminio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančio reikalavimo, kad teisingas turi būti visas procesas, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus.
2.4. Kasatorius teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė materialiosios baudžiamosios teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, netinkamai aiškindami nusikalstamos veikos stadijas (netinkamas BK 21 straipsnio aiškinimas ir taikymas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apie tai pasisakė aiškiai įvardydamas kasatoriaus veiksmus kaip parengiamuosius, tačiau, net ir įvertinęs kasatoriaus veiksmus kaip parengiamuosius, pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo kasatoriaus veiksmų pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai neparinko švelnesnės bausmės rūšies, remdamasis BK 62 straipsniu, kaip tai nurodyta BK 21 straipsnio 2 dalyje, kartu nukrypo nuo tinkamo BK 57 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė, nors to buvo prašoma apeliaciniu skundu.
2.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai įvardija kasatoriaus veiksmus kaip parengiamuosius, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo motyvacijai, nedaro jokių invazijų į pirmosios instancijos teismo nuosprendį (jo nenaikina, nekeičia, nepašalina iš jo jokių formuluočių), tai savo ruožtu reiškia, kad fakto aplinkybių požiūriu kasatoriaus veiksmai abiejų žemesniųjų instancijų teismų yra pripažinti parengiamaisiais, t. y. atitinkančiais BK 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rengimosi padaryti nusikaltimą sampratą. Taip pat akcentuojama, kad skundžiamais procesiniais sprendimais teismai nenustatė, kad parengiamieji kasatoriaus veiksmai peržengė BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos ribas, nes kasatorius proceso metu aiškiai nurodė, kad psichotropinių medžiagų skirstymas į dozes jam buvo reikalingas tam, kad neperdozuotų, o ne tam, kad jomis prekiautų.
2.6. Kasatorius akcentuoja kitos baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteistas D. R. (kuris kartu su kasatoriumi nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje), aplinkybes. Minimoje baudžiamojoje byloje D. R. parodė, kad narkotines medžiagas pirko iš nepažįstamo asmens, o ne iš kasatoriaus, tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras. Kasatorius teigia, kad šias aplinkybes ignoravo ir teismai, taip ne tik apribodami jo galimybes gintis, bet ir pažeisdami principą, kad visos abejonės byloje aiškinamos kaltinamojo naudai.
2.7. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai kasatoriui priskyrė daiktus, rastus kratos metu kito nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas tai įvertino kaip elementarią klaidą, nors ši klaida turėjo įtakos nuteistojo veiksmų įvertinimui. Be to, kasatoriui buvo perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą, nes kasatoriaus nenaudai buvo įvertinta tai, kad jis negalėjo nurodyti asmens, vardu A., iš kurio jis gaudavo narkotinių medžiagų, duomenų.
2.8. Kasatorius taip pat nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra teisingas, proceso metu padaryta tiek įrodymų rinkimo, tiek jų vertinimo klaidų, netinkamai įvertinta tai, kad pats kasatorius vartojo narkotines medžiagas ir jas laikė savo reikmėms, o ne siekdamas jas platinti.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė Živilė Muliuolytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Nors kasatorius tvirtina, jog apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą buvo atliktas ne visos jo prašomos apimties įrodymų tyrimas, nėra pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu, nes bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl įrodymų tyrimo apimties. Atliktas įrodymų tyrimas yra pakankamas, teismas vertino ir kitus (pirmosios instancijos teismo ištirtus) duomenis, kurių nebuvo būtina pakartotinai tirti apeliacinės instancijos teisme.
3.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsniu ir 160 straipsniu, kito asmens (kaltinamojo D. R.) atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei slaptas sekimas, kurių metu buvo gauta reikšminga informacija, susijusi ir su nuteistojo E. M. veiksmais. Iš užfiksuotų pokalbių visumos, jų analizės ir gretinimo su kitais bylos duomenimis bei nustatytomis aplinkybėmis teismai pagrįstai sprendė, jog pokalbiai ir susitikimai vyko dėl narkotinių medžiagų. Taikant minėtas baudžiamojo proceso įstatyme nurodytas procesines prievartos priemones procesinių pažeidimų nepadaryta, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje jų įvardijimas kitaip (kriminalinės žvalgybos priemonėmis) nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeistos BPK normos ir šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats iš dalies atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti padarymo aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. M. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtį ir nėra pagrindo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo E. M. veikos baigtumo, nes BK 260 straipsnio dispozicijoje įtvirtintos alternatyvios pavojingos veikos – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, pardavimas, kitoks platinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurios iš išvardytų alternatyvių veikų padarymo, nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurios šios veikos atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas savo sumanymą įgyvendino visiškai, ar tik iš dalies. Atlikus bet kurį alternatyvų veiksmą, veika laikoma baigta, todėl E. M. argumentas, kad psichotropinės medžiagos suskirstymas į dozes turėjo būti kvalifikuojamas kaip parengiamoji nusikaltimo stadija pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas. E. M. versiją, kad psichotropines medžiagas jis suskirstė dozėmis sau vartoti, teismai pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
5. Atsakant į kasacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis įrodytomis pripažintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu jas nustatant buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Skundo teiginiai kuriais neigiamos įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės, pateikiama argumentų, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms teisėjų kolegijos nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
6. Taigi šioje byloje kasacinės instancijos teismas dėl kasatoriaus kritikuojamo įrodymų vertinimo pasisako tik tiek, kiek tai susiję su galimais baudžiamojo proceso pažeidimais.
7. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad prieštaraujant BPK 20 straipsnio nuostatoms ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principui šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo kaltė buvo grindžiama, viena vertus, neaiškiais ir neteisėtais būdais gautais duomenimis, kita vertus, buvo ignoruoti kiti, E. M. palankūs, bylos ir kitų bylų duomenys.
8. Iš kasacine tvarka skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad tiek E. M. kaltinantys, tiek jį teisinantys bylos duomenys buvo vertinami bendrai, nesuteikiant išankstinės įrodomosios reikšmės nė vienam iš jų. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus kaltę pagrindė ne vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais E. M. parodymais, tačiau ir BPK priemonėmis gautomis E. M. ir kito nuteistojo D. R. telefono pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, kad šie asmenys tariasi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo; D. R. slapto sekimo ir jo kratos duomenimis, iš kurių matyti, kad telefono pokalbių metu sutartu laiku D. R. atvyko pas kasatorių į namus ir įsigijo metamfetamino, kurį vėliau sumaišęs su gliukoze platino kitiems asmenims; kasatoriaus asmens kratos ir gyvenamosios vietos kratos protokolais, iš kurių matyti, kad E. M. gyvenamojoje vietoje rasta psichotropinių medžiagų, elektroninės svarstyklės su metamfetamino pėdsakais, o jo striukėje – 8 plastikiniai uždaromi maišeliai su metamfetaminu. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo E. M. kaltumo neteisėtai disponavus psichotropine medžiaga – metamfetaminu, turint tikslą ją platinti ir detalizavo kasatoriaus ir D. R. tarpusavio bendravimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad D. R. sutartu metu atvyko pas E. M. būtent įsigyti psichotropinių medžiagų: pas E. M. buvo rasta sudozuotų psichotropinių medžiagų pakuočių, svarstyklės, skirtos kvaišalams sverti, grynieji pinigai. Esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu nelaikytinas ir kasatoriaus akcentuojamas pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas supainiojus ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų rezultatus, klaidingai nurodant, kad būtent kasatoriaus gyvenamojoje vietoje buvo rasti 147 vienetai naujų nenaudotų plastikinių maišelių bei 9 maišeliai su narkotinėmis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios klaidingos pirmosios instancijos teismo išvados pasisakė ir ją įvertino.
9. Išties nagrinėjamoje byloje E. M. baudžiamojo persekiojimo pagrindu tapo BPK 154 ir 160 straipsniuose nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys. Šių procesinių prievartos priemonių (kasaciniame skunde įvardijamų kaip „policinių priemonių“) taikymas ikiteisminio tyrimo metu atitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jų taikymo metu buvo gauta reikšmingų duomenų apie kasatoriaus (ir kitų asmenų) daromas nusikalstamas veikas.
10. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu BPK 154 ir 160 straipsniuose nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos ir jų duomenys panaudoti tame pačiame besitęsiančiame ikiteisminiame tyrime, kuris vėliau užbaigtas surašant kaltinamąjį aktą ir perduodant bylą į teismą. Kaip teisingai nurodo kasatorius, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal požymius galimai kito asmens padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 1). Atliekant šį ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo leista vykdyti slaptą D. R. (kaip asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką) sekimą ir sekimo metu daryti vaizdo bei garso įrašus, filmuoti (1 t., b. l. 145–146) bei leisti klausytis D. R. mobiliojo telefono pokalbių (1 t., b. l. 152–153). Taikant šias procesines prievartos priemones buvo gauta duomenų apie tai, kad D. R. galimai platina narkotines medžiagas. Šių duomenų pagrindu 2017 m. gruodžio 13 d. buvo papildytas jau atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pagal požymius nusikalstamų veikų, nurodytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tęsiant ikiteisminį tyrimą (kuris buvo atliekamas jau nebe tik dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos, bet ir dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų) buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 3–5). Taigi, toliau ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas tik dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Kasatoriui 2017 m. gruodžio 13 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 82). Taigi nagrinėjamu atveju vykdant slaptą D. R. sekimą bei klausantis jo telefono pokalbių buvo gauta duomenų apie galimai daromas kitas, ir kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas: kasatoriaus atveju – apie BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai netgi atliekant operatyvinius veiksmus (pagal dabartinį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos veiksmus) dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).
11. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.). Tačiau tokio pobūdžio BPK 20 straipsnio pažeidimų kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
12. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina bendra išvada, kad skundo argumentai, kuriuose išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties BPK 20 straipsniui ir nekaltumo prezumpcijos principo, kurio dalis yra in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), reikalavimams, yra nepagrįsti, nes šie argumentai prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui.
Dėl BK normų taikymo kvalifikuojant E. M. veiką ir skiriant jam bausmę
13. Kasaciniame skunde prašoma kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį taikant BK 21 straipsnio nuostatas bei, atsižvelgiant į BK 57 straipsnį ir 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Tačiau teisinio pagrindo taip perkvalifikuoti E. M. nusikalstamą veiką ir skirti jam kitą bausmę nėra.
14. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą.
15. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą.
16. E. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos – 3,608 g metamfetamino įgijimą ir laikymą turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei dalies (1,295 g) įsigyto matamfetamino platinimą, nes šiuos kvaišalus perdavė kitam asmeniui – D. R.. Kasatorius, kaip ir savo apeliaciniame skunde, teigia, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, tik pats rengėsi jas vartoti. Tačiau abu žemesniųjų instancijų teismai išdėstė aiškias, įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad E. M. turėjo tikslą neteisėtai įgytus ir laikomus kvaišalus platinti ir dalį jų išplatino.
17. Teismai pagrįstai sprendė, kad subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalies požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl asmens, neteisėtai disponavusio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjami remiantis ne vien kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Jie tiek kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje, tiek nutartyje nurodyti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019). Nagrinėjamoje byloje kolegija, esant įrodytam tiek psichotropinės medžiagos disponavimo tikslui, tiek dalies psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktui, nenustato, kad E. M. veikos kvalifikavimas neatitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių ir padarytas prasilenkiant su pirmiau nurodyta teismų praktika dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo.
18. Kolegija nenustato baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir paskiriant bausmę kasatoriui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko E. M. asmenybę. Teismas pažymėjo, kad E. M. nekeičia savo neteisėto elgesio, jo padaryta nusikalstama veika, kaip ir anksčiau padaryta, susijusi su neteisėtu disponavimu kvaišalais, nėra atsitiktinio pobūdžio, taip pat padarė išvadą, kad švelnesnė bausmė nepasiektų kriminalinei bausmei keliamų tikslų. Analogiškos pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad E. M. platino kvaišalus turėdamas priklausomybę nuo metamfetamino, pagrįstai nepripažinta jokia lengvinančia aplinkybe. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad kasatoriui bausmė paskirta pažeidžiant BK bendrosios dalies normas, neįvertinus visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, todėl ji nešvelnintina.
19. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, byloje paduoto kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo nustatyti esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų žemesniųjų instancijų teismų priimtus nuosprendį ir nutartį keisti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
