Nr. DOK-2165
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09963-2017-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 4 d. gautu atsakovės O. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė O. J. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams M. J., O. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2165
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09963-2017-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 4 d. gautu atsakovės O. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė O. J. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams M. J., O. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti ginčo sutartį apsimestine tenkinimo prieštaravimo viešajai tvarkai. Ieškovė nurodė, kad apsimestinis sandoris sudarytas dėl to, kad buvo siekiama išvengti pajamų deklaravimo ir su tuo susijusių mokestinių prievolių mokėjimo, todėl net ir pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, tokio sandorio patvirtinimas prieštarautų viešajai tvarkai, todėl jo tvirtinti negalima. Teismas pažeidė CPK 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, nes sprendimas prieštarauja kitoje civilinėje byloje nustatytiems prejudiciniams faktams, kad atsakovė O. J. buvo tikroji ginčo buto savininkė. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes tinkamai nevertino, ar ieškovė su vyru turėjo pakankamai lėšų buto įsigijimui ir ar būtent jų lėšomis buvo atsiskaityta už ginčo butą; teismas vertino tik jų pajamas, bet ne išlaidas. Be to, teismas be pagrindo vertino atsakovės pajamas tik 2004 – 2013 metų laikotarpiu, nors atsakovė taupė visą gyvenimą. Teismas, nustatydamas buto vertę, vertino tik Nekilnojamojo turto registro išrašą, bet nepasisakė dėl buto pirkimo-pardavimo sutartimi sulygtos vertės, kuri parodo tikrąją buto rinkos vertę. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja teismų praktikai, kuri nurodo, kad nustatant turto vertę pirmenybė teikiama individualiam turto vertinimui, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenims.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio 29 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 182.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Dalia Vasarienė
