E. P. pagal BK 281 str. 5 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-511/2017

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00168-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4;

1.2.25.4.2.4 (S)

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 68 straipsnyje ir uždrausta naudotis teisėmis vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

Iš E. P. nukentėjusiesiems A. P. ir V. P. priteista po 3500 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajam V. P. 869 Eur proceso išlaidų.

Iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems A. P. ir V. P. (V. P.) priteisti po 1250 Eur kiekvienam neturtinei žalai ir 1580,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

E. P. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusiojo V. P. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

1. E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl to žuvo kitas žmogus, t. y. 2014 m. birželio 12 d., apie 9.04 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekto ir Bijūnų gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Taikos prospektu, antrąja eismo juosta, turėdamas galimybę iš tolo pamatyti atvažiuojantį motociklininką, dėl išsiblaškymo jo nepamatė, nesustabdė vairuoto automobilio, sukdamas į kairę – į Bijūnų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda CB 500“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų, išsivysčius vidiniam kraujavimui ir sunkiam trauminiam – hemoraginiam šokui, V. P. žuvo. Taip E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) patvirtintų KET 161 punkto reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį.

2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes teismas neišsamiai išnagrinėjo įrodymus ir neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.

2.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino automobilio vairuotojo E. P. veiksmų, jų įtakos eismo įvykio kilimui. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką darant išvadas dėl priežastinio ryšio reikalinga išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, išanalizuoti visų eismo įvykio dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ir vertindamas vien tik motociklo vairuotojo V. P. veiksmus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

2.3. Eismo įvykio metu galiojusių KET 161 punkte numatyta pareiga vairuotojui: sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. 2014 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11K- 143(14)/11K-271(14) nurodyta, kad E. P., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, prieš sankryžą nebuvo sustojęs ir kairiojo posūkio manevrą vykdė važiuodamas apie 47 km/h greičiu. Aplinkybės, kad prieš atlikdamas posūkio į kairę manevrą nesustojo, neneigia ir pats E. P. KET 3 punkte nurodyta, kad duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Ši sąvoka reiškia, kad vairuotojas sankryžoje, kurioje privalo duoti kelią kokioms nors kitoms transporto priemonėms, besąlygiškai posūkio manevrą turi pradėti iš stovimos padėties (sustoti ar nepradėti važiuoti). Pasak kasatoriaus, E. P., prieš atlikdamas posūkį į kairę, privalėjo sustoti ir, įsitikinti, kad nėra transporto priemonių, kurioms jis atlikdamas posūkį galėtų sukelti pavojų ir nepradėti važiuoti, jei tai galėtų sukelti pavojų (priverstų keisti judėjimo kryptį ar greitį) kitiems eismo dalyviams.

2.4. Kasatorius, skunde analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nurodo, kad liudytojas D. D., matęs įvykį, parodė, kad motociklas, tik įvažiavęs į Taikos prospektą, iškart pradėjo važiuoti antrąja eismo juosta iki tol, kol automobilio vairuotojas pradėjo kairįjį posūkį. Tuomet motociklo vairuotojas keitė judėjimo kryptį į pirmąją eismo juostą. Todėl D. D., matydamas, kad motociklas važiuoja dideliu greičiu ir jį pralenks, suvokdamas, jog situacija pavojinga, savo automobilį stabdė. Be to, jam sankryžoje reikėjo sukti į dešinę. D. D. patvirtino, kad kai motociklas įsuko į Taikos prospektą, antra eismo juosta nevažiavo jokia kita transporto priemonė iki pat susidūrimo momento. Keli automobiliai važiavo paskui D. D. automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokuroro, vertindamas liudytojo D. D. parodymus, neįsigilino į jų esmę ir įvertino kaip nenuoseklius bei prieštaringus, prieštaraujančius LTEC eksperto D. J. parodymams. Nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. parodė, kad matė iš galo važiuojantį motociklą ir staigiai stabdė savo automobilį dėl to, kad motociklas galėtų pravažiuoti, o pirmosios instancijos teisme jis teigęs, kad automobilį stabdęs dėl netikėto E. P. manevro, siekdamas pats išvengti susidūrimo. Toks liudytojo parodymų skirtumas apeliacinės instancijos teismui pasirodė esminis, dėl to suabejota jų patikimumu. Prokuroro nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. D. D. parodymai, dėl kokios priežasties jis stabdė, yra absoliučiai nereikšmingi nagrinėjant eismo įvykio kilimo priežastis. Jo parodymai, kasatoriaus nuomone, yra reikšmingi nustatant, ar turėjo E. P. galimybę pastebėti motociklą, ar ne. D. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino esminę aplinkybę, kad motociklas nuo pat įvažiavimo į Taikos prospektą, visuomet važiavo antrąja eismo juosta ir šioje eismo juostoje jokių kitų transporto priemonių nebuvo, be to, jis parodė, kad jei jam būtų reikėję važiuoti tiesiai, tuo atveju kairiojo posūkio manevrą vykdęs automobilis „Renault Laguna” būtų sudaręs jam kliūtį.

2.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog prieštarauja liudytojo D. D. ir LTEC eksperto D. J. parodymai dėl to, kad ekspertas pirmosios instancijos teisme teigęs, jog dideliu greičiu važiuojant motociklu, sudėtinga manevruoti, o D. D. teigęs, kad prieš susidūrimą motociklas persirikiavęs iš antros į pirmą eismo juostą. Tokia teismo išvada, pasak prokuroro, yra klaidinga, padaryta įvertinus tik mažą dalį liudytojo ir eksperto parodymų ir nekreipiant dėmesio į esmines jų nurodytas aplinkybes. Kasatorius sutinka su eksperto išvada, kad staigiai manevruoti važiuojant motociklu dideliu greičiu sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ekspertizės aktų priedų. Priede Nr. 2 nurodytos automobilio ir motociklo padėtys susidūrimo momentu. Susidūrimas įvyko pirmojoje eismo juostoje, tačiau šalia pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančios brūkšninės linijos, todėl, pasak prokuroro, akivaizdu, kad motociklas tik nežymiai pakeitė judėjimo trajektoriją iš antrosios į pirmąją eismo juostą, taigi nėra ir liudytojo D. D. bei eksperto D. J. parodymų prieštaravimų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai įvertino liudytojo D. D. ir eksperto D. J. parodymus (bei ekspertizės išvadą) ir pripažinęs, kad jie prieštaringi, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

2.6. Kasaciniame skunde nurodant kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-473/2011, 2K-49/2013, 2K-375/2014) teigiama, kad esminis momentas yra tas, ar automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pastebėti artėjantį bei didžiausią leistiną greitį žymiai viršijantį motociklą. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra ir nustatyta, kad Klaipėdos m., nuo Taikos prospekto–Sausio 15-osios g. sankryžos (nuo tos vietos, kur į Taikos prospektą įvažiavo motociklininkas) iki Taikos prospekto–Bijūnų g. sankryžos (kur įvyko susidūrimas) yra 206,43 m atstumas. Kelio ruožas – tiesus, be įkalnių, nuokalnių. Nuo Taikos pr.–Sausio 15-osios g. sankryžos matyti Taikos pr.–Bijūnų g. sankryža. Nesant transporto priemonių, matomumui iš abiejų pusių niekas nekliudo, t. y. viena sankryža matyti žvelgiant iš kitos. Kad teismas galėtų tuo įsitikinti, padarytos didelės spalvotos nuotraukos, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nevertino. Liudytojas D. D. patvirtino, kad motociklininkas, įvažiavęs į Taikos prospektą, iki manevro likus akimirkai iki susidūrimo, važiavo antrąja eismo juosta. Tai, pasak kasatoriaus, įrodo, kad E. P. turėjo galimybę pastebėti artėjantį motociklininką ir įvertinti, jog motociklas artėja žymiai didesniu nei leistinas greičiu, nes kelio ruožas tiesus, be posūkių, galinčių pabloginti matomumą. Motociklas buvo su įjungtu priekinių šviesų žibintu. Diena buvo giedra, saulėta, eismas nebuvo intensyvus, antrąja eismo juosta be motociklo daugiau niekas nevažiavo. Jei E. P. būtų įvykdęs reikalavimą „duoti kelią“, kaip jis aprašytas KET 3 punkte, t. y. prieš vykdydamas kairiojo posūkio manevrą sustojęs, jis būtų turėjęs didesnę galimybę įvertinti atstumą iki artėjančio motociklo ir jo greitį. Tačiau, pasak kasatoriaus, E. P. posūkio manevrą atliko apie 47 km/h greičiu, t. y. labai artimu didžiausiam leistinam greičiui mieste, o tai rodo, jog E. P. buvo susikoncentravęs ne į galimai iš priekio atvažiuojančias transporto priemones ir jų greitį, o į savo paties vairavimą – pakankamai ekstremalų posūkio įveikimą. Tokią išvadą patvirtina ir E. P. parodymai, kad jis nematė artėjančio motociklo. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, nors jos yra esminės sprendžiant kaltės klausimą ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

2.7. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas LTEC eksperto D. J. išvadą Nr. 11K-143(14)/ 11K-271(14) bei šio eksperto parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, juos iškraipė ir nuosprendyje įrašė ne tai, kas parašyta išvadoje, ir ne tokius parodymus, kokius ekspertas davė teisme. Tai itin šiurkštus baudžiamojo proceso pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje įrašė, neva ekspertas D. J. sakęs, kad E. P. turėjęs galimybę pastebėti artėjantį motociklininką iš apie 60 metrų. Ekspertas D. J. išvadoje Nr. 11 K-143(14)/11K-271 (14) (išvados lapas Nr. 7) parašė, jog „Renault Laguna“ automobiliu posūkio manevras buvo pradėtas, kai motociklas „Honda CB 500“ buvo neprivažiavęs susidūrimo vietos 62,5 m atstumu. Išvadoje nėra nieko pasakyta apie galimybę pastebėti. O pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad iš 62,5 m atstumo tikrai galima pastebėti atvažiuojantį motociklininką. Tačiau ekspertas nieko nesakė apie tolimiausią atstumą, iš kurio buvo galima pastebėti motociklininką, todėl apeliacinės instancijos teismas, neteisingai interpretuodamas eksperto parodymus, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Kasatorius teigia, kad E. P. turėjo galimybę pastebėti motociklininką, kai šis buvo mažiausiai už 206,43 m nuo jo. Prokuroro nuomone, iš visų surinktų įrodymų akivaizdu, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas E. P. pažeidė KET 161 punkto reikalavimus.

2.8 Kasatorus nurodo, kad V. P. taip pat pažeidė KET 133 punkto reikalavimą – važiavo žymiai viršydamas didžiausią leistiną greitį ir dėl to prarado galimybę laiku sustabdyti motociklą, todėl ir jo veiksmai turėjo įtaką eismo įvykio kilimui.

2.9. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. 30 išvadų 14.2 punkte nurodyta – nustačius, kad dviejų ar daugiau transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, jie visi (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal BK 281 straipsnį. Tai reiškia, kad nustačius, jog abu vairuotojai pažeidė eismo saugumo taisykles ir šie abu pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (abipusė kaltė), kiekvienas iš jų atsako atsižvelgiant į padarinius, kuriuos sukėlė kitam žmogui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-696/2016). E. P. atsakomybės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kokius sužalojimus patyrė V. P..

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas įvertino tik vieno eismo įvykio dalyvio – V. P. veiksmus, o E. P. veiksmų nevertino. Teismas pripažino liudytojo D. D. parodymus kaip prieštaringus, nors iš jo parodymų akivaizdu, kad jokio prieštaringumo nėra. Taip pat šis teismas pripažino, kad liudytojo D. D. parodymai prieštarauja eksperto D. J. parodymams, nors jokio prieštaringumo tarp jų nėra. Nuosprendyje buvo įrašyti eksperto parodymai ne tokie, kokius jis buvo davęs teismui, taip teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pasak prokuroro, neatsižvelgė į analogiško pobūdžio eismo įvykių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo principus ir įrodinėtinas aplinkybes, kurios jau yra nusistovėjusios teismų praktikoje. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų netinkamai pritaikė KET ir BK ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

3. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

4. Prokuroras skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, juos iškraipė ir jų pagrindu padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Prokuroras pateikia savą įrodymų vertinimą.

4.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

4.2. Nesutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus. Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas įvertino abiejų eismo įvykio dalyvių – tiek automobilio vairuotojo E. P., tiek motociklo vairuotojo V. P. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas iš esmės atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas analizavo liudytojo D. D., ekspertizės akto duomenis, eksperto D. J. paaiškinimus teismo posėdyje, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, byloje surinktus įrodymus analizavo tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, pateikė argumentuotas išvadas dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl E. P. kaltės ir kodėl priėmė priešingą sprendimą.

4.3. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė išvadą, kad jų nepakanka konstatuoti, jog išteisintasis E. P. matė ar objektyviai turėjo pamatyti dideliu greičiu artėjantį motociklą. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė ir į tai, kad susidūrimas įvyko nuteistojo automobiliui jau įvažiavus į motociklo judėjimo krypties pirmąją juostą, kad V. P. vairuojamo motociklo greitis buvo apie 106 km/val., t. y. daugiau nei dvigubai didesnis nei maksimalus leistinas greitis toje kelio atkarpoje, kad prieš susidūrimą motociklas stabdomas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepaneigtos abejonės, jog E. P., prieš pradėdamas posūkio manevrą, galėjo nepamatyti V. P. vairuojamo motociklo ne dėl nepakankamo atidumo ir nepateisinamo neįsitikinimo manevro saugumu, o dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių priežasčių, o tokios abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.4. Prokuroras skunde teigia, kad eismo įvykio metu kilę padariniai – motociklininko V. P. mirtis – susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su E. P. padarytu eismo įvykio metu KET 161 punkto pažeidimu, kuriame numatyta, kad pareiga vairuotojui: sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Kasatorius teigia, kad pagal KET 3 nuostatas tai reiškia, kad vairuotojas sankryžoje, kurioje privalo duoti kelią kokioms nors kitoms transporto priemonėms, besąlygiškai posūkio manevrą turi pradėti transporto priemonei stovint (sustoti ar nepradėti važiuoti).

4.5. Pažymėtina, kad KET 3 punkte išaiškinta, kad sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ – reiškia eismo dalyviui įpareigojimą sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį; tai yra reikalavimas nekliudyti kitiems eismo dalyviams, t. y. nepriversti jų keisti važiavimo greičio arba krypties, kuris neįpareigoja vairuotojo elgtis kaip nors konkrečiai, pvz., sustoti; atsižvelgiant į aplinkybes, kelias gali būti duodamas įvairiais būdais: tiek pristabdant, tiek sustojant, nepradedant važiuoti, nedarant kokio nors manevro. Iš bylos matyti, kad motociklininkas V. P., važiuodamas gatve tiesiai, turėjo pirmumą E. P. vairuojamo automobilio atžvilgiu, ir pastarasis, prieš sukdamas į kairę, pagal KET 161 punkto nuostatas V. P. vairuojamam motociklui turėjo duoti kelią, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti, ne tik tai, kad asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, veika atitinka konkretaus KET pažeidimo (pažeidimų) objektyviuosius požymius ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tačiau veikai kvalifikuoti turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2014).

4.6. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargios kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nerūpestingumui. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

4.7. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2014).

4.8. Pagal teismų praktiką nustatant asmens kaltę būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015).

4.9. Bylos duomenimis, tada, kai E. P. automobiliu pradėjo posūkio į kairę manevrą, V. P. vairuojamas motociklas, iš priekio važiuojantis 106 km/val. greičiu, buvo 62,5 m atstumu nuo susidūrimo vietos. Jeigu prieš įvykį motociklo greitis būtų buvęs toje vietoje maksimalus leistinas, t. y. 50 km/val., tai susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes tokiu greičiu važiuojančiam motociklui privažiavus vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, automobilis būtų papildomai nuvažiavęs apie 31 m atstumą ir atlaisvinęs motociklui kelią. Pagal bylos duomenis, prieš E. P. pradedant posūkio manevrą į kairę, priešpriešiais gatve važiavo kelios transporto priemonės. Prieš pradėdamas posūkio manevrą į kairę, vertindamas šio manevro saugumą, E. P. orientavosi į eismo sraute mažiausiu atstumu priešais jo automobilį važiavusį D. D. vairuojamą automobilį, kuris išteisintajam atlikti posūkio manevrą nesudarė kliūties; E. P. neturėjo pagrindo manyti, kad šį automobilį greičiu, daugiau net nei du kartus viršijantį toje vietoje leistiną (50 km/val.), pralenks V. P. vairuojamas motociklas, taip atsidurdamas E. P. vairuojamo automobilio judėjimo trajektorijoje. Motociklo greitis, atsižvelgiant į eismo situaciją – transporto priemonių srautą miesto gatvėje ir toje vietoje leistinos greičio ribos viršijimas daugiau kaip du kartus, neatitiko saugaus eismo reikalavimų ir buvo pavojingas kitiems eismo dalyviams; šioje situacijoje toks motociklo vairuotojo V. P. leistino greičio viršijimas apribojo išteisintojo E. P. galimybę numatyti BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir tuo pačiu galimybę jų išvengti. Taigi, neginčytinai nenustačius būtinojo nusikaltimo sudėties elemento – asmens kaltės, E. P. pagal pareikštą kaltinimą dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, išteisintas pagrįstai.

5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis