L. E. pagal BK 180 str. 3 d., 289 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-942/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00209-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;

1.1.10.1; 1.1.10.2.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajam L. E. (L. E.), jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,

nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

nukentėjusiajam A. B.,

vertėjai Loretai Kireilytei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. E. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu:

L. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. ir laikas nuo nuteistojo sulaikymo po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Baudžiamosios bylos dalis pagal BK 289 straipsnį L. E. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams vienam mėnesiui, BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams vienam mėnesiui. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir laikas nuo nuteistojo sulaikymo po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tuo pačiu nuosprendžiu A. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, ir BK 254 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Baudžiamosios bylos dalis pagal BK 289 straipsnį A. B. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu iš dalies patenkinus nuteistojo L. E. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis pakeistas ir L. E. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrintus apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, L. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. sausio 23 d.

Šioje byloje taip pat nuteisti, išteisinti ar byla jiems nutraukta – S. N., S. J., N. G. (N. G.), A. B., R. B., tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo L. E. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio, prašiusių nuteistojo L. E. kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo A. B., prašiusio kasacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo L. E. kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. L. E. ir A. B. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe kartu su S. J., S. N., N. G. ir A. B., neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir, įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, būtent: L. E. 2008 metais, tiksliau nenustatytu laiku, suteikus kitiems organizuotos grupės nariams informacijos apie A. B. namuose (duomenys neskelbtini), turimą didelės vertės ikonų kolekciją, jos išdėstymą name bei vertę, ir iš anksto pažadėjus realizuoti pagrobtus daiktus, S. J., S. N., N. G., A. B. ir L. E. parengė plėšimo planą, įgijo nusikaltimo priemones, stebėdami namą (duomenys neskelbtini), ir jame gyvenančius A. B., J. B., A. B. ir O. B., surinko informaciją apie nukentėjusiųjų vykimo į namus maršrutus, naudojamus automobilius. Gavę informaciją iš L. E., kad A. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, S. J., S. N., N. G. ir A. B. parengė detalų plėšimo planą: nutarė panaudodami policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B., ir, panaudojus prieš jį fizinį smurtą, pagrobti namo (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, po to juo pasinaudojus įsibrauti į namą, palaužti name esančių asmenų pasipriešinimą ir pagrobti A. B. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją. Vykdydami plėšimo planą, 2008 metų rugsėjo–spalio mėnesiais, tiksliai nenustatytomis dienomis, vakarais, S. J., L. E., S. N., N. G., A. B. ir A. B. tris kartus, turėdami nusikaltimui būtinas priemones, atvykę į Antakalnio mikrorajoną, miške šalia Pylimėlių gatvės, būdami tamsiai apsirengę, išsidaliję radijo stoteles, pasidaliję vaidmenimis, ryšio priemonių šaukiniais, užėmę iš anksto numatytas stebėjimo vietas miškelyje šalia kelio prie Moliakalnio gatvės, laukė automobiliu namo grįžtančio O. B., tačiau plėšimo neįvykdė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes O. B. tuo laiku neparvažiavo. Po to, L. E. nedalyvaujant, 2008 m. spalio 9 d., apie 22.00 val., S. N., S. J., N. G., A. B. ir A. B. atvyko prie Moliakalnio ir F. Rimgailos gatvių sankryžos Vilniuje, kur 2008 m. spalio 10 d., apie 0.30 val., A. B., būdamas apsirengęs policijos pareigūno uniforma, sustabdė automobiliu „Volvo C70“ (duomenys neskelbtini) važiavusį O. B. ir organizuotos grupės nariai prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą – trenkė į nugarą, uždėjo antrankius ir taip atėmė jam galimybę priešintis, apvyniojo jo veidą bei kojas lipnia juosta ir, sudavę du smūgius į įvairias kūno vietas, uždarė jį į automobilio bagažinę, taip neteisėtai atėmė O. B. laisvę ir pagrobė svetimą turtą – automobilį „Volvo C70“. Pavežę nukentėjusįjį apie 100 metrų, ištraukė jį iš bagažinės ir vėl prieš jį naudojo fizinį smurtą – trenkė ne mažiau kaip dešimt smūgių į kojas ir kitas kūno vietas, sukiojo rankų pirštus, spaudė pirštais nukentėjusiojo akis ir apipylę jį skysčiu, panašiu į benziną, grasino padegti, jeigu šis nepapasakos, kas yra name, kur name yra seifas, pinigai, šaunamasis ginklas, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija ir kaip patenkama į namus. Dėl prieš jį panaudoto smurto O. B. buvo padaryti kairės rankos 1 ir 4 pirštų raiščių patempimai, paviršiniai nubrozdinimai abiejų riešų srityse, kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje. Gavę plėšimui įvykdyti būtiną informaciją ir namo garažo durų pultą, organizuotos grupės nariai patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70“ bagažinę ir, panaudoję pagrobtą garažo durų pultą, apie 2.30 val. įsibrovė į namą (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką panaudojo fizinį smurtą prieš name buvusius J. B. ir A. B. – trenkė A. B. ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį ir dešinę koją, taip padarė kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, nukentėjusiuosius surišo, po to atvežė automobilio bagažinėje laikomą surištą O. B., nunešė jį į namo kambarį, kuriame buvo saugomi J. B. ir A. B.. Taip organizuotos grupės nariai, neteisėtai atėmę O. B., J. B. ir A. B. laisvę ir galimybę priešintis, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – A. B. ir J. B. priklausančią 294 ikonų kolekciją ir kitą turtą, iš viso padarydami 9 706 255,50 Lt (2 811 125,90 Eur) turtinę žalą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. E. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–4 dalimis, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, neįvertino teisiškai reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumos, netinkamai taikė bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas (BK 41 straipsnio 2 dalį 54 straipsnį, 75 straipsnio 1–4 dalis), nepagrįstai nepasisakė dėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusių naujų aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle, nesvarstė galimybės taikyti BK 76 straipsnio nuostatų.

2.2. Pasak kasatoriaus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gavus duomenų apie pablogėjusią jo sveikatos būklę, antrą kartą byloje jam buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizė akte Nr. EKG 77(197)/15(01) konstatuota, kad L. E. nustatyta Krono liga, sunkios formos ileokolitas (klubinės ir gaubtinės žarnų uždegimas), enteropatinė aktyvi artropatija (dėl žarnyno ligos atsiradęs sąnarių pažeidimas), dešinės pusės sakroileitas (klubo sąnario uždegimas), abiejų klubų sąnarių artrozė III-IV stadijos, funkcinis nepakankamumas II laipsnio, abiejų akromioklavikulinių (raktikaulių-menčių) sąnarių artritas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad L. E. sveikatos būklė iš esmės atitinka Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 1 priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ 27 punkto kriterijus, nors jam ir nekonstatuotas vienas iš minėtame punkte nustatytų kriterijų – kacheksija (išsekimas, patologinis svorio kritimas). Kasatorius pažymi, kad papildomai teismo posėdyje apklausęs teismo medicinos ekspertę apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog mažinant bausmės dydį nuteistajam L. E. yra būtina atsižvelgti į antrosios ekspertizės metu nustatytą sunkią jo sveikatos būklę, tačiau nusprendęs remtis minėtos teismo medicinos ekspertizės išvadomis teismas pasielgė nenuosekliai – nors ekspertizės akte nurodyta, kad dėl Krono ligos L. E. būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas BK 75 ir 76 straipsnių taikymo galimybės tinkamai neapsvarstė ir kasatoriui paskyrė realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriaus manymu, toks teismo sprendimas neatitinka BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų.

2.3. Kasatorius, remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, teigia, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Tačiau, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, sušvelnindamas jam pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nepagrįstai sureikšmino vieną iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ir tokio savo sprendimo išsamiai nemotyvavo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo neatitinka teismų nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vaidmenį nusikalstamos veikos mechanizme ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką.

2.4. Anot kasatoriaus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu įstatymo leidėjas pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pasak kasatoriaus, šis klausimas galėjo būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, nors dėl to ir nebuvo paduotas apeliacinis skundas, nes tuo metu baudžiamasis įstatymas tokios galimybės nenumatė. Kasatoriaus įsitikinimu, šis klausimas taip pat gali būti sprendžiamas kasacinės instancijos teisme, o jo padarytą veiką, asmenybę ir suėmime išbūtą laikotarpį apibūdinantys duomenys teikia pagrindą kasacinės instancijos teismui taikyti BK 75 straipsnio 1–4 dalies nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Kasatorius nurodo, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą jis nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis teisiamas pirmą kartą, turi glaudžius socialinius ryšius, darbą, vienas išlaiko mažametį vaiką, serga sunkia nepagydoma ir progresuojančia liga, dėl kurios atlikti laisvės atėmimo bausmę jam per sunku, suėmimo sąlygomis išbuvo daugiau nei devynis mėnesius. Pasak kasatoriaus, byloje egzistuoja ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, bet atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai.

2.5. Kasatorius nurodo, kad pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Nors pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, tačiau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo esant žymiai pablogėjusiai jo sveikatos būklei, apeliacinės instancijos teismas turėjo svarstyti galimybę atleisti jį nuo tolesnio bausmės atlikimo. Be to, pagal BK 76 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.

2.6. Kasatorius pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepatikrino tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nerodant nepalankumo kaltinamajam ir nepažeidžiant nešališkumo bei teisės į teisingą teismą principų, ir neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį, nuteistajam A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams dešimčiai mėnesių.

3.1. Kasatorius nurodo, kad teismai byloje netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54, 61 straipsniai). Pasak kasatoriaus, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kasatoriaus teigimu, BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra šešeri metai. Dėl šio nusikaltimo padarymo nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o kvalifikuoto plėšimo priskyrimas prie sunkių nusikaltimų neturi reikšmės didesnės už vidurkį bausmės skyrimui, nes nusikaltimo sunkumas tiesiogiai susijęs su už jį numatyta bausme. Nusikaltimo padarymas tiesiogine tyčia, savanaudiški tikslai ir nusikaltimo stadija taip pat negali būti tinkami motyvai didesnės už vidurkį bausmės skyrimui, nes tai apima BK 180 straipsnio 3 dalies dispozicija. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šeiminė padėtis, išlaikytiniai, darbas, elgesys buityje ir pan. neturi jokios didesnės įtakos sprendžiant bausmės dydžio klausimą, nors tai labai svarbūs ir kaltininko asmenybę teigiamai apibūdinantys kriterijai. Be to, bausmė A. B. turėjo būti sumažinta ir dėl to, kad nusikaltimo iniciatoriai buvo L. E. ir S. N., o A. B. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis.

3.2. Remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, kasatorius teigia, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (1995 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93, 2001 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95, 2002 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Wejrup prieš Daniją peticijos, Nr. 49126/99, 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Tarnas Kovacs prieš Vendriją, peticijos Nr. 67660/01, 2005 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00). Pasak kasatoriaus, teismai šioje byloje konstatavo pernelyg ilgą proceso trukmę, tačiau paskirdami nuteistajam A. B. galutinę, ne mažesnę nei BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių vidurkis bausmę, į tai tinkamai neatsižvelgė. Kasatorius pažymi, kad procesas šioje byloje ne dėl nuteistųjų kaltės tęsėsi nepateisinamai ilgai, bylos nagrinėjimas vien apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai truko ilgiau nei dvejus metus, A. B. ilgą laiką buvo taikomas suėmimas, namų areštas griežtomis sąlygomis, todėl pernelyg ilgas procesas laikytinas išimtine aplinkybe taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir mažinti nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4. Nuteistojo L. E. kasacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo A. B. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmių L. E. ir A. B. paskyrimo, baudžiamojo proceso trukmės vertinimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

5. Nuteistojo L. E., taip pat nuteistojo A. B. gynėjo advokato A. Mažeikos kasaciniuose skunduose ginčijamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas skiriant bausmes. Kasatoriai, nesutikdami su nuteistiesiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, teigia, kad skirdami bausmes teismai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, nuteistųjų L. E. ir A. B. asmenybes teigiamai apibūdinančius kriterijus, taip pat L. E. sveikatos būklę, pernelyg ilgą proceso trukmę ir nepagrįstai nepritaikė nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

5.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama netgi švelnesnė nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, tuo atveju, jeigu įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes motyvuotai nustatoma, kad bausmės švelninimas dėl proceso trukmės neleistų pasiekti bausmės tikslų (pavyzdžiui, sušvelninus bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas), bausmė nešvelninama.

5.2. Nagrinėjamoje byloje L. E. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams, o pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

A. B. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams vienam mėnesiui, o pagal 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams vienam mėnesiui.

5.3. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas, skirdamas nuteistiesiems L. E., A. B. bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį, nuteistųjų asmenybes, jų padarytų nusikaltimų pavojingumą, vaidmenis nusikaltimų padaryme, taip pat nustatytą A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kartu su kitais nuteistaisiais padarė veikdamas organizuota grupe, nustatytas L. E. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad atlygino dalį padarytos žalos ir padėjo atkleisti nusikaltimą, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, be kita ko, nustatydamas bausmės dydį nuteistiesiems, atsižvelgė ir į ilgą proceso trukmę, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, byla buvo perduodama iš vieno teismo į kitą ir tai vyko ne dėl nuteistųjų kaltės. Kartu teismas įvertino tai, kad kai kurių nuteistųjų laisvė buvo ilgą laiką suvaržyta, nes jiems buvo taikomas suėmimas, taip pat namų areštas griežtomis sąlygomis.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo L. E. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto (arba 54 straipsnio 3 dalies) nuostatas ir L. E. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį – L. E. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki trejų metų ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinęs apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, L. E. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Šis teismas L. E. paskirtos bausmės sušvelninimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. E. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, buvo aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs L. E. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat papildomai įvertinęs nuteistojo L. E. sveikatos būklę ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atliktos medicininės ekspertizės rezultatus, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. E. paskyrus artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo L. E. kasaciniame skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrinimo bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo apeliacinio skundo esminių argumentų ir pateikė išsamius motyvus, kodėl nuteistojo prašymas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes netenkinamas ir kodėl švelninama jam paskirta laisvės atėmimo bausmė.

5.5. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės griežtumo, atsižvelgiant ir į ilgai užsitęsusį procesą, taip pat buvo išsamiai išnagrinėti. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu dėl medicininės ekspertizės L. E. skyrimo, asmenų sveikatos būklės, gynėjo neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos, tačiau sprendė, kad nepateisinamų delsimų ar kitokių nekvalifikuotų veiksmų, kurie būtų lėmę nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę apeliacinės instancijos teisme, dėl kurios būtų pažeistos žmogaus teisės, nenustatyta. Kartu teismas pažymėjo, kad gana ilga proceso trukmė šiuo atveju nesudaro pagrindo mažinti bausmių, juo labiau kad į proceso trukmę skirdamas bausmes nuteistiesiems atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyto dydžio bausmės A. B. paskyrimu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą nuteistajam, vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Šis teismas akcentavo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (padaryti sunkus ir apysunkis nusikaltimai, veikiant organizuota grupe), kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją. Apeliacinės instancijos teismas reikšmingomis laikė ir A. B. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad iki nusikaltimo padarymo buvo neteistas, turėjo pragyvenimo šaltinį, mažametį vaiką, sergančią motiną, tačiau sprendė, kad jos negali atsverti ir būti prioritetinės, palyginus su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis ir įvykdyto nusikaltimo pavojingumu, kurį skirdamas bausmes visiškai pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, nepaisant gana ilgos proceso trukmės, konkretaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. B. buvo teisingas, nes šiuo atveju, atsižvelgiant į skundžiamuose nuosprendžiuose išsamiai aprašytas aplinkybes, nagrinėjami nusikaltimai išsiskyrė savo pavojingumu, buvo tyčiniai, padaryti veikiant organizuota grupe, dėl savanaudiškų tikslų, jų padarymui kruopščiai ruoštasi, nukentėjusiesiems padaryta žala neatlyginta, be to, didesnė dalis pagrobtų daiktų nerasta. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje nustatytą nuteistojo A. B. asmenybę neigiamai apibūdinančią aplinkybę, kad Suomijos Respublikos teismų jis buvo nuteistas už 2014 m. balandžio 13 d. Suomijoje padarytą stambią vagystę, kurią padarė išvykęs į užsienį, kai pirmosios instancijos teismas šioje byloje jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė švelnesne kardomąja priemone.

5.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami nuteistiesiems L. E. ir A. B. bausmes, jas individualizavo, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, nėra aiškiai per griežtos net ir įvertinus L. E. sveikatos būklę bei gana ilgai trukusį baudžiamąjį procesą šioje byloje. Dėl to nuteistojo L. E. ir nuteistojo A. B. gynėjo kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamas teismų nuteistiesiems paskirtų bausmių griežtumas, atmestini. Nuteistojo A. B. gynėjo kasaciniame skunde nurodytos nuteistojo asmeninio gyvenimo aplinkybės, taip pat pasisakymai dėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nesudaro pagrindo švelninti A. B. paskirtos bausmės.

Dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo

6. Nuteistojo L. E. kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl teisme paaiškėjusių naujų aplinkybių apie jo sveikatos būklę ir nesvarstė galimybės pritaikius BK 76 straipsnio nuostatas atleisti jį nuo bausmės dėl ligos.

6.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

6.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais L. E. medicininiais dokumentais, ekspertizės aktu Nr. EKG 109/13(03) nustatė, jog L. E. chroniška liga buvo diagnozuota gerokai prieš nusikaltimo padarymą, ir konstatavo, kad jo sveikatos būklė nesutrukdė jam nusikalsti. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šis teismas, siekdamas įvertinti nuteistojo L. E. sveikatos būklę, paskyrė pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertino pateiktą ekspertizės aktą Nr. EKG 77(197)/15(01), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad L. E. sveikatos būklė iš esmės atitinka Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ 27 punkto kriterijus, dėl nustatytos Krono ligos jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad Krono liga yra lėtinė, progresuojanti liga, ligoniui siekiant pasiekti remisiją turi būti skirta biologinė terapija, ir į šias aplinkybes atsižvelgė švelnindamas L. E. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, nuteistojo L. E. gynėjas pateikė išrašus iš L. E. medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad L. E. Krono liga serga 24 metus, apie 10 metų jam skiriama biologinė terapija. Vadinasi, L. E. Krono liga jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir nustačius, kad liga netrukdė jam daryti nusikaltimų, tokia liga neturėtų būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 76 straipsnio nuostatas neatleisdamas L. E. nuo bausmės dėl ligos. Nors iš L. E. medicininių dokumentų taip pat matyti, kad jam reikalingas specialus gyvensenos režimas, speciali mityba, gydytojų priežiūra, tačiau pažymėtina, kad tai, jog tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi. Nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Be to, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

7. Nuteistojo L. E. kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Kasatorius nurodo, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokios galimybės tinkamai neapsvarstė.

7.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po nuteistojo L. E. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, pasisakė, kad, aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).

7.2. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje L. E. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymo, todėl jam BK 75 straipsnyje (2012 m. liepos 1 d. redakcija) numatytas bausmės vykdymo atidėjimas negalėjo būti taikomas. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo L. E. klausimą svarstė ir padarė išvadą, kad šioje byloje nuteistajam L. E. BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgęs į nuteistojo L. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenys, patvirtinantys sunkią nuteistojo L. E. sveikatos būklę, nenusveria kitų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos ir savaime nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.

7.3. Pažymėtina, kad, be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam L. E. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

7.4. Vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pažymėtina, kad nors L. E. šioje byloje nuteistas už sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, tačiau teismai nustatė, kad jis nusikaltimų padarymo metu nusikaltimo vietoje nebuvo ir pats asmeniškai jokių plėšimo ir neteisėto laisvės atėmimo veiksmų neatliko. L. E. iš esmės nuteistas už tai, kad kitiems organizuotos grupės nariams suteikė informaciją, atliko kitus nusikaltimo padarymui būtinus veiksmus, o šie nusikalstamus veiksmus atlikti su jo žinia ir pritarimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra nustatytos dvi nuteistojo L. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog atlygino dalį padarytos žalos ir padėjo atkleisti nusikaltimą. Kartu pažymėtina, kad L. E. nuteistas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi tvirtus socialinius ryšius, yra vedęs, išlaiko mažametį vaiką, jo sutuoktinė laukiasi. Be to, nuteistasis serga sunkia progresuojančia liga, jau yra atlikęs dalį bausmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl L. E. taikytinos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam L. E. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. L. E. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, o kadangi jam bausmės vykdymas atidedamas, šioje byloje iš laisvės atėmimo vietos jis turi būti paleidžiamas (BPK 309 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:

pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 ir 8 punktus, L. E. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant pareigas: vienerius metus nuo probacijos vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistąjį L. E. šioje byloje iš bausmės atlikimo vietos paleisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Artūras Pažarskis

Aurelijus Gutauskas