K. K., T. V., E. N. ir R. N. pagal BK 284 str., 64 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-105-489/2016

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00009-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.8.9.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nukentėjusiųjų R. N., E. N. atstovui advokatui Vytautui Kelpšui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu K. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, patikslintu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi, panaikinta Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalis dėl K. K. išteisinimo ir priimtas naujas nuosprendis: K. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiais, paskiriant galutinę dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį terminą tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistųjų K. K. ir T. V. nukentėjusiajam E. N. solidariai priteista 3045,27 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat iš nuteistųjų K. K. ir T. V. priteista po 834,43 Eur nukentėjusiajam E. N. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistųjų K. K. ir T. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai priteista 42,93 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo T. V. priteista 300 Eur nukentėjusiajai R. N. neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistųjų K. K. ir T. V. priteista po 834,43 Eur nukentėjusiajai R. N. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nuteistas T. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Šioje byloje, išnagrinėjęs bylą apeliacinę tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu, naujame apkaltinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad: „Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems K. K. ir T. V. buvo pareikšti įtarimai tuo, kad 2014 m. sausio 1 d., apie 4.20 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, K. K. ir T. V., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, matant liudytojams, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje visiškai uždarė akies spindį, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata, o T. V. dar sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata, ir tokiu būdu K. K. su T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.“

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdama naują apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes bylos faktiniais duomenimis įrodyta, jog K. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį 2016 m. spalio 27 d. panaikinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. išteisinamąjį nuosprendį; arba Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti panaikinant jo dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnį su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiais ir proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajai R. N..

3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio l dalies l punktas).

3.2. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos nuosprendžio surašymo tvarkos. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 284 straipsnio l dalį, nenurodė, kokias aplinkybes jis pripažino įrodytomis. Nuosprendyje yra nurodyta tik koks buvo pareikštas įtarimas, tačiau, kokias aplinkybes pripažino įrodytomis, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nesilaikė BPK 329 straipsnio 2 punkto reikalavimų ir nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, pagrindžiančių esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą. Šis teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje 1-5 dalyse įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nesivadovavo formuojama teismų praktika. Teismas nuosekliai netyrė visų byloje esančių įrodymų, neapklausė nukentėjusiųjų ir liudytojų apie visas įvykio aplinkybes, taip pat neapklausė daugumos liudytojų, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, taigi rinko ir analizavo tik nukentėjusiųjų poziciją patvirtinančius įrodymus, visiškai neanalizuodamas visų įvykio naktį įvykusių įvykių.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, tačiau nepatikrinęs įrodymų visumos (išsamiai apie visas aplinkybes neapklausęs nuteistojo, išteisintojo, nukentėjusiųjų, visų liudytojų), padarė priešingą išvadą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas. Nors apkaltinamajame nuosprendyje aptarė kasatoriaus duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijų teismuose, tačiau jų nedetalizavo, nelygino su kitais įrodymais. Anot kasatoriaus, neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo ir T. V. parodymai nenuoseklūs, nes esminėmis detalėmis jie niekada nesiskyrė. Tuo tarpu nukentėjusiojo E. N. parodymai yra nenuoseklūs. Kasatorius dėsto nukentėjusiojo parodymus nurodydamas, jog jo parodymai dėl to, kas jam sudavė smūgius, buvo nenuoseklūs, tačiau iš esmės nukentėjusysis parodė, kad neprisimena, kas jam sudavė, o tai, kad jį mušė kasatorius ir T. V., nukentėjusiajam pasakė žmona R. N.. Kasatorius dėsto nukentėjusiosios R. N. parodymus, nurodo, kad ji skirtingai parodė apie tai, kas sudavė smūgius jos vyrui E. N., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai sudavė tas pats asmuo, kuris mušė ir jos vyrą – T. V., papildomai apklausta parodė, kad pirmas jos vyrui smūgį sudavė kasatorius, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusioji parodė, kad nematė, ar kasatorius sudavė smūgius jos vyrui E. N.. Šie prieštaravimai apeliacinės instancijos teisme nepašalinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas liudytojus E. N. ir S. R. R. posėdyje apklausė tik apie E. N. mušimo aplinkybes, tačiau netyrė kitų jų parodymų, susijusių su konflikto pradžia, ir to, kad dėl šios dalies jų parodymai yra skirtingi nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kasatorius nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad tuo metu, kai prasidėjo konfliktas tarp E. N. ir T. V., liudytojas E. N. gulėjo ant grindų ir mušėsi su V. M., todėl fiziškai negalėjo matyti konflikto pradžios. Taip pat ir liudytoja S. R. R. negalėjo matyti konflikto pradžios, nes tuo metu mušėsi su liudytoja L. N..

3.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog konflikto iniciatoriai buvo liudytojai E. N. ir S. R. R.. Nukentėjusysis E. N., pamatęs, kad jo brolis E. N. mušasi su V. M., konfliktą pradėjo pats, suduodamas smūgius pirmas. Apeliacinės instancijos teismas šių išvadų nepaneigė.

3.5. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo kaltę patvirtina aplinkybė, jog jis nesulaukė policijos pareigūnų ir pasišalino iš įvykio vietos, yra neteisinga. Jis nuosekliai parodė, kad pats ruošėsi kviesti policijos pareigūnas, bet išėjo, nes jo draugė G. J. buvo išsigandusi ir reikėjo ją palydėti namo. Kai grįžo į kultūros namus, jie jau buvo užrakinti.

4. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė BK 284 straipsnio 1 dalį, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino objektyviai ir nešališkai. Nukentėjusieji E. N. ir R. N., liudytojai E. N., S. R. R., kurie sukėlė konfliktą ir jame dalyvavo, į vakarą atėjo nekviesti. Naujųjų metų vakaras buvo uždaras, į jį rinkosi tik kviesti asmenys, kultūros namų durys iki 12 val. buvo rakinamos, o vėliau, šventės dalyviams išeinant į lauką, buvo atrakintos. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų bei liudytojų paskatas. Kaip viešosios tvarkos pažeidimą būtų galima kvalifikuoti būtent nukentėjusiojo E. N. ir liudytojų E. N. ir S. R. R. veiksmus.

5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir pritaikė BK 2 straipsnio 6 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku kokia galutinė bausmė jam yra paskirta – laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, šiuo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrindamas BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio l dalies l punkto b papunkčio tvarka su neatlikta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiais, nubaudė jį antrą kartą.

5.1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu kasatoriui paskyrus bausmę pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 2 dalimis, ji buvo subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę kasatorius atliko, vykdė visus teismo įpareigojimus, todėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas jam nutraukti priežiūrą prieš terminą. 2014 m. sausio 13 d. buvo priimta Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-l 5-367/2014, kuria jam yra nutrauktas priežiūros vykdymas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį. Todėl jis laikomas nuo 2014 m. sausio 13 d. visiškai atlikusiu bausmę.

5.2. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, pažeidė Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šio straipsnio antros dalies pirmame punkte nurodyta, kad probacijos vykdymo nutraukimo pagrindas yra teismo nutartis nutraukti probuojamojo priežiūros vykdymą prieš terminą. Šio straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pagrindai, probuojamasis išregistruojamas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

5.3. Tauragės rajono apylinkės teismui 2014 m. sausio 13 d. priėmus nutartį, kuria kasatoriui yra nutrauktas priežiūros vykdymas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį, jis buvo atleistas nuo tolesnės bausmės atlikimo ir probacija nutraukta kaip atlikus bausmę. Todėl taikyti BK 64 straipsnį ir pridėti jau atliktą bausmę prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės reiškia kasatoriui paskirti bausmę antrą kartą.

6. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veiksmų prieš R. N.. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be teisėto pagrindo priteisė proceso išlaidas iš jo ir T. V. po lygiai, nors už smūgio sudavimą R. N. nuteistas tik T. V..

7. Nuteistojo K. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka

8. Nuosprendis yra svarbus dokumentas – baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, pripažinimo kaltu bei kiti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, todėl jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas jis yra tada, kai yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstas, kai visos teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra paremtos išnagrinėtais bylos duomenimis ir motyvuotos.

9. BPK 329 straipsnio 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir tais atvejais, kai jokios naujos reikšmingos bylos išsprendimui aplinkybės apeliacinio proceso metu nenustatomos, tačiau konstatuojama, kad įrodymai pirmosios instancijos nuosprendyje yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, kad išvados dėl asmens išteisinimo nėra tinkamai pagrįstos.

Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

9.1. Taigi apeliacinės instancijos teismo naujame apkaltinamajame nuosprendyje, nusprendus išteisintąjį pripažinti kaltu, privalo būti išdėstytos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitų svarbios aplinkybės).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad veikos padarymo laikas, vieta ir būdas šioje nuosprendžio dalyje turi būti nurodomi visada; tikslus baudžiamosios bylos proceso metu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas yra labai svarbus, nes juo yra grindžiamas veikos kvalifikavimas – tik remiantis tiksliu ir konkrečiu nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu gali būti įgyvendinama reali teisė į gynybą. Teismas, aprašydamas įrodinėjimo dalyku esančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-746/2015).

9.2. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs apie naujo nuosprendžio turinį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas tiksliai laikantis BPK reikalavimų, keliamų jo struktūrai ir turiniui – sudedamosios dalys išdėstomos įstatymo nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys.

Pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti:

1) apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes;

2) įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, t. y. įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) motyvus, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Po to nuosprendyje išdėstoma nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74/2010, 2K-456-699/2015).

9.3. Aptariamų BPK reikalavimų nesilaikymas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, suvaržančiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, kliudančiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija formuojama nuosekliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2010, 2K-202/2011, 2K-31/2014, 2K-141/2014, 2K-384-222/2015 ir kt).

10. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicijos dėl K. K. kaltumo ir T. V. veiksmų kvalifikavimo išsiskyrė. Apeliacinės instancijos teisme nuosprendžio dalis dėl K. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo panaikinta ir šiam asmeniui priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas K. K. naujame ir T. V. pakeistame nuosprendyje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltais pripažino tiek K. K., tiek T. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas iš esmės naują nusikalstamą veiką, nei ta, kuri buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, ir nustatydamas dviejų bendrininkų veiksmus, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka, neišdėstė byloje nustatytų, įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių taip, kaip tai numato BPK 331 straipsnio 2 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

10.1. Naujo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta: „K. K. ir T. V. buvo pareikšti įtarimai tuo, kad....“ ir išdėstyta, kuo šie asmenys buvo įtariami. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas dviejų asmenų bendrininkaujant padarytą nusikalstamą veiką, neaprašė, kokias veikos aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teisme, už kokius viešosios tvarkos sutrikdymo veiksmus nuteisė K. K. ir T. V.. Kai teismas panaikina išteisinamąjį nuosprendį ir priima naują apkaltinamąjį nuosprendį, nepakanka nurodyti, kuo asmuo buvo įtariamas. Teismas turi nurodyti, už ką kiekvienas kaltinamasis nuteisiamas. Apeliacinės instancijos teismas turi veikų, už kurias kaltinamasis nuteisiamas, padarymo aplinkybes išdėstyti tiksliai ir išsamiai, iš naujo nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti aišku, kokias bylos aplinkybes nustatė šis teismas, kokie teismo nustatytos veikos požymiai atitinka kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėtį.

10.3. Kasatorius pagrįstai atkreipia dėmesį ir į tai, kad aiškiai turėtų būti surašyta ir rezoliucinė naujo nuosprendžio dalis, iš kurios turi būti aišku, kokios rūšies paskirta galutinė bausmė, kokios bausmės vykdymas atidedamas.

10.2. Taigi darytina išvada, kad šioje nutartyje konstatuoti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 331 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimai laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

11. Šioje nutartyje minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas T. V., tačiau kasacinis skundas dėl jo nebuvo nepaduotas. Pagal BPK 376 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Šiuo atveju, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis, naikintinas visas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo išnagrinėti byloje paduotus apeliacinius skundus ir priimti sprendimą nedarydamas šioje kasacinėje nutartyje nurodytų BPK pažeidimų.

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistojo K. K. gynėjo kasacinio skundo argumentų, nes BPK 386 straipsnio 2 dalis tiesiogiai draudžia nustatyti išvadas, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Dėl prašymo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

12. Kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. K. pateikė finansinius dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiųjų išlaidas jo paslaugoms apmokėti – pinigų priėmimo kvitus Nr. 870538 ir Nr. 870531. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. K. kasacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, todėl nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymas išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Aldona Rakauskienė

Tomas Šeškauskas