Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-712/2013

Proceso Nr. 2-13-3-00398-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 128.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Vercecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JAASTRA-WAM“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JAASTRA-WAM“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė mašinų gamykla,,Astra“, antstolis Saulius Virbickas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB,,JAASTRA–WAM“ skundu dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų prašė panaikinti 2013 m. sausio 21 d. surašytą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, kartu nutraukti naujai užvestą vykdomąją bylą.

Byloje nustatyta, kad antstolis S. Virbickas 2013 m. sausio 21 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo UAB „ASTRA-WAM“ (dabartinis pavadinimas – UAB,,JAASTRA–WAM“) pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su ieškovės AB mašinų gamykla „Astra“ pavadinime esančiu žymeniu „Astra“. 2013 m. sausio 21 d. raginimu antstolis paragino skolininkę per nustatytą terminą įvykdyti sprendimą. UAB „JAASTRA-WAM“ 2013 m. sausio 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą antstoliui apskundė. Antstolis 2013 m. vasario 12 d. patvarkymu skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrįstumo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino antstolio S. Virbicko 2013 m. sausio 21 d. patvarkymą priimti 2012 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą vykdyti; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad antstolis neįvykdė CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto reikalavimo – neįsitikino, ar išieškotojas patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Teismo nuomone, antstolio įsitikinimas, jog teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, neatleidžia jo nuo pareigos patikrinti, ar išieškotojas patikrino (suprantant patikrinimą kaip išieškotojo kreipimąsi į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nesutinkant su skolininko teismo sprendimo įvykdymu), kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Teismas pažymėjo, kad antstoliui nėra suteikta daugiau teisių aiškinti teismo sprendimą nei skolininkui ar išieškotojui, o priverstinio vykdymo būtinybė nebuvo svarstoma. Teismo nuomone, skolininkui, jo manymu, įvykdžius teismo sprendimą, priverstinio vykdymo procedūra neturėtų būti taikoma. Teismas sprendė, kad, antstoliui pripažinus išieškotojo nuomonę, jog sprendimas neįvykdytas, buvo pažeista skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra, užkirstas kelias skolininkui ir išieškotojui ne vykdymo procese kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Teismas padarė išvadą, kad, išieškotojui kartu su vykdomuoju dokumentu nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, antstolis negalėjo priimti jo vykdyti. Reikalavimus panaikinti 2013 m. sausio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir nutraukti vykdomąją bylą teismas laikė pertekliniais, nes, panaikinus 2013 m. sausio 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kiti priimti vykdymo veiksmai nėra reikšmingi.

Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo reikalavimas, ir jį atmetė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad išieškotojas pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimų, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi išieškotojo prašymo dėl 2010 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo išaiškinimo netenkino, nurodydamas, kad šio sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė jokių akivaizdžių kliūčių, kurios trukdytų antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl sprendė, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, be to, ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, nes išieškotojas AB mašinų gamykla „Astra“ nepriskirtina joje nurodytiems subjektams, o išieškojimas nėra turtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad antstolis neįvykdė CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Sprendimo neįvykdymo nustatymas be patikrinimo, bet vadovaujantis vien antstolio nuomone, teisės aktuose nereglamentuotas. Įstatyme nesuteikta teisės antstoliui spręsti, ar neturtinio pobūdžio sprendimas buvo tinkamai įvykdytas. Dėl to antstolio ir išieškotojo nuomonės, kad teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, neatitinka CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų. Šios teisės normos esmė yra ta, kad ne antstolis sprendžia, ar teismo sprendimas yra įvykdytas (neįvykdytas). Šių klausimų sprendimas yra išieškotojo, pateikusio antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, prerogatyva. Be to, išieškotojui nustatyta prievolė su vykdomuoju dokumentu pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas duomenų, kad sprendimas neįvykdytas, antstoliui nepateikė. Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą vykdyti, nepatikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

2. Apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai sprendė, kad CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes išieškotoja AB mašinų gamykla „Astra“ nepriskirtina nurodytoje teisės normoje išvardytiems subjektams, o išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą nėra turtinio pobūdžio. CPK 650 straipsnyje ir 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta bendra išieškotojo pareiga patikrinti, jog antstoliui pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.

Išieškotojas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, prašymą motyvuodamas taip:

Iš CPK 650 straipsnio ir 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluočių matyti, kad kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui papildomus įrodymus apie tai, kad dokumentas nėra įvykdytas, privalo pateikti tik išieškotojas ar institucija (pareigūnas) administracinių teisės pažeidimų bylose, susijusiose su turtiniais reikalavimais, arba kitos institucijos (pareigūnai), kurių sprendimai vykdomi pagal CPK. Ši byla nėra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, reikalavimas nėra turtinis, o išieškotojas nėra institucija ar pareigūnas, todėl jis neturi pareigos kartu su vykdomuoju dokumentu pateikti įrodymus apie to vykdomojo dokumento neįvykdymą. Dėl to Kauno apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Antstolis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad CPK 650 straipsnio 2 dalies ir 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos yra taikomos visoms bylų kategorijoms, o ne tik, kaip nurodyta šiose normose, administracinių teisės pažeidimų bylose. Išieškotojas, neturėdamas valstybės jam suteiktų įgaliojimų, neturi galimybių administracinėmis priemonėmis surinkti papildomus įrodymus apie teismo sprendimo neįvykdymą, todėl ne administracinių teisės pažeidimų bylose antstoliui vykdyti teikdamas vykdomąjį dokumentą, kartu teikia vienintelį dokumentą, kuris yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkte – prašymą vykdyti vykdomąjį dokumentą.

2. Kadangi teismo sprendimas buvo neįvykdytas, priimant vykdomąjį dokumentą, visos aplinkybės apie teismo sprendimo neįvykdymą buvo nustatytos, vėliau naujų aplinkybių nepaaiškėjo, tai nebuvo paneigta išieškotojo teisė teikti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolio pareiga šį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti.

3. Antstolis vertino ne teismo sprendimą, bet skolininko veiksmus teismo sprendimo atžvilgiu. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimą vykdantis antstolis neturi teisės vertinti skolininko atliktų veiksmų teismo sprendimo atžvilgiu. Antstolis, ir spręsdamas klausimą dėl vykdomosios bylos pradėjimo, ir vykdymo metu vertina bet kokius skolininko veiksmus dėl teismo sprendimo įvykdymo. Toks vertinimas, vykdant neturtinius sprendimus reglamentuojamas, CPK 771 straipsnio 1 dalyje, kuriame nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tai antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Be antstolio teisės vertinti skolininko veiksmus netenka prasmės antstolio veiksmų reglamentavimas, kuriuo antstoliui suteikta teisė atlikti vykdymo veiksmus.

4. Kasatorius, pakeitęs įmonės pavadinimą į kitą, kuriame yra žymuo „ASTRA“, teigia, kad įvykdė teismo sprendimą, akcentuodamas aplinkybę, kad pavadinimas yra pakeistas, tačiau ignoruoja teismo sprendimo nurodymą, kad naujame pavadinime negali būti žymens „ASTRA“. Bet koks skolininko veiksmas, atliktas ne taip, kaip yra nurodęs teismas ir nepasiekęs teismo nurodytų rezultatų, reiškia teismo sprendimo neįvykdymą. Kasatoriaus siūlymas naują pavadinimą „JAASTRA-WAM“ išieškotojui ginčyti teismine tvarka, kuria naują, žalingą precedentą, kuriuo vadovaujantis bet koks dalinis teismo sprendimo įvykdymas užkirstų kelią tolimesniems vykdymo veiksmams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. Selezniovas ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. Jonauskas v. M. Chilman IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2012">3K-3-157/2012</a>; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

Nagrinėjamoje byloje keliamas CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo ir aiškinimo klausimas. Šioje teisės normoje nurodyta, kad, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, inter alia patikrinama, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Kasatoriaus teigimu, šis reguliavimas reiškia, kad bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad išieškotojas nepriskirtinas CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytiems subjektams, turintiems pareigą pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad patikrino, jog pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, nes išieškotojo reikalavimas nėra turtinio pobūdžio.

Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje išieškotojas pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą, kad būtų pradėti vykdomieji veiksmai pagal teismo sprendimą, kuriuo kasatorius įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Taigi, išieškotojo reikalavimai nėra susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl toks CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo.

Tais atvejais, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nėra nurodyti įvykdymo terminai, antstolis siunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Šio raginimo tikslas – informuoti skolininką apie prasidedantį vykdymo procesą. Taigi, įstatymų ir Sprendimų vykdymo Instrukcijos nustatytais atvejais – raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas skolininkui, kuriam nurodoma pranešti, jei sprendimas įvykdytas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priedas); jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį, arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas: „Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka“.) Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne.

Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius teigia, kad jis teismo sprendimą yra įvykdęs, o išieškotojas – kad teismo sprendimas, kuriuo kasatorius buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nėra tinkamai įvykdytas.

Pažymėtina tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio teisės ir pareigos apibrėžiamos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas) – pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

Viena svarbiausių procesinių garantijų yra ta, kad vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal įstatymu jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai). Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). Nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) negali asmenims nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi.

Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje bylose dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo (būtent dėl teismo sprendimo, priimto tokios kategorijos byloje, vykdymo yra kreiptasi) akcentuojama tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas konkretus draudimo objektas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje negali būti vartojama sąvokų, kurios reikštų, kad kiekvienu konkrečiu atveju vykdymo procese antstolis turėtų lyginti atitinkamus žymenis ir vertinti, patenka ar ne tas žymuo į teismo nustatytų draudimų apimtį. Tai lemtų ginčus vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Beecham Group p.l.c (Jungtinė Karalystė) v. I. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2001 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. Degutienės įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-875/2001). Nagrinėjamoje byloje kasatorius buvo įpareigotas pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą UAB „Astra-wam“ į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su išieškotojo AB mašinų gamykla „Astra“ pavadinime esančiu žymeniu „Astra“. Kasatoriaus teigimu, jis teismo sprendimą įvykdė, nes pakeitė savo juridinio asmens pavadinimą UAB „Astra-wam“ į UAB „JAASTRA-WAM“. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti šį dokumentą priimti vykdyti ir grąžinti jį patekusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neteisėtų veiksmų neatliko. Tarp skolininko ir išieškotojo kilus ginčams dėl teismo sprendimo vykdymo, antstolis turi teisę pasinaudoti CPK nustatytomis priemonėmis kilusiems klausimams vykdymo procese spręsti.

Jau minėta, kad įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti sprendimo vykdymo išaiškinimą, tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Šiugždaitė v. T. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo, nenustatydamas proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje antstolis neturėjo pagrindo šį dokumentą grąžinti jį padavusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 60,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „JAASTRA-WAM“ (j. a. k. 302310659) 60,12 Lt (šešiasdešimt litų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas