Dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto kilnojamo turto ir prievolių padalijimo

Civilinė byla Nr. e2A-29-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01218-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.4.4.2.;

2.3.4.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 2.1.2.4.;

2.1.2.4.1.; 2.1.2.4.1.3.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto kilnojamo turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, J. B., J. B., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė D. P. prašė:

1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. K. (po santuokos priėmusios P. pavardę) ir atsakovo S. P., registruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) Po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti turėtą pavardę „B.“, o S. P. palikti pavardę „P.“;

3) nepilnamečių vaikų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ieškove D. P.;

4) nustatyti, kad atsakovas S. P. bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. P. ir E. P. tokia tvarka:

4.1. Tėvas bendrauja su vaikais, buvimo Lietuvoje laikotarpiu, porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą.

4.2. Tėvas su dukromis bendrauja savo pasirinktoje vietoje, tačiau jeigu tėvo bendravimas su dukromis vyksta už (duomenys neskelbtini) miesto ribų apie tai tėvas turi informuoti vaikų motiną telefono skambučiu arba SMS žinute.

4.3. Tėvas, prieš atvykdamas į Lietuvą, informuoja motiną telefono skambučiu arba SMS žinute prieš 24 val. iki atvykimo, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

4.4. Tėvas gali netrukdomai bendrauti telefonu ir/ar vaizdo skambučiais su dukromis neribotą laiką, atsižvelgiant ir netrukdant dukrų užimtumo ugdymo įstaigose.

4.5. Jei pagal bendravimo tvarkoje nustatytą grafiką nustatytu laiku tėvas neturi galimybės bendrauti su vaikais, apie tai tėvas privalo informuoti vaiko motiną telefono skambučiu arba trumpąją SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 24 val., iki nustatyto bendravimo laiko, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

4.6. Jei pagal bendravimo tvarkoje nustatytą grafiką nustatytu laiku vaikai neturi galimybės bendrauti su tėvu (liga, užsiėmimai mokykloje, darželyje, išvykos, draugų gimtadienis ar pan.), apie tai motina privalo informuoti tėvą telefonu skambučiu ar SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki nustatyto bendravimo laiko, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

4.7. Tėvas turi teisę praleisti su dukromis pusę mokinių atostogų laiko (rudens, žiemos, pavasario, vasaros). Jeigu tėvai nesutaria kitaip, tėvas su dukromis praleidžia pirmąją pusę jų atostogų laiko neporiniais metais, o mama - antrąją pusę, o poriniais metais atvirkščiai. Tėvas apie bendravimą su dukromis jų atostogų metu informuoja vaikų motiną telefono skambučiu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios.

4.8. Tėvas ir vaiko motina gali bendru susitarimu sutarti dėl kitų bendravimo su vaikais sąlygų, atsižvelgdami ir nepažeisdami vaikų interesų.

5) Priteisti iš atsakovo S. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. P. ir E. P. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 1618 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Priteistą išlaikymą atsakovas sumoka iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke. Priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai ieškovei D. P..

6) Padalyti santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą ir:

6.1. ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.1.1. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), kurio vidutinės rinkos vertė 51000 Eur (toliau – Butas);

6.1.2. kilnojamąjį turtą: spintelę su lentynomis baltos spalvos (virtuvėje) - 50 Eur; komodą baltos spalvos (virtuvėje) - 100 Eur; papuošalų spintelę - veidrodį - 100 Eur; televizorių „DUAL“ - 200 Eur; drabužių džiovyklę „BEKO“ - 300 Eur; pintą lauko supamą krėslą 2 vnt. - 200 Eur; iš viso turto už 950 Eur.

6.2. atsakovui S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: miegamojo lovą - 100 Eur; sofą (pilkos spalvos) - 20 Eur; kampinį kompiuterinį stalą - 30 Eur; sekciją (salione) - 70 Eur; sekciją (lodžijoje) - 20 Eur; stalą pusapvalį rudos spalvos (lodžijoje) - 10 Eur; televizorių „LG“ - 200 Eur; garso kolonėlę „JBL“ (atsakovo jau pasiimta iš buto) - 250 Eur; nano šluosčių komplektą - 250 Eur; iš viso turto už 950 Eur.

7) Priteisti atsakovui S. P. iš ieškovės D. P. 17779 Eur (kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Išdėstyti kompensacijos mokėjimą 2 metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 740,79 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

8) Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo S. P. 2000 Eur kompensaciją už sumažintą bendro turto dalį.

9) Nustatyti, kad prievolę AB „Swedbank“ pagal 2014 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis) po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo ieškovė D. P., tačiau ši prievolė išlieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

10) Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2. Ieškovė nurodė, kad laikui bėgant jos su atsakovu požiūriai į daugelį bendro gyvenimo aspektų buvo skirtingi ir jau 2019 m. buvo nusprendę santuoką nutraukti, tačiau vis tiek pabandė išsaugoti santuoką, bet nuolatiniai konfliktai ir įtampa tapo nepakeliami. Su atsakovu nuo 2022 m. birželio 24 d. gyvena atskirai ir nebemato galimybės, kad vėl pradės gyventi kartu. Mano, kad jų santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, todėl prašo šią jų santuoką nutraukti šiuo pagrindu, nenustatant termino susitaikyti, kadangi tai prieštarautų jų interesams. Po santuokos nutraukimo pageidauja susigrąžinti turėtą pavardę.

3. Dėl nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. nurodė, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi vaikai niekada nebuvo ilgesniam laikotarpiui išsiskyrę su ieškove, o ir jų tarpusavio santykiai ypač artimi ir ji sugebės užtikrinti tinkamas jų gyvenimo sąlygas. Dėl to, nustačius nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas privalo teikti jiems išlaikymą, todėl atsižvelgiant į skiriamas išlaidas vaikų lavinimui, ugdymui, laisvalaikiui, mitybai, aprangos ir avalynės įsigijimui, į nepilnamečių vaikų amžių, valstybės gaunamą paramą, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gauna pakankamas pajamas, į tai, jog išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, prašo teismo priteisti nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. išlaikymui iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Patikslintame ieškinyje plačiau pažymima, kad dukros L. P. 8 metų amžiaus mergaitės, lankančios (duomenys neskelbtini) progimnaziją, 2 klasę išlaikymui reikalinga apie 600 Eur per mėnesį, juos paskirstant sekančiai: maistui - 200 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur, dantų gydymas, kineziterapeuto paslaugos - 30 Eur; aprangai, avalynei - 80 Eur, higienos reikmenims - 30 Eur, patalynės, rankšluosčių atnaujinimui - 10 Eur; mokymosi reikmenims - 30 Eur, dailės mokyklai - 25 Eur (8 Eur mokestis ir 17 Eur priemonės), įmokos pagal investicinio ir gyvybės draudimo sutartis - 60 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms: vasaros sezonu metu apie 140 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 47 Eur, šildymo sezono metu apie 230 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 77 Eur, telefono ryšio paslaugoms - 5 Eur, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, draugų gimtadieniams - 50 Eur, transporto išlaidoms - 20 Eur. Tuo tarpu dukros E. P. 5 metų amžiaus mergaitės, lankančios (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, išlaikymui reikalingas apie 600 Eur, ją paskirstant sekančiai: maistui - 200 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur; dantų gydymui - 20 Eur; aprangai, avalynei - 80 Eur, higienos reikmenims - 30 Eur, patalynės, rankšluosčių atnaujinimui - 10 Eur, mokestis už darželį - 26 Eur, muzikos būrelis - 5 Eur, lavinimo knygelės, žaislai - 20 Eur, įmokos pagal investicinio ir gyvybės draudimo sutartis - 60 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms vasaros sezonu metu apie 140 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 47 Eur, šildymo sezono metu apie 230 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 77 Eur, telefono ryšio paslaugoms - 5 Eur, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, draugų gimtadieniams - 50 Eur transporto išlaidoms - 20 Eur. Tuo tarpu ieškovės mėnesinės gaunamos pajamos siekia apie 900 Eur, kadangi teikia grožio paslaugas pagal verslo liudijimą. Taip pat gauna iš valstybės išmokas vaikams nuo 2022 m. liepos 1 d. po 127,88 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Be to, vaikus padeda išlaikyti ieškovės tėvai, nes atsakovas 2022 m. birželį ir liepą išlaikymo vaikams visiškai neteikė, 2022 m. rugpjūtį sumokėjo tik 200 Eur per mėnesį abiem vaikams, 2022 m. rugsėjį - 200 Eur abiem vaikams, 12 Eur vaikų vaistams ir 70 Eur L. P. pratyboms mokyklai, o 2022 m. spalį - 400 Eur. Tuo tarpu atsakovas dirba MB „(duomenys neskelbtini)” yra komandiruojamas į (duomenys neskelbtini). Jo vidutinės mėnesinės gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. lapkričio yra 2 342 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Taip pat atsakovas gauna „SODRA“ išmokas ((duomenys neskelbtini) pensiją) vidutiniškai po 223 Eur per mėnesį. Atsakovas dar turi pilnametę dukrą A. M. P., gim. (duomenys neskelbtini) kuriai moka išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, todėl tokio paties dydžio išlaikymą atsakovas privalo teikti ir jos nepilnametėms dukroms.

4. Patikslintame ieškinyje nurodyta ir dėl susidariusio nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. išlaikymo įsiskolinimo, pažymint, kad 2022 m. birželio-spalio mėn. laikotarpiu atsakovo mokamo išlaikymo nepakanka vaikų poreikių tenkinimui, todėl susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. sudaro 1618 Eur sumą, t. y. 1 000 Eur už 2022 m. birželio-liepos mėnesius (500 Eur x 2); 300 Eur už 2022 m. rugpjūčio mėn. (500 Eur - 200 Eur); 218 Eur už 2022 m. rugsėjo mėnesį (500 Eur - 282 Eur) ir 100 Eur už 2022 m. spalio mėn. (500 Eur - 400 Eur). Be to, patikslintu ieškiniu pageidaujama kad būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. P. ir E. P. tvarka, kadangi tarpininkaujant Skyriui, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki teisme bus patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, bendru sutarimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos atsakovas nesilaiko.

5. Dėl bendro sutuoktinių dalintino turto ir prievolių patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsižvelgus į tai, kad buto, kurio vidutinė rinkos vertė 51 000 Eur, negalima padalinti natūra į du skirtingus objektus, į tai, kad atsakovas komandiruočių metu gyvena (duomenys neskelbtini), o su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta yra šiame bute, todėl butą prašo priteisti jai natūra. Taip pat, ji po santuokos nutraukimo grąžins likusį kreditą pagal Kredito sutartį AB „Swedbank“. Taip pat patikslintame ieškinyje nurodytas ir konkretus santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalinimo natūra būdas, nurodant konkretų turtą, kuris priteistinas atitinkamai ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kadangi bendras sutuoktinių turtas yra butas ir kilnojamasis turtas, kurių bendra vertė 52 900 Eur, dalintino turto suma mažintina neišmokėta kredito suma AB „Swedbank“, kuri 2022 m. spalio 15 d. yra 15 441,95 Eur ir kurią ieškovė įsipareigoja grąžinti kreditoriui. Tokiu būdu ieškovei atitenka turto už 51 950 Eur, o atsakovui už 950 Eur, todėl ieškovė sutinka išmokėti atsakovui 17 779 Eur (37458 Eur : 2 – 950 Eur) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, ji kiekvieną mėnesį turės mokėti kredito įmoką bankui po 95,07 Eur, ieškovė kompensaciją atsakovui galės išmokėti dalimis, mokėdama po 740,79 Eur kas mėnesį per 2 metus laiko.

6. Dėl kompensacijos už turto sumažinimą patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovės su atsakovu nesutarimai prasidėjo 2019 metais ir buvo pradėję santuokos nutraukimo procesą, tačiau atsakovas be ieškovės sutikimo, siekdamas sumažinti bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą, 2002 m. gamybos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartimi perleido savo motinai M. P. ir nors šis automobilis perleistas atsakovo motinai, juo toliau naudojasi atsakovas. Kadangi tokio automobilio kaina nuo 3 449 iki 4 400 Eur, ieškovei priteistina 2 000 Eur kompensacija už sumažinto turto dalį.

7. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu yra darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja ir atsakovui išlaikymas taip pat nereikalingas.

8. Atsakovas S. P. su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu nesutiko ir pateiktu priešieškiniu prašė:

1) Ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės;

2) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

3) Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais L. P. bei E. P. tvarką:

3.1.atsakovas bendrauja su vaikais L. P. bei E. P. buvimo Lietuvoje laikotarpiu:

3.1.1. savaitinėmis lyginėmis dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais), pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos) laiku nuo 15.30 val. iki 16.30 val. ir praleisdamas su vaikais visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos dienos 19.30-20.00 val., o po bendravimo pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą;

3.1.2. šeštadieniais pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiku nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir praleisdamas su vaikais visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki to paties savaitgalio sekmadienio 16.30 - 17.00 val., o po bendravimo pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą;

3.2. atsakovas apie atvykimą į Lietuvą informuoja vaikų motiną skambučiu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val. iki planuojamos bendravimo su vaikais pradžios.

3.3. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku atsakovas neturi galimybės paimti vaikų, jis informuoja vaikų motiną telefonu (SMS žinute ar skambučiu) ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo su vaikais pradžios, nebent ši priežastis atsirastų vėliau.

3.4. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo šalių, bendravimas su vaikais nėra galimas (dėl ligos ar pan.), vaikų motina informuoja atsakovą telefonu (SMS žinute ar skambučiu) ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo su vaikais pradžios, nebent ši priežastis atsirastų vėliau.

3.5. Atsakovas turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau netrukdydamas vaikų ugdymo ir poilsio režimui.

3.6. Tėvas turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais ne mažiau kaip pusę vaikų mokslo (ugdymo) atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai tėvui neporiniais metais priklauso pirmoji pusė visų vaikų atostogų, o motinai - antroji pusė, o poriniais metais - atvirkščiai. Tėvas apie planuojamą bendravimą su vaikais jų atostogų metu informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios.

3.7. Šalys bet kada gali susitarti dėl kitokių bendravimo su vaikais sąlygų.

4) Šalių santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą padalinti taip:

4.1. ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti šiuo daiktus: Miegamojo lova, 100 Eur vertės; kampinis kompiuterio stalas, 30 Eur vertės; sekcija (salone), 70 Eur vertės; sekcija (lodžijoje), 20 Eur vertės; Pusapvalis rudos spalvos stalas (lodžijoje), 10 Eur vertės; Spintelė su lentynomis baltos spalvos (virtuvėje), 50 Eur vertės; Komoda baltos spalvos (virtuvėje), 100 Eur vertės; papuošalų spintelė (veidrodis), 100 Eur vertės; Televizorius „Dual“, 200 Eur vertės; Drabužių džiovyklę „BEKO“, 300 Eur vertės; Pinti lauko supami krėslai, 2 vnt., 200 Eur vertės; Nano šluosčių komplektas, 250 Eur vertės; Garso kolonėlė „VIKING“, 70 Eur vertės; Odiniai baldai (du foteliai ir sofa), 500 Eur vertės; Stiklinis staliukas, 50 Eur vertės; Balta spinta (koridoriuje), 100 Eur vertės; Batų spinta, 50 Eur vertės; Vandens šildymo boileris vonioje, 100 Eur vertės; Spintelė vonioje, 30 Eur vertės; Pakabinamos spintelė su veidrodžiu vonioje, 50 Eur vertės; Prietaisai bei medžiagas grožio paslaugoms teikti, 2000 Eur vertės – viso kilnojamojo turto už 4480 Eur;

4.2. atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti šiuo daiktus: Sofa (pilkos spalvos), 20 Eur vertės; televizorius „LG“, 200 Eur vertės; Garso kolonėlė „JBL“, 250 Eur vertės; 4 kėdės su stikliniu stalu, 150 Eur vertės; Dvi komodos (salone), 200 Eur vertės; Skalbimo mašina, 200 Eur vertės; Dviratis, 200 Eur vertės; Siurblys su laidu, 50 Eur vertės; Akumuliatorinis siurblys, 20 Eur vertės; Turizmo reikmenys (palapinė, miegmaišiai, virykle ir t.t.), 150 Eur vertės; Dušo įranga, 100 Eur vertės; 2 toršerai miegamajame,70 Eur vertės; Benzininė žoliapjovė „McCulloch“, 185 Eur vertės - viso kilnojamojo turto už 1995 Eur;

5) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai:

5.1. 3625 Eur kompensaciją už šalių lėšas J. B. vardu 2019 m. rugsėjo 7 d. nupirktą automobilį „C. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

5.2. 500 Eur kompensaciją už šalių lėšas J. B. vardu 2019 m. gruodžio 3 d. nupirktą Sklypą;

5.3. 582,01 Eur kompensaciją už atsakovo sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. pagal Kredito sutartį;

5.4. 50,50 Eur kompensaciją už atsakovo sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. pagal Draudimo sutartį;

6) pripažinti Sklype pastatytą sodo namelį šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti jį natūra ieškovei, o iš ieškovės priteisti atsakovo naudai 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

7) kreditorinę prievolę pagal Draudimo sutartį po santuokos nutraukimo priskirti vykdyti asmeniškai ieškovei.

8) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pagrindo atsakovas sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis jų santuokos iširimo priežastimis, kadangi jų santuoka yra faktiškai iširusi dėl ieškovės kaltės, kuri pasireiškė ieškovės santuokine neištikimybe. Atsakovo su ieškove nesutarimai prasidėjo 2019 metais, kai jam grįžus iš komandiruotės į namus pastebėjo, jog pasikeitė ieškovės elgesys, t. y. ji pasidarė irzli, nervinga, be jokios priežasties pradėjo jam priekaištauti dėl įvairių smulkmenų kiekvienoje buitinėje situacijoje kėlė konfliktą, dar vėliau buvo pareiškusi, kad išeina gyventi kitur. Dėl pasikeitusio žmonos elgesio, t. y. nuolatinių išvykimų, nesakant kur, padažnėjusio alkoholio vartojimo su draugėmis, vengimas suartėti, todėl atsakovas juto, jog jos gyvenime yra atsiradęs kitas vyras. Daug kartų bandyta nesėkmingai kalbėtis, siūlyta spręsti jų šeimos problemas, bet ji visiškai nesileido į kalbas. Pastebėjo, jog žmona pastoviai su kažkuo susirašinėja, slaptai su kažkuo kalba, užsidariusi tualete ar išeidama į kitą kambarį, o vakarais vis išvykdavo iš namų nieko nesakius. Vieną vakarą, žmonai grįžus į namus iš išgertuvių su draugais, ji atsigulė ir tuomet, paėmęs jos telefoną, aptiko įtartiną susirašinėjimą bei fotonuotraukų siuntinėjimą tarp žmonos ir jos tuometinio sporto trenerio (duomenys neskelbtini). Iš šio susirašinėjimo matyti, jog žmona dega dideliu noru susitikti su juo, siūlo susitikti kavos, prašosi į svečius (tuo metu E. M. buvo išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini)), kalba apie „bučinius“, „aistrą“, klausia jo „Norėtum kad dabar šalia gulėčiau“, o šiam atsakius „gal ne šalia, o...”, ši atsako „oooo, ant ar po?“, t. y. iš susirašinėjimo akivaizdu, jog ieškovė kalba su juo apie intymius tarpusavio santykius. Vėliau, suruošus dokumentus skyryboms, ieškovė apsiramino ir jų bendras gyvenimas tęsėsi. 2022 m. kovo mėnesio pradžioje sužinojo, kad ieškovė, po (duomenys neskelbtini) vykusio makiažo konkurso, grįžusi į (duomenys neskelbtini), nebeužvažiavo pas vaikus, vaikus prižiūrėjo jos motina J. B., ieškovės telefonas buvo išjungtas ir jis nežino, kur ji buvo dingusi nuo 18.00 val. vakaro iki pat kitos 14.45 val., kai jam parašė tik tai, kad jos telefonas buvo išsikrovęs ir kad ji dabar jau važiuoja namo. 2022 m. kovo 6 d. vakare atsakovui grįžus iš komandiruotes į namus, pastebėjo, kad žmonos elgesys yra neadekvačiai pasikeitęs, t. y. ji pastoviai buvo nepatenkinta, kažkokia susimąsčiusi, vengė bendrauti, o 2022 m. kovo 8 d. ryte vonios kambaryje ji iš niekur nieko pradėjo šaukti ant atsakovo, rėkti, kaltinti kažkuo ir užsidarė kambaryje. Tuo tarpu kaimynai jam pasakojo, jog kai jis būdavo išvykęs į komandiruotę, prie jo namų rytais nuo 9 val. iki 11 val. dažnai stovėdavo baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), kurio sporto klube sportuoja ieškovė. Dėl to, jam labai suprastėjo savijauta, pakriko nervinė būklė, labai stipriai krito svoris, nerviniu pagrindu jam surakino nugarą, ko pasėkoje jis nukrito ant grindų, tačiau ieškovė juo nepasirūpino ir pasiūlė išsikviesti greitąją pagalbą pačiam, ką jis ir padarė. Jis buvo išvežtas gytis į Nervų skyrių, žmona jo nelankė ligoninėje ir dar palikusi vaikus pas draugę, nuvyko ilsėtis į „(duomenys neskelbtini)” poilsiavietę. Dar daugiau, vaikai jam yra sakę: „kai dėdė (duomenys neskelbtini) atvyksta pas mus į namus, mama liepia eiti į kambarį ir nesirodyti“. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės kalanektikos treneris. Taip pat vaikai yra pasakoję ir apie kitus svetimus dėdes jų namuose, kai nebūdavo atsakovo. Toliau ieškovės elgesys pasidarė identiškas ankstesniam, kai ji buvo neištikima jam, o patikrinus vaikų telefonus, kurie buvo prijungti prie ieškovės paskyros, pamatė susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė siuntinėjo savo nuotraukas, įskaitant ir nuogos, o viename iš pranešimų (duomenys neskelbtini) ieškovei rašė: „negalėjau nuleisti akių nuo tavęs, norėjau liesti, glostyti”, „Aš kaip želiniai babausiukai dreba ir ispliuksta, išskysta, tai su manimi taip buvo dabar atsisėdus prisiglaudus apsikabinus liečiant tavell“, o ieškovė jam rašė: „Meilybė tu mana“. Vėliau, vasarą ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini), o jų automobilyje „C. C.“ porankyje atsakovas rado raktų pakabuką: „Nesvarbu kur, svarbu su tavim”, o giliau porankyje - į maišelį susuktą nėštumo testą. Kadangi jie iki to momento lytinių santykių neturėjo apie pusę metų, akivaizdu, jog nėštumo testas ieškovei buvo reikalingas pasitikrinti galimą nėštumą nuo kitų vyrų. Tuo tarpu išvykusi į (duomenys neskelbtini) ieškovė vangiai bendravo su atsakovu ir vaikais, o grįžusi iš (duomenys neskelbtini) ir vaikus palikusi pas draugę, pati praleido naktį neaišku kur. Atsakovo kantrybė baigėsi, kai ieškovė, pamelavusi, jog vėl išvyksta dviem savaitėm į (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur ji kartu su savo meilužiu šventė ieškovės gimtadienį, kadangi iš ieškovės atsiųstų fotonuotraukų buvo matyti, jog ji yra (duomenys neskelbtini), o vėliau vaikų telefone rado netgi jos paieškas internete prieš kelionę bei skrydžio pasą. Be to, sužinojo ir tai, jog ieškovė taip pat artimai bendrauja su A. Ž., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat dažnai atvykdavo į jų namus, kai atsakovas tik išvykdavo į komandiruotę ar ieškovė pas jį išvykdavo visam savaitgaliui kartu su vaikais, o vaikai pasakojo, jog būnant pas jį, „mama gulėdavo su dėde vienoje lovoje po ta pačia kaldra”. Gyvenant santuokoje su ieškove, būdavo ir kitų momentų, kurie rodė ieškovės nelojalumą, t. y. vasaromis ieškovė su draugais organizuodavo iškylas su baidarėmis, kai atsakovo nebūdavo namuose, o tokių iškylų metu ji palapinėje miegodavo su kitu vyru, o ji atsakydavo, kad „jis tik draugas, beveik kaip brolis“. Remiantis tuo, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė buvo nelojali ir neištikima atsakovu, dėl ko iširo jų šeima.

10. Dėl žalos atlyginimo priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas ieškovės elgesys sukėlė atsakovui stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, ieškovės neištikimybė sužlugdė jo turėtus su santuoka susijusius lūkesčius, todėl iš ieškovės prašoma tik dalies patirtos žalos atlyginimo, t. y. 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

11. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo priešieškinyje nurodyta, kad po bylos užvedimo teisme ieškovė ėmė riboti atsakovo teisę bendrauti su vaikais, nuteikinėti vaikus prieš jį, todėl tarpininkaujant Skyriaus darbuotojai tarp ieškovės ir jo buvo pasirašyta laikina mano bendravimo su vaikais tvarka, kurioje jis sutiko su kai kuriais nelogiškais ieškovės reikalavimais, kaip, pvz. bendrauti su vaikais konkrečioje vietoje, su vaikais bendrauti tik konkrečiu ieškovės nurodytu laiku ir pan.), kadangi norėjo kuo greičiau išspręsti susidariusią jo ir vaikų teises akivaizdžiai pažeidžiančių situaciją ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais. Atsižvelgiant į tai, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas byloje yra tikslingas, prašo teismą patvirtinti jo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kuri labiausiai atitinka tiek vaikų, tiek jo interesus, o taip pat nepažeidžia ir jokių ieškovės teisių.

12. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo priešieškinyje kreipiamas dėmesys į tai, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo tik dalį dalintinų santuokos metu įgytų kilnojamų daiktų ir ieškovė nenurodė šių santuokos metu įgytų daiktų: 4 kėdžių su stikliniu stalu, 150 Eur vertės, garso kolonėlės „VIKING“, 70 Eur vertės, odinių baldų (du foteliai ir sofa), 500 Eur vertės, stiklinio staliuko, 50 Eur vertės, dviejų komodų (salione), 200 Eur vertės drabužių skalbimo mašinos, 200 Eur vertės, dviračio, 250 Eur vertės, siurblio su laidu, 50 Eur vertės, akumuliatorinio siurblio, 20 Eur vertės, turizmo reikmenų (palapinė, miegmaišiai, virykle ir t.t.), 150 Eur vertės, baltos spintos (koridoriuje), 100 Eur vertės, batų spintos, 50 Eur vertės, vandens šildymo boilerio vonioje, 100 Eur vertės, dušo įrangos, 100 Eur vertės, spintelės vonioje, 30 Eur vertės, pakabinamos spintelės su veidrodžiu vonioje, 50 Eur vertės, dviejų toršerų miegamajame, 70 Eur vertės, benzininės žoliapjovės „McCulloch, 185 Eur vertės, kuri skirta Sklypo priežiūrai ir yra laikoma pas sodo kaimyną Ž. D.. Taip pat už bendrus pinigus jie abu yra nupirkę visus ieškovės turimus prietaisus bei medžiagas grožio paslaugoms, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 2000 Eur. Dėl to, priešieškiniu siūlo savo šių ginčo šalimas priklausančių kilnojamų daiktų pasaldinimo variantą.

13. Dėl kompensacijos už automobilį „C. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad 2019 m. rudenį atsakovas su ieškove nusprendė nusipirkti automobilį šeimos reikmėms, rugsėjo mėnesį, atsakovui būnant komandiruotėje, paskambino ieškovė ir nurodė, jog rado jai patinkantį šį automobilį už 6 500 Eur ir davė jai leidimą jį įsigyti iš savo sukauptų santaupų. 2020 metais sužinojo, jog šį automobilį ieškovė nupirko savo tėvo J. B. vardu, nors automobilis buvo įsigytas už jų pinigus ir buvo skirtas tik jų šeimai, ką žino ne tik ieškovė ir jos tėvai, juolab šiuo automobiliu naudojasi tik ieškovė ir atsakovas, tačiau jo draudimo įmokas moka ieškovė. Kadangi šio automobilio dabartinė kaina sudaro 7 250 Eur, tad ieškovė privalo išmokėti 3 625 Eur kompensaciją. Tuo tarpu dėl kompensacijos už Sklypą priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad 2019 m. metais atsakovas su ieškove nusprendė nusipirkti sodą, kuriame ketino pasistatyti sodo namelį, kur jie leistų laiką vasarą, todėl jie susirado už 1 000 Eur parduodamą Sklypą, kuris taip pat buvo perkamas jam būnant komandiruotėje. 2020 metais sužinojo, kad Sklypą žmona nupirko savo mamos vardu. Dėl to ieškovė jam privalo išmokėti 500 Eur kompensaciją. Tuo tarpu dėl kompensacijos už Sklype esančio statinio priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad 2020 metais ieškovė ir atsakovas pradėjo sodo namelio statybas su priestatu. Namelio statyboms samdė ieškovės tėvą J. B. bei jos brolį J. B., kadangi jie pagal patentus užsiima statybos darbais. Už kiekvieną darbo dieną mokėjo po 50 Eur kiekvienam. Taip pat samdė techniką statybvietės išlyginimui, elektros įvado iškasimui, įvažiavimo aikštelės nukasimui, pirko 23 priekabas „statybinio grūzo“. Pats atsakovas rankomis kasė tranšėjas namo pamatams, padarė pamatų klojinius, vežė žvyrą į namelio vidų, lygino grindų pagrindą, išvedžiojo namelyje kanalizacijos sistemą, padarė išvedimą į išorę. Visos medžiagos buvo perkamos iš atsakovo ir ieškovės bendrų šeimos lėšų. Ieškovės rezgamą apgaulę dėl sodo pradėjo suprasti tik 2023 metais. Vėliau, tarp jų kilus žodiniam ginčui dėl to, jam ieškovė pervedė 180 Eur sumą, nurodydama, jog tai yra „už putų polisterolį”. Sklype esantis statinys šiuo metu nėra pabaigtas statyti, tačiau yra pastatytos sienos, uždengtas stogas, padaryta išorės apdaila ir t.t., o jo vertė yra ne mažesnė nei 12 000 Eur. Namelis nėra įregistruotas nei ieškovės, nei jos mamos vardu, tačiau jis yra sukurtas atsakovo su ieškove lėšomis ir jo darbu, todėl jis laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, ką puikiai žino ne tik ieškovė ir jos tėvai, tačiau taip pat ir visi jų pažįstami, sodo kaimynai ir draugai. Atsižvelgiant į tai, kad neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas taip pat gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas, prašo teismą pripažinti Sklype pastatytą sodo namelį ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, priteisiant jį ieškovei, o atsakovui išmokant 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

14. Dėl kompensacijų už prievolių vykdymą priteisimo priešieškinyje nurodyta, kad nors ieškovė prašo paskolos pagal Kredito sutartį mokėjimą priskirti jai, tačiau jos įmokų ji nemoka, o 2022 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais už paskolą atsakovas sumokėjo po 95,07 Eur kas mėnesį, tad ieškovė jam turi kompensuoti 47,53 Eur už rugsėjo mėnesį bei 190,14 Eur už spalio - lapkričio mėnesį sumokėtas banko paskolų įmokas. 2023 m. gruodžio - 2023 m. vasario mėnesiais atsakovas sumokėjo bankui po 114,78 Eur kas mėnesį, tad ieškovė man turi kompensuoti 344,34 Eur už šį laikotarpį, o bendra ieškovės kompensuotina suma už mano atliktas įmokas bankui pagal Kredito sutartį iki šio momento sudaro 582,01 Eur. Be to, su Kredito sutartimi yra susieta ir Draudimo sutartis, pagal kurią kiekvieną mėnesį buvo mokama vidutiniškai po 8,18 Eur įmoka, o naudos gavėjas yra AB „Swedbank”. Ieškovė turi mokėti šias su paskola susietas įmokas, o už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. kompensuoti jam 50,50 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Skundžiamu

Teismas nutraukė ieškovės D. P. ir atsakovo S. P. santuoką registruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), santuokos apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei D. P. paliko ikisantuokinę pavardę – B., o atsakovui S. P. pavardę – P..

Nepilnamečių vaikų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su jų motina ieškove D. P.. Iš atsakovo S. P. priteisė nepilnamečiams vaikams L. P. ir E. P. išlaikymą nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės kiekvienai po 236,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad priteistą išlaikymą atsakovas S. P. sumoka iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės D. P. banko sąskaitą. Iš atsakovo S. P. priteisė nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. naudai kiekvienam vaikui po 503,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovę D. P. paskyrė vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Patvirtino tokią atsakovo S. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. P. ir E. P. tvarką: atsakovas S. P. bendrauja su vaikais L. P. bei E. P. buvimo Lietuvoje laikotarpiu: 1. savaitinėmis lyginėmis dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais), pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos) laiku nuo 15.30 val. iki 16.30 val. ir praleisdamas su vaikais visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos dienos 19.30-20.00 val., o po bendravimo pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą. Pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę telefonu (SMS žinute ar skambučiu). 2. šeštadieniais pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos laiku nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir praleisdamas su vaikais visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki to paties savaitgalio sekmadienio 16.30 - 17.00 val., o po bendravimo pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3. atsakovas apie atvykimą į Lietuvą informuoja vaikų motiną skambučiu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val. iki planuojamos bendravimo su vaikais pradžios. 4. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku atsakovas neturi galimybės paimti vaikų, jis informuoja vaikų motiną telefonu (SMS žinute ar skambučiu) ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo su vaikais pradžios, nebent ši priežastis atsirastų vėliau. 5. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo šalių, bendravimas su vaikais nėra galimas (dėl ligos ar pan.), vaikų motina informuoja atsakovą telefonu (SMS žinute ar skambučiu) ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo su vaikais pradžios, nebent ši priežastis atsirastų vėliau. 6. Atsakovas turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau netrukdydamas vaikų ugdymo ir poilsio režimui. 7. Tėvas turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais ne mažiau kaip pusę vaikų mokslo (ugdymo) atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai tėvui neporiniais metais priklauso pirmoji pusė visų vaikų atostogų, o motinai - antroji pusė, o poriniais metais - atvirkščiai. Tėvas apie planuojamą bendravimą su vaikais jų atostogų metu informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios. 8. Šalys bet kada gali susitarti dėl kitokių bendravimo su vaikais sąlygų.

Padalino ieškovės D. P. ir atsakovo S. P. santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą kilnojamą turtą tokiu būdu:

1. ieškovei D. P. asmenine nuosavybe priteisė šiuos kilnojamus daiktus: : 1) miegamojo lovą (100 Eur vertės); 2) spintelę su lentynomis baltos spalvos (virtuvėje) (50 Eur vertės); 3) komodą baltos spalvos (virtuvėje) (100 Eur vertės); 4) papuošalų spintelę-veidrodį (100 Eur vertės); 5) televizorių „DUAL“ (200 Eur vertės); 5) drabužių džiovyklę „BEKO“ (300 Eur vertės); 6) pintą lauko supamą krėslą (100 Eur vertės); 7) nano šluosčių komplektą (250 Eur vertės); 8) stiklinį staliuką (50 Eur vertės), 9) mažą batų spintą (medžiaginę) (20 Eur vertės); 9) toršerą miegamajame (35 Eur vertės).

2. atsakovui S. P. asmenine nuosavybe priteisė šiuos kilnojamus daiktus: 1) pilkos spalvos sofą (20 Eur vertės); 2) kampinį kompiuterinį stalą (30 Eur vertės); 3) sekciją salione (70 Eur vertės); 4) sekciją lodžijoje (20 Eur vertės); 5) pusapvalį rudos spalvos stalą lodžijoje (10 Eur vertės); 6) televizorių „LG“ (200 Eur vertės); 7) garso kolonėlę „JBL“ (250 Eur vertės); 8) pintą lauko supamą krėslą (100 Eur vertės); 9) 4 vnt. kėdžių su stikliniu stalu (150 Eur vertės); 10) juodą komodą salone (100 Eur vertės); 11) dviratį (200 Eur vertės); 12) siurblį su laidu (50 Eur vertės); 13) akumuliatorinį siurblį „Elektroliux“ (20 Eur vertės); 14) turizmo reikmenis (1 palapinė, 2 miegmaišiai, 2 pripučiami čiužiniai, 2 turistinės kėdės) (150 Eur vertės); 15) dušo įrangą (100 Eur vertės); 16) toršerą miegamajame (35 Eur vertės).

Priteisė ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą nekilnojamą turtą - butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 51 000,00 Eur). Priteisti atsakovui S. P. iš ieškovės D. P. 17 779,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamo turto dalį. Nustatė, kad ši kompensacija atsakovui privalo būti išmokėta per 2 metų laikotarpį, kas mėnesį mokant ieškovui ne mažiau kaip po 740,79 Eur nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Priteisė ieškovei D. P. iš atsakovo S. P. 1 535,00 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto sumažinimą (dėl automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ padovanojimo).

Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės D. P. ir atsakovo S. P. prievolė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2014 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, o įmokas moka ieškovė D. P..

Priteisė atsakovui S. P. iš ieškovės D. P.:

1. 582,01 Eur kompensaciją už atsakovo S. P. sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. pagal 2014 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

2. 50,50 Eur kompensaciją už atsakovo S. P. sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. pagal 2014 m. gegužės 30 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitas ieškovės D. P. ieškinio ir atsakovo S. P. priešieškinio dalis atmetė.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

Priteisė iš ieškovės D. P. į valstybės pajamas 48,20 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo S. P. į valstybės pajamas 592,80 Eur žyminio mokesčio. Priteisti iš ieškovės D. P. 34,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. P.. Priteisė iš atsakovo S. P. po 200,00 Eur kiekvieno trečiojo asmens J. B. ir J. B. naudai jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Priteisė iš ieškovės D. P. 5,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, o iš atsakovo S. P. priteisė 19,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

16. Dėl santuokos nutraukimo pagrindų pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar dėl atsakovo kaltės. Byloje išimtinai ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, priešingai nei tvirtina atsakovas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnio 3 dalies pagrindu neįrodyta. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje.

17. Dėl atsakovo reikalautos neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius pagrindo pripažinti šalių santuoką iširusią dėl ieškovės kaltės, atsakovui iš ieškovės neturtinė žala nepriteistina. Kartu teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti šalių reikalavimą dėl po santuokos nutraukimo nurodomų pavardžių palikimo, o taip pat, nesant pareikštų reikalavimų, šalių tarpusavio išlaikymo nepriteisimo. Kartu teismas, atsižvelgdamas į tai, jog duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra, o taip pat tam neprieštarauja išvadą teikianti instituciją byloje, sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

18. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas yra apribotas dėl objektyvių priežasčių – atsakovo nuolatinių ir ilgalaikių išvykų dirbti į (duomenys neskelbtini), be to, abi ginčo šalys nori, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimuose nurodė skirtingas tokio bendravimo tvarkas. Vis dėlto, nagrinėjant bylą teisme ieškovė iš esmės neprieštaravo atsakovo priešieškinyje nurodytai jo bendravimo su vaikais tvarkai, išskyrus priešieškinio 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose nurodytas sąlygas, dėl kurių ieškovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad tokiu būdu ieškovei nebelieka nei vieno savaitgalio pabūti su vaikais, jei atsakovas persikels dirbti į Lietuvą. Tuo tarpu dėl bendravimo darbo dienomis tarp jų kyla nesutarimų, nes numačius alternatyvią vaikų pasiėmimo vietą, atsakovas apie tai neinformuoja ieškovės. Taip pat teismas kreipė dėmesį į tai, kad Skyriaus atstovė teismo posėdyje siūlė vadovautis priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, nes ji yra detalesnė ir labiau atitinka vaikų interesus. O dėl pastarųjų sąlygų Skyriaus atstovė teismui nurodė, kad vaikų interesus labiau atitiktų, jei vaikus iš jų ugdymo įstaigų pasiimtų ir jų tėvas, pasibaigus jų užsiėmimus. Remiantis tuo, teismas sprendė, kad yra tikslinga patikslinti priešieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 3.1.1. sąlygą, numatant pareigą atsakovui apie tai informuoti ieškovę telefono skambučiu arba SMS žinute. Toks šios sąlygos patikslinimas iš esmės atitinka ieškovės interesus. Taip pat teismas sprendė palikti nepakeistą ir patvirtinti priešieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 3.1.2. sąlygą ir nors ieškovė teismui nurodė dėl galimo jos interesų pažeidimo, jai neliekant savaitgalių bendravimui su vaikais, tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su ieškove, o tokia bendravimo tvarka yra taikoma atsakovo buvimo Lietuvoje laikotarpiu dėl jo nuolatinių ir ilgalaikių išvykų darbui į užsienį, todėl nėra pagrindo tokiems ieškovės teiginiams. Tuo tarpu ieškovės svarstymai į ateitį apie galimas situacijas, jei atsakovas nuspręstų dirbti Lietuvoje, dėl ko ji gali visai nebeturėti galimybių bendrauti su vaikais savaitgaliais, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi teismo procesinio sprendimo pagrindinė paskirtis yra sureguliuoti šalių teisinį ginčą pagal esamas faktines aplinkybes, suteikiant jam sprendimo aiškumą. Vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos neįmanoma smulkiai reglamentuoti ilgam laikui į ateitį, nes gyvenimo situacijos ir vaikų poreikiai nuolat keičiasi, o toks teismo spendimas būtų sąlyginis.

19. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Nors atsakovas ir kėlė klausimą dėl kai kurių išlaidų pagrįstumo ir galimo neatitikimo jų turtinei padėčiai (vaikams vaistai ir gydymas yra kompensuojami, apranga ir avalynė nėra perkama kiekvieną mėnesį, investicinio ir gyvybės draudimų sutartys nėra reikalingos, o laisvalaikiui ir draugų gimtadieniams 50 Eur sumos taip pat nereikia), tačiau šių aplinkybių pagrįstumo atsakovas objektyviais ir leistinais įrodymais nepaneigė. Taigi teismas vertino, kad 600 Eur suma, reikalinga vaikų išlaikymui per mėnesį. Įvertinęs šalių gaunamas pajamas, šalių amžių, darbingumą, o taip pat vaikams mokamas valstybės išmokas, teismas sprendė, jog atsakovas turi galimybę kiekvienai iš nepilnamečių skirti po 236 Eur per mėnesį. Kartu teismas nurodė, jog ieškovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

20. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė teismui pateikė objektyvius duomenis – banko mokėjimo nurodymus apie atsakovo pervedamas pinigines lėšas vaikų išlaikymui, o šie duomenys objektyviai pagrindžia, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. atsakovas nepakankamai prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, net ir būdamas užsienyje vasaros laikotarpiu, o po to ir nusprendus inicijuoti skyrybų procesą ir nebevesti bendro ūkio su ieškove. Priešingai nei nurodė atsakovas - nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas, nuo kurio momento šalys nebevedė santuokinio gyvenimo, o teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu, atsakovui būnant užsienyje, o vėliau jau nebegyvenant su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, atsakovas buvo tinkamai prisidėjęs prie vaikų poreikių tenkinimo. Pagrindo spręsti, jog atsakovas dukroms teikė tinkamą išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, nėra. Tačiau teismas sutiko su atsakovo pastebėjimu, kad nuo 2022 m. birželio 24 d. jam išvykus į užsienį, iki kol atsakovas gyveno dar kartu su ieškove ir vedė bendrą ūkį, prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, ką patvirtino ir pati ieškovė, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už 2022 m. birželio mėn. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismas nustatė egzistuojant pagrindą iš atsakovo priteisti bendrai 1 006 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. imtinai abiem vaikams.

21. Spręsdamas dėl dalintino kilnojamųjų daiktų sudėties ir padalijimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi atsakovo priešieškinyje išdėstytu dalintino turto sąrašu, kadangi jis yra gerokai detalesnis ir išsamesnis nei nurodytas patikslintame ieškinyje. Tačiau teismas sutiko su ieškovės pastebėjimais, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1) garso kolonėlė „VIKING“ (70 Eur vertės), kurią ji nusipirko 2022 m. gruodžio mėn., jiems jau gyvenant skyrium ir jau iškėlus bylą teisme, ką ji pagrindė teismui rašytiniais duomenimis, o atsakovas tokios aplinkybės iš esmės neginčijo; 2) odiniai baldai (du foteliai ir sofa) (500 Eur vertės), rudos spalvos komoda salone (100 Eur vertės); balta spinta koridoriuje (100 Eur vertės), pakabinama spintelės su veidrodžiu vonioje, kurie yra ieškovės tėvo 2015-2016 m. parvežti iš Švedijos ir asmeniškai ieškovei padovanoti, ką patvirtino ir pats tretysis asmuo J. B.; 3) skalbimo mašina „AEG“ - 200 Eur yra įsigyta 2021 m. rugsėjo 26 d., sumokėjo ieškovė pavedimu 939,98 Eur, o šiuos jai padovanojo mama J. B., pervesdama į ieškovės banko sąskaitą 2021 m. rugsėjo 25 d. 1000 Eur, ką patvirtino rašytiniais įrodymais ieškovė; 4) prietaisai bei medžiagos grožio paslaugoms teikti, kadangi visi prietaisai ir medžiagos buvo nupirkti ieškovės (išskyrus nagų šlifavimo frezas, kurias atsakovas pirko (duomenys neskelbtini)), o ir šie daiktai įsigyti tam, kad ieškovė vykdytų grožio paslaugų veiklą, dėl ko šie daiktai laikytini asmeninio naudojimo daiktais, reikalingais profesinei individualiai veiklai vykdyti, ir yra nedalinti. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog į santuokos nutraukimo metu dalintiną kilnojamąjį turtą neturėtų būti įtrauktas ir šis turtas: 1) vandens šildymo boileris vonioje, kuris yra Buto priklausinis ir jis turto vertintojo buvo įtraukti į Buto kainą (vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini) ataskaita“ 2.5 punktas); 2) benzininė žoliapjovė „McCulloch“, kurios objektyvų egzistavimą ir jos specifikaciją bei vertę pagrindžiančių konkrečių įrodymų ginčo šalys teismui nepateikė, juolab ieškovės poziciją, kad ši žoliapjovė priklausė trečiajam asmeniui J. B., patvirtino teismui ir jis pats, pažymėdamas, kad šiuo metu šio daikto jau nebėra. Dėl likusio kilnojamojo turto padalijimo tarp proceso šalių ginčo nėra, juolab tam tikras pozicijas šiuo klausimo proceso šalys ir patikslino teismo posėdžio metu. Dėl to, likęs kilnojamas turtas ginčo šalims padalintas pagal jų teismo posėdžio metu pasiektą sutarimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neišdėstė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nepareiškė reikalavimo priteisti kompensaciją už atsakovui atitenančią didesnę turto dalį, tai teismas nepriteisia ieškovei 200 Eur dydžio sumos, susidariusios dėl atsakovui atitenkančios didesnės vertės kilnojamo turto dalies.

22. Dėl bendro nekilnojamojo turto ir kreditorinio įsipareigojimo, susijusios su šiuo turtu, padalijimo, teismas sprendė, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl Buto priteisimo natūra, priteisiant jį ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl galutinės šio Buto vertės sumos. Dėl to, nesant ginčui tarp proceso šalių nagrinėjamu klausimu, taip pat įvertinus tai, kad Buto negalima padalinti natūra į du skirtingus objektus, atsakovas komandiruočių metu nemažai laiko gyvena užsienyje, o su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta yra Bute, teismas priėmė sprendimą ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą tenkinti ir ieškovei natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti Butą, kurio vidutinės rinkos vertė 51 000 Eur. Įvertinus tai, kad Buto įsigijimui proceso šalys iš AB „Swedbank“ Kredito sutarties pagrindu gavo kreditą, o negrąžinto kredito bankui suma kartu su palūkanomis ieškinio pateikimo dienai (2022 m. spalio 15 d.) buvo 15 441,95 Eur suma, tai dalintino Buto vertės suma sumažinta šia neišmokėta kredito suma (likusi vertė 35 558,05 Eur). Dėl to atsakovui priteistina 17 779 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto (Buto) dalį. Teismas kreipė dėmesį į tai, kad dėl šio kompensacijos apskaičiavimo, jos dydžio ginčų tarp proceso šalių nebuvo, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyto tokios kompensacijos išmokėjimo tvarka, t. y. kompensacijos mokėjimą išdėstant 2 metų laikotarpiui, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, ir sutiktų, kad tokia suma būtų išmokėta per 6 mėnesių laikotarpį, kadangi Butas yra atsakovo vienintelė gyvenamoji vieta, kurios netekus, yra būtinybė nusipirkti kitą būstą, juolab ieškovė galėtų kompensacijos išmokėjimui pasiimti paskolą ar su tėvų pagalba, kaip ir nurodė ji pati. Vis dėlto, teismas nagrinėjamu atveju vertino tai, kad atsakovas nemažą laiko dalį praleidžia komandiruotėse užsienyje, o grįžęs į Lietuvą šiuo metu gyvena pas motiną, ką patvirtino pats atsakovas teismo posėdyje ir kas objektyviai mažina desperaciją įsigyti savo būstą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į proceso šalių turtinę padėtį, kuri yra gerokai neproporcinga nagrinėjamu atveju, t. y. atsakovas gauna nemažas darbines pajamas, o ieškovės gaunamos sąlyginai nedidelės ir nepastovaus dydžio pajamos, juolab su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, jai paliekama prievolė mokėti dar bankui kredito įmoką pagal Kredito sutartį, kas objektyviai apriboja galimybę ieškovei ne tik mokėti didesnes kompensacijos sumas atsakovui, bet ir pasiimti papildomus kreditorinius įsipareigojimus šiuo tikslu. Juolab dėl atsakovo interesų patenkinimo negali būti nepagrįstai apsunkinti ir trečiųjų asmenų interesai, kurie tik geranoriškai sutiko padėti ieškovei nagrinėjamu atveju ir prisidėti prie kompensacijos išmokėjimo ir taip didesne suma nei objektyviai pajėgtų mokėti ieškovė. Remiantis tuo, teismas priėmė sprendimą tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės 17 779 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto (Buto) dalį, o kompensacijos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 740,79 Eur. Be to, prievolė kreditą suteikusiam bankui palikta solidaria šalių prievole, tačiau nustatyta, jog po santuokos nutraukimo solidariąją prievolę pagal Kredito sutartį vykdys ieškovė.

23. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kartu sprendė, jog yra pagrindas dalyti išvadą, jog automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“ buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl ko atsakovui šį automobilį perleidus tretiesiems asmenims, ieškovei priteisiama pusės perleisto turto dydžio vertės kompensacija.

24. Dėl atsakovo reikalavimo, susijusio su kompensacijos už automobilio „C. C.“, Sklypo ir jame esančio statinio priteisimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais sprendė, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, jog automobilį „C. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo trečiasis asmuo J. B. už 4 500 Eur, ko pagrindu automobilis 2019 m. rugsėjo 25 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Teismas kreipė dėmesį į tai, kad tiek pats trečiasis asmuo J. B., tiek ir trečiasis asmuo J. B., teismo posėdyje patvirtino minėtas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šis automobilis „C. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jų (J. B. ir J. B.) nuosavybė, jis įgytas už jų abiejų pinigus, įregistruotas J. B. vardu ir yra jų nuosavybė, o ieškovei leido juo naudotis. Juolab šie tretieji asmenys, kaip liudytojas Ž. D. teismui patvirtino, tuo automobiliu naudojasi net tik ieškovė, bet ir tretieji asmenys, o ir pats atsakovas patvirtino, kad šį automobilį draudžia J. B.. Nors galimai šias draudimo įmokas moka ieškovė, kaip nurodė atsakovas, nors to niekuo nepagrindė, kaip ir minėto liudytojo tik labai bendro pobūdžio parodymai, kad dėl šio automobilio apžiūros prieš įsigijimą ir jo įsigijimo buvo bendravęs ir su atsakovu, tačiau šios aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad toks automobilis buvo įsigytas būtent už ieškovės ir atsakovo bendras šeimos lėšas. Dėl kompensacijos už Sklypą priteisimo teismas pabrėžė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai objektyviai patvirtina ieškovės išdėstytą poziciją, kad Sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pas notarą 2019 m. gruodžio 3 d. sudarė trečiasis asmuo J. B., o už įsigyjamą žemės sklypą pardavėjai D. S. pati J. B. sumokėjo 1 000 Eur, taip pat ji sumokėjo notarui ir šios sutarties sudarymo, ko pagrindu Sklypas registruotas įregistruotas viešame registre trečiojo asmens J. B. vardu. Teismas kreipė dėmesį į tai, kad tiek patys tretieji asmenys J. B. ir J. B. atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino minėtas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pati J. B. už savo su vyru turimas šeimos lėšas sumokėjo tiek pardavėjai, tiek notarui šios sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės įregistravimo į žemės sklypą viešuose registruose išlaidas, pažymint, kad šiuo žemės sklypu jie naudojasi iki šiol, moka žemės mokestį, o 2020 m. pradėjo statyti sodo namelį, tiek ir liudytoja D. S. patvirtino, kad sandorį dėl Sklypo pardavimo sudarė būtent su J. B., kuri jai ir sumokėjo už parduodamą Sklypą, o su atsakovu dėl to nebuvo bendravusi. Dėl Sklype pastatyto sodo namelio ir kompensacijos už jį priteisimo teismas nurodė, kad tiek patys tretieji asmenys J. B. ir J. B. atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino minėtas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Sklype esantis statinys priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jį stato pats J. B. ir jų sūnus J. B., kurie yra statybininkai, statinys statomas J. B. ir J. B. lėšomis, ir nors tam tikrus statybos darbus padėjo atlikti atsakovas, kaip pvz. po žeme pakloti namelio kanalizacijos vamzdžius, kasė tranšėjas namo pamatams, padarė pamatų klojinius, vežė žvyrą į namelio vidų, tačiau visos statybinės medžiagos buvo perkamos jų lėšomis, o prie šio statinio statybos darbų buvo prisidėjusi darbu visa šeima. Taip pat ir liudytojas Ž. D. teismui parodė, matęs, kaip po Sklypo įsigijimo ten po truputį pagrinde ieškovės tėvas ir brolis statė namą, nors ir atsakovas prie statybos darbų prisidėdavo ir jų ten visa šeima dirbdavo prie statybų, kaip ir jis pats kažkokius statybos darbus buvo atlikęs. Taigi, vien šių asmenų paaiškinimai teisme ir visiškai prieštarauja paties atsakovo išdėstytai pozicijai nagrinėjamu atveju.

25. Dėl kompensacijų už atsakovo sumokėtas įmokas pagal Kredito sutartį ir Draudimo sutartį nurodė, jog atsakovo reikalavimai dėl 582,01 Eur dydžio kompensacijos už atsakovo sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn. pagal Kredito sutartį ir 50,50 Eur kompensacijos už atsakovo sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. pagal Draudimo sutartį priteisimo yra pagrįsti, kadangi po to, kai proceso šalys nebevedė bendro ūkio iki 2023 m. vasario mėn. ieškovė neprisidėjo prie įmokų bankui pagal Kredito sutartį mokėjimo, taip pat neprisidėjo prie įmokų mokėjimo pagal su Kredito sutartimi susietą Draudimo sutartį, todėl turi būti priteisiamas šis įsiskolinimas atsakovui. Kartu teismas pažymėjo, jog, priešingai nei nurodo ieškovė, prievolės pagal Draudimo sutartį negalima laikyti tik asmenine atsakovo prievole, kadangi pagal Draudimo sutartyje naudos gavėjas nurodytas - AB „Swedbank” ir, remiantis pačių proceso šalių paaiškinimais, tokia sutartis yra būtina Kredito sutarties, kuri yra abiejų proceso šalių bendra prievolė, vykdymui. Skundžiamame sprendime pažymėta ir tai, jog priešieškinio reikalavimas kreditorinę prievolę pagal Draudimo sutartį po santuokos nutraukimo priskirti vykdyti asmeniškai ieškovei yra nepagrįstas, kadangi ieškovė teismui yra pateikusi į bylą gyvybės draudimo paskolos grąžinimui draudimo liudijimą, kuriuo yra apdrausta būtent ieškovės gyvybė ir sveikata ir kuris yra susijęs su Kredito sutarties tinkamu vykdymu. Dėl to, nebėra objektyvaus pagrindo kreditorinę prievolę pagal Draudimo sutartį perkelti ieškovei, esant analogiškam draudimui, sudarytam ieškovės inciatyva. Tuo tarpu atsakovas turi teisę nutraukti Draudimo sutartį šios sutarties 6.4 punkto pagrindu.

26. Paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas atitinkamai apie 80 proc., o atsakovo priešieškinis apie 30 proc. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

27. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria nutarė ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse esantį rašymo apsirikimą, kad iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistina 34,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad 34,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo S. P. ieškovei D. P..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą taip: ieškovės D. P. ir atsakovo S. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės D. P. atsakovo S. P. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovo priteistą nepilnamečiams vaikams L. P. ir E. P. išlaikymą sumažinti, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės kiekvienai priteisiant po 150 kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai: 3 625 Eur kompensaciją už šalių lėšas J. B. vardu 2019-09-07 nupirktą automobilį „C. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur kompensaciją už šalių lėšomis J. B. vardu 2019-12-03 nupirktą sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo namelį šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti jį natūra ieškovei, o iš ieškovės D. P. priteisti atsakovo S. P. naudai 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją; iš ieškovės D. P. atsakovui S. P. priteistos 17 779,00 Eur kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamo turto dalį išmokėjimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo S. P. 1 535,00 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto sumažinimą; nustatyti, kad ieškovė D. P. trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2014 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmokas turi mokėti, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 1 d.; perskirstyti pirmos instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai mano apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;

28.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iširto dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą pateikė įrodymus (ieškovės susirašinėjimas su kitais vyrais, nuotraukų jiems siuntimas, ieškovės vykimas į užsienį nenurodant išvykimo tikslo ir kartu vykstančių asmenų, taip pat rastas raktų pakabukas ir nėštumo testas), patvirtinančius, kad būtent santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Negana to ieškovės neištikimybės faktą patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta (duomenys neskelbtini) sutuoktinė Ž. L., kuri aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog žino, kad jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) yra jai neištikimas su D. P., paaiškino, jog jie yra pora, o pats sutuoktinis jai nurodė, kad yra neištikimas jau nuo 2020 metų. Taigi nors teismas ir sprendė, jog atsakovo pateiktų įrodymų nepakanka ieškovės neištikimybės faktui konstatuoti (su kuo taip pat nesutiktina), tačiau akivaizdu, jog šių įrodymų pakanka ieškovės nelojalumui ir nepagarbai sutuoktinio atžvilgiu konstatuoti. O tai jau yra esminis sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27 str., pažeidimas ir pagrindas pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atitinkamai pripažinus ieškovę kalta dėl šalių santuokos iširimo yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28.2. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo iki 150 Eur kas mėnesį kiekvienai iš dukrų atsakovas nurodo, jog tokį reikalavimą pagrindžia aplinkybės, kad vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodo ieškovė; atsakovas nėra nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, tačiau neišgali teikti nustatyto dydžio išlaikymo; darbdavio atsakovui išmokėti dienpinigiai nėra darbo užmokestis, kadangi jie skirti pragyvenimo išlaidoms užsienyje; be dukrų su ieškove atsakovas turi dar vieną dukrą (studentė), kurios poreikiai yra didesni ir kuriai apmoka būsto nuomos išlaidas; atsakovas ir toliau įsipareigoja pirki reikiamus daiktus ir drabužius nepilnamečiams vaikams. Kartu atsakovas prašo išlaikymo įsiskolinimo ieškovei nepriteisti, kadangi 2022 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais vaikams sumokėjo 882 Eur, kas sudarytų beveik 300 Eur per mėnesį. Be to, santuoka su ieškove galutinai iširo 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet ieškovė išreiškė savo kategorišką apsisprendimą skirtis. Iki tol šalys vedė bendrą ūkį ir abu pagal savo išgales prisidėjo prie šeimos ir namų ūkio išlaikymo. Apeliantas taip pat pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė jo prašymo, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų kokį nors išlaikymo įsiskolinimą priteisti, jo mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi iškart jo sumokėti neturiu finansinių galimybių. Tuo tarpu teismas išdėstė iš ieškovės priteistos kompensacijos mokėjimą, dėl ko šios kompensacijos iš jos gauti iškart negali, kai tuo pačiu metu yra įpareigotas sumokėti priteistas pinigines sumas ieškovei iškarto, jų neišdėstant.

28.3. Dėl kompensacijos už ieškovei priteistą turtą išdėstymo termino atsakovas nurodo, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė jokio adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo nepateikė, tad teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl kompensacijos sumos išdėstymo. Kita vertus teismas neatsižvelgė į tai, jog CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas kompensacijos išmokėjimo atidėjimas.

28.4. atsakovas nurodo, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė jau 2022 m. spalio mėnesį, t.y. bylinėjimosi procesas trunka jau nebeik metus, tad į šį terminą turi būti atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos išmokėjimo termino nustatymo. Be to, ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog kompensaciją išmokėti jai padės artimieji, be to – pati verčiasi individualia veikla, tad kompensaciją ji išmokėti pagal jos paaiškinimus gali. Atsakovas pabrėžia, kad nėra suprantama, kodėl ieškovė nesutiko su jo pateiktu siūlymu parduoti būstą ir po paskolos sumokėjimo likusią sumą pasidalinti tarpusavyje. Apeliaciniame skunde kartu pabrėžiama, jog butas buvo atsakovo vienintelė gyvenamoji vieta, kurios netekus yra būtinybė nusipirkti kitą būstą, tad kompensacijos pinigai jam reikalingi iškart. Paskolos joks bankas, atsižvelgiant į tai, kad lieku solidariai atsakingas pagal bendrą paskolą su D. P., duoti nesutinka. Išdėsčius kompensacijos mokėjimą 2 metų laikotarpiui yra akivaizdžiai pažeisti apelianto interesai, be to pinigai per tą laiką nuvertės dėl aukštos infliacijos. Be to, akcentuotina ir tai, jog teismas, priteisdamas kompensaciją iš atsakovo ieškovės naudai, net nesvarstė klausimo dėl kompensacijų sumų įskaitymo, tad kompensaciją ieškovei jis privalo išmokėti iškart, o ieškovė gali ją išmokėti per dvejus metus, kas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

28.5. Dėl įmokų pagal kredito sutartį mokėjimo pradžios momento apeliantas nurodo, jog teismas nenurodė, nuo kada ieškovei priskiriama prievolė mokėti įmokas pagal šią sutartį. Teismas nutarė priteisti atsakovui iš ieškovės 582,01 Eur kompensaciją už jo sumokėtas įmokas bankui pagal 2014 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn., tad privalėjo nustatyti, jog ieškovė įmokas bankui turi mokėti nuo 2023 m. kovo mėnesio. Nenustačius įmokų mokėjimo pradžios momento, ieškovė nepagrįstai praturtės, kadangi dalį įmokų proceso eigoje jau sumokėjo atsakovas.

28.6. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“ buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė, dėl ko atsakovas ieškovei turi sumokėti kompensaciją už šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, kadangi šis automobilis buvo įsigytas už jo mamos skolintas lėšas, todėl vėliau ir buvo padovanotas mamai.

28.7. Be to, teismas, spręsdamas kompensacijos už automobilį „C. C.“, įregistruotą ieškovės tėvo vardu, priteisimo klausimą akcentavo aplinkybę, jog jis nereiškė pretenzijų daugiau nei trejus metus, tačiau spręsdamas kompensacijos už automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)“, įregistruotą atsakovo mamos vardu, priteisimo klausimą, aplinkybės, kad ieškovė šio sandorio neginčijo ir pretenzijų nekėlė, neakcentavo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė, teisminio bylos nagrinėjimo metu kalbėdama apie automobilio „C. C.“ įsigijimą, nurodė, jog pinigus šiam automobiliui įsigyti davė tėvai, nes ieškovė ir atsakovas pinigų jam pirkti neturėjo, tad iš to seka, jog automobiliui „M. B. (duomenys neskelbtini)“ pirkti pinigų šalys taip pat negalėjo turėti, nes automobiliai įsigyti trijų mėnesių laikotarpyje (2019 m. rugsėjo ir 2019 m. gruodžio mėnesiais). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo 1 535,00 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto sumažinimą, o taip pat priteisti jam kompensaciją už automobilį „C. C.“, kadangi jis tik formaliai registruotas ieškovės tėčio vardu. Pastarąją aplinkybę papildomai patvirtina tai, kad būtent ieškovė moka automobilio „C. C.“ draudimą, o teisminio bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo J. B., pasakodamas automobilio įsigijimo aplinkybes, buvo nenuoseklus, t.y. viena vertus sakė, kad pinigus automobiliui įsigyti davė dukrai, automobilį pirko jai, tačiau kita vertus, kažkodėl jį įregistravo savo vardu, buvo nenuoseklus, taip pat negalėjo atsakyti, kokioje aikštelės vietoje buvo automobilis jo pirkimo metu, nors man ši aplinkybė yra žinoma, jam nebuvo žinomi automobilio trūkumai jo įsigijimo metu, nors atsakovas apie šiuos trūkumus žino, apie juos netgi papasakojo svetimas asmuo, t. y. liudytojas Ž. D.. Pastebėtina, jog trečiasis asmuo J. B. yra ieškovės tėvas, tad jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Pats trečiasis asmuo nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog turėjo santaupų, kurias galėjo skirti dukrai skirto automobilio įsigijimui.

28.8. Prašydamas teismą priteisti kompensaciją už sodo sklypą bei jame pastatytą namelį atsakovas nurodo, kad jog 2019 m. metais su ieškove nusprendė nusipirkti sodą, kuriame suplanavo pasistatyti sodo namelį, kuriame galėtų vasarą su šeima leisti laiką. Susirado už 1 000 Eur parduodamą sodo sklypą, kurį sutarė nusipirkti. Sodo sklypas buvo perkamas jam taip pat būnant komandiruotėje. Buvo įsitikinęs, kad sklypą žmona nupirks abiejų vardu, tačiau 2020 metais sužinojo, kad jį žmona taip pat nupirko savo mamos vardu. Paklausus ieškovės, kodėl ji nupirko sodą mamos vardu, ši paaiškino, kad nėra jokio skirtumo, vis tiek sodas yra skirtas šeimai. Kadangi sodo sklypo kaina sudarė 1 000 Eur, tad ieškovė privalo išmokėti 500 Eur kompensaciją. Taip pat 2020 metais pradėjo sodo namelio statybas. Namelis buvo statomas 10x6 m. dyžio + 3x1,5 m. priestatas. Namelio statyboms samdė ieškovės tėvą J. B. bei jos brolį J. B., kadangi jie pagal patentus užsiima statybos darbais. Už kiekvieną darbo dieną mokėjo jiems po 50 Eur kiekvienam. Samdėme techniką statybvietės išlyginimui, elektros įvado iškasimui, įvažiavimo aikštelės nukasimui, pirko 23 priekabas „statybinio grūzo“. Pats rankomis kasė tranšėjas namo pamatams, padariau pamatų klojinius, po to vežė žvyrą į namelio vidų ir lygino grindų pagrindą. Išvedžiojo namelyje kanalizacijos sistemą, padarė išvedimą į išorę. Visos medžiagos buvo perkamos iš bendrų su ieškove šeimos lėšų. Vėliau, kilus žodiniam ginčui dėl sodo, ieškovė atsakovui pervedė 180 Eur sumą, nurodydama, jog tai yra „už putų polisterolį“ ir žodžiu aiškino, jog kadangi kitos medžiagos buvo pirktos „iš jos atlyginimo“, tai atsakovui daugiau nepriklauso niekas. Sodas šiuo metu nėra pabaigtas statyti, tačiau yra pastatytos sienos, uždengtas stogas, padaryta išorės apdaila ir t.t., jo vertė yra ne mažesnė nei 12 000 Eur. Namelis nėra įregistruotas nei ieškovės mamos J. B., nei ieškovės, nei atsakovo vardu, tačiau kadangi jis yra sukurtas jo su ieškove lėšomis ir jo darbu, jis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl atsakovui turi būti priteisiama 6 000 Eur dydžio kompensacija. Papildomai atsakovas pažymi, kad tretieji asmenys nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog turėjo santaupų, kurias galėjo skirti sodo sklypo įsigijimui ir namelio statybai. Tretieji asmenys pripažino, jog atsakovas ir pats atliko tam tikrus statybos darbus.

28.9. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovas nurodo, kad santuokos nutraukimo byla yra pradėta ieškovės iniciatyva, o šalių santuoka yra iširusi dėl ieškovės kaltės. Net jeigu teismas laikytų kaltus abu sutuoktinius, tai santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės negalima traktuoti kaip vienos šalių naudai priimtą sprendimą, kadangi bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju susidarė dėl to, kad abu sutuoktiniai savo elgesiu sužlugdė jų santuoką. Antra, ieškovė nebandė su atsakovu derėtis ir ieškoti taikaus ginčo (viso ar bent dalies) sprendimo variantų. 2022-12-21 teismas pasiūlė šalims pasinaudoti teisminės mediacijos procedūra, atsakovas su mediacija sutiko, tačiau ieškovė su tuo kategoriškai nesutiko, nors tai niekaip nebūtų užvilkinę bylos nagrinėjimo. Tiek teismas, tiek atsakovo atstovas vėliau dar kelis kartus siūlė perduoti ginčą teisminei meditacijai, tačiau ieškovė išliko kategoriška ir taikiai kalbėtis nesutiko. Ieškovė vis motyvavo, kad atsakovas nedalyvavo privalomojoje mediacijoje, tačiau siūlymas šiai mediacijai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo išsiųstas kai jis buvo užsienyje ir ieškovės gyvenamosios vietos adresu, tad jis ne tik negavo pranešimo, tačiau apie tai ir nežinojo, be to, ieškovė kreipėsi meditacijos procedūros, kai atsakovas buvo užsienyje. Tai šiuo atveju yra pagrindas atsižvelgti į tai, kad ieškovė iš esmės be jokios pateisinamos priežasties atsisakė dalyvauti teisminės meditacijos procedūroje. Akivaizdu, jog nemažą dalį ginčo šalys galėjom užbaigti taikiai. Be to, ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog buto vertė yra 29 700 Eur. Atsiliepime į ieškovės ieškinį pažymėjo, jog nors šio buto vidutinė rinkos vertė yra 29 700 Eur, tačiau reali vertė yra ženkliai didesnė, tad užsakė atlikti individualų šio turto vertinimą, kurį atlikus matyti, jog ginčo buto vertė yra 51 000 Eur. Iš ieškovės patikslinto ieškinio matyti, jog ji sutiko su pateiktu buto įvertinimu, tad patikslino buto vertę. Teismas taip pat sutiko su atsakovo nurodyta buto verte. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pateiktais įrodymais dėl buto vertės, iš ieškovės turi būti priteisiamos turto vertės nustatymo išlaidos bei sumažinama jos patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcija. Papildomai atsakovas pažymi ir tai, kad ieškovė ieškiniu prašė palikti jai bendrą pavardę, tuo tarpu atsiliepime į ieškovės ieškinį jis nurodė, jog pageidauja, jog ieškovė susigrąžintų ikisantuokinę pavardę, kadangi jam yra nemalonu, jog neištikima sutuoktinė toliau turėtų santuokinę. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė, jog jos pavardė būtų pakeista, kas reiškia, jog ji su jo pozicija dėl pavardės sutiko, tad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėtų būti laikoma, kad šis klausimas yra išspręstas jo, o ne ieškovės naudai.

29. Atsiliepimu ieškovė D. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29.1. Nurodo, kad atsakovo pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o apskųstas teismo sprendimas, priimtas tinkamai įvertinus nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, išaiškinus ir pritaikius teisės normas bei tinkamai pritaikius teismų praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose, yra pagrįstas ir teisėtas.

29.2. Ieškovė atsiliepime pabrėžia, jog nei vienas iš šių bylos duomenų nepatvirtina jokio konkretaus ir objektyvaus fakto dėl ieškovės galimos neištikimybės, o tik galima daryti prielaidas. Pažymėtina, kad atsakovas duodamas paaiškinimus teismui, pats patvirtino, kad konkretaus ieškovės neištikimybės fakto įvardinti negali. Taip pat ir liudytoja Ž. L. jokio konkretaus fakto dėl jos vyro ir Ieškovės neištikimybės nurodyti negalėjo, o tik rėmėsi kitų asmenų jai pateiktais pasakojimais. Reikšminga tai, kad pats atsakovas nuo 2022 m. birželio išvyko dirbti į užsienį, į šeimos namus nebegrįžo ir nuo 2022 m. balandžio mėnesio palaikė artimus ryšius su kita moterimi, o be to namuose buvo įrengęs slaptą pasiklausymo ir vaizdo filmavimo įrangą. Atitinkamai, nesant įrodytam atsakovo reikalavimui dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės, nėra pagrindo priteisti atsakovui neturtinę žalą.

29.3. Ieškovė kartu nurodo ir tai, jog atsakovo dėstomi argumentai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio yra nepagrįsti, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams dėl vaikų poreikių bei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Papildomai ieškovė pažymi, kad atsakovo prašymas išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą nėra aktualus, kadangi šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas jau yra išieškotas antstolės. Tai, ieškovės vertinimu, papildomai patvirtina, kad atsakovas turi finansines galimybes ir gali mokėti priteistą išlaikymo sumą.

29.4. Atsiliepime pažymima, kad ieškovės manymu, teismo sprendimas išdėstyti, o ne atidėti kompensacijos išmokėjimą per dvejus metus laiko nepažeidžia CK 3.117 straipsnio 3 dalies nuostatos, užtikrina abiejų sutuoktinių lygiateisiškumą, užtikrina kreditoriaus „Swedbank“ AB interesus, ir yra teisėtas ir teisingas. Be to, iš teismo sprendimo matyti, jog kredito įmokas trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ vykdo asmeniškai ieškovė jau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kadangi teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 582,01 Eur kompensaciją už jo sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. Savo reikalavimo dėl sumokėtų kredito įmokų priteisimo iš ieškovės atsakovas teisme netikslino. Ieškovė ne kartą prašė, taip pat ir teismo posėdžio metu, kad atsakovas duotų sutikimą bankui ir leistų, kad kredito įmokos būtų nuskaičiuojamos nuo jos banko sąskaitos, tačiau atsakovas šiuo klausimu buvo kategoriškas ir teigė, kad kai bus teismo sprendimas, tada ieškovė ir galės mokėti įmokas pati. Kaip matyti iš pridedamų banko sąskaitų išrašų, nuo ieškovės sąskaitos nuo 2023-07-15 yra nurašomos kredito įmokos (paskola ir paskolos palūkanos), o nuo atsakovo sąskaitos nurašytas kredito įmokas 2023 m. kovo – birželio mėn. ieškovė atsakovui yra grąžinusi.

29.5. Ieškovė papildomai pabrėžia ir tai, kad ir kiti klausimai, dėl kurių atsakovas pateikė apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo buvo išspręsti tinkamai, atsižvelgiant ir įvertinant reikšmingus byloje esančius įrodymus bei šių įrodymų visumą, tinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo tiek dėl santuokos nutraukimo pagrindų, tiek dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimų, tiek dėl įrodymų vertinimo nustatant šalių turto, kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, apimtį. Atsižvelgiant į šiuo atveju pirmosios instancijos teismo itin išsamiai bei detaliai išnagrinėtas faktines bylos aplinkybes bei remiantis formuojama teismų praktika padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš naujo dėstyti visų faktinių aplinkybių, todėl šiame procesiniame sprendime pasisakoma tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, papildomai nekartojant visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

32. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: lopšelio darželio raštą, banko sąskaitos išrašą. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, t. y. kad vienam iš nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigoje maitinimas teikiamas 3 kartus per dieną, o toks maitinimas kainuoja tik 7 Eur. Taip pat atsakovas pateiktais banko sąskaitos išrašais siekia įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėnesio buvo nuskaitomos lėšos kreditui padengti, dėl ko yra būtina nustatyti, nuo kada ieškovė privalo mokėti bankui įmokas.

33. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė taip pat pateikia naujus įrodymus – banko sąskaitų išrašus apie gautą vaikų išlaikymo įsiskolinimą, mokamą paskolą, palūkanas bei atsakovui grąžintas jo sumokėtas įmokas.

34. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad tiek apelianto, tiek ieškovės pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentais ir reikšmingi sprendžiant dėl atsakovo ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas abiejų šalių pateikiamus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

35. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai neleidžia sutikti su atsakovo reikalavimu pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinės D. P. kaltės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei detaliai išdėstė bei aptarė beveik kiekvieną atsakovo nurodytą argumentą, susijusį tiek su ieškovės susirašinėjimu su kitais vyrais, tiek su kitais ieškovės veiksmais. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo tuos pačius argumentus, dėl kurių iš esmės jau pasisakė pirmosios instancijos teismas.

36. Vertinant santuokos nutraukimo pagrindus pirmiausia pažymėtina tai, kad vertinant santuokos nutraukimo pagrindus pirmiausia pažymėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

37. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, kad nei vienas iš atsakovo pateiktų duomenų nepatvirtina jokio konkretaus ir objektyvaus fakto dėl ieškovės galimos neištikimybės. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, vien aplinkybė, kad ieškovė susirašinėjo su kitais vyrais, savaime nepatvirtina neištikimybės fakto būtent šiuo konkrečiu atveju. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybės, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas iš esmės pripažino, kad nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo dar 2019 metais atsakovui grįžus iš komandiruotės, dėl ko šalys ketino rengti dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Tokia situacija, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog negali įvardinti konkretaus ieškovės neištikimybės fakto, vertintina kaip abiejų šalių veiksmų įtaka dėl santuokos iširimo, o ieškovės atlikti veiksmai, nors ir nėra tinkamas sutuoktinio elgesys, tačiau savaime, be kita ko dar egzistuojant tarp šalių konfliktiniams santykiams, kurie, ieškovės tvirtinimu, tęsiasi ne vienerius metus, taip pat pačiam atsakovui pripažinus, kad su sutuoktine jau anksčiau buvo ketinę rengti dokumentus skyryboms, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti šalių santuoką nutrūkus išimtinai dėl šių konkrečių ieškovės veiksmų. Susiklosčiusi situacija, susijusi su ieškovės galimu susirašinėjimu ir bendravimu su kitais vyrais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu gali būti pripažinta, kaip santuokinio gyvenimo irimo pasekmė, o ne priežastis.

38. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir atsakovo nurodomos pirmosios instancijos teismo apklaustos liudytojos Ž. L. parodymai, kadangi ji jokių konkrečių aplinkybių, datų bei detalių dėl jos vyro (duomenys neskelbtini) ir ieškovės tarpusavio santykių nenurodė, o be to ji taip pat buvo pabrėžusi, kad jos vyras (duomenys neskelbtini) turi daug meilužių, nes vaikai atrado, kad visi (duomenys neskelbtini) meilužių ir jų vyrų telefono numeriai užblokuoti jos telefone.

39. Papildomai pastebėtina ir tai, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės atostogomis 2022 metų vasarą, automobilio „C. C.“ porankyje rasti pakabukas ir nėštumo testas, taip pat negali būti pripažintos pakankamu šalių santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės pagrindu, kadangi ieškovė nuosekliai viso proceso metu ne tik tvirtino, kad jos su atsakovu požiūriai į daugelį bendro gyvenimo aspektų buvo skirtingi ir jau 2019 m. jie buvo nusprendę santuoką nutraukti, be to su atsakovu nuo 2022 m. birželio 24 d. gyvena atskirai, kadangi atsakovas į šeimos namus nuo 2022 m. birželio nebegrįžo. Iš esmės tokias aplinkybes pripažinus ir atsakovui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti atsakovo argumentai tik patvirtina šalių bendro gyvenimo nutrūkimo aplinkybę, tačiau negali būti pripažinti priežastimi, leidžiančia konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

40. Taigi, įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei ištirtus įrodymus, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prielaidomis ar bendro pobūdžio numanymais apie sutuoktinę neištikimybę negali būti grindžiama kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo, dėl ko yra pagrindas daryti išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

41. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo pripažinti santuoką nutrūkus dėl ieškovės kaltės, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su neturtinės žalos priteisimu nėra plačiau nagrinėjami, juo labiau kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konkrečiai nurodė, jog teisė reikalauti neturinės žalos atlyginimo reglamentuojama CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis, jog privalo būti nustatyta sąlyga, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir įsiskolinimo

42. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio bei atitinkamai išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje.

43. Vienas iš esminių apelianto argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo vaikų poreikių, neatsižvelgė, jog daliai vaikų poreikių, tokių kaip laisvalaikis, ieškovė nurodė pernelyg dideles ir iki tol niekada neskirtas pinigų sumas (50 Eur per mėnesį), o dalis vaikų poreikių (avalynei, drabužiams) nėra tenkinami kiekvieną mėnesį. Pirmiausia pažymėtina tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovo argumentų yra pasisakęs ir juos atmetė, kaip nepagrįstus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog pagal formuojamą teismų praktiką įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui, o be to atsakovas, ginčydamas kai kurių išlaidų pagrįstumą ir galimą neatitikimą turtinei padėčiai (vaikams vaistai ir gydymas yra kompensuojami, apranga ir avalynė nėra perkama kiekvieną mėnesį, investicinio ir gyvybės draudimų sutartys nėra reikalingos, o laisvalaikiui ir draugų gimtadieniams 50 Eur sumos taip pat nereikia), objektyviais ir leistinais įrodymais tokių teiginių nepagrindė.

44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei papildomai pabrėžia, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei prašius priteisti po 250 Eur per mėnesį iš atsakovo kiekvieno iš nepilnamečio vaiko išlaikymui, ji neturėjo pagrindo konkrečiais įrodymais pagrįsti kiekvieno vaiko poreikio (nors didžiąją dalį poreikių pagrindė konkrečiais įrodymais), tačiau atsakovas, tvirtindamas, kad kiekvieno iš vaikų poreikiai, kurie neviršijo minimalios mėnesinės algos dydžio, yra mažesni, neteikė jokių konkrečių įrodymų bei objektyvių duomenų. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas raštas iš nepilnametės dukters ugdymo įstaigos dėl maitinimo skaičiaus per dieną ir tokio ugdymo įstaigos kainos (7 Eur) nepaneigia nepilnamečio vaiko poreikių maitintis ir namuose, o taip pat nereiškia, jog aptariamoje pažymoje nurodoma už 2023 m. rugsėjo mėnesį mokama suma nepasikeis, juo labiau kad ieškovė pabrėžia, kad tokia nedidelė mokėtina suma susidarė dėl jai skirtos valstybės paramos atsakovui neteikus išlaikymo vaikams.

45. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog priteisto išlaikymo dydžio sumažinti neleidžia ir atsakovo nurodomi argumentai, susiję su ieškovės nurodyta 200 Eur dydžio išlaikymo, skiriamo atsakovo kas mėnesį kiekvienai iš nepilnamečių dukrų, suma tuo metu, kai ieškovė siūlė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, net ir sutuoktinių bendrai nutarta išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams, teismui tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį gali būti peržiūrima ir įvertinama, ar atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus.

46. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog nėra pagrindo kiekvienai iš nepilnamečių dukrų priteisti po 236 Eur, kadangi vaikų amžius ir poreikiai skiriasi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą.‏‏‎ Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Nukrypimą nuo lygybės principo pateisina tik labai svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių dukrų amžius yra pakankamai panašus (skirtumas 3 metai), o apeliantas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs jokių konkrečių duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti kaip svarbias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo vaikų lygiateisiškumo principo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nepilnametėms dukroms teikiamas išlaikymas negali būti tokio paties dydžio kaip jo teikiamas išlaikymas pilnametei dukrai, kuri yra studentė ir kuriai jis apmoka būsto nuomos išlaidas.

47. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas pabrėžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo gaunamus dienpinigius priskyrė atsakovo pajamoms, kurios patenka į jo gaunamų kasmėnesinių pajamų apimtį, kadangi dienpinigiai yra tikslinės su kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidomis susijusios išmokos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka ir pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (CK 3.199 straipsnis). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019). Taigi, net priverstinio vykdymo procese dienpinigiai gali būti pripažinti tinkamomis pajamomis, iš kurių yra galimas išlaikymo išieškojimas. Tai leidžia vertinti, kad asmens gaunamiems dienpinigiams gali būti taikomas ir CK 3.199 straipsnio nuostatos.

48. Kita vertus, nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs jokių konkrečių įrodymų bei duomenų, susijusių su dienpinigių tiksliniu panaudojimu, o aplinkybė, jog asmeniui, atliekančiam darbo funkcijas užsienio valstybėje, yra mokamas 429 Eur dydžio atlyginimas per mėnesį, kelia pagrįstų abejonių, o taip pat nepaneigia išvados, kad atsakovas, būdamas pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, o taip pat turėdamas net 3 išlaikytinius, turi būti atsakingas bei imtis priemonių dėl pakankamo darbo užmokesčio gavimo.

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, o taip pat pirmosios instancijos teismo itin išsamiai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti ir su apelianto reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo ar jo sumažinimo.

50. Pastebėtina, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium.

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, o to atsakovas nepaneigė, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. jis ne tik nebevedė bendro ūkio su ieškove, tačiau ir neteikė vaikams išlaikymo. Taigi atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl 2022 m. rugpjūčio mėnesį galutinai iširusios santuokos nepateikus jokių konkrečių įrodymų dėl vaikams teikto išlaikymo minėtu laikotarpiu, nesudaro pagrindo nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo.

52. Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktais įrodymais (banko sąskaitos išrašas dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos pervedimo ieškovei), patvirtinančiais įsiskolinimo išieškojimą iš atsakovo, pažymi, kad aptartos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo priteistu ir jau išieškotu įsiskolinimu, atsakovui neteikus į bylą jokių duomenų apie sunkią finansinę padėtį, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišdėstė iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl kompensacijos už ieškovei priteistą turtą išdėstymo termino

53. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nemažą laiko dalį praleidžia komandiruotėse užsienyje, o grįžęs į Lietuvą šiuo metu gyvena pas motiną, ką patvirtino pats atsakovas teismo posėdyje ir kas objektyviai mažina poreikį įsigyti savo būstą, taip pat įvertinęs tai, jog atsakovas gauna nemaža darbines pajamas, o ieškovės gaunamos sąlyginai nedidelės ir nepastovaus dydžio pajamos, taip pat kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, jai paliekama prievolė mokėti kredito įmoką bankui, sprendė, jog yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteistos 17 779 Eur kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto (buto) dalį mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 740,79 Eur. Atsakovas su tokiu kompensacijos išdėstymu nesutinka ir vertina, jog tai iš esmės pažeidžia jo interesus, kadangi mokama kompensacija kas mėnesį dėl infliacijos nuvertėja, o jam, turinčiam net 3 išlaikytines bei likus solidariu skolininku pagal būsto kredito sutartį, praktiškai nėra galimybės įsigyti būstą.

54. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, susijusiais su galimais apsunkinimais gauti banko paskolą, esant bendraskoliu kredito įstaigai, bei įsigyti būstą, tačiau būtent šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusi situacija, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra susijusi ne tik su šalimis, tačiau ir su nepilnamečių vaikų interesais. Pastebėtina, jog dviejų nepilnamečių vaikų, liekančių gyventi su ieškove, kuriai be kita ko tenka ir kasdieninė vaikų priežiūra, jų interesų užtikrinimas sudaro pakankamą pagrindą vertinti, ar ieškovė turės realias galimybes skirti pinigines sumas vaikų išlaikymui, būsto paskolos mokėjimui, būsto komunalinių mokesčių mokėjimui bei kompensacijos atsakovui teikimui. Tenkinus atsakovo reikalavimą ir nustačius 17 779 Eur sumos sumokėjimą iš karto ar išdėsčius tokios sumos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui (kas mėnesį susidarytų beveik po 3 tūkstančius eurų) ieškovei, kurios pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, net ir vertinant galimą trečiųjų asmens materialinę pagalbą, kiltų itin didelė finansinė našta, neproporcinga jos gaunamoms pajamoms bei neabejotinai galinti padaryti žalą nepilnamečių vaikų interesams.

55. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas dar ir į atsakovo gaunamą darbo užmokestį bei dienpinigius, kas bendrai sudaro apie 1 600 Eur per mėnesį, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei sprendimui iš ieškovės atsakovui priteistą 17 779 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, kadangi dėl tokio išdėstymo atsakovo interesai yra pažeidžiami mažiau, nei tenkinus atsakovo reikalavimų būtų pažeisti ieškovės, o kartu ir šalių nepilnamečių vaikų interesai.

Dėl įmokų pagal kredito sutartį mokėjimo pradžios momento

56. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės D. P. ir atsakovo S. P. prievolė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2014 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, o įmokas moka ieškovė D. P.. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismui nenustačius termino, nuo kada ieškovė turi mokėti kredito įmokas, ieškovė nepagrįstai praturtės ir prašo nustatyti, kad D. P. įmokas moka nuo 2023 m. kovo 1 d.

57. Pirmiausia pažymėtina tai, kad, kaip pagrįstai pažymi ieškovė atsiliepime į ieškinį, atsakovas tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiškė. Taigi, atsakovas iš esmės reiškia naują reikalavimą. Be to, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kredito įmokas moka po santuokos nutraukimo, kas sąlygoja teismo sprendimo įsiteisėjimo ir iš to kylančių padarinių vertinimą. Kita vertus, CPK yra įtvirtintas sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) institutas, kuriuo dalyvaujantis byloje asmuo taip pat gali pasinaudoti.

58. Tačiau, nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, o taip pat atsižvelgiant į ieškovės atsiliepime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog kredito įmokos trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ nuo 2023-07-15 yra nurašomos nuo ieškovės banko sąskaitos, o nuo atsakovo nurašytas lėšas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo – birželio mėnesiais ieškovė atsakovui yra grąžinusi, ką patvirtina banko sąskaitos išrašai.

59. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl kredito įmokų mokėjimo pradžios momento nustatymo ir plačiau dėl to nepasisako.

Dėl kompensacijos už automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)“

60. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu, o vėliau atsakovas ją padovanojo savo mamai, sprendė, jog yra pagrindas pripažinti šią transporto priemonę įgytą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, dėl ko už automobilio perleidimą trečiajam asmeniui iš atsakovo ieškovei priteistina 1 535 Eur dydžio kompensacija. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu vertinimu nesutinka ir pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė iki bylos teisminio nagrinėjimo nekėlė jokių pretenzijų dėl automobilio perleidimo bei neginčijo šio sandorio, o be to esminė aplinkybė yra ta, jog šios transporto priemonės įsigijimui pinigines lėšas buvo davusi atsakovo mama, kuriai faktiškai ir priklausė ši transporto priemonė.

61. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka, tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir šalių neginčytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

62. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nedviprasmiškai įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

63. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas 2019-12-31 įsigijo ir savo vardu registravo ginčo transporto priemonę „M. B. (duomenys neskelbtini)“. Taigi turtas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo įgytas santuokos metu, dėl ko jam, nesant kitų pirmiau įstatyme aptartų sąlygų, yra taikomas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, t. y. turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi atsakovo veiksmai, kuriais jis 2020-04-08 dovanojimo sutartimi padovanojo šį automobilį savo mamai M. P., patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo atsakovo aktyviais veiksmais.

64. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai nagrinėjo atsakovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės neva faktinio priklausymo atsakovo mamai ir pažymėjo, kad viena vertus, pats atsakovas nesutiko, jog teismo posėdyje būtų apklausta jo mama, o kita vertus, jis nepateikė jokių konkrečių įrodymų, siekdamas paneigti įstatyme numatytą prezumpciją, dėl ko vien atsakovo paaiškinimų pagrindu nėra galimybės paneigti sutuoktinių turto prezumpcijos galiojimo, juo labiau kad atsakovo paaiškinimuose nurodyta neva jo mamos automobilio įsigijimo savo reikmėms schema, kai atsakovui mama skolina pinigines lėšas, atsakovas savo vardu įgyja transporto priemonę, o vėliau ją dovanoja mamai, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog transporto priemonė nuo jos įgijimo momento buvo atsakovo mamos nuosavybė.

Dėl kompensacijos už tretiesiems asmenims priklausantį turtą: automobilį „C. C.“, žemės sklypą ir jame esantį statinio priteisimo

65. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kompensacijos už tračiajam asmeniui priklausantį automobilį, žemės sklypą ir jame esantį statinį priteisimo, pirmiausia pažymi tai, jog pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomi tie patys argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams, didžiosios dalies argumentų bei aplinkybių papildomai nekartoja.

66. Vieni esminių apelianto argumentų yra tie, kad transporto priemonė „C. C.“ buvo įsigyta iš sutuoktinių santaupų ir šeimos poreikiams tenkinti, o trečiasis asmuo J. B., teikdamas paaiškinimus apie automobilio įsigijimą ir jo trūkumus, nebuvo nuoseklus, negalėjo paaiškinti kai kurių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie atsakovo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad aptariamas automobilis buvo įsigytas iš šeimos lėšų ir jo tikrasis savininkas yra ne trečiasis asmuo.

67. Šiuo atveju transporto priemonė yra registruota trečiojo asmens vardu, automobilis draudžiamas taip pat yra trečiojo asmens J. B. vardu. Taigi atsakovas, tvirtindamas, kad transporto priemonė buvo įgyta iš šeimos santaupų, turėjo pateikti duomenis, leidžiančius pagrįstai vertinti, kad sutuoktiniai tokią pinigų sumą turėjo bei galėjo ją skirti transporto priemonės įsigijimui. Be to, vien tai, kad transporto draudimo įmokas J. B. vardu perveda kitas asmuo, savaime nereiškia, kad transporto priemonė nepriklauso trečiajam asmeniui ar kad draudimo sutartis nėra sudaryta su juo. Šiuo atveju papildomai pastebėtina ir tai, kad atsakovas, tvirtindamas, kad jis su ieškove transporto priemonės „C. C.“ įsigijimo metu 2019 m. rugsėjo mėnesį turėjo pakankamai lėšų (6 500 Eur) transporto priemonei įsigyti, kartu nurodo, jog tų pačių metų gruodžio mėnesį sutuoktiniai piniginių lėšų neturėjo, dėl ko jis transporto priemonę „M. B. (duomenys neskelbtini)“ pirko iš savo mamos skolintų lėšų. Tokie atsakovo paaiškinimai bei nurodomos aplinkybės neleidžia laikyti įrodytu faktu, kad šalys transporto priemonę „C. C.“ įsigijo už savo pačių turimas lėšas, dėl ko, nesant jokių objektyvių įrodymų dėl turėtų lėšų, o transporto priemonei esant įgytai ir registruotai trečiojo asmens vardu, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis „C. C.“ yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, dėl ko atsakovui turėtų būti priteisiama kompensacija. Papildomai pastebėtina, jog aplinkybė, kad trečiasis asmuo, būdamas ieškovės tėtis, sudaro galimybes ieškovei naudotis jam priklausančia transporto priemone nėra neįprasta gyvenimiška praktika, dėl ko galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl tokio turto tikrojo savininko, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo J. B. neturėtų galimybių įgyti, valdyti ar disponuoti automobiliu.

68. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde papildomai pažymi ir dėl neva nevienodo faktinių aplinkybių vertinimo, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priteisęs kompensaciją iškovei už transporto priemonę „M. B. (duomenys neskelbtini)“, nepripažino tokios teisės atsakovui į transporto priemonę „C. C.“. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad susiklosčiusios situacijos nėra vienodos. Esminis susiklosčiusių situacijų skirtumas yra tas, kad vienu atveju transporto priemonė buvo įgyta atsakovo, dėl ko ji pagal taikomą įstatymo prezumpciją, tapo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi. Tačiau vėliau, vienašališku atsakovo sprendimu transporto priemonė buvo perleista tretiesiems asmenims, o atsakovas teisminio nagrinėjimo metu neteikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių vertinti, kad jo mamos perduotos piniginės lėšos automobiliui įsigyti nebuvo dovana šeimai. Kitu atveju transporto priemonė, kuria naudojasi ieškovė, yra įgyta ir registruota trečiojo asmens vardu, dėl ko siekiant įrodyti tokio turto priklausymą šalims (bei atitinkamos kompensacijos reikalavimo pagrįstumą), atsakovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad šalys disponavo turto įgijimo vertės suma ir pačios faktiškai įgijo transporto priemonę. Tokių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo, o vien nesutikimas su jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimu savaime nepatvirtina teismo procesinio sprendimo neteisėtumo ar ydingumo.

69. Dėl kompensacijos už žemės sklypą ir jame esantį statinį atsakovui nepriteisimo apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi žemės sklypo įgijimo aplinkybės yra pakankamai aiškios, žemės sklypo pardavėja D. S. patvirtino, kad sandorį dėl žemės sklypo pardavimo sudarė būtent su J. B., kuri jai ir sumokėjo už parduodamą sklypą, o su atsakovu dėl to nebuvo bendravusi. Reikšminga ir tai, kad liudytojas Ž. D. bei D. S. taip pat pirmosios instancijos teismui buvo nurodę, jog žemės sklype statomas statinys, jame pagrinde dirba ieškovės brolis ir tėvas J. B., nes yra statybininkai. Be to, tretieji asmenys patvirtino, kad jie patys mokėjo notaro išlaidas, moka žemės mokestį už sklypą bei žemės sklypą pirko už šeimos lėšas, dėl kurių neturėjimo ginčas kilęs nebuvo. Taigi, papildomai dar atsižvelgiant į išsamiai ir nuosekliai pirmosios instancijos teismo aptartas visas atsakovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už žemės sklypą ir jame esantį statinį priteisimo yra pagrįstas.

70. Šiuo atveju pastebėtina tai, kad aplinkybė, jog atsakovas atliko vienokius ar kitokius darbus žemės sklype prie statomo statinio, savaime neleidžia konstatuoti, jog tiek žemės sklypas, tiek jame esantis statinys priklauso atsakovui ir ieškovei. Be to, atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino žinojęs, jog žemės sklypas yra registruotas ieškovės mamos vardu, taip pat, kad ieškovė jam siunčiamose žinutėse buvo nurodžiusi, kad nori kuo greičiau baigti sodo namelio statybas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad atsakovas su tokia susiklosčiusia situacija nesutiko ar siekė ją pakeisti, juo labiau kad dar nuo 2019 metų tarp šalių jau buvo kilusių klausimų dėl galimų skyrybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

71. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydamas, kad byloje esančios aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimų patikslinimu, atsižvelgiant į atsakovo nurodytus reikalavimus, susijusius su ieškovės pavarde, o taip pat ieškovės sutikimu su atsakovo atliktu turto vertinimu, o taip pat ieškovės nesutikimu bylą perduoti mediacijai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundžiamu sprendimu ieškovės tenkintų reikalavimų apimtis buvo mažesnė, nei ją nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

72. Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad byloje proceso šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai. Išties, nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė bylos pagrindą sudarančius dokumentus, tikslino savo reikalavimus, tačiau esminės ginčo aplinkybės byloje išliko santuokos nutraukimo pagrindo klausimas, išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo bei turto priskyrimo šalių bendrajai jungtinei nuosavybei ir kompensacijų priteisimo aspektas. Būtent dėl šių aplinkybių iš esmės buvo paduotas ir atsakovo apeliacinis skundas, kadangi didžioji dalis minėtų klausimų buvo išspręsta ieškovės naudai. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytą bendrą situacijos vertinimą, leidžia spręsti, kad atsakovo argumentai, susiję su po santuokos nutraukimo liekančia ieškovės pavarde bei reikalavimas dėl to nėra esminiai argumentai, lėmę byloje tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatymą, juo labiau kad ieškovė savo reikalavimą dėl po santuokos nutraukimo liekančios pavardės pateikė patikslintu ieškiniu.

73. Kartu visiškai sutiktina ir su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovo dėstomi argumentai dėl neva ieškovės nepagrįsto nenoro perduoti bylai mediacijai ir bylą išspręsti taikiai, taip pat negali būti pagrindas perskirstyti skundžiamu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas, kadangi iš byloje esančių duomenų, o taip pat paties atsakovo nurodomų aplinkybių galima pagrįstai spręsti, kad ieškovė buvo siūliusi atsakovui santuoką nutraukti bendru sutarimu, siuntė parengtus procesinius dokumentus, ką atsakovas teisme pripažino. Visa tai, priešingai nei nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai skirstė bylinėjimosi išlaidas ar netinkamai nustatė tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

74. Papildomai pastebėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė kreipėsi į teismą su 2022-10-25 ieškiniu, kurį 2023-01-20 patikslino tikslindama pirminio ieškinio reikalavimą dėl ikisantuokinės pavardės jai grąžinimo, dalinamą butą, įvertino pagal atsakovo byloje pateiktą 2022-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą. Galutinai ieškinio reikalavimus ieškovė suformulavo 2023-04-07 ieškiniu, kuriame patikslino reikalavimą dėl Atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas priešieškinį pareiškė tik 2023-03-13. Todėl, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, nėra pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, jog ieškovė faktiškai sutiko su jo reikalavimais. Kad nagrinėjamoje byloje nesusiklostė pagrindas pripažinti kuriai nors iš šalių faktiškai sutikus su priešingos šalies reikalavimu patvirtina ir tai, kad atsakovo teikiamo apeliacinio skundo apimtis yra susijusi tiek su santuokos nutraukimo pagrindu, tiek su išlaikymo dydžiu, tiek su kompensacijų priteisimu.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos, neviršija maksimalių nustatytų tokių išlaidų dydžio bei nėra neproporcingos, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas