Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-130-1073/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko, Sigitos Jokimaitės, Audronės Kartanienės, Gedimino Sagačio, Algirdo Taminsko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nukentėjusiajam S. M. ir jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,
civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovės S. P. kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio.
Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu L. P. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, jai šios bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį tęsti mokslą ar darbą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo priteista: nukentėjusiajam S. M. 633,72 Eur turtinei žalai atlyginti, 3445 Eur neturtinei žalai dėl jo sveikatos sutrikdymo atlyginti, 8350 Eur neturtinei žalai dėl dukters A. M. žūties atlyginti; nukentėjusiajai E. M. 2000 Eur neturtinei žalai dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginti, 12 000 Eur neturtinei žalai dėl sesers A. M. žūties atlyginti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pakeistas Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendis, nuteistosios L. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji savo noru atlygino I. S. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, L. P. už nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Taip pat iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam S. M. priteista turtinė žala sumažinta iki 32,24 Eur; nukentėjusiajai E. M. priteista neturtinė žala dėl jos sveikatos sutrikdymo sumažinta iki 1000 Eur ir nustatyta, kad iš viso E. M. iš civilinės atsakovės priteistinas neturtinės žalos dydis yra 14 000 Eur.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. P. nuteista už tai, kad 2019 m. liepos 26 d. apie 17.20 val. Molėtų r., Luokesos sen., Kanapelkos k., kelio Vilnius–Utena ir Molėtai–Pabradė sankryžoje, vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 157 punktus, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, sukdama į kairę, nepraleido lygiareikšmiu keliu atvažiuojančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. M., ir įvažiavusi į priešingą eismo juostą susidūrė su juo, dėl to automobilio „Opel Vectra“ keleivė A. M., gim. 2012 m., nuo patirtų kūno sužalojimų – odos nubrozdinimų kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės ausies kaušelio priekiniame paviršiuje, dešinio klubakaulio projekcijoje, juostos pavidalo odos nubrozdinimo krūtinės ląstoje ir pilve su aplinkine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kaklo II slankstelio lūžio su nugaros smegenų sužalojimu, šonkaulių lūžių krūtinės ląstos kairėje, dešinio raktikaulio lūžio, kraujo patekėjimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, skysto kraujo galvos smegenų skilveliuose – mirė, keleivė E. M., gim. 2009 m., dėl odos nubrozdinimų ir intraraumeninės kraujosruvos pilvo srityje patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, S. M. dėl žaizdos dešinio kelio priekiniame paviršiuje patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Toyota Prius“ keleivė D. L. dėl kairio raktikaulio lūžio ir krūtininio 12 slankstelio lūžio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios E. M. atstovo pagal įstatymą S. M., nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Evelinos Trukšinienės ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovės S. P. apeliacinius skundus, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pripažino L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino I. S. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), vadovaudamasis BK 641 straipsniu, L. P. už nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam S. M. priteistą turtinę žalą sumažino iki 32,24 Eur; nukentėjusiajai E. M. priteistą neturtinę žalą dėl jos sveikatos sutrikdymo sumažino iki 1000 Eur ir nustatė, kad iš viso E. M. iš civilinės atsakovės priteistinas neturtinės žalos dydis yra 14 000 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė S. P. prašo panaikinti skundžiamų nuosprendžių dalis dėl 3455 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo S. M. ir 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo E. M..
3.1. Dėl neturtinės žalos atlyginimo E. M. nurodo, kad civilinis ieškovas reikalavo 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dukteriai E. M. dėl sesers žūties ir 4000 Eur dėl pačiai E. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Draudikė teismui pateikė įrodymus, kad neturtinės žalos klausimas (tiek dėl sesers žūties, tiek dėl pačios E. M. sužalojimo) jau yra išspręstas susitarimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Civilinė atsakovė šią sutartį įvykdė laiku ir tinkamai, E. M. atstovė pagal įstatymą (motina A. G.) E. M. vardu patvirtino, kad daugiau jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų, kylančių dėl eismo įvykio, draudikei neturės.
3.2. Joks teisės aktas neįpareigoja dėl žalos atlyginimo susitarimą pasirašyti su abiem atstovais pagal įstatymą. Pagal įstatymą, tėvai veikia savo vaikų interesais, taip pat ir turtą tėvai privalo tvarkyti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakovei nekilo jokių įtarimų, kad pasirašydama susitarimą nukentėjusiosios motina galėtų veikti ne savo vaiko interesais. Pažymėtina ir tai, kad išmoka buvo išmokėta ne į motinos, o į E. M. sąskaitą, kurią uzufrukto teise valdo ir jos tėvas S. M..
3.3. Teismai netinkamai taikė CK 6.252 straipsnį ir neatsižvelgė į tai, kad klausimas dėl žalos atlyginimo jau yra išspręstas susitarimu, ir priteisė iš civilinės atsakovės papildomai 13 000 Eur. Susitarimu civilinė atsakovė įsipareigojo atlyginti ir atlygino E. M. 3000 Eur neturtinę žalą dėl jos patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir 13 000 Eur neturtinę žalą dėl sesers žūties. Teismas papildomai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisė 1000 Eur ir 12 000 Eur priteisė dėl sesers žūties. Teismas CK 6.252 straipsnio 1 dalimi vadovavosi nepagrįstai. Šios normos yra imperatyvios, draudžiančios susitarimus dėl civilinės atsakomybės ribojimo ar panaikinimo. Ši norma netaikoma taikos sutartims, kurios sudaromos, kai padaryta žalos. Daugiau pagrindų, galinčių lemti sprendimą viršyti tarp šalių sudarytoje sutartyje sulygtą žalos dydį, teismas nenurodė, taip pat, nesant CK 6.984 straipsnyje nustatytų pagrindų, ši nuosprendžio dalis turi būti naikinama.
3.4. Teismas, esant galiojančiai ir nenuginčytai sutarčiai dėl draudimo išmokų, apskritai neturėjo pagrindo vertinti sulygtų išmokų dydžio. Nebent dėl tam tikrų priežasčių sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tačiau toks prašymas nebuvo nei pateiktas civilinio ieškovo, nei spręstas teismo, todėl teismo sprendimo dalis dėl E. M. priteistinų sumų yra neteisėta ir nepagrįsta.
3.5. Teismas, nustatydamas žalą dėl E. M. nežymaus sužalojimo, vertino ir tai, kad ji matė savo sesers žūtį. Kasatorės vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos ir į jas turi būti atsižvelgiama vertinant neturtinę žalą dėl sesers mirties, bet ne dėl pačios E. M. nežymaus sužalojimo.
3.6. Dėl sesers žūties civilinė atsakovė atlygino 13 000 Eur neturtinę žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismo buvo priteista dar 12 000 Eur. Civilinės atsakovės vertinimu, ši žala taip pat buvo priteista nepagrįstai. Be pirmiau minėtų pagrindų, toks žalos dydis taip pat nukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos.
3.7. Dėl neturtinės žalos atlyginimo S. M. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatskyrė S. M. sužalojimo ir jo tinkamai neįvertino. Teismas įvertino tai, kad įvykis lėmė jo dukters žūtį, tačiau tai turėjo būti įvertinta priteisiant neturtinę žalą S. M. dėl jo dukters žūties. Pažymėtina, kad pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą nukentėjusiajam konstatuota tik paviršinė kelio žaizda. Jokie kelio sąnario ar menisko plyšimai, kaip buvo bandoma teigti bylos nagrinėjimo metu, nėra priskirti prie šio eismo įvykio padarinių.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalis, kuria iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ S. M. priteista 3445 Eur neturtinei žalai dėl jo sveikatos sutrikdymo atlyginti, pakeisti, o Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ S. M. priteista 3445 Eur neturtinei žalai dėl jo sveikatos sutrikdymo atlyginti, panaikinti. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalis pakeisti: nustatyti, kad iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai E. M. priteista neturtinei žalai dėl jos sveikatos sutrikdymo 1000 Eur ir iš viso E. M. iš civilinės atsakovės priteistos neturtinės žalos dydis yra 13 000 Eur. Prokuroras atsiliepime nurodo:
4.1. Dėl skundo argumentų dėl 3455 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam S. M. panaikinimo teigia, kad ši kasacinio skundo dalis turėtų būti tenkinama. Sutiktina su kasatorės skundo argumentais dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškai išmokėta 555 Eur suma dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo visiškai atitinka patirtą neturtinę žalą ir nėra pagrindo ją didinti. Eismo įvykio metu abu nukentėjusieji patyrė vienodą (sunkumo prasme) sveikatos sutrikdymą, tačiau pačių sužalojimų skaičius ir dydis yra skirtingi. Įvertinus nukentėjusiųjų skirtingą amžių (suaugęs asmuo ir mažametis vaikas), jų galimybę kęsti skausmą, dėl skausmo patiriamus nepatogumus, taip pat ir tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ laikė, jog E. M. padarytas sunkesnio laipsnio sveikatos sutrikdymas, ir atitinkamai išmokėjo didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, darytina išvada, jog S. M. dėl nedidelės kelio žaizdos (15 mm ilgio) Utenos apylinkės teismo priteista 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinkanti S. M. patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
4.2. Dėl skundo argumentų dėl 13 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai E. M. panaikinimo teigia, kad, įvertinus apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio E. M. nustatymo, matyti, jog teismas atsižvelgė į žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl darytina išvada, kad teismai tinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius žalos atlyginimą.
5. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis S. M. ir jo atstovas advokatas A. Vaičiūnas prašo atmesti civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovės S. P. kasacinį skundą. Atsiliepime nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas nurodo:
5.1. Civilinį ieškinį E. M. naudai ir interesais pareiškė ne jos motina A. G., apskritai nesanti šio teisminio proceso dalyve, o jos tėvas S. M., kuris jokių susitarimų su kasatore dėl E. M. atlygintinos turtinės ar neturtinės žalos nesudarė ir į bylą neteikė. Kasatorei buvo žinoma, kas atstovauja E. M. dėl jai eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, dėl to faktas, kad kasatorė susitarimą dėl žalos E. M. atlyginimo sudarė jai šiame procese atstovaujančiam tėvui S. M. už akių ir jam apie tai nieko nežinant, parodo nesąžiningus kasatorės ketinimus, kuriems bylą nagrinėję teismai teisėtai ir pagrįstai neleido būti realizuotiems. Iš tokių kasatorės ketinimų ir veiksmų negalėjo kilti teisėtos teisinės pasekmės, nes vienas iš pagrindinių teisės teorijoje ir teismų jurisprudencijoje pripažįstamų principų yra tas, kad iš neteisės teisė apskritai neatsiranda (lot. ex iniuria non oritur ius). Faktas, kad nagrinėjamu atveju susitarimas dėl žalos vaikui atlyginimo buvo sudarytas šį klausimą byloje iškėlusiam vaiko tėvui už akių, parodo, kad kasatorė nevykdė pareigos įsitikinti, jog nukentėjusiosios tėvas veikia jos interesais, ir tai darė sąmoningai, t. y. siekdama nesąžiningai sutaupyti nepilnamečio vaiko patirtos žalos sąskaita.
5.2. Kasatorės sumokėtos 16 000 Eur sumos panaudojimo ne vaiko poreikiams tenkinti faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, vertinant šioje byloje surinktus faktinius duomenis, ir ši žemesnės instancijos teismų byloje nustatyta faktinė aplinkybė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 353 straipsnio 1 dalies prasme apskritai negali būti ginčijama teisės aiškinimo ir taikymo aspektu bylas peržiūrinčiame kasacinės instancijos teisme. Kasatorė iš esmės kelia neturtinės žalos dydžio ir jo nustatymo klausimus, nors neturtinės žalos dydžio nustatymas iš esmės yra laikomas fakto, o ne teisės klausimu, o fakto klausimų kasacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nesprendžia.
5.3. CK 6.252 straipsnio 1–2 dalių normose nenurodyta, kad aptariamas draudimas galioja tik iš anksto šalių šiais klausimais sudaromiems susitarimams, tokio šių normų aiškinimo nepatvirtina ir teismų praktika, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentu, kad CK 6.252 straipsnio 1–2 dalių normos netaikomos tais atvejais, kai susitarimai sudaromi jau po žalos padarymo.
5.4. Teisingumas turi būti vykdomas ne formaliai, o realiai, t. y. kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, dėl to šią bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo besąlygiškai vadovautis kasatorės sudarytu 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir kad teismas, priimdamas sprendimą konkrečioje byloje, visuomet turi vadovautis ne tik įstatymais ar kitais teisės aktais, bet ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teisės aktų hierarchijoje esančiais aukščiau teisės normų.
5.5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas kaip vieną iš daugelio aplinkybių nurodė mažamečio vaiko patirtus išgyvenimus dėl sveikatos sužalojimo, padaryto jo tėčiui, su kuriuo vaiką sieja itin glaudus fizinis, psichologinis, emocinis ir materialinis ryšys, dėl to aptariamos aplinkybės įvertinimas neturtinės žalos nustatymo kontekste laikytinas logišku ir pagrįstu. Kasatorės argumentas, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, nepaneigia asmens teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą už išgyvenimus, patirtus dėl nusikaltimo, lėmusio artimojo mirtį ir (ar) sveikatos sutrikdymą. Teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai kitose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nebūna visiškai analogiškos. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad net ir labai panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose negalima besąlygiškai remtis anksčiau teismų priteistais žalos dydžiais, kadangi jie kinta atsižvelgiant į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius.
5.6. Šiuo atveju nukentėjusioji neteko vienintelės savo sesers, su kuria kartu gyveno po tėvų skyrybų, taip pat neteko su ja sietų planų, itin artimų ryšių, todėl 25 000 Eur neturtinės žalos suma, kurią kasatorė dar prašo sumažinti ir iš kurios 13 000 Eur vaiko motinos jau yra panaudota ne nukentėjusiojo vaiko poreikiams tenkinti, ir taip laikytina nekompensuojančia nukentėjusiosios patirtų ir iki šiol jaučiamų dvasinių išgyvenimų.
5.7. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentų dalimi dėl nukentėjusiajai E. M. priteistų neturtinės žalos sumų, taip pat konstatuotina, kad teismai, darydami išvadas dėl šios bylos dalies, nepažeidė teisės normų, taip pat nenukrypo nuo kasacinio ar kitų teismų formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, dėl to neegzistuoja pagrindas nei keisti, nei naikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl šios bylos dalies. Nagrinėjamu atveju abu teismai išsamiai pagrindė būtinybę S. M. papildomai priteisti 3445 Eur neturtinės žalos už jo sveikatos sutrikdymą (ir ne tik fizinį, kaip teigia kasatorė). Kasatorė nekelia klausimo, kad teismai dėl šios dalies būtų rėmęsi netinkamais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatore, kad teismams nebuvo pagrindo S. M. priteisti daugiau neturtinės žalos, nei ją apskaičiavo pati kasatorė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Civilinės atsakovės kasacinis skundas atmestinas.
7. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. priteistina po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl atitinkamai dukters (sesers) žūties ir po 4000 Eur jų pačių patirtai neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad S. M. dėl dukters žūties civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 16 650 Eur neturtinės žalos, o dėl jo paties sveikatos sutrikdymo – 555 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 165). E. M. civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2019 m. lapkričio 19 d. su nukentėjusiosios motina A. G. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo išmokėjo 13 000 Eur neturtinės žalos dėl sesers žūties ir 3000 Eur neturtinės žalos dėl pačios E. M. sveikatos sutrikdymo (2 t., b. l. 144, 168–169). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ S. M. priteisė likusią sumą – 8350 Eur neturtinės žalos dėl dukters žūties ir 3445 Eur neturtinės žalos dėl jo paties sveikatos sutrikdymo. Atitinkamai E. M. priteista 12 000 Eur neturtinės žalos dėl sesers žūties ir 1000 Eur neturtinės žalos dėl jos pačios sveikatos sutrikdymo.
8. Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą iš esmės teikia dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalies, kuria buvo spręsti klausimai dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo. Susipažinusi su kasaciniu skundu, teismų sprendimais ir bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant kasaciniame skunde suformuluotus klausimus būtina pasisakyti:
8.1. dėl skolininko atsakomybę ribojančių ar ją pašalinančių susitarimų sudarymo, CK 6.252 straipsnio, įtvirtinančio draudimą apriboti civilinę atsakomybę už neturtinę žalą, aiškinimo ir taikymo bei išankstinių susitarimų atskyrimo nuo sutarčių dėl jau kilusios atsakomybės ribojimo;
8.2. dėl tėvų teisių ir pareigų tvarkant nepilnamečių vaikų turtą.
Dėl civilinę atsakomybę pašalinančių ar ją ribojančių susitarimų sampratos, CK 6.252 straipsnio, įtvirtinančio draudimą apriboti civilinę atsakomybę už neturtinę žalą, aiškinimo ir taikymo bei išankstinių susitarimų atribojimo nuo sutarčių dėl atleidimo nuo prievolės
9. Byloje keliamas klausimas dėl AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. (E. M. motinos) 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo, pagal kurį E. M. buvo išmokėta 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl sesers A. M. žūties ir 3000 Eur neturtinei žalai dėl jos pačios sveikatos sutrikdymo atlyginti, kvalifikavimo.
10. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).
11. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių (kurie yra piniginė žalos išraiška, CK 6.249 straipsnio 1 dalis) atlyginimo principas, kuris reiškia, jog, pažeidus įstatymų saugomą asmens teisę arba teisėtą interesą, šiam asmeniui padaryta žala turi būti atlyginama visiškai. Šis principas nėra absoliutus, todėl įstatyme gali būti nustatyti pagrindai, o šalys gali sudaryti susitarimą, ribojantį ar pašalinantį atsakomybę (į sutartį įtraukti šalies atsakomybę ribojančias ar ją pašalinančias nuostatas).
12. Nagrinėjamoje byloje, minėta, pareikšti reikalavimai susiję su neturtinės žalos, padarytos dėl gyvybės atėmimo ir sveikatos sužalojimo, atlyginimu. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, įtvirtinta CK 6.284 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio asmens vaikas, gimęs po jo mirties.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose nustatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį fizinio asmens mirties atveju turi jo artimieji, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2013, 3K-3-209-1075/2020).
14. Atitinkamai CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys: šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Žalos atlyginimą fizinio asmens, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.285 straipsnis.
15. Aptartos teisės normos įtvirtina specialius civilinės deliktinės atsakomybės atvejus, kai civilinė atsakomybė kyla atėmus gyvybę ar pažeidus asmens sveikatą. Tokiais atvejais, minėta, teisę į žalos atlyginimą įgyja pats nukentėjusysis, o gyvybės atėmimo atveju – kiti subjektai: įstatyme tiesiogiai nurodyti kiti asmenys bei asmenys, kurie įstatyme nėra tiesiogiai nurodyti, bet teisę į žalos atlyginimą įgyja dėl savo artimo ryšio su mirusiuoju.
16. Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jei žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl žalos dydžio teisiškai reikšmingi CK įtvirtinti žalos dydžio nustatymo kriterijai (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.250 straipsnis ir kt.).
17. Remiantis specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPDĮ), atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje atsakingo draudiko (civilinės atsakovės) pareiga mokėti draudimo išmoką teisę į ją įgijusiems nukentėjusiesiems kilo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir TPVCAPDĮ pagrindu. Teisės aktai nenustato draudimo po to, kai žalos padaryta, atsakingam draudikui sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo su kiekvienu teisę į išmoką turinčiu asmeniu (kreditoriumi). Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, jei neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei.
19. Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. G. (jos dukters vardu) ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytą žalos atlyginimo sutartį, nepagrįstai rėmėsi CK 6.252 straipsnio 1 dalimi, nes ši norma netaikoma sutartims, kurios sudaromos po žalos padarymo. Minėti argumentai vertintini kaip pagrįsti.
20. Pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Taigi, CK 6.252 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas tam tikrais atvejais šalims iš anksto susitarti dėl atsakomybės ribojimo ar jos pašalinimo. Remiantis šiuo straipsniu, galima išskirti tokius atsakomybę ribojančių susitarimų negaliojimo pagrindus – susijusius su skolininko kalte, susijusius su objektu, kuriam padaryta žala, ir žalos rūšimi.
21. Draudimas sudaryti atsakomybę ribojančius susitarimus, kuriais siekiama pašalinti ar apriboti atsakomybę už žalą asmeniui (už sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą) ar neturtinę žalą, grindžiamas išskirtine prigimtinių teisių apsauga bei siekiu apsaugoti neturtinius asmens interesus, kuriuos pažeidus grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį iš esmės galima tik sumokėjus atitinkamą piniginę kompensaciją. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad CK 6.252 straipsnis yra taikomas būtent išankstiniams, o ne vėlesniems, sudarytiems po įvykio ir žinant padarytos žalos pobūdį, susitarimams dėl atsakomybės. Atitinkamai, kai sudaroma žalos (nuostolių) atlyginimo sutartis, kuri nelaikytina išankstiniu susitarimu apriboti ar panaikinti atsakovo atsakomybę, CK 6.252 straipsnis netaikomas.
22. Tokios CK 6.252 straipsnio aiškinimo praktikos laikomasi ir teisės doktrinoje. Civilinio kodekso komentare, aiškinant CK 6.252 straipsnį, nurodoma, kad kai žala jau padaryta, gali būti sudaromos taikos sutartys, kurioms minimas straipsnis netaikytinas (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 348). Kartu doktrinoje išsakoma nuomonė, kad, siekiant suteikti minimai normai daugiau aiškumo, CK 6.252 straipsnio 1 dalis turėtų būti pakeista, konkrečiai nurodant, kad ši norma taikytina išankstiniams susitarimams dėl atsakomybės (CK 6.252 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip: išankstinis, t. y. iki žalos padarymo sudarytas, šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Plačiau žr. Lazauskaitė, R. Nuo šalių valios priklausantys sutartinės atsakomybės ribojimai: daktaro disertacija. Vilnius, 2011, p. 22).
23. Remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp A. G. (jos dukters vardu) ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. lapkričio 19 d. sudaryta žalos atlyginimo sutartis turi būti kvalifikuojama ne kaip išankstinis susitarimas dėl atsakomybės pašalinimo ar ribojimo, bet kaip taikos sutartis (CK 6.983 straipsnis).
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kaip nepagrįsti atmestini nukentėjusiųjų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad nukentėjusiosios motinos ir civilinės atsakovės sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo prieštarauja imperatyviai CK 6.252 straipsnio normai ir dėl to yra niekinis. Kaip minėta, CK 6.252 straipsnyje yra įtvirtintas išankstinių susitarimų dėl žalos atlyginimo apribojimų draudimas, o nagrinėjamu atveju susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo retrospektyvus, t. y. sudarytas jau po įvykio, todėl CK 6.252 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra taikomos.
25. Tačiau, civiliniam ieškovui keliant klausimą dėl A. G. (jos dukters vardu) ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos žalos atlyginimo sutarties teisėtumo, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesniųjų instancijų teismai turėjo ją vertinti, be kita ko, remdamiesi bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
Dėl sutarties dėl žalos atlyginimo, draudikės sudarytos su E. M. motina A. G., galiojimo
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, ir iš anksto preziumuodamas, A. G. kaltę dėl kito nusikaltimo padarymo, kad „ieškovo S. M. atstovas advokatas A. Vaičiūnas prašė iš civilinio atsakovo priteisti 16 000 Eur, kurie buvo išmokėti E. M., tačiau šiuos pinigus iššvaistė jos motina A. G., bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (tomas II, b. l. 196–198). Advokatas nurodė, jog civilinis atsakovas negalėjo pervesti šių pinigų į nukentėjusiosios E. M. sąskaitą, kuria naudojosi jos motina, nes uzufrukto tvarka šiuos pinigus turėjo tvarkyti S. M.. Teismas nesutiko su ieškovo atstovo prašymu, jog civilinis atsakovas papildomai turi sumokėti 16 000 Eur E. M., nurodė, kad pinigai buvo pervesti į E. M. sąskaitą pagal motinos ir civilinio atsakovo 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą. Teismas sprendė, kad A. G. neapribota motinos valdžia, tik 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu S. M. (tomas I, b. l. 176–177) ir jam pavesta uzufrukto tvarka tvarkyti jos išlaikymo lėšas, todėl tėvas turėjo būti apdairus ir pats domėtis dukros turtu. Susipažinus su E. M. sąskaitos išklotine (tomas II, b. l. 196–198), teismas priėjo prie išvados, kad A. G. neteisėtai, priešingai vaiko interesams, disponavo dukros pinigais ir juos panaudojo savo reikmėms.“
27. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl tokio pobūdžio susitarimo atitikties CK nuostatoms ir jo galiojimo, o tai buvo būtina padaryti tinkamam sprendimui priimti. Kaip antai apeliacinės instancijos teismas lakoniškai nurodė, kad „teisėjų kolegija nevertina ir išsamiau nepasisako dėl nukentėjusiojo S. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo galiojimu, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas“.
28. Tačiau, kaip minėta, teisingam sprendimui dėl šioje byloje susiklosčiusios situacijos priimti visų pirma būtina išspręsti žalos atlyginimo sutarties galiojimo klausimą. Sutartis dėl žalos atlyginimo, kaip ir bet kuris kitas sudarytas sandoris, gali būti pripažinta niekine arba nuginčijama bet kuriuo iš CK 1.80–1.93 straipsniuose išvardytų sandorių negaliojimo teisinių pagrindų, įvertinus konkretų negaliojimo pagrindą patvirtinančias aplinkybes. Sprendžiant sutarties dėl žalos atlyginimo atitikties imperatyvioms įstatymo normoms ir atitinkamai šios sutarties galiojimo klausimą, svarbu įvertinti, ar motina turėjo teisę ją sudaryti.
29. Užtikrindamas vaiko turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). CK 3.161 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Nepilnamečio teisė turėti atskirą turtą nuo tėvų – viena pagrindinių vaiko teisių, o turto atskyrimas yra absoliutaus pobūdžio ir nepriklauso nuo nepilnamečio turto rūšies ar jo įgijimo būdo. Jo taikymas lemia tam tikras pareigas tiek tėvams (pavyzdžiui, tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesams), tiek ir tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nenukreipti išieškojimo į nepilnamečių vaikų turtą pagal tėvų kreditorių reikalavimus).
30. Įstatymų leidėjo nustatyta priemonė, leidžianti tėvams tvarkyti vaikui priklausantį turtą, kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimą, yra uzufrukto teisė. Kai turto turintis vaikas gyvena su savo tėvais (tėvu ar motina), tėvų ir vaikų turtiniai santykiai reglamentuojami CK trečiosios knygos IV dalies XII skyriaus I skirsnyje (CK 3.185–3.191 straipsniai). CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tai, be kita ko, reiškia, kad visi tėvų sprendimai dėl vaikų turto valdymo ir tvarkymo turi atitikti geriausius vaikų interesus (CK 3.186 straipsnio 1 dalis), pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai gali naudoti vaikų reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus (CK 3.186 straipsnio 2 dalis), tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės atlikti veiksmų, nurodytų CK 3.188 straipsnio 1 dalyje, ir kt.
31. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko turto tvarkymo uzufrukto teise tvarka, atsižvelgiant į šios normos tikslus, yra imperatyvi. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyvios normos turi būti aiškiai apibrėžtos ir iš jų turinio turi būti suprantama, jog teisinių santykių dalyviams neleidžiama pakeisti tokių teisės normų galiojimo ir taikymo susitarimais ar kitais būdais. Įstatymo norma laikytina imperatyvia, kai joje nepalikta galimybės sutarties šalims susitarti kitaip. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad jos pažeidimo padarinys – sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvi teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl sprendžiant, ar norma imperatyvi, turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia, įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir kt. (žr., pvz., kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, motinos teisės A. G. nebuvo ir nėra apribotos. Tačiau galimybė sudaryti finansinius susitarimus vaiko vardu yra priklausoma nuo to, su kuriuo iš išsiskyrusių tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta). Kaip minėta, 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria civilinėje byloje Nr. e2-30622-1050/2019 rašytinio proceso tvarka patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu S. M. (1 t., b. l. 176–177). Ši nutartis per įstatymo nustatytą 7 dienų apskundimo terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (nutarties kopija dalyvaujantiems byloje asmenims įteikta 2019 m. spalio 22 d.) nebuvo apskųsta ir 2019 m. spalio 31 d. įsiteisėjo (LR Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). Taigi, draudimo bendrovei (civilinei atsakovei) sudarant sutartį su nukentėjusiosios motina, nukentėjusiosios gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su jos tėvu. Tai reiškia, kad A. G. neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti vaiko turto (turtinių teisių), taigi, ir vaiko vardu pasirašyti 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, sutartis dėl žalos atlyginimo prieštarauja CK 3.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviam teisiniam reguliavimui.
33. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai taip pat nevertino, ar civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, sudarydama sutartį dėl žalos atlyginimo, veikė remdamasi CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, t. y. ar prieš sudarydama minėtą sutartį įsitikino, kad ji sudaroma su vienu iš tėvų, kuris turi teisę vaikui priklausantį turtą tvarkyti uzufrukto teise.
34. Pažymėtina, kad civilinei atsakovei taikytinas maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartas, kuris užtikrinamas, pavyzdžiui, įdiegiant vidinę sistemą, kuria vadovaujantis nepilnamečio vaiko tėvas ar motina, veikiantis vaiko patirtos žalos sureguliavimo procese ir sudarantis panašaus pobūdžio sutartis, pateiktų atitinkamas deklaracijas, patvirtinančias, kad turi vaiko atstovavimo teisę turtinių santykių srityje, tai patvirtinančius dokumentus (pvz., teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir (ar) kito iš tėvų patvirtinimą, jog minėtos sutarties sudarymui neprieštarauja. Byloje nėra duomenų, koks standartas šiuo klausimu buvo taikomas draudimo bendrovėje sudarant žalos atlyginimo susitarimą. Nors, kaip kasaciniame skunde nurodo civilinė atsakovė, teisės aktai neįtvirtina pareigos sutartį dėl žalos atlyginimo pasirašyti su abiem nepilnamečio atstovais pagal įstatymą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikydamasis tinkamą vaiko turto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų draudikas turi imtis visų pagrįstų ir proporcingų priemonių tam, kad užtikrintų šio turto tvarkymo teisėtumą.
Dėl bylos baigties
35. Sutartis dėl žalos atlyginimo pripažintina niekine ir negaliojančia, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys).
36. Pripažinus sutartį dėl žalos atlyginimo negaliojančia, aktualus tampa neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai E. M. nustatymo klausimas. Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ kasaciniu skundu ginčija priteistos neturtinės žalos dydį, nurodydama, kad nukentėjusiajai E. M. teismų nustatyta 25 000 Eur neturtinės žalos suma dėl sesers žūties ir 4000 Eur neturtinės žalos suma dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo viršija teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos ribas. Šiuos kasacinio skundo argumentus išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
37. Teismų praktika dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos priteisimo yra gausi tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose. Dėl to, konkrečioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina vadovautis ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>).
38. Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2009">3K-3-119/2009</a>). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-611/2020 38 punktas).
39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-788/2016">2K-313-788/2016</a>).
40. Kasacinio teismo praktikoje neturtinei žalai, kurią motina patyrė dėl netikėtos ir tragiškos neseniai pilnametystės sulaukusio vienintelio sūnaus mirties, įvykusios dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, atlyginti priteista 100 000 Lt (28 962 Eur) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2009">3K-3-119/2009</a>). Atitinkamai kitoje byloje kasacinis teismas žuvusiojo seseriai pripažino teisę į neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgdamas į tai, kad ji ir jos brolis buvo labai artimi, visą laiką palaikė artimus šeiminius santykius, po brolio netekties ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir kančias. Neturtinė žala, kurią patyrė nukentėjusioji, teismo įvertinta 10 000 Eur suma, įvertinus paties žuvusiojo didelį neatsargumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3-788/2019">2K-3-788/2019</a>).
41. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir stresą dėl sesers žūties. Nukentėjusiosios E. M. ir jos sesers A. M. tarpusavio santykiai buvo labai artimi, intensyvūs, pasižymėjo stipriu emociniu prieraišumu, kadangi didelę dalį laiko jos leisdavo kartu, buvo geriausios draugės. Nukentėjusioji patyrė stiprų sukrėtimą netekusi šio ryšio, iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą, tuštumą, neviltį, o šie išgyvenimai neigiamai veikia tiek psichinę, tiek fizinę jos sveikatą. Neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad atkurti prarastus artimus santykius yra nebeįmanoma. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios E. M. jauną amžių, pagrįstai manytina, kad jai priteistina didesnė neturtinės žalos suma nei suaugusių brolių (seserų) netekties atveju, kadangi akivaizdu, jog mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos, pagrįstai vadovavosi CK 6.250 straipsnyje suformuluotais kriterijais, tinkamai įvertino nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
42. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2010">3K-3-167/2010</a>, 3K-3-402-421/2016 (25 punktas)).
43. Vertinant kasacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiesiems už jų sveikatos sutrikdymą priteistas neturtinės žalos dydis (po 4000 Eur) viršija teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos ribas, taip pat atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju eismo įvykio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista ir 2250 Lt (651,6 Eur), ir 6000 Lt (1737,72 Eur), ir 8000 Lt (2316,96 Eur), ir 10 000 Lt (2896,2 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.). Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes už nežymų sveikatos sutrikdymą priteista 4000 Eur suma iš esmės nėra neadekvati esamai situacijai.
44. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nors netinkamai aiškino CK 6.252 straipsnio nuostatas, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajai E. M. papildomai priteistina 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sesers žūties ir 1000 Eur dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors dalį E. M. patirtos neturtinės žalos (16 000 Eur) civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo negaliojančiu pripažinto susitarimo su nukentėjusiosios motina pagrindu, civilinė ieškovė kasacinio skundo dėl teismų priteistos žalos dydžio nepateikė. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
45. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis S. M. ir jo atstovas advokatas A. Vaičiūnas prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms atlyginti. Nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą S. M. pateikta 1089 Eur sąskaita.
46. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikomos ir kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-128-489/2021 ir kt.).
47. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje kasacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-428-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-428-788/2016">2K-428-788/2016</a>, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).??????
48. Šioje byloje kasatorės, civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ kasacinis skundas yra atmetamas, todėl nukentėjusysis, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, remiantis pirmiau nurodytu reglamentavimu, turi teisę į advokato išlaidų atlyginimą. Tačiau CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nukentėjusiojo S. M. atstovas advokatas A. Vaičiūnas kasacinės instancijos teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų apmokėjęs šią sąskaitą. Remiantis šiais duomenimis, prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmetamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovės S. P. kasacinį skundą atmesti.
Atmesti nukentėjusiojo S. M. ir jo atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Driukas
Sigita Jokimaitė
Audronė Kartanienė
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
