Baudžiamoji byla Nr. 2K-193-489/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.1;
1.15.3.2; 2.1.15.3.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo B. M. (B. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimu atmestas civilinio ieškovo B. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civiliniams atsakovams V. M. ir UAB „V“, kurio dydžio klausimas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinio ieškovo B. M. ir jo atstovės advokatės Aušros Saulėnienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria B. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, ir priimtas naujas sprendimas – civilinio ieškovo B. M. naudai iš civilinės atsakovės UAB „V“ priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nukentėjusiojo B. M. kasacinis skundas patenkintas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinio ieškovo B. M. ir jo advokatės Aušros Saulėnienės apeliacinis skundas bei B. M. apeliacinis skundas tenkinti iš dalies. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas. Iš V. M. priteista ieškovo B. M. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos. B. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „V“ atmesta. Iš B. M. atsakovės UAB „V“ naudai priteista 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kita UAB „V“ prašymo dalis dėl proceso išlaidų priteisimo atmesta. V. M. prašymas dėl 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir V. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio prašymas priteisti 300 Eur išlaidų, susijusių su procesu apeliacinės instancijos teisme, atmesti. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. V. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 12 d. apie 16.12 val. Vilniaus m., Žaliųjų Ežerų g., vairuodamas automobilį „VW Caddy“ (valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 145 ir 199 punktų reikalavimus, Žaliųjų Ežerų ir Balsių g. sankryžoje pradėjo sukti į kairę, nedavęs kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam ir pradėjusiam jį lenkti B. M. vairuojamam automobiliui „Volvo 760“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to įvyko šių automobilių susidūrimas, jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta B. M. vairuojamo automobilio keleivės G. M. sveikata. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu taip pat pripažinta B. M. teisė į jo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
1.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi nukentėjusiosios G. M. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmestas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi nukentėjusiojo B. M. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmestas.
1.3. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 padarė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio 3 dalį (neužtikrinta galimybė pasinaudoti pagalba įgyvendinant savo teisinį veiksnumą) ir 13 straipsnio 1 dalį (neužtikrinta galimybė veiksmingai dalyvauti visuose teisiniuose procesiniuose santykiuose).
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi nukentėjusiojo B. M. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimo atmestas. Rašte dėl bylos grąžinimo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui buvo atkreiptas teismo dėmesys į tai, kad, nepaisant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintos nukentėjusiojo B. M. teisės į civilinio ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, šis klausimas nebuvo išspręstas. Taigi teismas neįvykdė savo pareigos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles.
1.5. Išnagrinėjus pareikšto civilinio ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimu B. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civiliniams atsakovams V. M. ir UAB „V“, atmestas.
1.6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinio ieškovo B. M. pareikšto patikslinto civilinio ieškinio dydžio klausimą apeliacine tvarka, 2019 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria B. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, ir priėmė naują sprendimą – B. M. naudai iš civilinės atsakovės UAB „V“ priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
1.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nukentėjusiojo B. M. kasacinis skundas patenkintas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
1.8. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinio ieškovo B. M. ir jo advokatės Aušros Saulėnienės apeliacinis skundas bei B. M. apeliacinis skundas tenkinti iš dalies. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas. Iš V. M. priteista ieškovo B. M. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos. B. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „V“ atmesta. Iš B. M. atsakovės UAB „V“ naudai priteista 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kita UAB „V“ prašymo dalis dėl proceso išlaidų priteisimo atmesta. V. M. prašymas dėl 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir V. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio prašymas priteisti 300 Eur išlaidų, susijusių su procesu apeliacinės instancijos teisme, atmesti. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo B. M. ir jo gynėjos A. Saulėnienės apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: priteisė iš V. M. ieškovo B. M. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą nepagrįstai atmetė, nes neabejotina, kad pats eismo įvykis bei jo pasekmės ir iš esmės dėl kilusio eismo įvykio besitęsiantis procesas, B. M. privalant būti aktyvia proceso šalimi ir rinkti duomenis, patvirtinančius jo patirtą žalą, ieškovui sukėlė nemalonius išgyvenimus, vidinį skausmą, stresinę būseną, dėl to B. M. patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad didelę dalį kilusių išgyvenimų B. M. sieja su G. M. ligomis ir mirtimi, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusiomis su 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykiu, kad ieškovas aktyviai dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją ir civilinę bylas, reiškė prašymus, teikė įrodymus, bei tai, kad procesas civilinio proceso tvarka dėl ieškinio toliau buvo tęsiamas praėjus beveik dešimčiai metų po to, kai teismas pripažino B. M. teisę į pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad B. M. apylinkės teismui 2006 m. birželio 2 d. teiktame pirminiame civiliniame ieškinyje aplinkybės, kad jis ar jo sutuoktinė patyrė kokią nors neturtinę žalą, nenurodė, be to, eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta ne pačiam ieškovui, o jo sutuoktinei.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu civilinis ieškovas B. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 404,46 Eur valstybės naudai. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisingas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai), kadangi teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį, veiksmus atliko formaliai ir neatskleisdamas ginčo esmės, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtus duomenis, nepagrįstai sumenkino dalies įrodymų įrodomąją reikšmę, atsietai vertino atskirus bylos įrodymus, nevertindamas jų visumos, nesivadovavo dalimi įrodymų, neįvertino svarbių bylai aplinkybių, formavo išvadas neatsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, tai lėmė neteisingai priimtą sprendimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2021 m. sausio 26 d. sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, vadovavosi 2007 m. gruodžio 6 d. ekspertizės akto išvada, jog G. M. vėliau nustatyta diagnozė nėra susijusi priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirta galvos trauma, nors daugiau jokių sveikatos prastėjimą lemiančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o esami įrodymai patvirtino aplinkybes, kad iki eismo įvykio G. M. buvo sveika ir darbinga. Teismas nesurinko papildomų įrodymų ir nepagrįstai netenkino jo (ieškovo) ir jo atstovo advokato A. Doroševo prašymų surinkti tokius įrodymus (buvo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą apklausti gydytojus, kurie gydė G. M. stacionare ir ambulatoriškai nustatė jai diagnozę bei neįgalumą; išreikalauti pirminius po eismo įvykio nukentėjusiosios apžiūros dokumentus iš Vilniaus universitetinės ligoninės Greitosios pagalbos skyriaus – kompiuterinę tomogramą ir gydytojo radiologo išvadas). Ekspertizę atlikę ekspertai šių duomenų nematė, nors ir prašė teismo juos išreikalauti (2 t., b. 1. 92, 94). Šie duomenys svarbūs, kadangi juose užfiksuota pirminė sužalojimų bei pasekmių po eismo įvykio padėtis ir jie padėtų patvirtinti ar paneigti nustatytos diagnozės – Commotio cerebri (smegenų sukrėtimas), distorsio ligg. nuchae (sprando raiščių patempimas) – tinkamumą ir gydytojo klaidos nebuvimą, vertinant sužalojimo pasekmes. Visos ekspertizės akte minimos diagnozės labai skiriasi, tačiau ūmi G. M. ligos pradžia ir dinamika (per vieną mėnesį) bei ligos ryšys su galvos trauma yra priežastys atmesti frontotemporalinės skilties degeneracijos diagnozę. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl nukentėjusiojo ieškovo argumentų, vertinant atliktą byloje ekspertizę kaip neteisėtą įrodymą, dėl padarytų procesinių pažeidimų ir nepagrįstai atmetė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
3.3. Ekspertams nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai ekspertizei tinkamai atlikti
3.4. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (2002 m. spalio 29 d. įstatymo redakcija) 25 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas. Byloje nėra duomenų, kad specialistai L. Pačkauskas ir A. Rožukas, kurie dalyvavo teismo ekspertizėje, buvo paskirti teisėjo ir teismui prisiekė kaip ekspertai. Tuo atveju, kai ekspertizę pavedama atlikti asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, teismas turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 210 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (Teismų praktika Nr. 27). Buvo pažeistos BPK 210 straipsnio l ir 3 punktų procesinės nuostatos ir taip suvaržytos nukentėjusiojo teisės, nustatytos BPK 28 straipsnio 2 dalyje, o ekspertizė vertintina kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir yra pagrindas skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę.
3.5. Nagrinėjant bylą nebuvo išspręstas ieškovo 2008 m. vasario 19 d. prašymas dėl ekspertizės, kaip atliktos pažeidžiant įstatymo nuostatas, tinkamumo, neišspręsti ir ieškovo 2018 m. gruodžio 4 d. (6 t., b. 1. 61–62) ir 2020 m. spalio 25 d. (8 t., b. 1. 6) pareiškimai. Ekspertizė atlikta pažeidžiant procesines normas, skubiai ir neišsamiai. Apie tai leidžia spręsti susirašinėjimo turinys bei dokumentų datos ir pačių ekspertų paaiškinimai, konkrečiai neatsakyti ekspertizei pateikti klausimai, tiriamojoje dalyje pasikartojančios pastraipos. Ekspertizė atlikta per tris valandas ir tai paneigia ekspertų R. Sitienės ir J. Rybalko paaiškinimus, kad ekspertizė vyko beveik metus. Liudytojas A. Rožukas dalyvavo komisijos darbe tik 2007 m. gruodžio 6 d. ir jam užteko 3 valandų susipažinti su 263 lapų medžiaga bei 121 lapo medicinine dokumentacija. A. Rožukas patvirtino, kad jis pasirašė jau parengtą ekspertizės aktą su korekcijomis. Tai verčia abejoti atliktos ekspertizės išsamumu bei A. Rožuko duotais parodymais. Ekspertinį tyrimą atlikusi ir ekspertizės aktą surašiusi R. Sitienė negalėjo tiksliai pavadinti moksliškai pagrįstos metodikos, naudotos ekspertizės metu, ir nenurodė A. Rožuko kaip konsultanto ar ekspertizės dalyvio. Ekspertizės aktas buvo surašytas ir pasirašytas asmenų, neturinčių teisės tai padaryti, nes specialistai A. Rožukas ir L. Pačkauskas nebuvo paskirti ir nedavė priesaikos teismui kaip ekspertai, todėl neturėjo teisės dalyvauti teismo ekspertizėje ir daryti išvadas (BPK 210 straipsnio 3 dalis, Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnis). Ekspertizės išvadose 1 punktas nepasirašytas ekspertų, nors pagal 2007 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-327 62 punktą turi būti pasirašomas kiekvienas išvadų puslapis. Ekspertizės išvadose, pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatas, nėra atsakymo į 4-ą ekspertams pateiktą klausimą.
3.6. Teismui nepasisakius dėl visų pareikštų reikalavimų, pripažįstama, kad bylos esmė neatskleista, byla tinkamai neišnagrinėta ir toks sprendimas naikintinas, o byla turėtų būti grąžinama nagrinėti iš naujo.
3.7. Pažeisdamas BPK 211 straipsnio nuostatas, prokuroras nesupažindino nukentėjusiosios G. M. su specialisto išvada, nesuteikdamas jai procesinės teisės apskųsti šią išvadą (BPK 28 straipsnis). Teisme prokuroras nepateikė civilinio ieškinio G. M. vardu (BPK 117 straipsnis), G. M. dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Nebuvo užtikrinta ir tinkamai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Dėl valstybės pareigos užtikrinti jos tinkamą atstovavimą procese bei kompensuoti jai padarytą žalą pasisakė ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas sprendimo CRPD/C/18/D/30/2015 8 punkto (a) ir (i) papunkčiuose. Kompensacijos atlyginimo klausimas taip ir liko neišspręstas. Mirus G. M., jos teisių perėmėju procese tapo jos sutuoktinis B. M., jis kaip teisių perėmėjas po sutuoktinės mirties įgijo reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytas netinkamas motyvas, kad teismas nėra vykdomosios valdžios institucija, kuri turi pareigą vykdyti tarptautinių organizacijų priimtus sprendimus, nes kai valstybė ratifikuoja atitinkamą konvenciją, ji prisiima įsipareigojimą laikytis joje įtvirtintų žmogaus teisių standartų. Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti kasatoriaus, kaip G. M. teisių perėmėjo, prašymą dėl kompensacijos G. M. išmokėjimo pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimo CRPD/C/18/D/30/2015 8 punkto (a) ir (i) papunkčius.
3.8. Kasatoriaus teigimu, neišspręstas klausimas dėl G. M. vardu pareikštų turtinių ir neturtinių reikalavimų.
3.9. Kasatoriaus nuomone,
3.10. Teisme nebuvo apklaustas ekspertas A. Gudanecas (A. Gudanec), surašęs specialisto išvadą Nr. G 3474/05(01), kurioje G. M. patirtus sužalojimus (neturėdamas psichologo ir neurologo išvadų dėl pasekmių, atsiradusių per mėnesį dėl galvos smegenų traumos G. M., – hidrocefalijos požymių) įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsižvelgdamas tik į kaklo raiščių patempimą, ir visai nevertino smegenų sutrenkimo. Taip A. Gudanecas viršijo savo specialiųjų žinių sritį, pažeidė įstatymo nustatytą tvarką, todėl jo pateikta specialisto išvada negali būti pripažinta tinkamu įrodymu byloje (Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnis, BPK 88 straipsnis).
3.11. Neįvykdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties nurodymas, nes neapklaustas svarbus liudytojas gydytojas L. Pačkauskas, kuris dalyvavo kaip konsultantas pakartotinėje ekspertizėje Nr. EKG 60/07/(01). Teismas pažeidė CPK 196 straipsnio nuostatas, nes be nutarties ir be bylos dalyvių sutikimo nusprendė atleisti gydytoją L. Pačkauską nuo numatytos apklausos.
3.12. Neįvykdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties nurodymas, nes neapklausti gydytojai, gydę G. M. ir nustatę jai neįgalumą. Sprendimas paremtas tik ekspertų prielaidomis, analizuojant byloje pateiktus medicininius dokumentus, nesant medicininių dokumentų, patvirtinančių G. M. patirtos galvos traumos diagnozę iš karto po sužeidimo. Ekspertai prašė šių dokumentų, kaip būtinų atsakyti į jiems pateiktus klausimus. Šie prieštaravimai nebuvo išspręsti ir teismas nepagrįstai suteikė viršenybę ekspertų išvadoms, o jie vertino tik ne iki galo pateiktus medicininius dokumentus.
3.13. Neįvykdytas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimas, ieškovo B. M. 2020 m. lapkričio 13 d. pareiškimas bei ieškovo ir jo atstovo prašymai.
3.14. Ekspertizės išvadą, kad užfiksuota G. M. vidinė ir išorinė hidrocefalija bei galvos smegenų atrofija ir simptomai yra ne 2005 m. birželio12 d. traumos pasekmė, o liga, ekspertai grindė prielaida, kad G. M. galvos trauma buvo silpna, o staigų ligos pasireiškimą aiškino kaip retą, bet įmanomą atvejį. Tačiau iš tarptautinių medicininių šaltinių žinoma, kad traumos, patirtos dėl smegenų sukrėtimo, potrauminiu periodu dažnai turi įtakos hidrocefalijos, kuri nulemia greitą galvos smegenų atrofiją ir degeneraciją, atsiradimui. G. M. buvo nustatyti ligos simptomai: galvos smegenų sukrėtimas, ūmi hidrocefalijos pradžia (per 1 mėnesį) ir ligos ryšys su galvos trauma. Bylos įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu patirtas smūgis buvo pakankamai stiprus, nes liko sutrenkimų (kraujosruvų) žymių kitose kūno vietose, o nukentėjusioji G. M. neteko sąmonės. Ieškovo nuomone, apklausos įraše užfiksuotas teisėjos psichologinis spaudimas liudytojui J. Š., kuris, viršydamas savo žinių lygio sritį, pakeitė nuomonę, kad smegenų atrofija nebūtinai susijusi su avarijos metu patirta trauma. G. M. VšĮ Šeškinės poliklinikos medicininė kortelė patvirtina, kad G. M. jokiomis ligomis iki eismo įvykio nesirgo, todėl teismo ekspertizės akto išvadoje nepagrįstai neatsakyta į pirmą ekspertizės klausimą (ar G. M. sirgo iki eismo įvykio). Ekspertai nesugebėjo paaiškinti, kodėl staiga po eismo įvykio metu patirtos traumos asmuo susirgo sunkia liga ir tai nesietina su patirta galvos trauma.
3.15. Teismas buvo palankus atsakovo pusės prašymams ir mažiau palankus ieškovo pusei, nes tenkino visus atsakovo atstovo prašymus, o ieškovo prašymai buvo ignoruojami ar netenkinami. Teisėjų kolegijos pirmininkė neslėpė suinteresuotumo užbaigti bylą ir taip parodė šališkumą, nuolat trukdė ieškovui užduoti klausimus ekspertams, sudarė tendencingą psichologinį spaudimą apklausiamam liudytojui gydytojui J. Š., kad būtų išgauti atsakovui naudingi parodymai. Motyvuojant teismo sprendimą, netinkamai atspindėta liudytojo R. K. išsakyta pozicija ir nutylėta esminė atsakymų teismui dalis, kurioje teigiama, kad pacientė turėjo nepasireiškusių simptomų ir trauma sustiprino simptomus. Nurodyti pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos tinkamam bylos aplinkybių nustatymui ir vertinimui, kartu ir priimto sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui. Bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Kasatorius teigia, kad buvo šiurkščiai pažeista pareikšto nušalinimo išsprendimo procedūra (CPK 69 straipsnio 1–2 dalys), nes Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nušalinimo klausimą sprendė pati ir nenusišalino bei nepriėmė rašytinės nutarties. Tai patvirtina ieškovo abejones dėl bylos proceso ir priimto sprendimo šališkumo.
3.16. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad UAB „V“ nelaikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir atsakomybė už eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą šiam juridiniam asmeniui nekyla, o neturtinė žala priteistina iš V. M.. V. M. Vilniuje buvo komandiruotėje, įvykio metu vykdė darbines pareigas, dėl to UAB „V“ kyla atsakomybė už eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę ar kad būtų ją pasiėmęs be įmonės administracijos žinios.
3.17. B. M. nesutinka su apeliacinio teismo sprendimu priteisti iš V. M. 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos žalai atlyginti, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos. Teismas tokį sprendimą motyvavo remdamasis BPK 113 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>. Kasatoriaus nuomone, V. M. byloje sąlygos visai kitokios nei minėtoje byloje. Ieškinys byloje nebuvo nagrinėtas, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Tai patvirtina, kad turtinės teisės ieškovui ir prievolės atsakovui atsirado po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir konkrečiu atveju, bylą toliau nagrinėjant CPK tvarka, turi būti taikomos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.18. Priimtas sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo principams, nes B. M. priteista neturtinė žala sudaro tik 500 Eur. Byloje lieka nenuginčytas faktas, kad G. M. nukentėjo eismo įvykyje (sutrenkimai dešinio žasto, kairės ir dešinės blauzdų, kaklo įtvaras, galvos smegenų trauma), tai lėmė nedarbingumą ir turtinės bei neturtinės žalos atsiradimą. Tačiau teismas nesprendė šio klausimo. Nevertintos dėl nusikaltimo patirtos netiesioginės kasatoriaus pasekmės: 15 metų užsitęsęs procesas dėl teisėtų reikalavimų patenkinimo, ieškovo dėtos pastangos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, patirti nepatogumai ir išgyvenimai.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, išsamiai ir nešališkai išanalizavęs byloje esančius duomenis, motyvuotai konstatavo, kad B. M. civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos nėra pagrįsti, nes nėra jokio faktinio pagrindo G. M. sveikatos būklės blogėjimą po eisimo įvykio sieti su eismo įvykio metu jos patirta trauma. Teismas motyvuotai paneigė kasatoriaus teiginius apie tai, kad mirties liudijimo įrašai paneigia ekspertizės akto išvadas. Duomenų, kad ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant teisės normas, o ekspertizės aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, byloje nėra. Kasatoriaus teiginiai apie teismo galimą šališkumą yra nepagrįsti. Duomenų, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ar asmeniškai teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Perdavus civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla nepradedama, nagrinėjama ta pati baudžiamoji byla dėl civilinio ieškinio dydžio, kurioje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 3 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir perdavus baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, buvo tiriami įrodymai ir sprendžiamas ne tik civilinio ieškinio dydžio klausimas, buvo sprendžiama taip pat dėl baudžiamojoje byloje teismo padarytų išvadų ir įrodymų dėl G. M. eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto, priežastinio ryšio tarp vėlesnio G. M. susirgimo ir nuteistojo veiksmų vertinimo, remiantis BPK normų nustatytomis taisyklėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai byloje netinkamai sprendė teisėjams pareikštą nušalinimą. Teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimą. Teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „V“ nelaikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir atsakomybė už eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą šiam juridiniam asmeniui nekyla, o neturtinė žala priteistina tik iš nuteistojo V. M..
4.2. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai neįvykdė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 nurodyto įpareigojimo Lietuvos valstybei sumokėti G. M. šalies lygmeniu vykdomose bylose patirtų teisinių išlaidų atlyginimą bei kompensaciją, nepagrįstas. G. M. byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, teisė pareikšti civilinį ieškinį jai buvo išaiškinta, tačiau ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2006 m. birželio 2 d. B. M. pareiškė 6069 Lt (1757,70 Eur) civilinį ieškinį. Vėliau kasatorius savo reikalavimą dėl padarytos žalos pakeitė. G. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartimi nukentėjusiuoju byloje buvo pripažintas ir G. M. interesams atstovavo jos sutuoktinis B. M.. Nėra jokių duomenų apie G. M. patirtas teisines išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai inicijavus žalos atlyginimo procedūrą, B. M. 2018 m. sausio 2 d. Teisingumo ministerijai pranešė, kad nepateikė reikalingos informacijos, susijusios su baudžiamosios bylos medžiaga, nes dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kasatoriui buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba.
5. Civilinių atsakovų V. M. ir UAB „V“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ir iš civilinio ieškovo (kasatoriaus) priteisti civilinių atsakovų (V. M. ir UAB „V“) naudai 968 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pašalino abejones dėl 2007 m. sausio 16 d. ekspertizės akto Nr. EKG 60/07 ir konstatavo, kad eismo įvykio metu patirtas galvos smegenų sukrėtimas ir kaklo raiščių patempimas neturėjo įtakos tolesnei G. M. sveikatai.
5.2. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neišreikalavo reikiamų dokumentų ir neapklausė visų gydytojų, nes teismas įvykdė visus kasacinio teismo nurodymus. Specialistai ir ekspertai, kurie buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme, nurodė, jog pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, nėra galvos traumos padariniai, t. y. mirties priežastis nėra eismo įvykis. Ekspertizės aktas ir specialisto išvada yra atliktos nepriklausomų ekspertų, kurie savo išvadas padarė remdamiesi faktais ir specialiosiomis žiniomis, todėl teismas šiuos duomenis įvertino tinkamai ir objektyviai. Civilinio ieškovo (kasatoriaus) teiginiai, jog ekspertizės išvadą paneigia mirties liudijimas, yra nepagrįsti, nes tai skirtingos reikšmės dokumentai. Mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – galvos smegenų traumos pasekmė – yra visiškai nepagrįsta ir nepatvirtina G. M. mirties priežasties. Kasacinio skundo teiginiai dėl pakartotinės teismo medicinos ekspertizės yra nepagrįsti, nes nebuvo jokių teisinių pagrindų skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę.
5.3. Kasatoriaus minimas BPK 210 straipsnis yra taikomas ikiteisminiame tyrime, o teismas (teisminio nagrinėjimo metu) paskyrė ekspertizę, todėl BPK 210 straipsnio 1 ir 3 punktų, 28 straipsnio 2 dalies reikalavimai nepažeisti.
5.4. Civilinė atsakovė UAB „V“ nėra atsakinga dėl eismo įvykio, kadangi įvykio metu automobilio valdytoju buvo civilinis atsakovas V. M..
5.5. Kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas neįvykdė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimo CRPD/C/18/D/30/2015 8 punkto (a) ir (i) papunkčių, yra nepagrįsti, nes teismas nėra vykdomosios valdžios institucija, kuri turi pareigą vykdyti tarptautinių organizacijų priimtus sprendimus, be to, minimo komiteto priimamų sprendimų galia yra rekomendacinio, o ne įpareigojamojo pobūdžio Konvencijos valstybei. Pagal sprendimo CRPD/C/18/D/30/2015 8 punkto (a) ir (i) papunkčius, kasatoriui (jeigu) priklauso kompensacija tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ne kompensacija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (kasatoriui buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba). Kasatoriaus patirta žala už sugadintą transporto priemonę buvo tinkamai atlyginta, nes buvo atlygintas automobilio vertės skirtumas iki įvykio ir po jo (4408,16 Lt, o tai yra daugiau nei 3200 Lt). Nors kasatorius negautų pajamų dydį sieja su G. M. priežiūra po eismo įvykio, tačiau, remiantis bylos duomenimis, jai slaugos poreikis nustatytas tik praėjus dvejiems metams po įvykio. Su eismo įvykiu nėra susijęs ir B. M. darbo santykių nutraukimas, šie darbo santykiai pasibaigė po eismo įvykio praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams, nes iš karto po įvykio B. M. sutuoktinės neslaugė. Neturtinės žalos reikalavimas dėl B. M. patirtos neturtinės žalos teismo buvo išspręstas tinkamai, nes priteistos neturtinės žalos dydis atitiko eismo įvykio metu teismų priteistinas neturtinės žalos atlyginimo sumas asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nebuvo jokio pagrindo nusišalinti apeliacinės instancijos teismui ir nebuvo pažeista nušalinimo išsprendimo procedūra, nes nušalinimas nebuvo motyvuotas ir buvo pareikštas tik kolegijos pirmininkei. Kasatorius nepagrįstai reikalauja priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes 5 proc. procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo sprendimo įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.
6. Trečiojo asmens ADB „G“ atstovė Kamilė Usavičienė atsiliepimu prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti ADB „G“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Ieškovas sutuoktinės G. M. mirtį 2011 m. lapkričio 24 d. sieja su 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykiu, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sutuoktinės sveikata. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutiko, nes nustatė, kad G. M. negalavimai buvo ligos, o ne eismo įvykio pasekmė. Nors ieškovas kvestionuoja ekspertizės akto išvadas, tačiau jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių išvadų patikimumu, nepateikia. Teismo išvadas nuosekliai pagrindžia byloje surinkti įrodymai.
6.2. Ieškovas reikalauja 93 336,86 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, prarasta pensijos dalis, laidotuvių išlaidos, gydymo išlaidos ir kompensacija už automobilio sugadinimą. Draudikė laikosi pozicijos, kad tokie ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Už automobilį ieškovui žala buvo atlyginta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo darbo santykių nutraukimas būtų susijęs su eismo įvykiu. Ieškovo skaičiavimai yra hipotetinio pobūdžio. Ieškovo sutuoktinės mirtis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu, todėl ieškovo prašomos priteisti išlaidos negali būti atlyginamos.
6.3. ADB „G“ nesutinka su ieškovo reikalavimu jo naudai priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekdami įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2012">3K-3-202/2012</a>). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-696/2017">2K-94-696/2017</a>).
6.4. Ieškovo sutuoktinės mirtis nėra eismo įvykio pasekmė, eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo, o ne dėl tyčios, todėl ieškovo reikalaujama suma yra visiškai nepagrįsta. Byloje ginčas yra kilęs dėl 2005 m. eismo įvykio, kai priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti buvo žymiai mažesnės. Vertinant naujausią teismų praktiką dėl artimojo netekties, tokio dydžio sumos, kokių reikalauja ieškovas, nėra priteisiamos. Pagal teismų praktiką, Kelių eismo taisyklių pažeidimų baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui (motinai)) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQxLTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-541-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-541-511/2015">2K-541-511/2015</a>, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Ieškovo sutuoktinės mirtis nėra eismo įvykio pasekmė, todėl prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręstų priešingai, būtina įvertinti, kad ieškovo reikalaujamas kompensacijos dydis neatitinka teismų praktikos ir yra nepagrįstas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir jo nagrinėjimo baudžiamojoje byloje
8. Visų pirma, pasakytina, kad CPK 353 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Antra, pagal kasacinio teismo praktiką skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Trečia, šios bylos kontekste svarbu pažymėti teismų praktikos nuostatą, kad tikrąjį žalos dydį nustato faktines aplinkybes nustatantis teismas. Kasacinis teismas sprendžia žalos ir jos dydžio aiškinimo ir taikymo klausimus nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
9. Taigi kasacinio skundo teiginiai šioje nutartyje bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.
10. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2009">2K-171/2009</a>, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-400/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-400/2009">2K-400/2009</a>; kt.). Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles.
11. Šioje byloje V. M. nusikalstama veika padarytos žalos dydžio klausimas būtent ir buvo sprendžiamas pagal CPK taisykles pirmosios instancijos teismui baudžiamojo proceso metu konstatavus situaciją, nustatytą BPK 115 straipsnio 2 dalyje. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad tokiu atveju nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų). Teismas tokiu atveju nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>).
12. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakė į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius bylos aspektus, reikšmingus žalos dydžio klausimui išspręsti teisingai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. M. neteisingai nustatytas neatsargiu nusikaltimu padarytos atlygintinos žalos dydis. Taip pat šis teismas argumentavo, kodėl kaip atsakingas už neturtinę žalą pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo parinktas netinkamas atsakovas UAB „V“. Kadangi nuteistasis V. M. vairavo UAB „V“ priklausantį automobilį „VW Caddy“ ne darbo metu, šiuo automobiliu vykdamas į Vilnių savo, o ne darbdavio interesais, taigi, darbo funkcijų nevykdė, dėl to UAB „V“ pagrįstai nelaikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, atsakinga už eismo įvykio metu padarytą neturtinę žalą.
13. Civiliniam ieškovui B. M. prašant solidariai iš atsakovų V. M. ir UAB „V“ priteisti 93 336,86 Eur turtinės žalos (81 782,44 Eur negautų pajamų nuo 2005 m. birželio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo mėn., 3379,58 Eur prarastos (negautos) pensijos nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. liepos 30 d., 3794,02 Eur laidotuvių išlaidų, 3303,79 Eur gydymo išlaidų, 1077,03 Eur kompensacijos už automobilio „Volvo 760“ sugadinimą), apeliacinės instancijos teismas, savo sprendimo 42–51 punktuose atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos (negautų pajamų, pensijos, kurios buvo siejamos su G. M. priežiūra, slauga po eismo įvykio, dalį išlaidų dėl vaistų bei visas laidojimo išlaidas), aiškiai motyvavo, kodėl šie ieškinio reikalavimai nepagrįsti.
14. Šis teismas nurodė, kokia faktinių bylos duomenų visuma patvirtina ir kodėl bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. M. blogėjanti sveikata ir mirtis nėra priežastiniu ryšiu susiję su 2005 m. birželio 12 d. V. M. padaryto nusikaltimo metu sukeltu eismo įvykiu. Nusikalstama veika padaryta žala yra suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, priežastinį ryšį su ja turintys padariniai. Pagal civilinio proceso metu jame taikomas priežastinio ryšio nustatymo taisykles, visų pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>).
15. Tačiau nagrinėjamu atveju teismai tokio priežastingumo nenustatė. Todėl teigtina, kad nustatydami, jog eismo įvykis sukėlė G. M. tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris nelėmė po eismo įvykio blogėjusios nukentėjusiosios sveikatos, vėlesnio neįgalumo, slaugymo ir galiausiai nesusijęs su 2011 m. ištikusia mirtimi, tai yra įvykiais ir faktais, su kurių atsiradimu B. M. daugiausia sieja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą ir tokios žalos dydį, teismai laikėsi priežastinio ryšio nustatymo taisyklių ir nepadarė jokių kasatoriaus nurodomų materialiosios ar proceso teisės pažeidimų bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos nagrinėjamu klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).
16. Ieškovas prašė priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos, nes jis dėl nusikaltimo padarymo patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, nepatogumų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis neteko galimybės gyventi visavertį gyvenimą, neteko sveikatos ir nuolatos turėjo vartoti vaistus. Įvertindamas, kad didelę dalį kilusių išgyvenimų B. M. sieja su G. M. ligomis bei mirtimi, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusiomis su 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykiu, nustatydamas B. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į išgyvenimų pobūdį, proceso eigą ir jo bendrą trukmę šioje byloje, vadovavosi kriterijais, nustatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Todėl konstatuotina, kad teismų iš nuteistojo V. M. civilinio ieškovo B. M. naudai priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų procesinės palūkanos nuo šios sumos, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos, yra nustatytos vadovaujantis aptartais žalos dydžio ir pagrįstumo, bylos situacijos vertinimo kriterijais.
17. Atsakant į kasacinio skundo argumentus svarbu pažymėti ir tai, kad nors teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi neatsižvelgiant į jų darbingumą (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-853/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-853/2007">2K-853/2007</a>, 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007 ir kt.), nors, formaliai žiūrint, pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį tokia teisė suteikta tik asmenims, kurie buvo mirusio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2012">2K-390/2012</a>). Tačiau pastarojoje byloje, skirtingai negu nagrinėjamoje byloje, teismai, remdamiesi byloje surinktais, patikrintais ir įvertintais įrodymais, nustatė netiesioginį priežastinį ryšį tarp sunkios skausmingos politraumos, padarytos nukentėjusiam eismo dalyviui dviratininkui (beje, mirusiam po pusantro mėnesio po eismo įvykio), t. y. ryšį tarp padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio daugybiniais įvairaus pobūdžio kūno sužalojimais, ir jo mirties.
18. Teismas savo sprendimo 52 punkte nurodė aiškius motyvus, kodėl netenkina civilinio ieškinio dalies – ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos, patirtos dėl eismo įvykio metu B. M. vairuoto automobilio „Volvo 760“ sugadinimo, nes B. M. už šią apgadintą transporto priemonę dar 2010 m. gegužės 8 d. buvo pervesta draudimo išmoka, kuria buvo atlygintas automobilio vertės skirtumas iki eismo įvykio ir po jo (t. y. 4408,16 Lt, tai sudaro daugiau nei 3200 Lt). Teismai pagrįstai nusprendė, kad, po eismo įvykio nuosavybės teise turėdamas sugadintą automobilį, taip pat gavęs išmoką už automobilio sugadinimą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes dar gautų papildomai automobilio „Volvo 760“ likutinės vertės atlyginimą. Civilinio ieškovo reikalavimas iš atsakovų kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. priteisti po 41,01 Eur negautos (prarastos) pensijos dalį iki gyvos galvos taip pat pagrįstai atmestas dėl savo hipotetinio pobūdžio.
19. Nustatydamas iš V. M. B. M. naudai priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo kasacine tvarka skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos, apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a> nustatytų palūkanų priteisimo taisyklių nepažeidė. Šiuo atveju V. M. apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kai žalos dydis buvo teismo pavestas nustatyti kitame procese, įsiteisėja būtent nuo teismo priimto sprendimo tokiame procese, šiuo atveju nuo kasacine tvarka skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.
20. Nėra pagrindo konstatuoti, kad antrą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas nesilaikė 2020 m. kovo 3 d. kasacinę nutartį priėmusio teismo nurodymų dar kartą patikrinti 2007 m. sausio 16 d. ekspertizės akte Nr. EKG 60/07 esančią išvadą ir išsamiai įvertinti visus reikšmingus bylos duomenis, ar G. M. vėliau nustatyta diagnozė tikrai nėra susijusi priežastiniu ryšiu su 2002 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu jos patirta galvos trauma.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu patirtas galvos smegenų sukrėtimas ir kaklo raiščių patempimas neturėjo įtakos tolesnei G. M. sveikatai. Nėra pagrindo kasatoriaus teiginiams, kad šis teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nepagrįstai sumenkino dalies įrodymų įrodomąją reikšmę, atsietai vertino atskirus bylos įrodymus, nevertindamas jų visumos, nesivadovavo dalimi įrodymų, neįvertino svarbių bylai aplinkybių, formavo išvadas neatsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis.
22. Teismo medicinos ekspertizės akte esantys specialieji duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybes paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau tokį ekspertizės aktą arba eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymą) eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ekspertizės akto turinio prieštaringumas, kaip antai nustačius, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nebuvo darytas, arba toks tyrimas atliktas neišsamiai, bei esant kitoms objektyvioms aplinkybėms, keliančioms pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>). Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir pirmiau minėtų teismų praktikos reikalavimų.
23. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų ir šio teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas apklausė neurochirurgą R. K., 2007 m. ekspertizės išvadą pateikusius ekspertus R. Sitienę, J. Rybalko, specialistą A. Rožuką, G. M. šeimos gydytoją J. Š., taip pat iš karto po įvykio G. M. apžiūrėjusį gydytoją neurochirurgą G. T. (jų parodymus išdėstė sprendimo 28–33 punktuose), gavo ir tyrė dokumentus apie G. M. sveikatos būklę iš VĮ Šeškinės poliklinikos ir iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų. Naujai ištirti įrodymai patvirtino 2007 m. sausio 16 d. ekspertizės akte Nr. EKG 60/07 esančias išvadas ir paneigė kasatoriaus teiginius, kad vėliau G. M. diagnozuotus susirgimus lėmė eismo įvykio metu patirta trauma, nes iš karto po įvykio atlikta galvos smegenų ir kaklo kompiuterinė tomografija sunkios galvos traumos, kuri galėtų nulemti vėliau diagnozuotus susirgimus, neparodė. Ekspertas J. Rybalko patvirtino, kad tokios šios ekspertizės išvados yra nenuginčijamos, kad visais atvejais ekspertų komisija, išnagrinėjusi dokumentus ir bylos medžiagą, kiekvienam iš narių remiantis savo darbine patirtimi, pasauline literatūra, formuoja bendrą komisijos nuomonę, todėl ekspertizės akte pavartotas terminas „nuomonė“ – tai standartinė formuluotė; gydytojas neurologas A. Rožukas taip pat paaiškino, kad žmogaus galvos smegenų sukrėtimas yra lengva trauma, kuri nelemia praktiškai jokių pakitimų galvos smegenyse; ekspertė R. Sitienė paaiškino, kad nors ji neturėjo visų objektyviai įmanomų medicininių dokumentų, tačiau pateiktų dokumentų ekspertizei atlikti pakako. Tai, kad eismo įvykio metu patirta galvos smegenų trauma negalėjo turėti įtakos tolesniam G. M. sveikatos blogėjimui, nurodė ir teismo posėdyje apklaustas bei po eismo įvykio G. M. apžiūrėjęs gydytojas neurochirurgas G. T.. Kasatoriaus prašymu apklaustas gydytojas neurochirurgas R. K. taip pat iš esmės patvirtino, kad eismo įvykio metu patirta trauma negalėjo sukelti tokio žymaus smegenų pakenkimo, net ir nesant duomenų apie ankstesnius G. M. susirgimus.
24. Kasaciniame skunde, kartojant apeliacinio skundo argumentus, teigiama ir tai, kad minėta teismo medicinos ekspertizė atlikta pažeidžiant procesines normas, skubiai (per tris valandas) ir todėl neišsamiai. Šie kasatoriaus argumentai taip pat nepagrįsti. Iš byloje esančio 2007 m. sausio 16 d. ekspertizės akto matyti, kad ekspertizė pradėta 2007 m. sausio 16 d., o baigta 2007 m. gruodžio 6 d. Apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertizę atlikę ekspertai R. Sitienė ir J. Rybalko patvirtino, kad ekspertizė buvo atliekama vienerius metus (pradėta 2007 m. sausio 16 d., o baigta 2007 m. gruodžio 6 d., kai įvyko galutinis komisijos posėdis, kurio metu buvo pasirašytas aktas). Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes tyrė ir savo sprendime jas įvertino tinkamai.
25. Taigi, išanalizavęs naujai surinktus ir byloje esančius duomenis, taip pat ir civilinio ieškovo B. M. pateiktus dokumentus, teismas padarė motyvuotas, bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad B. M. civilinio ieškinio reikalavimai dėl žalos dydžio nėra pagrįsti, nes byloje nenustatytas joks faktinis pagrindas, kuris leistų G. M. sveikatos būklės blogėjimą sieti su eismo įvykio metu jos patirta trauma, t. y. konstatuoti, kad V. M. sukeltas eismo įvykis nulėmė G. M. vėliau diagnozuotus susirgimus. Tokie civilinio ieškovo B. M. teiginiai (įsitikinimas) paneigti byloje esančiais ir kasacine tvarka skundžiamame sprendime aptartais įrodymais.
26. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo ir jo atstovo advokato A. Doroševo prašymų apklausti atskirus gydytojus, kurie gydė G. M. stacionare ir ambulatoriškai nustatė jai diagnozę bei neįgalumą, ekspertą A. Gudanecą, surašiusį specialisto išvadą Nr. G 3474/05(01), bei gydytoją L. Pačkauską, kuris dalyvavo kaip konsultantas pakartotinėje ekspertizėje, išreikalauti nukentėjusiosios medicininės apžiūros, kuri buvo atlikta po įvykio, dokumentus iš Vilniaus universitetinės ligoninės Greitosios pagalbos skyriaus – kompiuterinę tomogramą ir gydytojo radiologo išvadas.
27. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių, trukusių nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. sausio mėn., protokolų turinio, visi apeliacinio proceso metu gauti prašymai buvo bylą nagrinėjusio teismo išnagrinėti, dalis jų buvo tenkinta. Paprastai teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau patikimai nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju teismas, vertindamas bei svarstydamas civilinio ieškovo B. M. ir jo atstovo pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, išklausė proceso dalyvių nuomones, sprendimus dėl pareikštų prašymų aiškiai motyvavo. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklaustas gydytojas L. Pačkauskas, kuris dalyvavo atliekant G. M. ekspertizę, nes, išnaudojus visas įmanomas galimybes, teismui nepavyko nustatyti jo asmens duomenų ir gyvenamosios vietos. Prašymas dėl gydytojų R. P., G. K., V. K. ir A. K. šaukimo į teismo posėdį netenkintas argumentuojant tuo, kad šių liudytojų apklausa būtų perteklinė. Taip pat teismas nutarė netenkinti B. M. atstovo prašymo dėl kompiuterinės tomografijos duomenų (nuotraukos) išreikalavimo, nes byloje yra medikų išvada pagal šią nuotrauką, be to, gydytojas G. T. davė rašytinę išvadą ir teismo posėdyje patvirtino, kad jo nuomonė nesikeičia dėl G. M. nustatyto sveikatos sutrikdymo sunkumo. Teismas netenkino B. M. prašymo dėl neįgalumo lygio vertinimo akto medžiagos išreikalavimo iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, nes nustatė, kad visi minėti dokumentai buvo pateikti ekspertams ir jie juos įvertino atlikdami ekspertizę. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, nors dalis civilinio ieškovo B. M. ir jo atstovo prašymų buvo netenkinta, tai nelaikytina jokiu esminiu procesiniu pažeidimu.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie teismo šališkumą
28. Kasatorius teigia, kad bylos procesas apeliacinės instancijos teisme buvo šališkas, nes teisėjų kolegijos pirmininkė neslėpė suinteresuotumo užbaigti bylą, trukdė jam užduoti klausimus ekspertams, tenkino visus civilinio atsakovo atstovo prašymus, o jo (civilinio ieškovo) prašymai buvo ignoruojami ar netenkinami, sudarė tendencingą psichologinį spaudimą apklausiamam liudytojui gydytojui J. Š., kad būtų išgauti civiliniam atsakovui naudingi parodymai, o motyvuojant teismo sprendimą, netinkamai atspindėta liudytojo R. K. išsakyta pozicija. Kaip tvirtina kasatorius, šias savo abejones jis tinkamai išreiškė prasidėjus baigiamosioms kalboms, jų metu civilinis ieškovas B. M. pareiškė nušalinimą visai bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, šis nušalinimas, anot kasatoriaus, buvo ir netinkamai procesiškai išspręstas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismų sprendimais, įstatymu įtvirtintu reguliavimu bei teismų praktika, neturi pagrindo teigti, kad tokiu veiksmu buvo iš esmės pažeistos kasatoriaus nurodomos CPK normos, nes prašymas grindžiamas nesutikimu su atskirais teismo procesiniais veiksmais ir pareikštas tada, kai įrodymų tyrimas jau baigtas. Tokias išvadas teisėjų kolegija grindžia šiais motyvais:
29. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2012">3K-3-234/2012</a>).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Dėl reikalaujamų įrodymų pobūdžio EŽTT, pavyzdžiui, siekė išsiaiškinti, ar teisėjas rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 25; Buscemi prieš Italiją, peticijos Nr. 29569/95, par. 67–68).
31. Kasatorius, kaip minėta, savo poziciją dėl teismo šališkumo grindžia aplinkybėmis, kad bylą nagrinėjęs teismas atsisakė tenkinti jo prašymus. Tačiau teismo posėdžių protokoluose užfiksuota bylos nagrinėjimo eiga neleidžia patvirtinti šių kasatoriaus teiginių. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad teisėjų kolegijos pirmininkė netrukdė B. M. užduoti klausimų ekspertams, o atmetė kai kuriuos jo užduodamus klausimus, kadangi jie nebuvo susiję su nagrinėjama byla arba kartojosi ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė ne kartą įspėjo civilinį ieškovą B. M., kad jis turi vykdyti teismo reikalavimus ir užduoti klausimus, susijusius su nagrinėjama byla. Kasacinio skundo teiginys, kad teisėjai sudarė tendencingą psichologinį spaudimą apklausiamam liudytojui gydytojui J. Š., siekdami išgauti civiliniam atsakovui naudingus parodymus, yra taip pat nepagrįstas, nes išklausius Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašą aplinkybių, susijusių su kasaciniame skunde nurodomais gydytojo J. Š. apklausos tvarkos pažeidimais ar kad teisėjai būtų uždavę minėtam liudytojui menančius klausimus, nenustatyta.
32. Šiame kontekste aktualu ir tai, procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2019). Taigi, aplinkybė, kad ne visi civilinio ieškovo prašymai buvo tenkinami, taip pat negali būti vertinama kaip teismo šališkumas, nes, kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų. Tai, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo civilinis ieškovas B. M., taip pat negali būti pripažinta teismo šališkumu.
33. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdžio protokolo, prasidėjus baigiamosioms kalboms civilinis ieškovas B. M. pareiškė nušalinimą visai bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai. Toks nušalinimas iš esmės buvo grindžiamas teismo procesiniais sprendimais dėl civilinio ieškovo prašymų ir atliktais procesiniais veiksmais vykdant liudytojo apklausą. Minėta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.
Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto išvadų įgyvendinimo
34. Kasaciniame skunde civilinis ieškovas B. M. teigia, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesprendė klausimo dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – ir Neįgaliųjų teisių komitetas, Komitetas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo (išvadų) CRPD/C/18/D/30/2015 papunkčio 8 a(i) įvykdymo, kompensacijos G. M. išmokėjimo. Minėtame Komiteto sprendimo papunktyje nurodyta, kad valstybė privalo suteikti B. M. veiksmingą teisinę gynybą, įskaitant jo ir jo sutuoktinės bylose nacionaliniu lygmeniu patirtų teisinių išlaidų atlyginimą bei kompensaciją.
35. Kasatorius teisingai nurodo esminius tarptautinių sutarčių vykdymo principus, įtvirtintus Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės, pripažįstamus ir Lietuvos teisėje. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Šioje nuostatoje įtvirtintas konstitucinis pagarbos tarptautinei teisei principas, t. y. pacta sunt servanda principas, reiškia imperatyvą sąžiningai vykdyti pagal tarptautinę teisę, inter alia (be kita ko), tarptautines sutartis, prisiimtus Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams (taip pat ir principui pacta sunt servanda) yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai). Pažymėtina, kad pagarba tarptautinei teisei yra neatskiriama konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės viešpatavimas, dalis (2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Kartu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Vienos konvencija tarptautinių sutarčių vykdymo srityje nustato tik du pagrindinius principus: 26 straipsnyje – principą pacta sunt servanda ir 27 straipsnyje – principą, neleidžiantį pateisinti sutarties nevykdymo vidaus teisės normomis. Principas pacta sunt servanda nereiškia, kad skirtingos valstybės negali pasirinkti skirtingų tarptautinės teisės normų įgyvendinimo savo vidaus teisinėje sistemoje būdų ir formų. Tai yra kiekvienos valstybės suvereni teisė. Todėl valstybių teisinėse sistemose taikomi įvairūs tarptautinės teisės normų įgyvendinimo vidaus teisėje būdai ir formos. Be to, yra pripažinta, kad apskritai tarptautinės teisės ir konkrečiai tarptautinių sutarčių galiojimas valstybės teisinėje sistemoje visada priklauso nuo vidaus teisės (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo (taip pat ir pirmosios instancijos teismo sprendimo) formuluotė, kad „teismas nėra vykdomosios valdžios institucija, kuri turi pareigą vykdyti tarptautinių organizacijų priimtus sprendimus“, nėra visiškai tiksli ta apimtimi, kiek ją būtų galima suprasti taip, kad teismas apskritai neturi pareigos vykdyti tarptautinių institucijų sprendimų. Priešingai, iš Lietuvos teismų praktikos vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus matyti, kad teismų vaidmuo vykdant tarptautinių (teisminių) institucijų sprendimus taip pat yra svarbus. Tačiau tai, kokiu būdu ir kokia apimtimi teismai dalyvauja vykdant tokius sprendimus konkrečiu atveju, priklauso nuo atitinkamo tarptautinės institucijos sprendimo pobūdžio ir turinio, taip pat Lietuvos teisėje įtvirtinto tokio sprendimo vykdymo reguliavimo.
37. Neįgaliųjų teisių komitetas yra įsteigtas pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (šios konvencijos 34 straipsnį). Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo 1 straipsnio 1 dalį valstybė pripažįsta Neįgaliųjų teisių komiteto kompetenciją gauti ir svarstyti jo jurisdikcijai priskirtų asmenų ar jų grupių (jų vardu) pateiktus pranešimus, kuriuose teigiama, kad šie asmenys tapo tos šalies padaryto šios konvencijos nuostatų pažeidimo aukomis. Lietuvos Respublika 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą, kartu pripažindama pirmiau nurodytą Neįgaliųjų teisių komiteto kompetenciją.
38. Kaip buvo pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 23 d. nutartyje dėl B. M. pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos pažeidimo nėra nurodytas baudžiamojo proceso įstatyme kaip savarankiškas pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą (BPK 456 straipsnis). Kita vertus, iš teismų sprendimų, priimtų vėliau civilinio proceso tvarka išnagrinėjus šioje baudžiamojoje byloje pareikštą B. M. civilinį ieškinį, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo kasacinį skundą, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka priimto 2021 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimo, taip pat bylos nagrinėjimo šiame teisme eigos – matyti, kad proceso metu teismai, laikydamiesi bylos nagrinėjimo ribų, kurias šiuo atveju iš esmės apibrėžė pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsižvelgė į Neįgaliųjų teisių komiteto išvadas B. M. byloje ir, kiek objektyviai įmanoma turint omenyje nurodytas bylos nagrinėjimo ribas ir asmens, kurio teisės buvo tiesiogiai pažeistos, t. y. G. M., mirties faktą, ėmėsi priemonių, be kita ko, Komiteto konstatuotiems procesiniams pažeidimams pašalinti.
39. Atsižvelgdama į pirmiau šioje kasacinėje nutartyje išdėstytus motyvus dėl konkrečių kasatoriaus skundžiamų įstatymų pažeidimų nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, anksčiau nustatyti procesiniai pažeidimai (be kita ko, ir konstatuoti Neįgaliųjų teisių komiteto) buvo pašalinti – veiksmingai užtikrinus ieškovo dalyvavimą procese, atliktas dalies įrodymų tyrimas, išklausyti jo argumentai, motyvuotai pasisakyta dėl nusikalstama veika padarytos žalos ir jos atlyginimo. Nagrinėjant civilinį ieškinį, B. M. viso proceso metu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios veiksmingumu jis nesiskundė (tokių skundų nepateikė ir kasacinės instancijos teismui). Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai atsižvelgė į B. M. padėtį ir procesinės situacijos ypatumus spręsdamas iš jo atsakovų naudai priteistinų proceso išlaidų klausimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad civilinio proceso tvarka nagrinėdami B. M. civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, teismai pagal kompetenciją, kiek buvo procesiškai įmanoma atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką ir objektyvias aplinkybes (G. M. mirtį), padarė viską, kas įmanoma, Neįgaliųjų teisių komiteto išvadoje konstatuotiems pažeidimams ištaisyti ir užtikrino veiksmingą ieškovo teisinę gynybą.
40. Kartu atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad kompensacijos pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimą mokėjimas nėra dalykas šios bylos, kurioje civilinio proceso tvarka nagrinėjamas baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo atsakovams – kaltininkui ir už jo padarytą žalą galimai atsakingiems kitiems asmenims. Todėl reikalavimas išmokėti tokią kompensaciją šioje byloje negali būti sprendžiamas. Tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, (taigi ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto) sprendimų vykdymą žalos atlyginimo aspektu reglamentuoja 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas Nr. IX-895 (2018 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), tačiau nėra nustačiusi piniginės kompensacijos dydžio, turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos dydžio nustatymo ir žalos atlyginimo. Kaip buvo pažymėta jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartyje dėl B. M. prašymo atnaujinti baudžiamąjį procesą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (centrinė Neįgaliųjų teisių konvenciją įgyvendinanti Lietuvos Respublikos institucija) yra informavusi B. M. apie šią tvarką, ir atitinkama žalos atlyginimo procedūra buvo inicijuota, o jos eiga ir baigtis, minėta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, šiuo metu Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto išvadų ir rekomendacijų, pateiktų bylose prieš Lietuvą, įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme (Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 929 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatų patvirtinimo“, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 922 redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d.).
Dėl proceso išlaidų
41. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, gautas ir kasatoriaus prašymas priteisti kasacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 404,46 Eur valstybės naudai. Pagal praktiką civilinėse bylose, teismui išnagrinėjus civilinę bylą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, kurią garantuoja ir apmoka valstybė, atlyginama valstybei pagal CPK 96 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Tačiau bendras principas yra toks, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju atmetus ieškovo kasacinį skundą, bylą išsprendus ne ieškovo naudai, o pačiam ieškovui B. M. esant 100 proc. atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų, priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovų valstybei nėra teisinio pagrindo, šiuo atveju ieškovas netgi neturi teisės prašyti atlyginti teismo išlaidas valstybės naudai, kadangi jis realiai jokių išlaidų nepatyrė, pasinaudojo valstybės garantuojama ir visiškai apmokama teisine pagalba.
42. Kasaciniame procese prašymai dėl išlaidų, skirtų advokatų pagalbai apmokėti, kurias patyrė ADB „G“ ir UAB „V“, nes buvo pateikti rašytiniai atsiliepimai į kasacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamajame procese, dydžio nustatymas atskirame teismo procese buvo inicijuotas baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo, o ne civilinio ieškovo, B. M. turtinę padėtį ir į ne nuo civilinio ieškovo valios užsitęsusią proceso trukmę, netenkintini, nes pažeistų teisingumo principą.
43. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas civiliniam ieškovui B. M. priteistinos žalos dydį, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis dėl žalos atlyginimo ir nepažeidė CPK ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
