Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-211-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00314-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajam A. G.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, Liutauro Rudzevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. G. paskirta šeši mėnesiai laisvės apribojimo. A. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotas: nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, išskyrus darbą, gydymąsi ar mokymąsi; tęsti gydymą nuo narkotikų priklausomybės.

A. G. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl 2011 m. sausio 11 d., 2011 m. sausio 30 d., 2011 m. vasario 3 d., 2011 m. vasario 6 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 13 d., 2011 m. vasario 14 d., 2011 m. vasario 20 d., 2011 m. vasario 27 d., 2011 m. kovo 6 d., 2011 m. kovo 10 d. padarytų veikų išteisintas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB „Statoil Lietuva“ 693,65 Lt (200,89 Eur) dydžio, UAB „Lukoil Baltija“ 108,81 Lt (31,51 Eur) dydžio, UAB „Lietuva Statoil“ („Statoil Vilkpėdė II“) 389,51 Lt (112,81 Eur) dydžio, UAB „Lietuva Statoil“ 634,84 Lt (183,62 Eur) dydžio, UAB „Emsi“ 198,57 Lt (57,51 Eur) dydžio civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. A. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2011 m. sausio 25 d. apie 13.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirko už 20 Lt (5,79 Eur) iš E. K. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,015 g heroino, šią medžiagą laikė su savimi ir automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniuje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ten apie 13.18 val. jo sulaikymo metu šią narkotinę medžiagą policijos pareigūnai rado ir paėmė.

1.2. A. G. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl vienuolikos veikų, padarytų šiomis aplinkybėmis:

1.2.1. 2011 m. sausio 11 d. apie 21.30 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į UAB „Lietuva Statoil“ priklausančią degalinę „Statoil Vingis“, esančią Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, pripylė į šį automobilį 30,03 litro 95 markės „Euro“ benzino, kurio vieno litro kaina 4,42 Lt (1,28 Eur), ir nesumokėjęs už degalus pasišalino iš degalinės, taip pagrobė UAB „Lietuva Statoil“ priklausančio turto už 132,73 Lt (38,44 Eur) ir padarė UAB „Lietuva Statoil“ 132,73 Lt (38,44 Eur) dydžio turtinę žalą;

1.2.2. 2011 m. sausio 30 d. apie 18.25 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į UAB „Lietuva Statoil“ priklausančią degalinę „Statoil Vingis“, esančią Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, pripylė į šį automobilį 42,35 litro 95 markės „Euro“ benzino, kurio vieno litro kaina 4,39 Lt (1,27 Eur), ir nesumokėjęs už degalus pasišalino iš degalinės, taip pagrobė UAB „Lietuva Statoil“ priklausančio turto už 185,92 Lt (53,85 Eur) ir padarė UAB „Lietuva Statoil“ 185,92 Lt (53,85 Eur) dydžio turtinę žalą;

1.2.3. 2011 m. vasario 3 d. apie 14.15 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į UAB „Lukoil Baltija“ priklausančią degalinę „Lukoil“, esančią Naugarduko g. 74, Vilniuje, pripylė į šį automobilį 41 litrą 95 markės benzino, kurio vieno litro kaina 4,41 Lt (1,28 Eur), ir nesumokėjęs už degalus pasišalino iš degalinės, taip pagrobė UAB „Lukoil Baltija“ priklausančio turto už 180,81 Lt (52,37 Eur) ir padarė UAB „Lukoil Baltija“ 180,81 Lt (52,37 Eur) dydžio turtinę žalą;

1.2.4. 2011 m. vasario 6 d. apie 20.00 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į UAB „Lietuva Statoil“ priklausančią degalinę „Statoil Vingis“, esančią Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, pripylė į šį automobilį 42,61 litro 95 markės „Euro ultima“ benzino, kurio vieno litro kaina 4,48 Lt (1,30 Eur), ir nesumokėjęs už degalus pasišalino iš degalinės, taip pagrobė UAB „Lietuva Statoil“ priklausančio turto už 190,89 Lt (55,29 Eur) ir padarė UAB „Lietuva Statoil“ 190,89 Lt (55,29 Eur) dydžio turtinę žalą;

1.2.5. 2011 m. kovo 10 d. apie 19.50 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į UAB „Lietuva Statoil“ priklausančią degalinę „Statoil Vingis“, esančią Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, pripylė į šį automobilį 39,09 litro 95 markės „Euro ultima“ benzino, kurio vieno litro kaina 4,71 Lt (1,36 Eur), ir nesumokėjęs už degalus pasišalino iš degalinės, taip pagrobė UAB „Lietuva Statoil“ priklausančio turto iš viso už 184,11 Lt (53,32 Eur) ir padarė UAB „Lietuva Statoil“ 184,11 Lt (53,32 Eur) turtinę žalą;

1.2.6. 2011 m. vasario 10 d. apie 15.17 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į degalinę „Statoil Vilkpėdė II“, priklausančią UAB „Lietuva Statoil“, Vilniuje, Savanorių pr. 119A, ten įsipylė 42,28 litro 95 markės „Euro ultima“ benzino už 188,99 Lt (54,74 Eur) sumą, vieno litro kaina 4,47 Lt (1,29 Eur), ir už įsipiltus degalus pinigų į kasą nesumokėjęs išvažiavo. Taip jis pagrobė UAB „Lietuva Statoil“ priklausantį 188,99 Lt (54,74 Eur) vertės turtą;

1.2.7. 2011 m. vasario 13 d. apie 15.10 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į degalinę „Statoil Vilkpėdė II“, priklausančią UAB „Lietuva Statoil“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 119A, ten įsipylė 44,86 litro 95 markės „Euro ultima“ benzino už 200,52 Lt (58,07 Eur) sumą, vieno litro kaina 4,86 Lt (1,41 Eur), ir už įsipiltus degalus pinigų į kasą nesumokėjęs išvažiavo. Taip jis pagrobė UAB „Lietuva Statoil“ priklausantį 200,52 Lt (58,07 Eur) vertės turtą;

1.2.8. 2011 m. vasario 14 d. apie 20.43 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į UAB „Emsi“ degalinę, esančią Laisvės pr. 80B, Vilniuje, ten, prisipylęs 45,130 litro A-95 benzino, kurio vieno litro kaina 4,00 Lt (1,16 Eur), į minėto automobilio degalų baką, nesumokėjęs išvažiavo, t. y. pavogė UAB „Emsi“ priklausantį 198,57 Lt (57,51 Eur) vertės turtą;

1.2.9. 2011 m. vasario 20 d. apie 19.11 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į „Statoil“ degalinę, esančią Ukmergės g. 177, Vilniuje, ten, prisipylęs 53,1 litro 95 markės „Euro“ benzino, kurio vieno litro kaina 4,45 Lt (1,29 Eur), į minėto automobilio degalų baką ir į bakelį, esantį automobilio bagažinėje, nesumokėjęs išvažiavo, t. y. pavogė UAB „Lietuva Statoil“ priklausantį 236,30 Lt (68,44 Eur) vertės turtą;

1.2.10. 2011 m. vasario 27 d. apie 20.58 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į degalinę „Statoil Fabijoniškės“ adresu: Ukmergės g. 177, Vilnius, ten, prisipylęs 44,81 litro 95 markės „Euro ultima“ benzino, kurio vieno litro kaina 4,61 Lt (1,34 Eur), į minėto automobilio degalų baką ir į bakelį, esantį automobilio bagažinėje, nesumokėjęs išvažiavo, t. y. pavogė UAB „Lietuva Statoil“ priklausantį 206,57 Lt (59,83 Eur) vertės turtą;

1.2.11. 2011 m. kovo 6 d. apie 19.56 val. A. G. automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į degalinę „Statoil Fabijoniškės“, esančią Ukmergės g. 177, Vilniuje, ten, prisipylęs 41,02 litro 95 markės „Euro ultima“ benzino, kurio vieno litro kaina 4,68 Lt (1,36 Eur), į minėto automobilio degalų baką, nesumokėjęs išvažiavo, t. y. pavogė UAB „Lietuva Statoil“ priklausantį 191,97 Lt (55,60 Eur) vertės turtą.

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, einantis vyriausiojo prokuroro pareigas, L. Rudzevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip padariusio tęstinę vagystę, kuria iš viso pagrobta degalų už 2097,38 Lt (607,46 Eur), ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas vagystes iš degalinių vertino kaip vienuolika pavienių nusikalstamų veikų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad A. G. nepadarė vienos tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios bylos dalies teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – esant pagrindui šiuos kaltininko veiksmus vertinti kaip BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatytą tęstinę nusikalstamą veiką, to nebuvo padaryta.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K- 232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Nusikalstama veika gali būti pripažįstama tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004).

2.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pavienė tęstinė nusikalstama veika gali būti padaroma tiek esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, tiek tiesioginei neapibrėžtai tyčiai. Kasacinio teismo praktikoje paprastai bendro sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau, baudžiamojoje byloje nustačius bendrą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika taip pat gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a> nesukonkretintas sumanymas pagrobti kuo daugiau medienos vertintas kitų aplinkybių kontekste (vagystės buvo vykdomos susidarius tinkamai situacijai, vagystės tapo papildomu kaltininko pragyvenimo šaltiniu ir kt.) ir prieita prie išvados, kad buvo padaryta pavienė tęstinė nusikalstama veika.

2.4. Prokuroras apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad A. G. veikė bendra tiesiogine neapibrėžta tyčia suvokdamas, jog nuolat grobia degalus iš degalinių, norėjo tai daryti ir tai darė. Jis nekonkretizavo nei iki kada grobs degalus, nei iki kokios galutinės pavogtų degalų bendros sumos. Šių prokuroro apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo, jų teisės taikymo prasme nevertino, bet rėmėsi išimtinai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais kaltinamojo parodymais, kuriuose jis nurodė, kad vieną kartą pabandė įvykdyti vagystę, ir kai jam pavyko, jis rizikavo toliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iš esmės tik šiuo kaltinamojo teiginiu, padarė išvadą, kad nauja tyčia daryti kitą degalų vagystę jam susiformuodavo tik po to, kai pavykdavo ankstesnė vagystė. Prokuroro vertinimu, apeliacinės instancijos teismas klaidingai interpretavo šį nuteistojo teiginį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis tiesiog pažymėjo, kad vieną kartą pabandė, ir kai pavyko, toliau grobė degalus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pirmosios instancijos teisme duotus A. G. parodymus, kuriuose pažymėta, kad jis vogė degalus, nes galvojo, kad savo pinigus geriau skirti narkotinėms medžiagoms įsigyti, o ne mokėjimui už degalus. Iš šių parodymų akivaizdu, jog A. G. turėjo sumanymą savo pinigų degalams išvis neskirti, o degalus vogti tiek kartų, kiek prireiks. Taigi, grobdamas svetimą turtą, jis jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl tolesnių analogiškų neteisėtų veiksmų, ir tai patvirtina, kad savo veiksmus ji suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką.

2.5. Be kita ko, sprendžiant dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių buvimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į objektyviąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. į tai, kad A. G. grobė tos pačios rūšies dalyką (degalus) analogiškais, sistemingais, pasikartojančiais veiksmais, naudodamasis automobiliu su netikrais valstybiniais numeriais; šios veikos padarytos per trumpą laiką (per du mėnesius); turtas buvo grobiamas įžūliai, iš degalinių išvažiuojant nesusimokėjus už degalus ir ignoruojant gresiančią teisinę atsakomybę; taip buvo siekiama turimus pinigus skirti narkotinėms medžiagoms įsigyti, o ne degalams pirkti. Tokie A. G. veiksmai kvalifikuotini kaip atitinkantys ne administracinių nusižengimų sudėtį, o baudžiamojo įstatymo uždraustą tęstinę veiką, nurodytą BK 178 straipsnyje.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, L. Rudzevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo

4. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>).

5. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-454/2008, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015 ir kt.).

6. Prokuroro kasaciniame skunde A. G. padarytų degalų grobimų atitiktis tęstinės veikos požymiams grindžiama tuo, kad jis veikė bendra (neapibrėžta) tyčia, kurios buvimą patvirtina tai, kad visi degalų grobimai padaryti per trumpą laiką, veikiant analogišku būdu, naudojantis automobiliu su netikrais valstybiniais numeriais; šių veiksmų motyvas buvo sutaupyti pinigus narkotikams. Iš tiesų, teismų praktikoje yra nemažai pavyzdžių, kai nesukonkretintas sumanymas pagrobti kuo daugiau turto buvo teismų įvertintas kaip neprieštaraujantis tęstinės vagystės ar kitos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos sampratai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/204, 2K-446/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015). Kita vertus, prokuroro argumentų nepakanka išvadai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo kvalifikuoti padarytus degalų grobimo atvejus kaip vieną tęstinę veiką, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą. Bendros tyčios dėl visų neteisėtų veikų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas pagrindė tuo, kad A. G. nusikalstamo elgesio motyvas buvo noras sutaupyti narkotikams, kad tyčia kartoti degalų vagystę jam susiformuodavo tik po to, kai pavykdavo ankstesnė vagystė. Priešinga prokuroro pozicija iš esmės pagrįsta kitokiu faktinių aplinkybių vertinimu, o ne įtikinamais argumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Dėl valstybinio kaltinimo pozicijos nenuoseklumo byloje

7. Netenkindama prokuroro kasacinio skundo, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byla buvo atiduota teismui 2011 m. balandžio 28 d. su kaltinimu, kuriame visos A. G. inkriminuotos vagystės buvo kvalifikuotos atskirai pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Pagal tuo metu galiojusią BK 190 straipsnio redakciją baudžiamojo nusižengimo normai (BK 178 straipsnio 4 dalis) taikyti pagrobto turto vertė turėjo viršyti 1 MGL dydį ir visos A. G. inkriminuotos vagystės atitiko šį kriterijų. Dėl kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo byla pradėta nagrinėti tik 2020 m. rugsėjo 18 d., tačiau pagal bylos teisminio nagrinėjimo metu galiojančius įstatymus BK 178 straipsnio 4 daliai taikyti pagrobto turto vertė turėjo viršyti 3 MGL dydį ir nė viena A. G. inkriminuota vagystė šio kriterijaus nebeatitiko. Šiai aplinkybei paaiškėjus, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė teismo išteisinti A. G. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl visų jam inkriminuotų vagysčių, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamojo gynėjas pritarė tokiam prokurorės siūlymui. Su prokurorės siūlymu dėl bylos baigties visiškai sutiko ir kaltinamasis (6 t., b. l. 38). Būtent prokurorės pasiūlytą sprendimą dėl A. G. inkriminuotų vagysčių ir priėmė pirmosios instancijos teismas, tačiau, nepaisydama šio fakto, prokuratūra šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Tai traktuotina kaip valstybinio kaltinimo nenuoseklumas ir bendros pozicijos byloje nebuvimas. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų, todėl apeliacinio bylos nagrinėjimo metu valstybinio kaltinimo siūlymas keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą jį sunkinant visada turi būti proporcingas ir suderintas su baudžiamojo proceso principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio valstybinio kaltinimo pozicijos keitimas, koks įvyko nagrinėjamoje byloje, t. y. apeliacinio skundo padavimas dėl kaltinamojo išteisinimo, nors pats prokuroras prašė teismo priimti tokį sprendimą, galėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai tuo siekiama ištaisyti akivaizdžią valstybinio kaltintojo padarytą procesinę klaidą, lėmusią teisingumo tikslams akivaizdžiai prieštaraujantį teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą. Atvirkščiai, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliacinio skundo tenkinimas susiklosčiusioje situacijoje pažeistų kaltinamojo teisę į teisingą procesą ir nebūtų suderinamas su baudžiamojo proceso rungimosi principu. Su minėtais principais nebūtų suderinamas ir prokuroro kasacinio skundo tenkinimas perduodant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (BPK 369 straipsnis) nenustatytas, o prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, Liutauro Rudzevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas