Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių be pagrindo įgyto turto grąžinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-316-421/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00450-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 3.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CF&S Lithuania“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „L.C. Van Tiel Logistics B.V.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių be pagrindo įgyto turto grąžinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 62 515,26 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 950,16 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą, 35 000 Eur netesybų, 6 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 17/12-1 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pervežimo maršrutu iš Aleršteto, Vokietijos, į Norkius, Kelmės rajone, pristatyti penkias vėjo jėgaines „Enercon E66 18/70“ (1,8 MW) su 70 metrų rotoriumi ir 65 metrų bokštais. 2018 m. sausio 29 d. šalys pasirašė priedą prie Sutarties, kuriuo pakeitė atsakovės transporto priemonių atvykimo į krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietas datą.

4. Sutartyje šalys sutarė, kad tarpusavyje suderins tikslias transporto priemonių atvykimo į krovinio pakrovimo vietą ir krovinio pristatymo į iškrovimo vietą datas su sąlyga, kad atsakovės transporto priemonių atvykimo į pakrovimo vietą data – ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 26 d., o atvykimo į iškrovimo vietą data – ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 7 d.; taip pat susitarė dėl pervežimo kainos, t. y. 87 000 Eur plius PVM už vieną vėjo jėgainę, už visą krovinį – 435 000 Eur plius 91 350 Eur PVM, taigi iš viso 526 350 Eur. Šalys nustatė, kad kaina yra maksimali ir galutinė, išskyrus papildomas paslaugas (jei tokių bus), apie kurias atsakovė privalo iš anksto įspėti, pagrįsti jų atsiradimą ir įkainojimą bei raštiškai tai suderinti su ieškove.

5. Ieškovė 2018 m. vasario 16 d. elektroniniu paštu pateikė detalų transporto priemonių pateikimo ir pakrovimo grafiką, šalys jį suderino ir atsakovė 2018 m. vasario 20 d. el. pranešimu jį patvirtino. Pagal grafiką krovinio pakrovimas buvo išskaidytas į šešis kartus (atvejus): pirmai vėjo jėgainei pasikrauti nustatyta 2018 m. vasario 26 d.; antrai – 2018 m. vasario 27 d.; trečiai – 2018 m. vasario 28 d.; ketvirtai – 2018 m. kovo 1 d.; atskiroms dalims (5 gondoloms) pasikrauti nustatyta 2018 m. kovo 2 d.; o penktai jėgainei – 2018 m. kovo 5 d.

6. Atsakovė 2018 m. vasario 23 d. pranešė, kad dar nėra gavusi visų būtinų leidimų, todėl negalės 2018 m. vasario 26 d. pateikti transporto priemonių pasikrauti, ir nurodė datas, kuriomis galėtų pateikti transporto priemones pakrauti (2018 m. vasario 28 d., kovo 1 d. (atsakovė apsiriko nurodydama vasario 29 d.), kovo 5 d., 6 d., 7 d. 8 d.). Kadangi atsakovė nesugebėjo užtikrinti, kad transporto priemonės būtų tinkamai pateiktos visoms gondoloms bei vėjo jėgainėms pakrauti Sutartyje nurodytu terminu ir šalių suderintu grafiku, tai laikytina, jog ji padarė septynis savarankiškus sutarties pažeidimus, už kuriuos taikytina sutartinė atsakomybė (už kiekvieną pažeidimo atvejį taikytinos 5000 Eur netesybos, todėl iš viso priteistina 35 000 Eur netesybų).

7. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras paprašė sumokėti 588 865,26 Eur su PVM, nors visa Sutarties kaina kartu su PVM yra 526 350 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė papildomai reikalavo sumokėti 62 515,26 Eur (11,88 proc. visos Sutarties kainos). Dėl to šią 62 515,26 Eur sumą ieškovė prašė priteisti kaip be teisinio pagrindo gautus pinigus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 35 570,26 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 389,91 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą sumą, 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35 960,17 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2018 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 4336,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

9. Teismas, įvertinęs šalių Sutarties sąlygas ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, nusprendė nepritarti ieškovės pozicijai, kad atsakovė apie problemas dėl leidimų gavimo ieškovei pranešė likus kelioms dienoms iki preliminaraus grafiko (tik 2018 m. vasario 23 d.). Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Bernkastelio-Vitlicho rajono administraciją dėl leidimų išdavimo ir prašė išduoti leidimus vežti krovinius 2018 m. sausio 2 d. – 2018 m. balandžio 2 d., taigi ji savo pareigą dėl leidimų išdavimo įgyvendino tinkamai. Be to, 2018 m. sausio 25 d. atsakovė informavo ieškovę, kad leidimai yra, tačiau šiuo metu jie negalioja, nes negalima naudotis tiltu. Teismas pažymėjo, kad šalys klausimą dėl leidimo gavimo negalimumo aiškinosi ir derinosi 2018 m. sausio 30–31 d.: tiek ieškovė, tiek atsakovė aiškinosi aplinkybes dėl galimybės važiuoti tiltu. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų turinio teismas padarė išvadą, jog ieškovė kartu su atsakove bandė spręsti leidimų važiuoti tiltu gavimo klausimus, o toks klausimas Sutarties pasirašymo metu šalims nebuvo žinomas, t. y. atsakovė, sudarydama sutartį, neturėjo galimybės numatyti, jog naudojimasis tiltu bus monopolizuotas ir Vokietijos valdžios institucijos blokuos leidimus.

10. Teismas nusprendė, kad dėl susidariusių aplinkybių objektyviai nebuvo galima įvykdyti įsipareigojimų – negavus leidimų vežti krovinį, nebuvo galimybės įvykdyti susitarimą; atsakovė tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar užkirsti joms kelio, nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Atsakovė šiuo atveju prisiėmė įprastinę verslo riziką – gauti leidimus vežti krovinį ir jį laiku pristatyti. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ji objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei ir laiku gauti leidimų važiuoti tiltu dėl tam tikrų konkrečių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė dėjo visas pastangas gauti leidimus laiku, bendradarbiavo su ieškove, taip pat siūlė savo vežimo grafikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis).

11. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, taip pat į po 2018 m. vasario 20 d. vykusį šalių susirašinėjimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 20 d. nebuvo suderinusios ir patvirtinusios tikslaus krovinio pakrovimo ir vežimo grafiko.

12. Teismas nepritarė ieškovės argumentui, kad atsakovė nesilaikė net ir savo pasiūlyto grafiko, nes byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog šalys, atsižvelgdamos į krovos darbus užimantį laiką, taip pat įvairias aplinkybes, vežimo metu keitė vežimo grafikus, atsižvelgdamos į jau atliktus darbus ir pasikeitusią darbų apimtį, aplinkybes, pakrautas dalis, žmogiškuosius išteklius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog atsakovė turėjo pareigą sutartomis dienomis laiku, t. y. iki kiekvienos dienos 8 valandos, pateikti reikiamą skaičių transporto priemonių, nes pagal Sutarties 3.1.3 punktą visos mašinos į pakrovimo vietą atvyksta iš anksto suderintu laiku ir tinkamu grafiku, o ieškovė įsipareigoja krovos darbus vykdyti iki 24 val. per parą.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad: nebuvo vieno galutinio abiejų šalių patvirtinto krovinio krovimo ir vežimo grafiko; atsakovė dėjo maksimalias pastangas pasiekti sutarties tikslą; tikroji šalių valia – kad krovinys pasiektų iškrovimo vietą; visos krovinio detalės nustatytu laiku buvo pakrautos į vieną laivą; krovimo eiga ir laikas buvo derinami krovimo metu, teismas konstatavo, jog tiek visas reikalavimas taikyti netesybas, tiek kiekvienas epizodas, už kurį siekiama prisiteisti netesybas, neturi teisinio pagrindo, todėl juos atmetė.

14. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras, nustatė, kad atsakovė iš viso reikalavo sumokėti 588 865,26 Eur su PVM, t. y. papildomai reikalavo sumokėti 62 515,26 Eur sumą. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė trečiojo asmens jai pateiktą 2018 m. kovo 8 d. sąskaitą faktūrą dėl 15 050 Eur policijos (BF4 eskorto) išlaidų apmokėjimo; 4500 Eur plieninių plokščių tiekimo, nuomos, išmontavimo 3 bokšto dalims ir mentėms išlaidų apmokėjimo; 7400 Eur išlaidų už gatvės ženklų nuėmimą ir pakeitimą 8 naktis dėl generatoriaus, stebulės, menčių T3 ir T4 sekcijų apmokėjimo; 965 Eur už maršruto patikrinimą dėl leidimo patvirtinimo, 455 Eur už maršruto patikrinimą prieš pirmą važiavimą naktį; 520 Eur išlaidų „Deutsche Bahn“ ir infrastruktūrai, susijusiai su leidimų išdavimu; 1404,50 Eur administravimo išlaidų. Atsakovė šias išlaidas trečiajam asmeniui yra apmokėjusi.

15. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje buvo nustatyta maksimali ir galutinė pervežimo kaina – 87 000 Eur plius 21 proc. PVM (jei bus taikoma) už 1 vėjo jėgainę, už viso krovinio pristatymą – 435 000 Eur plius 21 proc. PVM (jei bus taikoma), išskyrus papildomas paslaugas (jei tokių bus), apie kurias vežėjas privalėjo iš anksto įspėti, pagrįsti jų atsiradimą ir įkainojimą ir raštiškai suderinti su klientu. Sutartyje nustatyta, kad į pervežimo kainą įskaičiuotas krovinio tvirtinimas ant autotransporto, paėmimas nuo Aleršteto ir transportavimas iki pakrovos uosto plius visi reikalingi leidimai Vokietijoje, pakrovos uosto darbai, tvirtinimas laive, 14 nemokamų sandėliavimo dienų krovos uoste, vėlesnis sandėliavimas Brakės uoste – 0,75 Eur už kvadratinį metrą per parą, frachtas, krovinio transportavimas laivu su visais reikalingais leidimais; 14 nemokamų sandėliavimo dienų iškrovos uoste, vėlesnis sandėliavimas Klaipėdos uoste – 0,80 Eur už toną per parą, krovinio tvirtinimo išardymas, iškrovos uosto darbai, krovinio pakrovimas ant autotransporto, tvirtinimas, transportavimas iki Kelmės plius visi reikalingi leidimai Lietuvoje. Sutartyje sutarta, kad į „viskas įskaičiuota“ kainą nepatenka palyda, policija, bet kokie kelių darbai, maršruto tyrimai ir tiltų jėgų skaičiavimai, bet kokios papildomos išlaidos, oficialiai išvardytos Vokietijos specialių transporto leidimų taisyklėse, prastovos skaičiavimo kainos.

16. Teismas pažymėjo, kad Vokietijos institucijų išduotuose leidimuose buvo nurodyta, jog vykdant vežimą yra privaloma nuolatinė policijos palyda; kompetentingas policijos skyrius priima galutinį sprendimą, ar transportą lydės pagalbinė policija, ar policija; į kokius konkrečius policijos skyrius turi būti kreipiamasi dėl leidimų. Policijos palydos būtinybė yra nurodyta ir maršruto tyrimo protokole. Be to, palyda yra teikiama tik policijos ir šios papildomos paslaugos buvo suteiktos. Apie papildomų išlaidų atsiradimą atsakovę subrangovas (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) informavo tik 2018 m. kovo 8 d., t. y. tuomet, kai subrangovas pateikė atsakovei sąskaitą už papildomas išlaidas. Taigi, atsakovė neturėjo realių galimybių iš anksto informuoti ieškovę ir suderinti minimą jų dydį.

17. Apie šios policijos palydos paslaugos suteikimą ieškovė buvo tinkamai informuota, atsakovė neturėjo objektyvių galimybių nulemti kainos dydį ar iš anksto informuoti ieškovę ir derinti kainą, ši paslauga buvo būtina siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį (net jei vežimą būtų vykdęs kitas vežėjas, ji būtų buvusi tokia pati).

18. Teismas pripažino pagrįstu ir atsakovės reikalavimą sumokėti 1500 Eur už papildomai suteiktą paslaugą „Maršruto tyrimas“, 7400 Eur už kelio ženklų nuėmimą, 4500 Eur už plieno plokščių tiekimą, nes apie šios paslaugos suteikimą ieškovė buvo informuota ir šios paslaugos suteikimas buvo būtinas siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį.

19. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 5475 Eur vietinių uosto mokesčių, kurie susidarė dėl krovinio aukščio neatitikties ir pasikeitusio jo pakrovimo. Ieškovė buvo informuota apie vėjo jėgainių sparnų aukščio neatitikimus, būtinybę juos vežti kitaip, nei suplanuota, apie jų persukimą, šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas padarė išvadą, kad sąskaitoje įtraukta išlaidų eilutė „Vietiniai uosto mokesčiai“ atsirado dėl to, jog ieškovė deklaravo neteisingus vėjo jėgainių sparnų matmenis. Taigi šios papildomos išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovės kaltės.

20. Teismas nustatė, kad išlaidų eilutė „DB skaičiavimas“ reiškia kelių tyrimą, o trečiasis asmuo atsakovei pateiktoje 2018 m. kovo 8 d. sąskaitoje faktūroje nurodė, jog ji išrašyta ir dėl 520 Eur išlaidų „Deutsche Bahn“, ir infrastruktūrai, susijusiai su leidimų išdavimu. Kadangi byloje nepateiktas „Deutsch Bahn“ atliktas infrastruktūros skaičiavimas, apie tokio skaičiavimo būtinybę atsakovė nebuvo užsiminusi ieškovei, apie infrastruktūros tyrimą nenurodyta išduotuose leidimuose, tai teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė tiek šių išlaidų pagrįstumo, tiek to, kad ieškovė apie jų būtinumą buvo preliminariai įspėta.

21. Atsakovė ieškovei 2018 m. balandžio 9 d. pateikė sąskaitą faktūrą, jos pagrindu reikalavo apmokėti transporto priemonių prastovas Lietuvoje (14 225 Eur). Visus savo teiginius dėl prastovų Vokietijoje ir Lietuvoje atsakovė įrodinėja savo jau po PVM sąskaitų faktūrų pateikimo siunčiamais elektroniniais laiškais ieškovei (2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. balandžio 4 d.), kuriuose nurodytas prastovų laikas, taip pat atsakovės subvežėjų pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Tačiau byloje nepateikta, kada realiai mašinos atvyko į vietą, kada konkrečiai buvo susitarta dėl jų atvykimo, kas turėjo būti kraunama, dėl kieno kaltės, kodėl mašinos laiku nepakrautos ir kada jos išvyko. Byloje nepateikti nei „prastovų lapai“, nei CMR dokumentai, nepateikta navigacijos / sunkvežimio sekimo sistemos duomenų, kuriuose būtų fiksuojamas pakrovimo laikas, krovinio pristatymo laikas, vėlavimo priežastis ir panašūs parašais bei antspaudais patvirtinti duomenys; nėra duomenų apie tai, jog atsakovė elektroniniais laiškais būtų konkrečiai ir aiškiai nurodžiusi, nuo kurios konkrečiai dienos, nuo kokio momento ir kokiai mašinai dėl tam tikrų priežasčių yra pradedamos skaičiuoti prastovos. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra galimybės patikrinti ir įvertinti, dėl kieno kaltės susidarė prastovos Lietuvoje, ir padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad prastovos Vokietijoje ir Lietuvoje susidarė dėl ieškovės kaltės. Taigi šių išlaidų atlyginimo atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovės.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti sumokėti už šias papildomas paslaugas: policijos palydą – 13 545 Eur, plieno plokščių tiekimą palei maršrutą – 4500 Eur, maršruto tyrimą – 1500 Eur, ženklų nuėmimą pagal maršrutą – 7400 Eur, iš viso 26 945 Eur. Remdamasis tuo teismas iš atsakovės priteisė 35 570,26 Eur (62 515,26 Eur – 26 945 Eur) be pagrindo įgyto turto. Nustatęs, kad 2018 m. balandžio 13 d. raštu ieškovė pareikalavo grąžinti nepagrįstai įgytą pinigų sumą, teismas priteisė 389,81 Eur palūkanų už 80 dienų (nuo pareikalavimo grąžinti nepagrįstai įgytą pinigų sumą dienos, t. y. 2018 m. balandžio 13 d., iki ieškinio surašymo dienos (2018 m. rugpjūčio 2 d.), taip pat 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo.

23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino rezoliucinę dalį, nurodydama, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 23 287,06 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 310,40 Eur palūkanų už priteistą 23 287,06 Eur sumą; priteistos iš atsakovės 6 procentų metinės procesinės palūkanos skaičiuojamas nuo 23 287,06 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė iš ieškovės 6314,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės naudai, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1660 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

24. Kolegija nusprendė, kad teismas nepagrįstai apskaičiavo atsakovės patirtų išlaidų sumą už papildomas paslaugas be PVM, be to, pripažinęs, jog 5475 Eur (6624,75 Eur su PVM) vietinių uosto mokesčių suma susidarė dėl ieškovės kaltės, skaičiuodamas galutinę atsakovės pagrįstų papildomų išlaidų sumą, šios sumos neįtraukė. Atsižvelgdama į pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir faktiškai atsakovės patirtas būtinąsias papildomas išlaidas, dėl kurių apmokėjimo šalys buvo sutarusios Sutartyje, kolegija padarė išvadą, kad visa papildomų paslaugų, kurias pagrindė atsakovė, suma yra 39 228,20 Eur (16 389,45 Eur su PVM už policijos palydą; 5445 Eur su PVM už plieno plokščių tiekimą palei maršrutą; 1815 Eur su PVM už maršruto tyrimą; 8954 Eur su PVM už ženklų nuėmimą pagal maršrutą; 6624,75 Eur su PVM vietinių uosto mokesčių). Kadangi ieškovė atsakovei už papildomas paslaugas sumokėjo 62 515,26 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 23 287,06 Eur be pagrindo įgyto turto. Dėl to kolegija patikslino šią sprendimo dalį, atitinkamai patikslino ir sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo.

25. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl,,DB skaičiavimų“, vertino trečiojo asmens „L.C. Van Tiel Logistics B.V.“ atsakovei pateiktą 2018 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog 520 Eur sąskaita išrašyta dėl išlaidų „Deutsche Bahn“ ir išlaidų infrastruktūrai, susijusiai su leidimų išdavimu. Byloje nebuvo pateiktas „Deutsch Bahn“ atliktas infrastruktūros skaičiavimas, apie šio skaičiavimo būtinybę ieškovė nebuvo informuota, o apie infrastruktūros tyrimą nebuvo nurodyta išduotuose leidimuose.

26. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kada realiai transporto priemonės atvyko į vietą, kokiu laiku jos turėjo atvykti pagal susitarimą, kas konkrečiai į kurią transporto priemonę turėjo būti kraunama, dėl kieno kaltės ir kodėl transporto priemonės laiku nebuvo pakrautos, kada transporto priemonės išvyko. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, siekiant įrodyti prastovų susidarymą dėl ieškovės kaltės, turėjo būti pateikti prastovų lapai, CMR dokumentai, navigacijos / sunkvežimio sekimo sistemos duomenys, kuriuose fiksuojamas krovinio pakrovimo laikas, krovinio pristatymo laikas, krovinio vėlavimo priežastis ir kt. Atsakovės elektroniniai laiškai nepatvirtina, jog ji aiškiai nurodė ieškovei, nuo kada ir kuriai transporto priemonei bei dėl ko yra pradėtos skaičiuoti prastovos. Kadangi atsakovė nepateikė naujų įrodymų šiems argumentams pagrįsti, tai kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą. Kolegija nusprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas ar įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

27. Patikslinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovei priteisiamų sumų, kolegija patikslino ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius. Ieškovė patyrė 5690 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgdama į tai, kad tenkinta 24 proc. jos ieškinio reikalavimų, kolegija ieškovei priteisė 1365,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

28. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 10 104,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl kolegija jai priteisė 7679,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteista 6314,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

29. Ieškovė prašė priteisti 1660 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Laikydama, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, šių išlaidų atlyginimą ieškovės naudai kolegija priteisė iš atsakovės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis, kuriomis tenkintas ieškovės reikalavimas ir priteista 22 657,25 Eur kaip be pagrindo įgyta suma už prastovas Vokietijoje ir Lietuvoje, ir šią ieškinio dalį atmesti; 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria ieškovei priteista iš atsakovės 1660 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-442-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-442-313/2018">e3K-3-442-313/2018</a>, kt.). Teismai netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir neatsižvelgė į tai, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, todėl ieškovei kilo pareiga atsakyti už sutartinių prievolių netinkamą įvykdymą. Sutarties 3.1 punkte ieškovei buvo nustatyta pareiga organizuoti krovinių pakrovimą taip, kad į kiekvieną transporto priemonę jie būtų pakrauti per 3 valandas, nurodytos sankcijos / atsakomybė (prastovų skaičiavimas) už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Ieškovei netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, atsakovė Sutarties pagrindu gavo iš ieškovės mokėjimus už prastovas Vokietijoje (17 212,25 Eur) ir Lietuvoje (5445 Eur). Teismai nepagrįstai laikė, kad atsakovės gautas mokėjimas už prastovas nepatenka į Sutarties ribas, todėl netinkamai buvo taikytas CK 6.237 straipsnis.

30.2. Teismai netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam būtina įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2009">3K-3-253/2009</a>). Taigi ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai ar atlikti ieškovės mokėjimai už prastovas Vokietijoje ir Lietuvoje nepatenka į sutarties ribas. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė gavo turtą be teisinio pagrindo, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nebuvo pagrindo jai taikyti sutartinę atsakomybę. Atsakovė pateikė daugybę įrodymų, kurie pagrindė, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, todėl jai buvo pritaikyta sutartinė atsakomybė. Teismai išsamiai neištyrė atsakovės pateiktų įrodymų. Atsakovės pateiktuose elektroniniuose laiškuose aiškiai matyti suderinti einamojo vežimo grafikai su nustatytais pakrovimo laikais, krovinio detalių pavadinimais, transporto priemonių valstybiniais numeriais. Tai, kad tokie suderinti elektroniniuose laiškuose vežimo grafikai buvo tinkami abiem šalims, patvirtina faktas, kad tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje įvyko virš 40 vežimų ir tik išskirtiniais atvejais (kai ieškovė savavališkai keitė pakrovimo tvarką) buvo priskaičiuotos prastovos. Atsakovės pateiktuose įrodymuose aiškiai įvardyti automobilių valstybiniai numeriai, jų atvykimo, pakrovimo laikas, prastovų skaičiavimo detalizavimas, netgi fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai turėjo vykti pakrovimo darbai, niekas nevyko, pateiktos sąskaitos ir sąskaitų apmokėjimas trečiajam asmeniui „L.C. Van Tiel Logistics B.V.“, kuris faktiškai ir vykdė vežimus Vokietijoje. Tokios aplinkybės leido konstatuoti, jog atsakovė pagrįstai taikė sutartinę atsakomybę ieškovei ir pagrįstai gavo mokėjimus už prastovas Vokietijoje ir Lietuvoje.

30.3. Nors apeliacinės instancijos teismas ir priėmė procesinį sprendimą atsakovės naudai, tačiau bylinėjimosi išlaidų šios instancijos teisme atlyginimą priteisė ieškovei. Pagal esmę Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad visa papildomų paslaugų, kurias pagrindė atsakovė, suma pagal Sutartį yra 39 228,20 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 23 287,06 Eur be pagrindo įgyto turto. Taigi, tikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteista suma sumažėjo net 12 283,20 Eur. Būtent šią sumą atsakovė ir ginčijo apeliaciniu skundu. Dėl to šiuo atveju netinkamai buvo taikyta CPK 93 straipsnio 1 dalies norma.

31. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1. Teismai tinkamai kvalifikavo šalių ginčą, tinkamai aiškino ir taikė nepagrįsto turto gavimo instituto normas. Sutartimi šalys susitarė, kad tikslios krovinio pakrovimo ir iškrovimo datos bei laikas privalėjo būti tarpusavyje suderinti ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki pakrovimo ir iškrovimo; taip pat sukurtos taisyklės, nustatančios, jog ieškovei atitinkamai atsakomybė dėl pakrovimo ir (ar) iškrovimo taikytina tik tuo atveju, jeigu atsakovė visas transporto priemones į pakrovimo ir (ar) iškrovimo vietą pristatys iš anksto suderintu laiku (grafiku) ir ne vėliau kaip 8 valandą ryte. Taigi, tik nustačius, jog šalys buvo susiderinusios konkrečius pakrovimo ir (ar) iškrovimo laikus, t. y. turint suderintą grafiką, ir tik nustačius, jog atsakovė kaskart visas transporto priemones pristatė į pakrovimo ir (ar) iškrovimo vietą 8 valandą ryte, būtų galima spręsti, ar ieškovė pažeidė jai tenkančias pareigas, kiek tai susiję su laiku vykdomais pakrovimu ir (ar) iškrovimu, ir ar galima dėl pažeidimo taikyti sutartinę atsakomybę. Teismai nustatė aplinkybę, kad šalys nebuvo susitarusios dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo grafiko, nėra duomenų, kada atsakovės transporto priemonės realiai atvyko į pakrovimo ar iškrovimo vietą ir pan. Būtent dėl to teismas pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą sumokėti už pavėluotą transporto priemonių pateikimą. Prastovas Vokietijoje atsakovė grindė jos ir trečiojo asmens sąskaitomis faktūromis. Tačiau jų tarpusavio teisiniai santykiai ar sutarties pažeidimai niekaip nelemia ieškovės atsakomybės.

31.2. Teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovė įrodė, kad pagal Sutartį susitarta dėl fiksuotos (angl. „all-in“) 526 350 Eur Sutarties kainos. Ieškovė įrodė, kad ji faktiškai sumokėjo atsakovei didesnę sumą, nei turėjo mokėti pagal Sutartį. Dėl to atsakovei teko pareiga įrodyti šios didesnės pinigų sumos gavimo teisinį ir faktinį pagrindą.

31.3. Byloje tinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas. Atsakovė klaidingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylos baigtį. Nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse aiškiai nurodyta, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, o nutartis priimta vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Apeliacinės instancijos teismas tik patikslino sprendimu priteistų pinigų sumas, o ne tenkino apeliacinį skundą iš esmės pakeisdamas ar naujais pagrindais priteisdamas kitas (naujas) pinigų sumas. Taigi, nepatenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nėra atlyginamos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

32. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475-684/2015">3K-3-475-684/2015</a>).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą).

35. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE0LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-214-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-214-611/2019">e3K-3-214-611/2019</a> 16, 17 punktus).

36. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-1075/2018">e3K-3-30-1075/2018</a> 24 punktą).

37. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Argumentus dėl be pagrindo įgyto turto gavimo atsakovas gali nurodyti ir priešieškinyje, jeigu kartu su atsikirtimu į ieškinį jis teikia savarankišką reikalavimą ieškovui. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE0LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-214-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-214-611/2019">e3K-3-214-611/2019</a>, 27 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios krovinio pervežimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl konkrečios kainos, taip pat kad sutarties kaina yra maksimali ir galutinė (viskas įskaičiuota). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, be kita ko, nurodė, kad atsakovei sumokėjo 62 515,26 Eur daugiau, nei buvo susitarta pagal sutartį, todėl prašė šią sumą priteisti iš atsakovės kaip įgytą be pagrindo. Šiam savo reikalavimui pagrįsti ieškovė teikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovei sumokėta suma viršija sutartyje aptartą maksimalią kainą.

39. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, įrodinėjo konkretų turto gavimo pagrindą, t. y. įrodinėjo, kad šalis siejo sutartiniai krovinio pervežimo teisiniai santykiai, sutartyje buvo nustatyta galimybė vežėjui gauti atlyginimą už papildomai suteiktas paslaugas, taip pat ieškovės pareigą sumokėti už vėlavimą pakrauti krovinį, taigi prašomas priteisti lėšas iš ieškovės atsakovė gavo būtent Kovinių pervežimo sutarties pagrindu kaip patirtas papildomoms paslaugoms suteikti bei kaip mokėjimus už prastovas. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovė išdėstė atsiliepime į ieškinį, teikė įrodymus šiems argumentams pagrįsti.

40. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, ištyrę šalių pateiktus įrodymus bei šalių sudarytos sutarties nuostatas, pripažino, kad šalis siejo krovinio pervežimo teisiniai santykiai. Dėl to teismai tyrė ir vertino, ar visos prašomos priteisti kaip be pagrindo gautos lėšos buvo sumokėtos atsakovei būtent šios sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti sumokėti už papildomas paslaugas, tokias kaip policijos palyda (13 545 Eur), plieno plokščių tiekimas pagal maršrutą (4500 Eur), maršruto tyrimas (1500 Eur), ženklų nuėmimas pagal maršrutą (7400 Eur), iš viso 26 945 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas šias sumas skaičiavo be PMV, nors kartu su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose suma nurodyta su šiuo mokesčiu, be to, nors ir pripažino, jog 5475 Eur (6624,75 Eur su PVM) vietinių uosto mokesčių suma susidarė dėl ieškovės kaltės (nebuvo tinkamai deklaruotas vėjo jėgainių sparnų ilgis), tačiau šios sumos neįtraukė į galutinę pagrįstų papildomų išlaidų sumą, tai apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog atsakovė turėjo teisę gauti iš ieškovės 39 228,20 Eur už papildomas paslaugas. Taigi ši suma teismų pagrįstai pripažinta lėšomis, gautomis vykdant krovinių vežimo sutartį, todėl ji negali būti išreikalauta iš atsakovės kaip gauta be pagrindo.

41. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, vertino byloje esančius įrodymus, todėl pripažino įgytomis be pagrindo lėšas, kurias atsakovė gavo kaip mokėjimus už prastovas pagal šalių sudarytą sutartį. Teisėjų kolegija šį teiginį pripažįsta nepagrįstu.

42. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad sutartinė atsakomybė ieškovei už laiku nepakrautą ar neiškrautą krovinį galėtų būti taikoma tik nustačius, jog šalys tarpusavyje buvo suderinusios konkretų pakrovimo ir (ar) iškrovimo grafiką ir atsakovė kiekvienu atveju visas transporto priemones buvo pristačiusi į pakrovimo ar iškrovimo vieną 8 val. ryte (Sutarties 3.1.2–3.14 punktai). Teismai pagal byloje esančius įrodymus konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus krovinio pakrovimo ir iškrovimo grafiko. Pažymėtina, kad būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės sutartines netesybas už pavėluotą transporto priemonių pateikimą į krovinio pakrovimo vietą.

43. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, siekdama įrodyti, jog prastovos susidarė dėl ieškovės kaltės, turėjo pateikti prastovų lapus, CMR dokumentus, navigacijos / sunkvežimio sekimo sistemos duomenis, kuriuose fiksuojamas krovinio pakrovimo laikas, krovinio pristatymo laikas, krovinio vėlavimo priežastis ir kt. Tačiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kada realiai transporto priemonės atvyko į vietą, kokiu laiku jos turėjo atvykti pagal susitarimą, kas konkrečiai į kurią transporto priemonę turėjo būti kraunama, dėl kieno kaltės ir kodėl transporto priemonės laiku nebuvo pakrautos, kada transporto priemonės išvyko. Atsakovė prastovas grindė trečiojo asmens jai teiktomis sąskaitomis faktūromis, tačiau šios savaime nepatvirtina ieškovės ir atsakovės sutarties pažeidimo ir ieškovės atsakomybės. Teismai nusprendė, kad atsakovės elektroniniai laiškai, kurie buvo siųsti ieškovei, nepatvirtina, jog ji aiškiai nurodė, nuo kada ir kuriai transporto priemonei bei dėl ko yra pradėtos skaičiuoti prastovos. Taigi, atsakovei neįrodžius teisinio pagrindo gauti mokėjimus (22 357,25 Eur) iš ieškovės pagal šalių sutartį, byloje nebuvo nustatytas pagrindas už atsakovės nurodomas prastovas taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę, atitinkamai dėl prastovos sumokėtos ieškovės lėšos negalėjo būti pripažįstamos gautomis krovinio vežimo sutarties pagrindu. Teismai, padarydami išvadą, kad 22 657,25 Eur lėšas atsakovė gavo be teisinio pagrindo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

44. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai jai perkėlė pareigą įrodyti ieškovės kaltę dėl prastovos (sutarties nuostatos pažeidimo). Pagal nutarties 36 punkte nurodytą teismų praktiką ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti iš atsakovės lėšas kaip gautas be teisinio pagrindo, atsakovė turėjo ne tik nurodyti, kad gavo lėšas (22 657,25 Eur) pagal šalių sudarytą sutartį, bet ir įrodyti konkretaus pagrindo buvimą, t. y. įrodyti, kad ieškovė pažeidė sutarties nuostatas, todėl tas lėšas atsakovė gavo teisėtai dėl ieškovei taikytos sutartinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių.

45. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą turto gavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir vertindami byloje esančius įrodymus proceso teisės normų nepažeidė. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.237 straipsnio, CPK 178, 176, 185 straipsnių taikymo atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo, kai teismas iš esmės sprendimą palieka nepakeistą, nors rezoliucinėje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo priteistų sumų dydžius ir perskirsto pirmosios instancijos teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNy03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-7-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-7-701/2018">e3K-3-7-701/2018</a> 16, 17 punktus).

48. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymo. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs pirmosios instancijos teismo priteistinas iš atsakovės sumas, nurodė iš esmės paliekantis nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau pagal teismo procesinio sprendimo esmę apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl turėjo apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pagal tenkinto apeliacinio skundo dalį.

49. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 35 570,26 Eur be pagrindo lėšų, 389,91 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą, 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35 960,17 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2018 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kitą ieškinio dalį atmetė.

50. Atsakovė pateikė pareiškimą teismui dėl rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo, nurodydama, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 62 515,26 Eur su PVM, o teismas priteistiną sumą sumažino, neįskaitydamas šio mokesčio; taip pat teismas motyvuojamojoje dalyje teismas, kad ieškovė privalėjo pagal sutartį sumokėti 5475 Eur vietinių uosto mokesčių, šią sumą taip pat nurodydamas be PVM, o priteisdamas galutinę sumą, šios sumos nepaminėjo ir nepridėjo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą ir ištaisyti priteistų ieškovei sumų dydį pažymėdamas, kad atsakovė pateiktu prašymu iš esmės ginčija teismo sprendimu ieškovei priteistos sumos dydį, todėl jos nurodytos aplinkybės vertintinos ne kaip rašymo apsirikimas ar aritmetinė skaičiavimo klaida, o kaip nesutikimo su teismo sprendimu motyvai, kurių pagrįstumas negali būti įvertintas taikant CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatas.

51. Apeliaciniame skunde atsakovė, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškinio sumą atskiromis dalimis, turėjo ją mažinti suma su įskaitytu PVM, prašė ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimo ir aritmetines klaidas taip, kad iš atsakovės ieškovės naudai būtų priteista 23 287,06 Eur be pagrindo įgyto turto. Apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovei iš atsakovės priteisdamas 23 287,06 Eur be pagrindo įgyto turto (62 515,26 Eur – 39 228,20 Eur), atitinkamai patikslino ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priteistas palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

52. CPK 326 straipsnyje nustatytos apeliacinės instancijos teismo teisės bylą išnagrinėjus iš esmės: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, jį visą ar jo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, pakeisti sprendimą, panaikinti visą sprendimą ar jo dalį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti sprendimą, o bylą nutraukti ar pareiškimą palikti nenagrinėtą.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ir aiškiais aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, jog galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-701/2021">e3K-3-58-701/2021</a>, 12 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto pirmosios instancijos teismo sprendimo patikslinimo iš atsakovės ieškovei priteista be pagrindo įgytų lėšų suma sumažėjo 12 283,20 Eur, atitinkamai buvo perskaičiuotos ir sumažintos palūkanos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Argumentuodamas savo išvadą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo atsakovės patirtas išlaidas už papildomas paslaugas be PVM. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, jog 5475 Eur vietinių uosto mokesčių suma susidarė dėl ieškovės kaltės, tačiau jos kartu su PVM mokesčiu neįtraukė į galutinę papildomų išlaidų sumą.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas priteistų sumų patikslinimas neatitinka rašymo apsirikimo ir aritmetinės klaidos taisymo sampratos, nes šiuo patikslinimu iš esmės buvo pakeistos šalių teisės ir pareigos – dėl pakeisto skaičiavimo atsakovės prievolė ieškovei žymiai sumažinta. Be to, dėl pasikeitusios atsakovės prievolės dydžio apeliacinės instancijos teismas ne tik perskaičiavo priteistinas palūkanas, bet atitinkamai perskirstė šalių patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi toks pirmosios instancijos teismo sprendimo taisymas CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu negalėjo būti atliktas, nes buvo pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas konkrečiai neįvardijo, jog šiuo atveju taiso rašymo apsirikimo ar aritmetinę klaidą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde prašė taikyti šį institutą, o CPK 326 straipsniu tokia teisė apeliacinės instancijos teismui nenustatyta, nusprendžia, jog apeliacinio teismo teisėjų kolegija, tikslindama priteistas sumas, iš esmės taikė šį institutą.

56. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, tai laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą iš dalies patenkino. Dėl to atsakovės apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas kolegija turėjo paskirstyti pagal patenkinto apeliacinio skundo dalį, taigi skirstydama bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį.

57. Apeliaciniu skundu atsakovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 35 570,26 Eur priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną sumą iki 23 287,06 Eur, laikytina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovės skundas patenkintas 35 proc.

58. Pateikdama apeliacinį skundą, atsakovė patyrė 759 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 1815 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 2574 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, atsakovės naudai priteistina iš ieškovės 900,90 Eur (2574 Eur x 35 proc.)

59. Ieškovė apeliaciniame teisme patyrė 1660 Eur išlaidų, todėl jos naudai iš atsakovės priteistina 1079 Eur (1660 Eur x 65 proc.) Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 178,10 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

60. Taigi padarytas proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistą 1660 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą sumažinti iki 178,10 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

61. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Kadangi kasacinio skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovės reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių reikalavimų palikta nepakeista, tai teisėjų kolegija kasacinį skundą šiuo atveju laiko visiškai atmestu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104-684/2016">3K-3-104-684/2016</a>, 43 punktas).

62. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, o apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl šių reikalavimų palikus nepakeistą, laikytina, kad kasacinis skundas yra atmestas, todėl atsakovės patirtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, iš jos priteisiamas bylinėjimosi išlaidos atlyginimas ieškovės ir valstybės naudai.

63. Ieškovė prašė priteisti 680 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atmetus kasacinį skundą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 680 Eur šių išlaidų atlyginimo.

64. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai sudaro 10,62 Eur. Šiuo atveju jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ (j. a. k. 303159427) ieškovės UAB „Versina“ (j. a. k. 180346182) naudai priteista 1660 (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, pakeisti ir iš atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ (j. a. k. 303159427) ieškovės UAB „Versina“ (j. a. k. 180346182) naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 178,10 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių Eur 10 ct).

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ (j. a. k. 303159427) ieškovės UAB „Versina“ (j. a. k. 180346182) naudai 680 (šešis šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „CF&S Lithuania“ (j. a. k. 303159427) 10,62 Eur (dešimt Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas