Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-4424-810/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00436-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos D. K. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

suinteresuotam asmeniui A. K.,

nedalyvaujant pareiškėjai D. K. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja D. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina Z. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvai Z. K. ir Z. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. K. Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvai gyveno šiame bute, čia buvo deklaruotos ir jų gyvenamosios vietos. Taip pat šiame bute užaugo ir pareiškėja su suinteresuotu asmeniu A. K.. Pareiškėjos tėvas Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po Z. K. mirties paveldėjimui liko 1/2 dalis jam priklausančio buto, keletas asmeninių daiktų, baldų, buities daiktų. Jo įpėdinai dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą nesikreipė, palikimą faktiškai priėmė pareiškėjos motina Z. K.. Z. K. po vyro Z. mirties jam priklausiusią turto dalį iškart pradėjo valdyti kaip savo. Už turtą mokėjo mokesčius (elektros energijos tiekimo, komunalinius), jį prižiūrėjo, atliko einamuosius priežiūros, remonto darbus, jį nuolatos tvarkė. Ji čia gyveno iki pat savo mirties, butą priėmė naudoti ir su likusiais tėvo asmeniniais daiktais. Pareiškėjos motina Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties visą jos turtą priėmė pareiškėja paduodama pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimą. Suinteresuotas asmuo, pareiškėjos brolis A. K. į po motinos Z. K. likusį turtą nepretendavo. Notaro biurui pateikė pareiškimą apie palikimo atsisakymą. Kadangi mirus pareiškėjos tėvui Z. K. paveldėjimo byla notarui perduota nebuvo, byla nevesta, testamentų registre asmens palikimo priėmimo faktas neįregistruotas, susiklostė tokia situacija, kad dėl formaliai neįformintos tėvo turto dalies (1/2 buto) paveldėjimo, šiuo metu pareiškėja negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių (el. b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. K. atstovė pareiškimą palaikė ir jame nurodytų aplinkybių prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjos reikalavimu sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad jis atsisakė palikimo, atsiradusio po jo ir pareiškėjos motinos Z. K. mirties. Patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Z. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad Z. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas (el. b. l. 23, DOK-15856).

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja D. K., yra Z. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Z. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra (el. b. l. 4). Z. K. ir Z. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Santuokos metu Z. K. ir Z. K. įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pareiškėjos motinos – Z. K. vardu (el. b. l. 14, 38). Z. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). Pareiškėjos motina Z. K. buvo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turėjusi teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Po sutuoktinio Z. K. mirties Z. K. nei kiti įpėdinai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta (el. b. l. 10, 11). Z. K. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 5). Po Z. K. mirties paveldėjimui liko jos vardu registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėja negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis Z. K. vardu registruoto turto – butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu (el. b. l. 16).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos D. K. atstovės, suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimai, patvirtina, kad Z. K. po savo sutuoktinio Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinio Z. K. mirties Z. K. toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už butą komunalinius mokesčius, ji remontavo ir prižiūrėjo. Butas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas Z. K. vardu (el. b. l. 38). Pareiškėjos teigimu Z. K. mirus sutuoktiniui priėmė ir kitus po sutuoktinio mirties likusius ir jam priklausiusius daiktus, rūpinosi visu po sutuoktinio mirties likusiu paveldimu turtu, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo A. K., šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad Z. K. po sutuoktinio Z. K. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po Z. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Suinteresuotas asmuo A. K. po motinos Z. K. mirties atsisakė jam tenkančios palikimo dalies paduodamas pareiškimą vietos notarei (el. b. l. 13). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad Z. K. po savo sutuoktinio Z. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po Z. K. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos D. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė