G. Z. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-194-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25791-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei,

kaltinamajam G. Z. ir jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui,

nukentėjusiesiems A. K., J. A., E. A.,

nukentėjusiųjų J. A. ir E. A. atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku–vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. Z. 2024 m. liepos 6 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie durų į laiptinę, skėčiu tyčia sudavė A. K. ne mažiau keturis smūgius į galvą, nugarą bei dešinę ranką, padarydamas jam paviršinį odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje – taip mušdamas nukentėjusįjį A. K. sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo.

Šiais savo veiksmais G. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. Z. 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie durų į laiptinę, skėčiu tyčia sudavė J. A. ne mažiau du smūgius į dešinę ranką, padarydamas jai kraujosruvą dešinio dilbio srityje, ir peiliu tyčia dūrė E. A. vieną kartą į krūtinę, padarydamas jam durtinę pjautinę ląstos priekinės sienos žaizdą – taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiesiems J. A. ir E. A. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai juos sužalojo.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. Z. savo kaltės dėl abiejų nusikalstamų veikų nepripažino. Nurodė, kad jis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Paaiškino, kad liepos 6 d. savo namuose su drauge Z. P. žiūrėjo televizorių. Apie 18 val. išgirdo skambutį į duris. Vėliau skambučiai kartojosi. Vis ateidavo pažiūrėti, kas skambina, tačiau nespėdavo pamatyti. Po penkto karto pastebėjo, kad į duris skambinęs asmuo nuėjo į kitą laiptinės pusę. Suprato, kad į duris skambino kaimynas A. K. Jis taip skambinėja kokius tris metus. G. Z. nuėjo paskambinti A. K. į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Grįžo žiūrėti televizoriaus, o po to nutarė nueiti dar kartą, bet durų vis tiek niekas neatidarė. Po kokių penkių minučių pasigirdo šeštas skambutis. G. Z. atidarė duris, o A. K. iš karto pradėjo jam smūgiuoti. Prie komodos buvo draugės skėtis, kuriuo G. Z. sudavė per rankas A. K., kirto jam porą kartų. A. K. vis tiek smūgiavo, pataikė į kairės rankos riešą. Taip besmūgiuodamas A. K. pakėlė rankas ir išėjo. A. K. su savo drauge pastoviai mušasi, niekur nedirba, vis skambinėja į duris. A. K. ir E. A. yra draugai, kartu geria. Smūgių sudavimo metu G. Z. buvo savo buto koridoriuje, o A. K. stovėjo prie jo buto slenksčio. A. K. smūgiavo abejais kumščiais į krūtinę, pataikė į kairės rankos riešą gal vieną kartą. Trenkus jam skėčiu, jis toliau smūgiavo, bet daugiau nepataikė. G. Z. A. K. sudavė apie keturis kartus. Pataikė į rankas, galvą. Skėtį laikė už koto dešine ranka. Kadangi A. K. smūgiavo, todėl G. Z. gynėsi, nes jis būtų įsiveržęs į butą. Dėl sumušimo niekur nesikreipė, praėjo skausmas. Įvykio metu buvo išgėręs šampano, nesijautė apsvaigęs. Mano, kad A. K. buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Įvykio metu bute buvo jo draugė Z. P. Jis jai pasakojo, kas nutiko su A. K. Laiptinėje be A. K. daugiau nieko nebuvo.

Dėl rugpjūčio 3 d. įvykio paaiškino, kad su drauge Z. P. žiūrėjo televizorių, vakarieniavo. Pasigirdo skambutis į duris. Atidarius duris koridoriuje stovėjo E. A., už jo žmona J. A., dešinėje A. K. su savo drauge ir E. A. sūnus per duris buvo pusiau išlindęs. E. A. iškart suriaumojo ir kirto į krūtinę kaltinamajam. Nuo šio smūgio liko mėlynė ant krūtinės. G. Z. nuo komodos paėmė skėtį ir skėčiu sudavė E. A. per rankas. Tuo metu E. A. stovėjo ant slenksčio, prie durų. Sudavus smūgius, E. A. prilėkė prie G. Z., kuris buvo savo buto koridoriuje prie sienos. Šalia buvo draugės rankinė, todėl G. Z. ją paėmė ir dešine ranka kirto E. A. į ausį. E. A. nugriuvo koridoriuje tarp vonios ir tualeto durų. J. A. pradėjo rankomis duoti G. Z. į pilvą. Rankinė išsprūdo, ją pasiėmė Z. P. E. A. žmonai trenkė per rankas sulūžusiu skėčiu, kad ji nesibrautų. Tuo metu atsistojo E. A. ir G. Z. pajuto smūgį į petį – dešinės pusės mentę. Nuo smūgio atsirado žaizda, apie 5 cm keturkampė, kraštuose kaip du vinys. E. A. jį puolė, smūgiavo, buvo neblaivus, todėl G. Z. nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir atėjo prieš jį. Norėjo tik pagrasinti, bet E. A. smūgiavo, todėl G. Z. dūrė jam į krūtinę, tik truputį prilietė ir patraukė žemyn, kad bėgtų kraujas. Ir tai nepadėjo, nes E. A. toliau smūgiavo, G. Z. nežinojo, ką daryti, todėl atsitraukė į vonią. E. A. iš buto išstūmė Z. P. Kai ji jį stūmė, E. A. kirto jai į skruostą, viskas pajuodo, po to pagelto. G. Z. persirengė marškinėlius, nes buvo sukruvinta petnešėlė. Sukruvintus marškinėlius padėjo vonioje. Nesulaukus policijos, G. Z. atsidarė savo buto duris ir matė, kad E. A. sėdėjo laiptinėje, kaimynas T. J. jo klausė, ar reikia pagalvos. Atvykus policijos pareigūnams, buvo labai išsigandę. G. Z. rodė savo žaizdą, tačiau pareigūnas sakė, kad jis ne daktaras. Kai pareigūnai atvyko, A. K. daužė duris, todėl pareigūnė nuėjo. Anksčiau E. A. buvo iškelta baudžiamoji byla, nes jis smurtavo prieš G. Z. Šiuo metu E. A. taip pat yra pavojingas. G. Z. bute buvo E. A., o jo žmona stovėjo ant slenksčio. Sužalojimo nuotraukas padarė draugė tą patį vakarą ar sekmadienio rytą, tačiau vėliau jas ištrynė. Pats nusifotografavo rugpjūčio 10 dieną. Skambino policijos pareigūnams, kai tik išstūmė E. A., tačiau buvo išsigandęs, nepašnekėjo, todėl liepė draugei skambinti. Rugpjūčio 3 d. jam į duris skambino tik vieną kartą. Kai buvo atvažiavusi policija, A. K. šaukė draugei, kad „pasiimtų savo debilą“. Įvykio dieną netriukšmavo, gal klausėsi muzikos. Kai atvažiuoja jo draugė, jis viską jai papasakoja, kad ji žinotų. Girdi, kaip vakarais E. A. bute jie visi diskutuoja, jo bute viskas girdisi iš tualeto ir virtuvės. Santykiai su E. A. yra konfliktiški, G. Z. E. ir J. A. šeimą vertina neigiamai. J. A. kėlė grėsmę G. Z., galėjo jį ir užmušti, laiptinėse jį užpuola abudu. Dėl peties sausio 23 d. kreipėsi pas šeimos daktarę, nežino, ar nuo sumušimo skaudėjo petį, gal gavosi kažkoks uždegimas. Draugės sumušimai taip pat matėsi iš karto, buvo raudona, paskui pajuodo. Po įvykio garsiai šnekėjo, ilgai nėjo miegoti, todėl dar kartą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jis pats kreipėsi su pareiškimu dėl įvykio, nes buvo užpultas savo bute. Ieškinių nepripažįsta.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė perskaityti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 17 d. apklaustas įtariamuoju G. Z. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis su skėčiu sudavė keturis smūgius kaimynui iš 23 buto per galvą, o šis dengėsi galvą rankomis, todėl gavo per ranką. G. Z. gynėsi nuo kaimyno, nes atidarius duris kaimynas G. Z. pradėjo kumščiuoti, jam vieną kartą pataikė į kairę ranką, jam tuo metu suskaudo. Jis buvo namuose su drauge Z. P. Į jų duris kažkas skambinėjo nuo 18 val. – paskambino 6 kartus. Paskutinį kartą kai paskambino į duris, jis matė pro durų akutę, kad skambino kaimynas iš buto Nr. 23, t. y. A. K. G. Z. nuėjo prie A. K. buto durų Nr. 23 ir paskambino skambučiu, bet durų niekas neatidarė. Jis tik norėjo A. K. paklausti, kodėl skambina į jo duris. Po pusvalandžio jis vėl nuėjo prie buto durų Nr. 23, paskambino, bet durų taip pat niekas neatidarė. Jis grįžo namo ir žiūrėjo toliau televizorių. Kažkur po 5 min. atėjo kaimynas A. K. ir paskambino į jo buto duris. Jis, nežiūrėjęs kas skambina į duris, iš karto jas atidarė ir A. K. nieko nesakęs su kumščiais norėjo jam suduoti smūgius, bet jo nepasiekė, tik pataikė į kairės rankos riešą, bet skausmas buvo momentinis. Tuomet jis iš karto paėmė prie komodos stovėjusį draugės skėtį ir gindamasis sudavė su juo A. K. į galvą. Šis dengėsi galvą rankomis, tai pataikė jam į kažkurią ranką. Sudavė 4 smūgius su skėčiu. Kur, kiek smūgių pataikė, jis negali pasakyti. Po šių smūgių A. K. apsisuko ir nuėjo į savo butą. Tai matė ir Z. P., ir A. K. draugė (t. 2, b. l. 98-101). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. Z. patvirtino, kad parodymai teisingi. Patikslino, kad Z. P. įvykį tik girdėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 22 d. apklaustas įtariamuoju G. Z. nurodė, kad abu kartus jis tik gynėsi. Jie patys atėjo prie jo durų ir puolė jį, gal kažką sumurmėjo, bet nesuprato ir kumščiavo jį, veržėsi į jo butą, todėl jis gindamasis kas papuolė po ranka gynėsi. A. K. sudavė su draugės Z. P. skėčiu, o J. A. norėjo suduoti skėčiu, bet jis išsiskleidė, todėl paėmė draugės rankinuką ir su juo sudavė gal vieną smūgį, tuomet E. A. atėmė visus daiktus ir puolė jį. G. Z. paėmė peilį ir tik pagąsdindamas dūrė E. A. į krūtinę, bet negiliai. Jie visi kai atėjo pas jį buvo neblaivūs ir agresyvūs (t. 2, b. l. 121-124). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. Z. nurodė, jog E. A. iš jo jokių daiktų neatėmė, jis tik smūgiavo ir kažką turėjo atsinešęs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas įtariamuoju G. Z. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynystėje – (duomenys neskelbtini) gyvena E. A., J. A. ir jų du sūnūs, kurių vardų nežino. Šie kaimynai visada ieško priekabių prie jo, jam nuolat kviečia policiją dėl triukšmo ir pan. Visi šie konfliktai vyksta jau apie 10 metų. 2024 m. rugpjūčio 3 d. jis buvo namuose kartu su drauge Z. P. Apie 21 val. jis išgirdo skambutį į duris, atidarė duris. Prie jo buto durų stovėjo E. A., J. A. ir už jų – abu jų sūnūs, kaimynas A. K. ir jo sugyventinė ar mergina. E. A. jam kažką pasakė ir žengė į vidų, į jo buto koridorių. E. A. iš pažiūros pasirodė neblaivus, kadangi jautė alkoholio kvapą nuo jo. Įėjęs į butą, koridoriuje E. A. kumščiu trenkė G. Z. į krūtinę. G. Z. nuo koridoriuje esančios komodos pasiėmė skėtį ir skėčiu jam 2 ar 3 kartus trenkė per rankas. Tuo tarpu į butą pradėjo veržtis J. A. Jis jai kelis kartus taip pat sudavė skėčiu į ranką ar į galvą, tiksliai pasakyti negali, bet smūgiavo dėl to, jog E. ir J. A. veržėsi į jo butą. Nuo smūgio skėtis išsiskleidė, o E. A. vis tiek brovėsi į jo namus. Todėl G. Z. pasiėmė Z. P. rankinę, kuri buvo ant komodos koridoriuje, ir su rankine trenkė E. A. 1 kartą į dešinę ausį. E. A. nugriuvo ant grindų ir iškart atsistojo. E. A. atsistojus, G. Z. šiek tiek buvo pasisukęs į šoną ir pajuto smūgį į petį – jam E. A. kažkuo sudavė, liko atvira žaizda. Kadangi jis buvo išsigandęs, todėl nubėgęs į virtuvę pasiėmė patį pirmą peilį, kuris buvo po ranka, grįžo atgal į savo buto koridorių. Nuo koridoriaus iki virtuvės yra apie 5 metrai, užtruko jis iki 10 sekundžių. Tuo metu Z. P. pasiėmė nuo žemės savo rankinę ir ją nunešė į balkoną, bijojo, kad jos rankinės niekas nepaimtų. Laikydamas rankoje peilį, jį buvo iškėlęs virš peties per sulenktą alkūnę ir norėjo, kad E. A. išeitų, norėjo pagąsdinti, tačiau E. A. vis tiek pradėjo veržtis link jo, todėl jis E. A. sudavė vieną kartą peiliu į krūtinę. Smūgis buvo nestiprus. E. A. pradėjo bėgti kraujas. E. A. vis tiek nesitraukė nuo jo, jis laikė peilį iškėlęs rankoje. Tuomet Z. P. pradėjo stumti E. A. iš namų ir E. A., kaip jis suprato, bandydamas suduoti G. Z. smūgį kumščiu, trenkė link jo ir pataikė Z. P. į dešinį skruostą. Jai pavyko E. A. išvyti iš namų, o J. A. pati išėjo. Jie uždarė buto duris, jis pasiėmęs telefoną paskambino pagalbos telefonu ir pasakė, jog reikia policijos ir greitosios, nes įdūrė kaimynui peiliu. Prisipažįsta, jog sudavė smūgius J. A. skėčiu ir peiliu E. A., tačiau jis buvo išprovokuotas, nes jie veržėsi į jo butą. Dėl ko jie veržėsi, jis nesuprato, jie nepaaiškino. Tuo metu jis manė, jog jam gresia realus pavojus būti sužalotam. Įvykio metu jis buvo išgėręs šampano. Įvykio metu nei A. K. su sugyventine, nei A. sūnūs nieko nedarė, tik stovėjo laiptinėje (t. 2, b. l. 112-115). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, kad jie yra teisingi. Nežino, kodėl atvykusiems medikams neparodė savo sužalojimo.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus iš pareigūnų kūno kamerų „PSS-20240803-212502UTC+0300“ ir „PSS-20240706-212956UTC+0300“, išklausius garso įrašus ir Bendrojo pagalbos centro „2024_08_03_21-13-27_37060837952 BPC“, „2024_08_03_21-14-07_37060240347 BPC“, „2024_08_03_21-14-39_37060837952 BPC“, kaltinamasis nurodė, kad vaizdo įraše iš pareigūno kūno kameros 2024 m. rugpjūčio 3 d. užfiksuota, kaip A. K. daužo į duris, taip pat matoma, kad kaltinamasis informavo pareigūną apie sužalotą petį.

Nukentėjusysis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), žaidė kompiuterinius žaidimus, bendravo su drauge. Vakare, apie 8-9 valandą išgirdo, kad kažkas paskambino į duris. Nuėjus prie durų ir jas atidarius, nieko nebuvo. Maždaug po 20 minučių į duris paskambino antrą kartą. Draugė nubėgo prie durų ir pamatė, kad skambino kaimynas iš 21 buto. Atpažino, nes matė, kad jis įėjo į savo butą. A. K. nuėjo pas kaimyną išsiaiškinti, dėl ko jis skambino. Kaimynas atidarė duris ir pradėjo A. K. daužyti skėčiu, trenkė apie keturis-penkis kartus. Duris kaltinamasis atidarė greitai, į jo duris skambino apie pusę minutės. Atidaręs duris iš karto pradėjo trankyti. Pirmiausia kokius 2-3 kartus trenkė tiesiai į galvą, po to nukentėjusysis pakėlė ranką ir kiti smūgiai buvo į dešinę ranką. Kaire ranka A. K. pastūmė G. Z. į butą. Kaimynas užsidarė buto duris, o nukentėjusysis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, kaimynas keikė nukentėjusįjį ir jo draugę. Įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus. Kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas. Po įvykio nukentėjusysis jautė guzą ant galvos pakaušio srityje. Ant jo rankos buvo nubrozdinimas, kurį užfiksavo specialistas, guzo neužfiksavo, nes jis jau buvo sumažėjęs. Nuo nukentėjusiajam suduotų smūgių sulūžo skėtis. Skėtis buvo ilgas, su medine rankena. Į petį pataikė, nes lūžo skėtis per rankeną ir užsilenkė. Nukentėjusysis buvo laiptinėje, o kaltinamasis savo bute. Kai nukentėjusysis jį atstūmė, tuomet kaltinamasis įkrito į savo butą ir laikydamasis už rankenos užtrenkė duris. Policiją iškvietė nukentėjusiojo draugė E. M. A. K. dėvėjo bridžus, buvo be marškinėlių. Atvykus policijos pareigūnams, G. Z. gyrėsi, kad sudavė nukentėjusiajam, keikėsi. Su kaimynu G. Z. nebendrauja. Kaimynas kelia triukšmą, o nukentėjusysis nenusileidžia, nebijo išeiti į laiptinę ir pasakyti, kad netriukšmautų. Nurodytu adresu gyvena apie 5 metus. Nuo pat atsikraustymo G. Z. triukšmauja, naktimis trankosi savo bute. Dažniausiai triukšmauja savaitgaliais, kai vartoja alkoholį. Su kitais nukentėjusiaisiais nebendrauja, tik pasisveikina.

Žino, kad kaltinamasis dar kartą smurtavo prieš kaimynus. Prisimena, kad žaidė kompiuteriu, kuomet laiptinėje išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad ir prieš tai kažkas triukšmavo ir daužėsi. Išgirdę didesnį triukšmą, su drauge išlėkė į laiptinę ir pamatė kitą kaimyną pradurta krūtine, jam bėgo kraujas. Kaimynas su savo žmona buvo laiptinėje prie savo buto durų – E. A. arčiau savo buto durų, o J. A. labiau link nukentėjusiojo durų. G. Z. buvo savo bute. Pamatęs A. K., G. Z. norėjo ir jį pulti, tačiau E. A. užtrenkė duris. Kaltinamasis tuo metu galimai buvo be marškinėlių, bet tiksliai neatsimena, nes matė jį tik momentą. Nematė, kad G. Z. būtų sužalotas. Draugė iškvietė greitąją ir policiją. Po visko, kai jau buvo iškviesta policija, išlindo dar nukentėjusiųjų sūnus. Kaltinamojo sugyventinės nematė. Nukentėjusiajam buvo įdurta krūtinėje, J. A. nebuvo sužeista. Laukiant policijos E. A. pasakė, kad viskas prasidėjo, nes G. Z. pirmiau puolė J. A.. Ji ėjo su juo aiškintis, kadangi kaltinamasis triukšmavo. J. A. sakė, kad gavo iš skėčio. Nežino, ar J. A. buvo kaltinamojo bute. Per duris girdėjo, kad ir G. Z. kvietė policiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis A. K., apklaustas 2024 m. liepos 6 d., t. y. įvykio dieną, parodė, kad jis buvo namuose su mergina E. M., kuomet kažkas paskambino į durų skambutį. Nuėjus prie durų pažiūrėti, kas tai, prie durų nieko nebuvo. Tai kartojosi 2 kartus. Antrą kartą kai paskambino, draugė greitai nubėgo prie durų ir spėjo pamatyti, kad tai kaimynas iš 21 buto. Kai ji jam tai pasakė, jis nuėjo pas kaimyną pasiteirauti, kodėl jis taip daro, o kaimynas, nieko nelaukęs, griebė skėtį ir trenkė juo jam per galvą ir pečius mažiausiai keturis kartus, tiksliai kartų jis nepasakys. Po jo smūgių liko žymės ant dešinės rankos dilbio, nugaros ir jaučia nedidelį „guziuką“ galvoje. Jam neskaudėjo, tačiau buvo nemalonu ir nesuprato jo tokių veiksmų. Jis kaimyną suėmė už krūtinės ir stūmė, kad nustotų jį mušti, tuomet jis atsitraukė, greitai užsidarė duris ir užsirakino. Kaimynas jį keikė visokiais žodžiais. Kaimynas G. Z. pakankamai konfliktiškas, išgėręs mėgsta išeiti į laiptinę ir sako, kad jį kažkas persekioja, nors taip nėra (t. 1, b. l. 1-3). Papildomos apklausos metu 2024 m. liepos 15 d. patvirtino, kad kaimynas G. Z. sudavė apie 4 smūgius su skėčiu į galvą, nugarą ir dešinę ranką. Smūgių sudavimo metu nukentėjusysis mūvėjo tik bridžus, viršutinė kūno dalis buvo nuoga (t. 1, b. l. 70-73). Papildomos apklausos metu 2024 m. liepos 18 d. parodė, kad jis pats į kaimyno G. Z. butą prieš tai neskambino. Kai apie 21.40 val. paskambino į kaimyno G. Z. buto Nr. 21 duris ir šis jas atidarė, jis tikrai nesmūgiavo kumščiais, bet iš karto gavo skėčiu per galvą, tuomet dešine ranka užsidengė galvą, o kaire ranka jis G. Z. stumdamas į krūtinę įstūmė į butą ir jis užsidarė duris (t. 1, b. l. 74-76). Papildomos apklausos metu 2024 m. rugsėjo 13 d. parodė, kad, kai jam kaimynas G. Z. iš buto Nr. 21 sudavė smūgius skėčiu, jis buvo tik prie jo atidarytų buto durų, bet į butą nebuvo užėjęs (t. 1, b. l. 77-80). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo A. K. 2024 m. rugpjūčio 9 d. duoti parodymai apie tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21 val., būdamas namuose kartu su drauge, laiptinėje išgirdo didelį triukšmą, t. y. žmonių balsų didelį riksmą. Išėjęs į laiptinę, pamatė, kad laiptinės koridoriuje stovi kaimynas E. A. iš 22 buto, ir pamatė, kad iš kaimyno krūtinės ląstos bėga kraujas, matosi nedidelė atvira ertmė. Jis taip pat pamatė, kad kaimyno G. Z. iš 21 buto durys yra praviros ir šis stovi prie durų slenksčio iš buto vidaus. G. Z. jį pamatęs ant jo pradėjo rėkti, o sužalotas kaimynas, stovėdamas šalia G. Z. durų, savo ranka jas uždarė. Kiek atsimena, prie sužaloto kaimyno koridoriuje galimai stovėjo jo žmona. Jis sužalotam kaimynui pasakė, kad kažkuo užsispaustų kraujuojančią žaizdą, ir savo draugei suriko, jog iškviestų greitąją medicininę pagalbą bei policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 62-65). Perskaičius liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino.

Nukentėjusysis E. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. iš G. Z. buto visą dieną sklido triukšmas. G. Z. ir nukentėjusiojo butai ribojasi viena siena. Kaimynas triukšmauja apie 10 metų, grasina, priekaištauja nukentėjusiajam dėl to, kad jo šeima gavo socialinį būstą, augina vaikus. Įvykio dieną G. Z. daužė sienas, keikė nukentėjusiojo šeimą. Neapsikentusi žmona J. A. nuėjo apraminti kaimyno. Išėjus į laiptinę, G. Z. buto durys buvo praviros. G. Z. J. A. užpuolė tarpduryje. Išgirdęs triukšmą, E. A. išbėgo ginti žmonos. Girdėjo, kad žmona klausė G. Z., kada jis nusiramins. Žodinio konflikto metu J. A. buvo prie G. Z. durų, o kaltinamasis buvo buto viduje. Išėjęs į laiptinę matė atidarytas G. Z. duris. Žmona buvo tarpduryje, G. Z. jau ją mušė. G. Z. buto durys atsidaro į nukentėjusiojo buto durų pusę. E. A. išeidamas stūmė duris, o žmona automatiškai pateko į G. Z. butą. Kiek girdėjo, žmona gavo kelis smūgius, tik spėjo prisidengti ranka. Matė, kaip G. Z. žmoną mušė su juoda moteriška rankine. E. A. atbėgo į G. Z. buto koridorių, stojo tarp žmonos ir G. Z.. Ten gavo kelis smūgius iš minėtos rankinės. Tada G. Z. dingo, netrukus atbėgo ir dūrė peiliu. Net nematė, kad jis rankose turi peilį, tik pajautė smūgį. Pamatęs kraują, pasakė, kad reikia eiti iš buto. Nukentėjusieji išėjo į laiptinę ir uždarė G. Z. buto duris, palaikė kokią pusę minutės, kad jis daugiau neitų. Kaltinamojo namuose buvo moteris, ji buvo kambaryje. Kai G. Z. pasiėmė peilį, moteris surėkė, kad jis baigtų. Kai nukentėjusieji buvo G. Z. bute, durys nebuvo pilnai uždarytos. Išėjus į laiptinę, išbėgo kaimynas T. J., klausė, ar reikia pagalbos, vyresnis vaikas atnešė kėdę ir rankšluostį žaizdai užsidengti. A. K. su drauge taip pat buvo išėję į laiptinę. Naktį grįžo iš ligoninės, G. Z. toliau triukšmavo, todėl nukentėjusysis kvietė policiją. A. K. rugpjūčio 3 d. pasakė, kad buvo panašiai užpultas kaip ir jo žmona. Kalbėjosi, kol laukė greitosios. Nukentėjusiojo atžvilgiu anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. Z. kūno sužalojimo. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Neprisimena, ar G. Z. bute buvo pargriuvęs, nes viskas vyko labai greitai, be to, nukentėjusysis jautė stresą. G. Z. galėjo užsimoti, jį pastumti, pataikyti į petį. Taikė į krutinę, bet jis galimai pasisuko ir pataikė į petį. Jokių daiktų su savimi neturėjo. Įvykio metu G. Z. buvo tik su apatiniais ir marškinėliais be rankovių. Nematė, kad G. Z. būtų sužalotas. Žmonai įvykio metu buvo sumuštas dešinysis dilbis. Dėl patirto sužalojimo reikėjo pirkti pleistrą, važiuoti į kitą miestą pas specialistą, dėl to patyrė turtinę žalą. Dėl šių įvykių labai išgyvena, yra psichologiškai pavargęs ir šiuo metu nejauku išeiti į laiptinę. Daktarė buvo išrašiusi raminamuosius vaistus. Dėl įvykio nedarbingumo neturėjo, toliau dirbo.

Kadangi nukentėjusiojo parodymai skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 4 d. duoti parodymai apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., nuo 16 val. kaimynas G. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo bute triukšmavo – rėkė, keikėsi, daužė sienas. Jis apie triukšmaujantį kaimyną policijai nepranešė, o pats nusprendė apraminti kaimyną, tad išėjęs iš savo buto su savo žmona J. A. nuėjo prie kaimyno buto durų (duomenys neskelbtini). Nuėjo apsirengęs tik su bridžais, jokių marškinėlių nevilkėjo. Paskambino buto durų skambučiu. Duris atidarė G. Z. Jis, nieko nelaukęs, su žmona užėjo į jo buto koridorių ir spėjo tik pasakyti, kad baigtų savo nesąmones, tačiau G. Z. jo nesiklausė ir tuo metu ant jo rėkė (kokius žodžius rėkdamas sakė – nepamena). Kai jis su savo žmona įėjo į butą, jo durų neužrėmė. Tuo momentu dėl savo emocinės būklės (buvo susierzinęs) negali pasakyti, ar kažką žmona G. Z. sakė ar darė, tik pamena, kad G. Z. puolė mušti jo žmoną. Jis norėjo atitraukti žmoną nuo G. Z., tad atsistojo tarp žmonos ir G. Z. Jis stovėjo nugara į žmoną, veidu į G. Z., kai staiga šis su rankoje buvusiu kažkokiu daiktu (jo įvardinti negali), sudavė jam smūgį į krūtinės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir tą daiktą kažkur numetė (kur numetė ir kokį daiktą, jis nematė, tik įtaria, nes skausmas buvo kaip dūrimo). Po jam suduoto smūgio jis pamatė ant krūtinės pasirodžiusį kraują, tad su žmona iš kaimyno buto pasišalino. Išeidamas iš buto jis uždarė duris, G. Z. palikdamas bute. Būnant (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje tarp 22 ir 23 buto, iš 23 buto išėjo kaimynai (vyras ir moteris), kurių duomenų nežino, nes su jais nebendrauja. Ar kaimynai iš gretimo buto galėjo matyti konfliktą, jis nežino. Būnant laiptinėje, netrukus atvažiavo medikai ir jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 00.01 val., grįžęs iš ligoninės į savo butą, girdėjo, kad ir toliau kaimynas G. Z. savo bute triukšmauja – rėkė, sakydamas žodžius „papjausiu tą kiaulę“, tad jis jam dėl triukšmo iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai G. Z. apramino tik dviem ar trims valandoms, po to G. Z. toliau triukšmavo. Dėl tuo metu patirto šoko tikslesnių įvykio aplinkybių nepamena (t. 1, b. l. 12). Perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis paaiškino, kad po įvykio ir kitą dieną buvo šoke, viską prisiminė per miglą, todėl ne viską teisingai pasakė. Prašo vadovautis teisme duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo kitaip, nes nebuvo atsigavęs po streso. Nepamena, kodėl sakė, kad su žmona kartu nuėjo pas G. Z. Įvykio metu jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tačiau nesijautė apsvaigęs.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiant nukentėjusįjį 2024 m. rugpjūčio 9 d. jis parodė, kad dėl kaimyno G. Z. keliamo triukšmo jo žmona išėjo į laiptinę su tikslu sudrausminti kaimyną, nes neleido nakties metu ramiai ilsėtis. Žmonai einant į laiptinę iš buto, jis nusprendė eiti iš paskos pasižiūrėti kas vyksta. Žmonai esant laiptinėje ir jau jam esant buto tarpduryje, jis pastebėjo, kad tarp žmonos ir kaimyno vyksta konfliktas. Jis konfliktą pamatė per atidarytų savo durų kampą, kadangi kaimyno butas yra priešais jų ir G. Z. buto durys buvo atidarytos ir jos iškart atsiremia į jų buto duris. Jiems norint išeiti iš buto reikia savo durimis atsistumti pastarojo buto duris, kurios remiasi į jų buto duris. Jam stovint tarpduryje, pamatė, kad kaimynas žodinio konflikto metu be jokios priežasties, rankose laikydamas galimai skėtį, sudavė smūgius jo žmonai (kiek sudavė smūgių – neatsimena). Žmona tuo metu dešinę ranką pakėlusi gynėsi nuo kaimyno suduodamų smūgių. Jis, tai pamatęs, nieko nelaukė, atsistūmė duris ir skubėjo ginti žmonos. Jam skubant ginti žmonos, konfliktas persikėlė pas kaimyną į buto patalpas vos perėjus jo tarpdurį. Jis, atėjęs ginti žmonos, iškart savo kūnu atsistojo nugara į žmoną, o veidu į kaimyną. Jam stovint veidu į kaimyną, staiga laikydamas virtuvinį peilį (jo požymių apibūdinti negali, nes neatsimena) dešinėje rankoje kaimynas jam sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį. Jis po smūgio – dūrio smailu daiktu, pajuto krūtinės srityje diegimą (skausmą) ir iškart pasižiūrėjęs į krūtinės sritį pamatė, kad bėga kraujas. Po šių veiksmų konfliktas aprimo. Jis garsiai pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus, ir su žmona išėjo iš kaimyno buto, uždarė buto duris. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo visą situaciją. Greitosios medicinos darbuotojai apžiūrėjo jį ir pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo suteikta medicininė pagalba, t. y. jam krūtinės srityje atliko siuvimo veiksmus, ir išleido gydytis ambulatoriškai. Jam gydytojai ligoninėje nustatė sužalojimus krūtinės ląstoje (t. 1, b. l. 162-165). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis paaiškino, kad papasakojo teisingai. Patikslino, kad smūgių su skėčiu nematė, užteko jų garso. Medikų jis pats neįsikvietė, surašyta neteisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiant nukentėjusįjį 2024 m. rugsėjo 10 d. jis parodė, kad, gindamas savo žmoną ir atidaręs savo buto duris, pastūmė kaimyno G. Z. buto duris, kurios pastūmėjo jo žmoną J. A. į kaimyno buto koridorių. Jis iš karto atsistojo tarp žmonos ir kaimyno G. Z., kuris jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir dūrė peiliu į krūtinę. Iš kur gavo G. Z. peilį – ar jį paėmė iš kur nors, ar turėjo rankoje, jis negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. Šis smūgis jam sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 170-173). Perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus E. A. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Buvo, kad jį G. Z. vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau tai apklausoje nenurodyta, nes visko prisiminti neįmanoma.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiant nukentėjusįjį 2024 m. lapkričio 14 d. jis parodė, kad atsistojo tarp žmonos J. A. ir kaimyno G. Z., norėdamas apginti žmoną, jie abudu buvo pas G. Z. bute, jo koridoriuje. Ką tuo momentu G. laikė rankoje, jis negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. Jis tikrai prieš šitą konfliktą nebuvo pas G. Z. bute (t. 1, b. l. 174-176). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis E. A. juos patvirtino. Nurodė, kad jo sūnus sakė, kad E. A. pirmas nuėjo pas G. Z., tačiau sūnus susimaišė. Nematė, ar konflikto metu sūnus buvo išėjęs iš buto. Matė, kad sūnus buvo laiptinėje tuo metu, kai nukentėjusieji išėjo iš G. Z. buto. G. Z. bute buvo nukentėjusysis su žmona, pats G. Z. ir G. Z. draugė. E. A. paskui žmoną nuėjo greitai, nepraėjus nei minutei, nes, kai išėjo žmona, iškart išgirdo triukšmą. E. A. parodė, kad jo parodymai antrojoje apklausoje yra teisingi. Pažymėjo, kad yra dešiniarankis, smūgį G. Z. sudavė dešine ranka

Nukentėjusioji J. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad daugiau kaip parą laiką kaltinamasis triukšmavo savo bute. Vakare išgirdo, kad jis rėkauja laiptinėje. Išėjo iš buto ir paprašė G. Z. nustoti daužytis ir rėkauti. Tuomet pajautė smūgį skėčiu į ranką. Pamatė, kad G. Z. kėlė rankas duoti į galvą, dėl ko J. A. prisidengė ranka ir jis skėčiu pataikė į ranką. Skėtis buvo nedidelis, suskleidžiamas. J. A. pradėjo spiegti, o G. Z. necenzūriniais žodžiais liepė dingti. Atbėgo E. A., tuo metu G. Z. mosavosi ne skėčiu, o rankine. Tuo metu, kol vyras stovėjo prieš jį, jis mojavo rankine, o J. A. už nugaros atėjo sūnus. Sūnus norėjo įeiti į butą, o J. A. atsisuko ir pastūmė jį, kad jis neitų pas G. Z. į butą. Kai atsisuko, vyras buvo padurtas ir nukentėjusieji išėjo. Niekam nesakė, kad eina pas G. Z.. Vyras matė, kad ji išėjo iš virtuvės. G. Z. buto durys buvo atidarytos ir jis, būdamas savo bute, rėkė. J. A. pasakius kelis žodžius G. Z., jis atlėkė ją daužyti su skėčiu. Tuo metu ji buvo laiptinėje, į laiptinę išėjo ir G. Z.. Kai nuėjo pas G. Z. iki kol atėjo jos vyras praėjo apie tris minutes. Iš viso G. Z. sudavė apie keturis smūgius skėčiu. Kai atlėkė vyras, visi buvo G. Z. bute. Į G. Z. butą pateko vyrui pastūmus duris. Bute G. Z. mojavo rankine, galėjo pataikyti vyrui. Jai su rankine nepataikė. Girdėjo, kad moteris šaukė „G., baik“. Atsisukusi pamatė, kad G. Z. užsimojęs peiliu bakstelėjo vyrui. Vyras susiėmė už krūtinės ir pasakė „einam iš čia“. Laiptinėje laukė greitosios. Buvo kaimynas A. K. su drauge, T. J. G. Z. tuo metu buvo savo bute ir durų daugiau neatidarė. G. Z. duris uždarė jos vyras. Vyrui grįžus iš ligoninės, kaimynas toliau triukšmavo. Iš pradžių galvojo nerašyti pareiškimo, bet tyrėja pasakė vyrui, kad žmona tegul būtinai rašo pareiškimą. Jai buvo nustatyti sužalojimai dilbyje. Ten buvo pirmas smūgis. Kitoje rankoje sužalojimai jau buvo sumažėję. Palaiko savo civilinį ieškinį. Paaiškino, kad iki šiol geria vaistus, jaučia baimę, sunku dirbti darbe. Nedarbingumas nebuvo išduotas. Gėrė vaistus nuo skausmo ir dirbo. Nežino, ar vyras sudavė smūgius G. Z., buvo nusisukusi į vaiką. Kai atsisuko, G. Z. jau buvo atėjęs su peiliu. Belaukiant pagalbos, kalbėjo su A. K., jis nukentėjusiajai pasakė, kad buvo taip pat sumuštas skėčiu. Atėjus vyrui, G. Z. nustojo nukentėjusiąją mušti, nes vyras jį nustūmė. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs G. Z., galėjo būti arba su maikute, arba be viršutinės dalies. E. A. rankose nieko neturėjo. G. Z. dažnai būna atsidaręs buto duris. Dėl G. Z. triukšmo dažnai kreipiasi į policijos komisariatą. Atvažiavusi policija sako, kad nieko negali padaryti. Yra parašę nemažai pareiškimų.

Kitiems byloje esantiems parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo nukentėjusiosios 2024 m. rugpjūčio 9 d. duoti parodymai apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), pro praviras buto duris išgirdo, kad kaimynas G. Z. šaukdamas keikė juos, įžeidinėjo. Kad keikia juos, ji suprato, nes jis šaukdamas nurodė „jūs, iš 22 buto“. Šaukdamas jis teigė, kad jų šeima yra asocialūs, utėlėti, gegutė prisidarė vaikų ir kitaip įžeidinėdamas juos. Išėjusi iš buto į laiptinę, pamatė, kad G. Z. buto Nr. 21 durys yra pilnai atidarytos, o jis šaukia ir keikiasi būdamas bute, tačiau jo keiksmus ir šauksmus girdėti galėjo ir kituose aukštuose gyvenantys asmenys. Ji priėjo prie pravirų G. Z. buto durų ir paprašė nustoti daužytis ir rėkti. Tik pasakius šiuos žodžius, G. Z. puolė prie jos ir sudavė jai vieną smūgį į dešinės rankos dilbį. Prieš tai, kai buvo suduotas smūgis, ji net nematė, kad G. Z. turi kažką rankose, o po suduoto smūgio jau pamatė, kad jo rankose yra suskleidžiamas skėtis, kuris buvo juodos spalvos. Po smūgio į ranką G. Z. mojosi suduoti smūgį į galvą, tačiau ji ta pačia dešine ranka prisidengė galvą nuo smūgio ir smūgis skėčiu pataikė į ranką. Po to dar buvo suduoti keli smūgiai taikantis į galvos sritį, tačiau ji visus juos užsidengė ranka, dėl to smūgiai skėčiu buvo suduodami į ranką. Dėl G. Z. elgesio ji pradėjo šaukti ir iš buto atbėgo jos vyras E. A., kuris pradėjo ją ginti – bandė ją apginti nuo G. Z. sugaudamas jį už rankos, kai jis buvo užsimojęs suduoti dar vieną smūgį vyriška rankine. Dėl vyro veiksmų, kad ją apgintų, jie perėjo G. Z. buto durų slenkstį ir jos sutuoktinis paėmė iš jo rankoje turėtus daiktus. Tuo metu išgirdo moterišką balsą iš buto vidaus sakantį „G., baik“. Bute buvo prieblanda. Vos tik po moteriškų žodžių, jos sutuoktinis atsisuko susiėmęs už krūtinės ir ant kūno matėsi srūvantis kraujas, nes E. A. buvo be viršutinės kūno dalies drabužių. Atsisukęs jis pasakė „einam iš čia“ ir jie išėjo pro buto duris. Jiems išėjus, laiptinėje iš savo buto buvo išėję kaimynai. Jiems išėjus, G. Z. užsidarė duris (t. 1, b. l. 21). Papildomos apklausos 2024 m. rugsėjo 10 d. metu nukentėjusioji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t. 2, b. l. 43). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji parodė, kad jie yra teisingi. Vyras pareiškimą parašė kitą dieną. Grįžęs pasakė, kad papasakojo, jog buvo kartu nuėję pas G. Z., tačiau taip nebuvo. Vyras buvo išsigandęs, sunkiai viską atsiminė. Apie sūnų iš pradžių nenorėjo sakyti, nes jis serga depresija, norėjo apsaugoti jį. Sūnus taip pat sakė, kad vyras buvo nuėjęs du kartus pas G. Z., bet jis geria daug vaistų, po šio įvykio gulėjo ligoninėje, todėl galėjo susimaišyti. Įvykio metu buvo blaivi.

Liudytoja Ž. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo kaimynai. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Buvo du asmenys, vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Vyresnis sakė, kad jam kažkas beldė į duris ir jas atidaręs pamatė jaunesnį kaimyną. Jie abu sukonfliktavo ir tarpduryje vyresnis jaunesniam trenkė skėčiu į kažkurią kūno vietą. Jaunesnis sakė, kad neskambino į duris ir kad vyresnis vyras išsigalvoja. Prisimena, kad buvo paimtas skėtis. Neprisimena, ar kažkuris asmuo buvo sužalotas. Įvykio vietoje dar buvo jaunesnio vyro draugė. Bute taip pat buvo kažkokia moteris.

Kadangi liudytoja nurodė tiksliai neprisimenanti įvykio aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaitytas liudytojo ikiteisminio tyrimo metu surašytas tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 58) apie tai, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 21 val., gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas skėčiu sumušė kaimyną, atvykus į įvykio vietą, pasitikęs A. K. paaiškino, kad jis namuose žaidė kompiuterinį žaidimą su draugu, šalia ant lovos sėdėjo jo draugė E. M.. Jiems besėdint namuose, kažkas paskambino į durų skambutį. A. K. nuėjo prie durų pažiūrėti kas tai. Prie durų nieko nebuvo. Tai kartojosi 2 kartus. Kai antrą kartą paskambino, jo draugė E. M. greitai nubėgo prie durų ir spėjo pamatyti, kad tai kaimynas iš 21 buto, ir tai pasakė jam. Jis nuėjo pas kaimyną pasiteirauti, kodėl jis taip daro, o kaimynas, nieko nelaukęs, griebė skėtį ir trenkė juo A. K. per galvą ir pečius mažiausiai keturis kartus. Visa tai pamačiusi A. K. draugė iškvietė policiją. Minėtas kaimynas – G. Z. – buvo kiek agresyvus A. K. atžvilgiu, jį vadino „zeku“, narkomanu, kartojo, kad skėčiu davė jam į „kaktą“. Neatrodė, kad vyras gailisi savo veiksmų. Paprašytas vyras nuėjo iki tarnybinio automobilio, kur jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,06 promilės neblaivumas. A. K. buvo blaivus. Eidamas iki automobilio vyras vis keikė A. K., vadindamas jį narkomanu, o jo draugę nesveika, stora kiaule (t. 1, b. l. 58-59). Perskaičius liudytojos Ž. M. surašytą tarnybinį pranešimą, ji nurodė, kad tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Prisimena, jog jaunesnis žmogus sakė, kad skambučiai dažnai kartojasi, kaimynas nuolat įžeidinėja jo draugę. Liudytoja bandė vyresnį asmenį nuraminti, kad reiktų galvoti, ką jis sako, bet jam nelabai tai rūpėjo, galimai veikė alkoholis.

Liudytoja A. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo gautas iškvietimas, nes asmuo buvo padurtas peiliu. Vyko pas kaltinamąjį į butą, nukentėjusysis buvo E. A. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykę du greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Laiptinėje matė, kad nukentėjęs vyras sėdi ant grindų, o krūtinėje yra žaizda. Laiptinėje buvo ir moteris. Nukentėjęs asmuo nurodė butą, kur nuėjo jį padūręs asmuo. Kaltinamasis buvo labai susijaudinęs, skėsčiojo rankomis, tai sėdo, tai stojo. Buvo sunku jį suprasti. Kaltinamasis sakė, kad jį puola kaimynai. Kaltinamasis parodė peilį ir jis buvo paimtas. Vyras pasakojo, kad jį puolė, brovėsi ir jis gynėsi, sakė, kad jis dūrė peiliu gindamasis. Labai buvo sunku jį suprasti ir aiškintis. Vyras aiškino, kurioje vietoje būdamas dūrė, bet taip ir nesuprato. Konfliktas lyg prasidėjo nuo laiptinės ir baigėsi bute ar vėl laiptinėje. Paskui paliko kolegą su kaltinamuoju ir ėjo į kitą butą paklausinėti žmonių, ar kas ką matė. Užėjus į gretimą butą, ten buvo moters, kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas. Kaltinamasis beldė jiems į duris ar kėlė triukšmą. Moteris sakė, kad vyras nuėjo aiškintis ar kažkas tokio. Greitoji jau buvo išsivežusi nukentėjusįjį į priėmimą. Paskui policijos pareigūnai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą aiškintis, kokie yra sužalojimai, ar rašys pareiškimą ir pan. Kiek atsimena, kaltinamajam ir nukentėjusiajam buvo nustatytas neblaivumas. Pabendravus su nukentėjusiuoju, jis sakė nežinantis, ar rašys pareiškimą, todėl buvo priimtas sprendimas pradėti įvykio aplinkybių patikslinimą. Sužalojimų ant G. Z. kūno nematė, jis nieko nerodė, nesakė, kad yra sužalotas, nes liudytoja būtų pasakiusi, kad jį apžiūrėtų medikai. Klausė moters iš gretimo buto, ar ją sužalojo, ji sakė, kad nesužalojo, greitosios jai nereikėjo. Neprisimena, ar moters atžvilgiu buvo padaryti kažkokie veiksmai. Buvo fiksuota įvykio vieta, nusikalstamos veikos požymių nebuvo matyti. Kaltinamojo bute buvo dar viena moteris, ji sakė, kad yra atvažiavusi į svečius. Į kitus butus nėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaitytas liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu surašytas tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 117) apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.21 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją užpuolė kaimynas iš 23 buto, kurio atžvilgiu esą jau pradėta baudžiamoji byla. Apie 21.24 val. atvykus nurodytu adresu, 5 aukšto laiptinėje rastas vyras su kraujuojančia žaizda krūtinėje. Vyras nurodė, kad jam su peiliu įdūrė kaimynas, gyvenantis bute Nr. 21. Iš buto Nr. 21 išėjęs G. Z. paaiškino, kad kaimynas prie jo kabinėjasi, skambino durų skambučiu kelis kartus, o, kai jis atidarė duris, kaimynas jį puolė, todėl G. Z. pasiėmė peilį ir dūrė vieną kartą kaimynui į krūtinę. Bute Nr. 22 gyvenanti J. A. paaiškino, kad kaimynas G. Z. nuolat triukšmauja, daužosi į duris, į sienas. Kai jis kėlė triukšmą, ji nuėjo pas G. Z., kad jis nusiramintų, tuomet G. Z. pasiėmęs skėtį pradėjo ją mušti, todėl jos vyras E. A. ėjo jos ginti – E. A. nuėjo į butą Nr. 21, kurio koridoriuje jį su peiliu puolė G. Z. ir vieną kartą dūrė jam į krūtinę, taip jį sužalojo. Įvykį matė Z. P. ir J. A. sūnus T. Č. J. A. ant rankos matėsi įdrėskimas, ji dėl sužalojimų pareiškimą atsisakė rašyti, sakė, kad pareiškimą rašys jos vyras. Kol buvo bendraujama su asmenimis, GMP išvežė E. A. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykus į priėmimo skyrių, E. A. nustatytas 0,55 promilės neblaivumas, jis sakė, kad konflikto metu gynė žmoną, rašys pareiškimą kitą dieną. E. A. nustatyta krūtinės žaizda, kurią susiuvo dviem kabėmis, jis išleistas namo (t. 1, b. l. 117-118). Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu surašytą tarnybinį pranešimą, ji patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad tarnybinio pranešimo surašymo dieną geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Prisimena, kad J. A. kažką sakė dėl skėčio.

Liudytojas O. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo gautas pranešimas vykti į įvykį (duomenys neskelbtini), kur įvykusio konflikto metu peiliu buvo sužalotas asmuo. Įvykio vietoje buvo GMP darbuotojai, nukentėjusysis, kaimynai, kurie nurodė, kuriame bute gyvena G. Z. Su G. Z. pareigūnai bendravo jo bute. G. Z. buvo nustatytas neblaivumas. Pareigūnė A. S. išėjo pabendrauti su asmenimis, o O. A. liko kaltinamojo kambaryje. Peilis buvo virtuvėje ant stalo. Vėliau vyko į priimamąjį, nukentėjusiajam buvo nustatytas neblaivumas. Kiek suprato, G. Z. aiškino, kad su kaimynais jis ne pirmą kartą konfliktuoja. Išorinių akivaizdžių sužalojimų G. Z. neturėjo, neprisimena, ar jis pats kažką sakė. G. Z. bute buvo moteris, ji per daug aplinkybių nepasakojo. Daugiau liudytojas su niekuo nebendravo. Iš G. Z. didelės agresijos nebuvo, jis kartojo tą patį per tą patį, minėjo, kad konfliktas ne pirmą kartą su kaimynais, konflikto esmės neprisimena. Neprisimena, ar kaltinamasis skundėsi, kad jį mušė ar sužalojo, tačiau, jei būtų skundęsis, būtų iškvietę medikus apžiūrai.

Liudytojas T. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną girdėjo kaltinamojo riksmus. Pažiūrėjo per savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų akutę ir pamatė kaip skriaudžia E. A. žmoną. E. A. sūnus išėjo gelbėti mamos ir po kurio laiko išėjo E. A. Jie pradėjo stumdytis. Po kurio laiko E. A. įdūrė į krūtinę. Per durų akutę pilnai mato nukentėjusiojo ir kaltinamojo butų duris. Išgirdo J. A. klyksmą. Pažiūrėjęs per akutę, matė, kad ji buvo pakėlusi ranką, o kaltinamasis kažkuo mušė per ranką. E. A. žmona stovėjo prie kaltinamojo durų, tarpduryje. G. Z. buvo savo bute. Nukentėjusiajai kirto daug kartų į ranką. Atbėgo sūnus, traukė mamą atgal. Per akutę žiūrėjo ne visą laiką, tik garsus girdėjo. Kai vėl priėjo prie durų, tuo metu į laiptinę išėjo E. A.. Sūnus atitraukė J. A. apie pusmetrį nuo durų. Kaltinamasis pradėjo keikti E. A.. E. A. liepė jam baigti. Kaltinamasis nuėjo kažko į kambarį, liudytojas atsitraukė ir išgirdo riksmą kažkokios moters iš kaltinamojo buto. Girdėjo, kad sakė „G. baik“. G. Z. įdūrė E. A.. Kai pamatė, jau E. A. buvo užsiėmęs krūtinę. Tada liudytojas išėjo iš buto ir paklausė, ar reikia pagalbos. Taip pat išėjo kaimynai iš 23 buto, iškvietė greitąją. Kai vyko triukšmai, liudytojas tai žiūrėdavo pro durų akutę, tai nežiūrėdavo. Nematė, kaip dūrė peiliu, tik matė kai jau buvo užsiėmęs kraujuotą žaizdą laiptinėje. Nematė, ar E. A. buvo įėjęs į G. Z. butą. G. Z. pastoviai triukšmauja. Atsidaro savo buto duris, iškeikia visus kaimynus. Būna kviečiama policija, bet kai policija išvažiuoja po pusvalandžio jis vėl tą patį daro. Policija jį apklausė, nes kaimynai pasakė, kad jis matė įvykį. Liudytojas sakė, kad gali paliudyti. Nežino apie tai, kad kaimynams kažkas skambinėja į duris. Nematė, kad E. A. atliktų kažkokius veiksmus G. Z. atžvilgiu. Po kelių dienų buvo laiptinėje susitikęs su kaimyne, ji parodė, kad ant rankos buvo didelės mėlynės, dilbyje. E. A. žmoną atitraukė nuo kaimyno, kad jis jos nekoliotų. G. Z. buvo kelnėmis ir megztiniu ar maikute. Iki kaimynės šauksmo, jokio triukšmo negirdėjo. Kai E. A. atėjo ginti žmonos, G. Z. norėjo kirsti kažkokiu daiktu, bet liudytojas to nematė, tik girdėjo. Buvo mušimo garsas. Iš kalbos suprato, kad norėjo kažkuo kirsti. Konfliktas truko apie 15 minučių. Girdėjo ir G. Z. rėkaliojimus.

Kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 12 d. duoti parodymai apie tai, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Kaimynas G. Z. gyvena bute Nr. 21. Labai dažnai kaimynas penktadieniais būna girtas, vakarais atsidaro duris ir pradeda keikti kaimynus iš butų Nr. 22, 23. Bute Nr. 22 gyvena E. ir J. A., o bute Nr. 23 gyvena vyriškis ir moteris (vardų nežino), su kuriais jis bendrauja, sutaria gerai. 2024 m. rugpjūčio mėn., apie 21 val. jis namuose snaudė, kai išgirdo, kad koridoriuje kažkas šaukia. Jis iš karto nuėjo pažiūrėti pro durų akutę ir matė, kad kaimynė iš buto Nr. 22 – J. A. stovi prie G. Z. buto, kuris yra priešais jo butą, užsidengusi ranka galvą, o G. Z. kažkuo, kuo – nematė, ją muša, tai yra suduoda 4 gal ir daugiau smūgių. Po to iš buto Nr. 22, kuris yra priešais jo butą, atsidarė pilnai durys ir išėjo E. A., norėjo paimti tą daiktą iš G. Z., kuriuo jis mušė J. A.. G. Z. su tuo daiktu atsitraukinėjo į savo buto vidų, E. A. ėjo iš paskos. Taip pat girdėjo, kad iš G. Z. buto, kiek žino – jo draugė šaukė „G., ką tu darai“. Po to iš karto iš buto labai greitai išėjo E. A. susiėmęs už krūtinės. Liudytojas tuomet išėjo iš savo buto ir paklausė, ar E. A. nereikia pagalbos. E. A. pasakė, kad jam dūrė. Jis suprato, kad tai padarė G. Z., nes E. A. išėjo iš jo koridoriaus. Išėjo ir kaimynai iš buto Nr. 23. Kažkas atnešė kėdę ant kurios atsisėdo E. A.. Buvo iškviesta policija ir medikai, o G. Z. iš karto užsidarė savo buto duris (t. 2, b. l. 74-77). Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad aplinkybes geriau prisiminė duodamas parodymus policijos pareigūnams. Kai buvo apklausiamas policijoje, jo prašė neminėti sūnaus. E. A. galėjo būti įėjęs kokį metrą į G. Z. butą. Konfliktas galėjo vykti apie 15 minučių.

Liudytojas T. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena mama, tėvas ir sesė. Įvykio dieną G. Z. visą dieną rėkavo per sieną. Triukšmas girdisi labai gerai, nes butus skiria vienos plytos siena. Daugiausia girdisi liudytojo kambaryje, svetainėje, taip pat koridoriuje. Vakare mama nuėjo pasišnekėti su kaimynu dėl triukšmo. Tuo metu liudytojas buvo virtuvėje, nes kambaryje negalėjo būti dėl rėkavimų. Mama nesakė, kad eina pasikalbėti su kaimynu, tik girdėjo, kad atsidarė buto durys ir kažkas kalba laiptinėje. Tuomet išgirdo mamos riksmą. Išėjęs pamatė, kad G. Z. mamą mušė su skėčiu. Kai G. Z. mušė mamą, ji buvo laiptinėje, o G. Z. buvo savo bute. T. Č. atitraukė mamą suėmęs už dešinės rankos žasto kelis centimetrus, tačiau greitai atėjo tėvas ir įsiterpė tarp mamos ir G. Z. Tėvas buvo G. Z. bute. Nematė, kas ten vyko, nes vaizdą užstojo mama. Viskas įvyko labai greitai, tėvas po kelių sekundžių išėjo iš G. Z. buto ir jau buvo įpjautas. Anksčiau kaimynui yra kvietę policiją, bet po kiek laiko nebekviečia, nes policija atvyksta, pasikalba su G. Z., o, kai išvažiuoja, jis vėl pradeda triukšmauti. Įvykio metu G. Z. buvo beveik nuogas, su apatiniais. G. Z. ir jų buto durys nesusiduria, išėjimui netrukdo. Po įvykio matė mėlynę mamos rankoje, ties alkūne, galimai buvo dvi mėlynės. Mama skundėsi, kad buvo problemų valdant ranką. Matė, kad tėtis buvo įpjautas. Tėvas rankose neturėjo jokio daikto.

Kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 30 d. duoti parodymai apie tai, kad kaimynas G. Z. savaitgaliais savo bute vaikščiodamas po butą rėkaudavo, sakydavo kažkokius žodžius, kad juos nužudys, kad nužudys jo tėvą, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Dėl to jis negalėjo ramiai miegoti, jam nustatyta depresija. Taip pat buvo ir 2024 m. rugpjūčio 3 d. Kiek pamena, buvo savaitgalis. Jis su tėvais buvo namuose ir jis visą dieną girdėjo, kaip kaimynas G. Z. savo bute juos vadina visokiais necenzūriniais žodžiais, rėkauja. Apie 21 val. jis buvo virtuvėje ir girdėjo, kad E. A. išėjo pas kaimyną aiškintis, nes girdėjo kažkokį konfliktą tarp G. Z. ir E. A., bet pats to nematė. Ką jie sakė vienas kitam, jis negirdėjo, tik girdėjo, kaip pradžioje E. A. pasakė G. Z. „ko tu čia rėkaloji“. Po to E. A. grįžo namo. Po kažkurio laiko, kiek laiko praėjo – nepamena, bet viskas vyko gana greitai, išėjusi iš buto mama J. A. nuėjo pas kaimyną ir jis išgirdo riksmus. Jis tuomet nuėjo į laiptinę ir pamatė, kad mama stovi prie atidarytų G. Z. buto durų laiptinėje, G. Z. stovi savo buto koridoriuje prie durų ir juodu skėčiu mamai suduoda smūgius. G. Z. mojavo skėčiu daug kartų, bet kiek smūgių mamai sudavė, jis nepastebėjo. Tuo pat metu atbėgo E. A. ir atsistojo tarp mamos ir kaimyno. Jis paėmė mamą už rankos ir norėjo vestis į kambarį, bet ji nelabai norėjo. Jam mama užstojo vaizdą, kas vyksta G. Z. bute, todėl nematė, tik pamatė, kad greitai iš G. Z. buto išėjo E. A.. Matė, kad E. A. bėga kraujas ties viduriu krūtinės. Taip pat matė, kad buvo išėję kaimynai, bet jų nepažįsta ir negali pasakyti iš kurio buto (t. 2, b. l. 84-87). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad sakė teisybę. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pamiršo pasakyti, kad E. A. buvo išėjęs pakalbėti su G. Z..

Liudytoja E. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad liepos pradžioje buvo namuose. A. K. žaidė kompiuteriu, liudytoja žiūrėjo filmą. Išgirdo skambutį į duris. A. K. nuėjo pasižiūrėti, tačiau už durų nieko nebuvo. Po 10-15 min. išgirdo antrą skambutį. Liudytoja greitu žingsniu nubėgo pasižiūrėti ir pamatė, kad kaimynas G. Z. užsidarė savo bute. A. K. nuėjo pas G. Z.. Paskambino vieną ar du kartus. Tik atidaręs duris G. Z. iškart pradėjo mušti A. K. skėčiu. Tuo metu liudytoja stovėjo prie savo buto durų laiptinės pusėje. Matė, kad G. Z. užsimojo ir trenkė per galvą ties pakaušiu A. K.. Kai sudavė smūgius G. Z. buvo savo buto pusėje, o A. K. laiptinėje. Matė tik vieną smūgį, tačiau G. Z. trenkė minimus tris keturis kartus, nes ant nukentėjusiojo buvo žymės. A. K. buvo guzas ant galvos, dilbyje nubrozdinimas ir ant mentės nubrozdinimas. Liudytoja nubėgo paimti telefoną ir iškviesti policiją. Sugrįžusi su telefonu, pamatė, kad A. K. įstūmė G. Z. atgal į butą ir laikė duris.

Dėl antro įvykio parodė, kad išgirdo triukšmą laiptinėje. Girdėjo moters riksmą: „G., baik“. Išėjus pasižiūrėti, laiptinėje matė E. A. su žmona. E. A. žmona stovėjo laiptinėje, o E. A. buvo beišeinantis iš G. Z. buto. E. A. iš krūtinės bėgo kraujas. Liudytoja iškvietė greitąją pagalbą. E. A. žmona pasakojo, kad G. Z. trankė E. A. į sieną, jo žmona nuėjo paklausti G. Z. dėl triukšmo. Kaip suprato, nuo to prasidėjo incidentas, nes G. Z. kažkuo pradėjo ją mušti. J. A. sužalojimų nepastebėjo. G. Z. buvo savo bute, durys buvo atidarytos. G. Z. vilkėjo šviesius marškinėlius. T. Č. kažkuriuo momentu taip pat buvo išėjęs į laiptinę. G. Z. savaitgaliais dažnai triukšmauja.

Liudytoja Z. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad liepos 6 d., apie 18 val. su G. Z. žiūrėjo televizorių. Kažkas paskambino į duris. Pradarius duris, nieko nebuvo. G. Z. nuėjo į 23 butą, pabeldė, tačiau niekas neatidarė. Po kažkiek laiko vėl paskambino į duris. G. Z. vėl nuėjo į 23 butą, bet niekas jam neatidarė. Penktą kartą paskambinus į duris, G. Z. jas atidarė ir kaimynas iš 23 buto pradėjo smūgiuoti į G. Z.. G. Z. paėmė skėtį, kuris stovėjo ant žemės ir sudavė kaimynui kelis kartus į rankas. A. K. pakėlė rankas ir nuėjo. G. Z. per akutę matė, kad jam į duris skambino kaimynas iš 23 buto. Anksčiau taip pat yra buvę, kad pareina iš darbo ir pastoviai skambina. Nematė, kaip G. Z. smūgiavo, nes kambaryje žiūrėjo televizorių. Negali atpažinti, ar tas kaimynas, kuris sudavė smūgius, yra teismo posėdžių salėje. Taip pat nematė, kaip G. Z. sudavė smūgius, tik pasakojo, kad smūgiavo kelis kartus, tuomet kaimynas susiėmė už galvos ir išėjo. Po įvykio G. Z. skaudėjo kairę ranką. Daugiau skambučių nebuvo, tą dieną policija nebuvo atvykusi, G. Z. likusią dieną buvo namuose.

Dėl rugpjūčio 3 d. įvykio papasakojo, kad kažkas paskambino į duris. G. Z. atidarė duris, o prie jų stovėjo daug žmonių. Girdėjo vyrišką balsą, kuris sakė „pasiimk savo debilą“. Liudytoja tuo metu žiūrėjo televizorių. Išgirdusi balsus, nuėjo prie kambario durų. Prie pat stovėjo vyras, o moteris stovėjo ir laikė duris. G. Z. sudavė moteriai per ranką su skėčiu, vyras įsiveržė į G. Z. koridorių. G. Z. griebė liudytojos rankinę ir trenkė per kairę ausį. Vyras nugriuvo koridoriuje ant dešinio šono. Moteris toliau veržėsi į kambarį, todėl G. Z. sudavė jai per ranką. Liudytoja pasiėmė savo rankinę ir ją nusinešė į balkoną, nes ten buvo jos daiktai. Kai vyras atsikėlė, G. Z. sudavė į petį ir G. Z. pamatė kraują. G. Z. sudavė su kažkokiu aštriu daiktu, nes buvo dvi skylės. Kaip G. Z. buvo suduoti smūgiai, liudytoja nematė. Kai G. Z. pradėjo bėgti kraujas, jis nubėgo į virtuvę ir pasiėmė peilį. Jai sugrįžus, E. A. stovėjo prie pat kambario staktos. G. Z. turėjo peilį, o kaimynui E. A. buvo pradrėksta. G. Z. pasitraukė į vonią, o liudytoja stūmė E. A.. Nematė, kaip G. Z. sudavė kaimynui. Stumiant E. A., jis nenorėjo eiti, todėl dešine ranka kumščiu trenkė į dešinės pusės smilkinį, dėl ko „pajuodo“ paakys ir šonas. Iš karto žymės nebuvo, tik juto, kad labai skauda. Dėl sužalojimų liudytoja niekur nesikreipė. Kai liudytoja išstūmė E. A., G. Z. paėmė jos telefoną ir paskambino greitajai ir policijai. G. Z. buvo sužalotas dešinys petys. Kai išstūmė G. Z. iš buto, G. Z. stovėjo prie vonios durų, atsisuko ir parodė savo sužalojimą. G. Z. įvykio metu buvo su marškinėliais be rankovių. Atvažiavus policijos pareigūnams, persirengė. Policijos pareigūnams liudytoja nieko nepasakojo, viską pasakojo G. Z.. G. Z. rodė policijai savo žaizdą, bet policininkas sakė, kad jis ne gydytojas. Policijos pareigūnai neklausė, ar G. Z. ir liudytoja yra sužaloti. G. Z. sakė, kad ir jie yra sužaloti. Kai rodė žaizdą, policininkas pildė dokumentus ir stovėjo policininkė. Kai į duris pabeldė kažkoks vyras, policininkė išėjo pakalbėti su tuo vyru, o policininkas liko bute. G. Z. netriukšmauja, jis garsiai kalba. G. Z. sužalojimus fotografavo tą pačią dieną su telefonu „Redmi“, tačiau vėliau nuotraukas ištrynė. Vėliau išvažiavo. G. Z. naudojasi telefonu „Samsung“. Pas G. Z. atvažiuoja retai, kartais savaitgaliais. Trečios dienos vakarą fotografavo G. Z. telefonu. Vėliau patikslino, kad žaizdą fotografavo vieną kartą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojos Z. P. 2024 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus apie tai, kad ji su G. Z. yra tik draugai, ji pas jį atvažiuoja tik retkarčiais, dažniausiai savaitgaliais, bendro ūkio neveda. 2024 m. liepos 6 d. ji buvo pas G. Z. namuose. Apie 18 val. paskambino į buto duris. G. Z. pasižiūrėjo atsidaręs buto duris, bet ten nieko nebuvo. Taip pasikartojo dar pora kartų, bet už durų nieko nebuvo. G. Z. nusprendė, kad tai kaimynas iš buto Nr. 23, ir apie 19-20 val. nuėjo su juo pasikalbėti. Ji liko kambaryje. G. Z. sakė, kad durų niekas neatidarė. Gal po pusvalandžio G. Z. dar kartą nuėjo, bet durų taip pat niekas neatidarė. Jie toliau žiūrėjo televizorių. Apie 21.20 val. vėl paskambino į buto duris. G. Z. nuėjo prie durų. Ji liko kambaryje, stovėjo prie kambario durų, bet jai nesimatė buto durys. Ji tik girdėjo kažkokį triukšmą, kad lyg kažkas mušėsi. Po ne daugiau kaip minutės, G. Z. grįžo į kambarį ir papasakojo, kad į buto duris paskambino kaimynas iš buto Nr. 23, su juo buvo jo draugė ir kaimynas jį puolė kumščiais, o jis kaimynui sudavė su skėčiu. Sakė, kad jam sumušė ranką, bet kurioje vietoje ir kurią, ji pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, kiek smūgių G. Z. sudavė kaimynui su skėčiu. Apie jokius konfliktus su kaimynais nežino, nes retai būna (t. 1, b. l. 103-106). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad sakė teisybę. Neprisimena, ar G. Z. buvo išėjęs vieną ar du kartus. Po įvykio pas G. Z. buvo kelias dienas, nes jam reikėjo į darbą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti 2024 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojos Z. P. duoti parodymai apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21 val. ji buvo pas G. Z. namuose. G. Z. nuėjo į tualetą, ji girdėjo, kaip šaukia. Ką sakė – ji nepamena, nes seniai buvo. Po to girdėjo skambinant į buto duris. Kas skambino, ji nežino. G. Z. nėjo prie durų. Tada ji išgirdo beldimą į duris, G. Z. vienas nuėjo prie durų. Ji nematė, kas stovėjo prie durų, kai G. Z. jas atidarė, nes buvo kambaryje. Jie kažką ten kalbėjo, bet nepamena ką. Ji tik po to, praėjus kelioms minutėms, matė, kaip G. Z. paėmė jos rankinuką ir su juo sudavė vieną smūgį E. A., nuo kurio šis nukrito ant grindų G. Z. buto koridoriuje. Ji tuomet pasiėmė savo rankinuką ir nunešė jį į balkoną. Kai grįžo į koridorių, matė, kad G. Z. laiko rankose peilį, o E. A. bėgo kraujas ties krūtine. Tuomet ji G. Z. nustūmė į vonią ir ten jį laikė viena ranka, bet G. Z. vis tiek laikė iškėlęs dešinę ranką su peiliu ir kažką šaukė, bet ji nesuprato, nes E. A. sakė, kad išeitų ir stūmė jį pro duris. E. bandė suduoti smūgį G. Z., bet pataikė jai į veidą. Po to E. A. išėjo pro duris ir durys užsidarė. Kiek matė, prie buto durų stovėjo E. A. žmona, ši sakė, kad „ir mane mušė“, bet ji to tikrai nematė. Dėl to jai suduoto smūgio per veidą ji niekam pretenzijų neturi ir niekur nesikreipė (t. 2, b. l. 78-81). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji patvirtino, kad sakė teisybę.

2024 m. liepos 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. K., prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurtinių kaimyno G. Z. veiksmų, pareiškime nurodė, jog 2024 m. liepos 6 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), kaimynas G. Z. skėčiu sudavė mažiausiai 4 smūgius jam į galvos ir nugaros sritis bei sužeidė ranką; po jo veiksmų liko žymės, jam nelabai skaudėjo (t. 1, b. l. 1).

2024 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės penktojo aukšto koridorius, kuriame yra butas Nr. 21, bei šio buto koridorius, kuriame ant spintelės, stovinčios prie sienos kairėje pusėje, yra sulūžęs mėlynos ir baltos spalvų skėtis su medine rankena ir ruda rankinė. Skėtis po apžiūros paimtas kaip tyrimui reikšmingas daiktas (t. 1, b. l. 40-47).

2024 m. liepos 11 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas 70 cm ilgio skėtis metaliniu rėmu, baltai – mėlyna medžiaga, medine rankena, kurios ilgis 11,7 cm. Nustatyta, kad nuo medinės rankenos atstumu 10,2 cm metalinis rėmas yra sulinkęs (t. 1, b. l. 48-52).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu (ROIK (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad policijos įstaigoje 2024 m. liepos 6 d., 21.17 val. gautas E. M. pranešimas, jog kaimynas iš buto Nr. 21, (duomenys neskelbtini), kelis kartus paskambinęs į jos buto Nr. 23 duris pabėgdavo. Prieš 2-3 min. pranešėjos draugas nuėjo pas kaimyną pasiaiškinti, bet kaimynas, tik atidaręs duris, puolė draugą su kažkokiu daiktu, galimai skėčiu – trenkė per galvą ir rankas (t. 1, b. l. 55-57).

2024 m. liepos 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatytas paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kuris galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 94).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu (ROIK (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. policijos įstaigoje 21.14 val. gautas G. Z. pranešimas (pranešėjas kalba nerišliai, labai susijaudinęs), kad kažką užpuolė kaimynas iš 23 buto, kurio atžvilgiu jau pradėta baudžiamoji byla. 21.18 val. gautas kaimynės (anonimiškai) pranešimas, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų, peiliu sužalotas vyras (saulės rezginys), kraujuoja nestipriai. Taip pat 21.54 val. gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties telefoninis pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatė E. A., kurį 21 val. namuose sužalojo kaimynas – nustatyta krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda, suteikus med. pagalbą, išleistas į namus (t. 1, b. l. 135).

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigūno 2024 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje konflikto metu G. Z. vieną kartą dūrė peiliu E. A. ir jį sužalojo. E. A. pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam nustatyta krūtinės žaizda, kuri susiūta dviem kabėmis, išleistas namo. Alkoholio kiekio matuokliu G. Z. nustatytas 1,94 promilės neblaivumas (21.46 val.), E. A. nustatytas 0,55 promilės neblaivumas (22.10 val.) (t. 1, b. l. 114-116).

2024 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), penktajame aukšte – laiptinėje ant grindų yra raudonos dėmės, panašios į kraujo. Laiptinėje vienos šalia kitų yra butų Nr. 21 ir Nr. 22 durys. Buto Nr. 21 virtuvėje ant stalo yra peilis, kuris po apžiūros paimtas kaip tyrimui reikšmingas daiktas (t. 1, b. l. 119-126).

2024 m. rugpjūčio 8 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas peilis – jo bendras ilgis yra 23,5 cm; kriauna yra plastikinė, mėlynos–baltos spalvų, jos ilgis 11,3 cm; geležtė yra lengvai riesta, smailėjanti, viena pusė dalinai dantyta, geležtės ilgis 12,2 cm; ant geležtės yra užrašas „TRAMONTINA MADE IN BRAZIL“, kitoje geležtės pusėje, susmailėjusioje dalyje yra maža raudonos spalvos dėmė (t. 1, b. l. 127-134).

2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta policijos pareigūno nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo medžiaga. Vaizdo įraše „PSS-20240803-212502UTC+0300“ užfiksuota, kad GMP darbuotojams ir policijos pareigūnams užlipus į penktą aukštą, koridoriuje yra sėdintis vyriškis, prie krūtinės laikantis prispaudęs rankšluostį, šalia jo stovi moteris – iš bylos medžiagos žinoma, kad tai E. A. ir J. A. Jie paaiškina, kad kaimynas iš buto Nr. 21 dūrė E. A. peiliu, o J. A. apdaužė skėčiu. Laike 02:19 atsidaro buto Nr. 21 durys, už jų stovi vyras (laiku 05:19 jis nurodo esantis G. Z.). Pareigūnui užėjus į butą, G. Z., rodydamas link koridoriaus, sako, kad jam baudžiama byla buvo iškelta, dabar susidarė jų grupė ir užpuolė jį va čia (rodo į savo buto koridorių), ir praeitą kartą jį užpuolė iš buto Nr. 23, užpuolė jį čia daug, grupinis – apie dešimt, viso bendravimo su pareigūnais metu kartoja „grupinis puola“. G. Z. sako, kad jis stvėrė peilį ir dūrė (03:00); policijos pareigūnės paklaustas, ar jis sužalotas, G. Z. atsako „aš ne“ (03:16), nurodo, kad jis yra „biškį išgėręs“ šampano (06:14), pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys (08:30), sakydamas „nu ne“ (08:43) patvirtina pareigūnės teiginį „Jūs dabar nesužalotas“; paklaustas „kokiu peiliu dabar ten jam dūrėt“ (08:47), nurodo į peilį virtuvėje, pareigūnai fotografuoja virtuvėje ant stalo gulintį peilį ir pasako, kad peilį jie pasiima. Paklaustas „kurioj vietoje dūrėt jam“ (09:12), atsako „koridoriuj“ (09:16) ir nuėjęs rodo vietą, taip pat sako, kad „aš dar va už šito skėčio“ ir rodo kaip jis koridoriuje juo sudavė smūgį nugriuvusiam asmeniui iš 23 buto (09:23), eidamas link virtuvės sako „tada kap sulėkė, aš tada iš virtuvės va šitą peilį stvėręs ir tada kūr**“ (09:28); pareigūnės paklaustas „A. Jūs dūrėt?“, G. Z. patvirtina „aš jam dūriau“ (09:41), „jis šoko, aš jį nukirtau“ (09:44), paklaustas „o dabar su skėčiu kam trenkėt?“, atsako „gyniausi, čia va buvo iš 23; iš 23 kur va irgi buvo praeitą kartą užpuolį mane (10:00), taip pat pasakoja, kad dėl to ir draugė iš (duomenys neskelbtini) kviečiama (duomenys neskelbtini) į policiją, yra dokumentas, padrikai pasakoja, kad čia jų ta pati „chebra“ jį užpuolė, pareigūnei rodo dokumentą, sakydamas, kad čia jo viskas primeluota, „tai tada gavo skėčiu, tai dabar užpuolimas buvo dar aršesnis“ (10:32); pareigūnės paklaustas „ai, su skėčiu prieš tai buvo?“ (10:36), G. Z. atsako „Taip. Va dabar stvėriau ir kitą, va kap jis buvo, moteris...“ ir iškeltoje rankoje laikydamas tamsios spalvos skėtį eina nuo koridoriaus link pareigūnės (10:44). G. Z. patvirtina, kad šiandien jis dūrė tam iš 22 buto, jo vardas E. (11:32), sako „aš jį nukirtau, va – draugė matė, ėda duris, va pirštą rodo jisai per akutę“ (11:51). G. Z. rodo, kad jis nuėjo į virtuvę, paėmė nuo stalo peilį, grįžta į kambarį, dešine ranka užsimojęs iš viršaus žemyn link pareigūnės atlieka smūgį kumštyje laikomu daiktu imituojantį judesį, sakydamas „ir tada va – brūkštelėjau“ (14:11). Toliau vaizdo įraše matyti, kad J. A. pasakoja, kad kaimynas iš buto Nr. 21 daužo į sienas, kad ji šiandien atėjo pas jį pasikalbėti ir jis su skėčiu ją pirma puolė, rodo dešinę ranką, kur buvo suduoti smūgiai, ir ją apibraižė (16:23), tada atėjo jos vyras prie jos, o kaimynas atėjo iš virtuvės ir peiliu jam dūrė (t. 1, b. l. 142-144).

Vaizdo įraše „PSS-20240706-212956UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašas jiems 2024 m. liepos 6 d. atvykus pagal gautą pranešimą adresu: (duomenys neskelbtini) (kompaktinis diskas prie asmens duomenų).

2024 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokoluose aprašyti trys garso įrašai, gauti iš BPC Vilniaus skyriaus. Apžiūros rezultatai aprašyti apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 145-147, 151-153).

2024 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad J. A. kraujosruvos dešinio dilbio srityje buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais; sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugpjūčio 3 d., ne mažiau dviem poveikiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti pačiai nukentėjusiajai griūnant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir J. A. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 59).

2024 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. A. konstatuota durtinė pjautinė krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda (apie 2 cm). Sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu plokščiu smailiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galėjo būti padarytas 2024 m. rugpjūčio 3 d., galimai nurodytomis aplinkybėmis, vienu poveikiu. Konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir E. A. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 190).

Foto nuotraukose, padarytose 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2024 m. rugpjūčio 10 d., užfiksuotas G. Z.. Jo nugaros dešinės pusės viršutinėje dalyje matyti sužalojimas, žaizda pailga, pasidengusi šašu (t. 3, b. l. 39-44, 69-73).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. kovo 19 d. gautas G. Z. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. A. atžvilgiu (t. 3, b. l. 68).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2014">2K-162/2014</a>). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. Z. surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kaltinamasis dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino, nurodė, kad 2024 m. liepos 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 3 d. tik gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiųjų puolimo, dėl ko veikė egzistuojant būtinosios ginties sąlygoms. Nors kaltinamasis savo kaltės viso proceso metu nepripažino, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka duomenų, kad kaltinamasis G. Z. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų A. K., J. A. ir E. A. sveikatą bei sukėlė jiems fizinį skausmą kai būtinosios ginties situacija neegzistavo.

Dėl 2024 m. liepos 6 d. veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. Z. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, kurie atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. G. Z. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina teismo posėdžio metu ištirti ir teismo įrodymais pripažintini bylos duomenys. G. Z. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. K. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis A. K. jį pats puolė smūgiuodamas į rankas, dėl ko jis nukentėjusiajam sudavė skėčiu gindamasis nuo jo. Teismas sprendžia, kad tokiu būdu kaltinamasis realizuoja savo teisę į gynybą. Nepaisant to, kad G. Z. savo kaltę neigė, jos nepripažino, teigdamas, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina tyčinius smurtinius jo veiksmus prieš nukentėjusįjį A. K., kurie nukentėjusiajam sukėlė paviršinį odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje bei fizinį skausmą.

Darant šią išvadą, visų pirma būtina aptarti nukentėjusiojo A. K. parodymų patikimumo vertinimą. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis A. K. dėl 2024 m. liepos 6 d. įvykio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net 4 kartus. Jis, duodamas parodymus tiek įvykio dieną, tiek praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, t. y. 2024 m. rugsėjo 13 d. aplinkybes nurodė vienodai, t. y. kad nuėjo pas kaimyną G. Z. pasiaiškinti, kodėl jis jam skambina į duris, kai atidaręs duris G. Z. griebė skėtį ir trenkė juo jam mažiausiai keturis kartus. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis davė analogiškus parodymus. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus pareigūnų kūno vaizdo kamerų įrašą taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad jam du kartus kažkas paskambino į duris. Antrą kartą pamatė, kad tai kaimynas G. Z., nuėjo su juo pasikalbėti. Atidaręs duris kaimynas iš diržo ar iš skėčio „uždaužė“. Vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusysis rodo vietas, į kurias jam buvo suduota (dešinės rankos dilbį ir nugarą). Įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad A. K. pozicija nekito viso proceso metu, t. y. tiek rašydamas pareiškimą, tiek atvykus policijos pareigūnams, tiek apklausų metu jis paaiškino ir pademonstravo tas pačias įvykio aplinkybes. Taigi, nukentėjusiojo A. K. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir detalūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti, juo labiau, kai juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja apklausiama įvykio vietoje buvusi A. K. draugė E. M. parodė, kad įvykio dieną jiems kažkas du kartus skambino į duris. Liudytoja pamatė, kad po antro skambučio kaimynas G. Z. užsidarė savo bute. Dėl to A. K. nuėjo pas G. Z. Ji matė, kad atidaręs duris G. Z. iškart pradėjo mušti A. K. skėčiu. Liudytoja nubėgo paimti telefono ir iškvietė policiją. Liudytoja patvirtino, kad po įvykio A. K. buvo guzas ant galvos, nubrozdinimas dilbyje ir ant mentės. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina byloje esantys policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešėja E. M. nurodė, kad kaimynas kelis kartus ateidinėjo prie buto ir paskambinęs į buto duris pabėgdavo. Prieš 2-3 minutes pranešėjos draugas nuėjo pas kaimyną pasiaiškinti, bet kaimynas tik atidaręs duris puolė draugą su kažkokiu daiktu, galimai skėčiu, trenkė per galvą ir ranką (t. 1 b, l. 53). Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, paimtas sulūžęs skėtis, šių procesinių veiksmų metu užfiksuotos aplinkybės leidžia tiksliai suprasti nusikaltimo padarymo mechanizmą. Byloje esanti specialisto išvada taip pat patvirtina, kad A. K. buvo nustatytas paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje ir jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtiną, kad G. Z. kilusio konflikto metu dėl skambinimo į buto duris A. K. trenkė skėčiu ne mažiau keturių smūgių į galvą, nugarą bei dešinę ranką, dėl ko nežymiai sužalojo jam sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti apklausto nukentėjusiojo ir liudytojos E. M. parodymais, byloje nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti kuo nors (asmeniškai) nepagrįstai apkaltinti G. Z. nusikalstamos veikos padarymu. Kaltinamasis taip pat nenurodė, kodėl A. K. galėtų norėti jį apkalbėti. Nors G. Z. yra priešiškai nusiteikęs A. K. atžvilgiu, tačiau vien tik šios aplinkybės nepatvirtina, kad A. K. jį apkalba. Pažymėtina, kad A. K. byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. atvykus policijos pareigūnams elgiasi ramiai, nuosekliai aiškina įvykio aplinkybes, teigia norintis rašyti pareiškimą, kadangi tik tokiu būdu gali pavykti sudrausminti kaltinamąjį. Pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad G. Z. yra piktai nusiteikęs, nukentėjusiojo ir jo draugės atžvilgiu išsako necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, kas patvirtina, jog G. Z. yra neigiamai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Minėtos aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, jog, tarp asmenų esant konfliktiškiems santykiams ir kaltinamojo atžvilgiu panaudojus neteisėtus veiksmus, kaltinamasis siektų kuo aiškiau nurodyti jo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybes, tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad G. Z. buvo suduoti smūgiai jis atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė.

Pažymėtina ir tai, kad iš pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, jog G. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 6 d., 6 val. 44 min. namuose garsiai šūkavo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad G. Z. įvykio ryte dar iki konflikto su nukentėjusiuoju A. K. buvo konfliktiškai nusiteikęs, šūkavo namuose, taip trikdydamas kaimynų rimtį.

Kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė. G. Z. iš esmės savo neteisėtų veiksmų – smūgių skėčiu sudavimo A. K., neneigė, tačiau teigė, kad suduodamas smūgius gynėsi, kadangi A. K., G. Z. atidarius duris, smūgiavo pirmas. Teismas sprendžia, kad tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2014">2K-364/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtNzQ2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-746/2017">2K-90-746/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-303/2017">2K-163-303/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-788/2021">2K-36-788/2021</a> ir kt.). Taigi ir šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltinamojo tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktinio pobūdžio situacija, peraugusi į fizinį smurtą, tačiau realaus ir akivaizdaus pavojaus G. Z. nenustatyta. Atvirkščiai, iš ištirtų bylos duomenų matyti, kad būtent G. Z., atidaręs savo buto duris, sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvą. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kas ir kiek kartų skambino į nukentėjusiojo ir kaltinamojo namų duris. Kita vertus, šios aplinkybės įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai neturi. A. K. veiksmai (skambutis į jo buto duris, po kurių kaltinamasis jam sudavė skėčiu) nesiekė tokio pavojingumo lygio, dėl kurio G. Z. turėjo gintis. Nukentėjusieji yra kaimynai, pažįsta vienas kitą, taigi jų tarpusavio santykiai kaltinamajam negalėjo sukelti prielaidų grėsmei ar pavojui. Tuo tarpu kaltinamasis turėjo visas galimybes neatidaryti savo buto durų, tačiau akivaizdu, kad situacija jam neatrodė tokia grėsminga, dėl kurios reikėtų gintis, dėl ko nukentėjusysis atidarė buto duris ir pirmasis sudavė smūgius skėčiu nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams G. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad nukentėjusysis „paskambino, aš daviau“ (01:48 min.), „daviau į kaktą, jis skambinėja“ (01:57 min.), „ko jis atėjo, už tai ir gavo (02:08 min.), „atėjo, brovėsi, daviau, daviau“ (03:25 min.). Jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis pirmasis sudavė smūgius G. Z., kaltinamasis nenurodė. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ne tik nukentėjusysis A. K., bet ir G. Z. 2024 m. liepos 6 d. buvo sužalotas. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pareigūnė Ž. M., kuri atvyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad G. Z. neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, vartojo įžeidžiančius žodžius. Liudytoja taip pat nurodė, kad neprisimena, jog kažkuris asmuo būtų sužalotas.

Priešingos išvados daryti neleidžia ir Z. P. parodymai. Įvykio metu G. Z. kambaryje buvusi Z. P. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d. ji nematė, kaip G. Z. smūgiavo, nes kambaryje žiūrėjo televizorių. Negalėjo atpažinti, kuris iš kaimynų įvykio dieną buvo atėjęs. Apie suduotus smūgius žino tik iš G. Z. pasakojimo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu Z. P. taip pat nurodė, kad negali tiksliai nurodyti, kurioje vietoje ir į kurią ranką G. Z. buvo suduoti smūgiai. Vertindamas tokius liudytojos Z. P. parodymus, teismas pažymi, kad jie nepaneigia kaltinamojo G. Z. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, kadangi jie tik atliepia paties G. Z. versiją, kad pirmasis smūgius sudavė nukentėjusysis, o tai, kaip minėta, paneigta byloje surinktų ir ištirtų bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad tą dieną policija nebuvo atvykusi, nors iš byloje esančių vaizdo įrašų iš įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų matyti priešingai, kas taip pat suteikia pagrindą kritiškai vertinti liudytojos parodymus.

Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai ir jų norėjo. Suduodamas stiprius daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvą skėčiu, dėl ko jis sulūžo, kaltinamasis savo veiksmais sąmoningai siekė sužaloti nukentėjusįjį ir suprato, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali kilti fizinis skausmas arba jį gali sužaloti ir šių padarinių siekė. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų išvadai, kad G. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. K. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2024 m. rugpjūčio 3 d. veikos kvalifikavimo

Baudžiamo proceso metu taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., buto adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje G. Z. kilusio konflikto metu skėčiu sudavė J. A. ne mažiau du smūgius į dešinę ranką ir peiliu dūrė E. A. vieną kartą į krūtinę. Teisiamojo posėdžio metu G. Z. patvirtino, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau teigė, kad egzistuoja jo atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Pasak kaltinamojo, įvykio dieną išgirdo skambutį į duris, kuomet jas atidaręs pamatė būrį asmenų, kurie buvo agresyviai nusiteikę. E. A. iškart trenkė jam į krūtinę, kur vėliau atsirado mėlynė. J. A. taip pat brovėsi į jo namus. Todėl, siekdamas išvengti pavojingo ir realaus kėsinimosi, jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Nepaisant tokios kaltinamojo pozicijos, teismo įsitikinimu, visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad G. Z. kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų J. A. ir E. A. atžvilgiu atliko ne gynybos, o puolimo tikslais.

Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad, priešingai nei baigiamųjų kalbų metu teigė kaltinamojo gynėjas, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra aiški. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie durų į laiptinę, t. y. G. Z. bute. Abejonių, kad suduodamas smūgius skėčiu ir peiliu G. Z. buvo savo bute, teismui nekyla, šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas kaltinamasis G. Z., to neneigia ir nukentėjusieji J. A. ir E. A.. Baudžiamojoje byloje paskelbus apie įrodymų tyrimo pradžią ir perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis G. Z. taip pat patvirtino, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas, kaltinimo aplinkybės jam yra aiškios. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad gynėjo abejonės dėl kaltininkui inkriminuotos neaiškios nusikalstamos veikos padarymo vietos yra nepagrįstos.

Abejonių tuo, kad konflikto iniciatorius buvo G. Z., teismui taip pat nekyla. Nepaisant to, kad kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė, tvirtino, kad buvo užpultas grupės žmonių be jokios priežasties, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, to neginčija ir pats kaltinamasis, kad G. Z. ir E. ir J. A. butus jungia bendra siena. Tiek G. Z., tiek E. ir J. A., kartu su jais gyvenantis liudytojas T. Č. patvirtino, kad jų butuose girdisi iš šalia esančio buto sklindantys garsai. Kiti apklausti liudytojai T. J., E. M., A. K. taip pat patvirtino, kad G. Z. nevengia triukšmauti, išsakyti savo neigiamą nuostatą kaimynu atžvilgiu, jų įžeidinėti. Abejoti tokiais kaltinamojo asmenybę charakterizuojančiais parodymais teismas neturi pagrindo. Pats kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neigiamai vertina E. ir J. A.. Iš byloje esančių vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų kūno kamerų taip pat matyti, kad G. Z. įžeidžiančiais žodžiais vadina kaimynus, priekaištauja jiems dėl to, kad gyvena socialiniame būste, kalba piktu pakeltu tonu, vadina juos „benamiais“. Iš duomenų apie G. Z. administracinius baustumus matyti, kad G. Z. keturis kartus (2020 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. sausio 19 d., 2024 m. rugpjūčio 22 d., 2025 m. sausio 20 d.) baustas už tai, kad triukšmavo savo bute, rėkė necenzūrinius žodžius kaimyno atžvilgiu, trankė bute esančias duris, daužė į savo buto sieną. Be to, G. Z. du kartus (2020 m. rugsėjo 29 d., 2023 m, sausio 17 d.) baustas už tai, kad žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad asmenys iš 16 buto nuolat grasina, konfliktuoja, taip pat, kad kaimynai iš 22 buto girtauja ir mušasi. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nesutarimai tarp kaimynų yra ilgalaikiai, vyksta aktyviai, anksčiau G. Z. baustas už konfliktų priežastimi tapusio triukšmo kėlimą. E. ir J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad kaimyno G. Z. triukšmas tęsiasi apie 8 metus, jis nuolat įžeidinėja, priekaištauja jiems dėl to, kad gyvena socialiniame būste. Dėl kaimyno keliamo triukšmo jų sūnus negali miegoti, jam nustatyta depresija. 2024 m. rugpjūčio 3 d. kaimynas G. Z. taip pat triukšmavo. Nukentėjusiųjų parodymus iš esmės patvirtina ir paties kaltinimo paaiškinimai apie tai, kad atvykus jo draugei Z. P. jis papasakoja jai apie tai, kas vyksta su kaimynais. Nagrinėjamu atveju Z. P. buvo pas kaltinamąjį. Minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad, jai būnant pas G. Z., apie 21 val. jis nuėjo į tualetą, ji girdėjo, kaip šaukia. Būtent po to, ji išgirdo, kaip skambina į duris (t. 2, b. l. 78-81). Esant šių aplinkybių visetui, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog konfliktas prasidėjo dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21 val. kaltinamasis G. Z. savo namuose triukšmavo ir šį triukšmą girdėjo kaimynai iš 22 buto, t. y. E. ir J. A..

Nukentėjusioji J. A. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad būdama namuose girdėjo G. Z. keliamą triukšmą, dėl ko išėjo iš buto ir paprašė G. Z. liautis triukšmauti. G. Z. ją užpuolė skėčiu ir smūgiavo į ranką, dėl ko atbėgo jos vyras E. A. ir atsistojo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Matė, kad tuo metu G. Z. rankose jau turėjo rankinę. J. A. už nugaros atėjo jos sūnus T. Č., norėjo įeiti į butą, dėl ko J. A. atsisuko ir pastūmė jį, kad jis neitų. Kai atsisuko, vyras buvo padurtas peiliu. Iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų taip pat matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams J. A. nurodė analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad konfliktai su kaimynu tęsiasi aštuonis metus, jis daužo per sienas, trankosi. Įvykio dieną G. Z. atsidaręs duris rėkė, dar ir ją pačią apdaužė su skėčiu, apibraižė rankas, su rankinuku dar daužė. Atėjo vyras pažiūrėti, jis įėjo ginti J. A., tuomet G. Z. atlėkė su peiliu ir įdūrė (01:56-02:19; 15:49-18:30 min.). Tokiu būdu teismas laiko, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, todėl jais vadovaujasi kaip patikimais G. Z. kaltės įrodymais. Nors J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo minėti savo sūnaus, tačiau vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo kritiškai vertinti nukentėjusiosios išsamių parodymų. Teisiamojo posėdžio metu J. A. argumentuotai nurodė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepapasakojo, kad atstūmė sūnų nuo G. Z. durų, paaiškino, kad sūnus serga depresija, todėl nenorėjo jo jaudinti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. A. taip pat patvirtino, kad J. A. nuėjo apraminti kaimyno, kadangi jis triukšmavo. Išgirdęs triukšmą, E. A. išbėgo ginti žmonos. Matė, kaip G. Z. žmoną mušė juoda rankine. E. A. atbėgo į G. Z. buto koridorių, stojo tarp žmonos ir G. Z.. E. A. gavo kelis smūgius iš minėtos rankinės. Tada G. Z. dingo, netrukus atbėgo ir dūrė peiliu. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu pagrįstai teigė, kad nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio 2024 m. rugpjūčio 4 d. ir teisme metu, atskirais atvejais nebuvo nuoseklūs, skyrėsi kai kurios jo nurodytos aplinkybės (pvz., dėl to, kas pirmas nuėjo pas G. Z.), taip pat buvo tam tikrų neatitikimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojos Z. P. parodymų (pvz., dėl E. A. parkritimo ant žemės), tačiau tai nereiškia, kad jo parodymai yra prieštaringi ar nepatikimi, kad jis apkalba G. Z. ir yra linkęs meluoti asmuo. Visų pirma pažymėtina, kad dauguma gynėjo baigiamosios kalbos metu nurodomų nukentėjusiojo parodymų neatitikimų, tam tikrų prieštaravimų kitiems bylos duomenims nėra esminiai ir nėra susiję su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei neturi visiškai jokios įtakos G. Z. veiksmų kvalifikavimui. Akcentuotina ir tai, kad parodymų neatitikimai, įvertinus konflikto mastą, laiką, atliktų veiksmų intensyvumą, asmens gebėjimą tokioje situacijoje įsiminti informaciją bei ją vėliau perteikti, yra objektyviai pateisinami. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas G. Z. nuėjo kartu su žmona, o bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad jis atėjo vėliau, tačiau netrukus po to, kai pro duris išėjo žmona, todėl šie neatitikimai nėra esminiai. Nukentėjusysis pirminės apklausos metu nurodė, kad dėl patirto šoko tikslesnių įvykio aplinkybių nepamena, tą pažymėjo ir apklaustas pirmosios instancijos teisme. Teismas taip pat sprendžia, kad įvykio metu patirtas šokas galėjo apsunkinti gebėjimą tiksliai atpasakoti visas faktines aplinkybes, tačiau E. A. parodymai esminėse aplinkybėse (dėl suduotų smūgių) sutapo. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas G. Z. bute išties truko trumpą laiką. Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo 2024_08_03_21-13-27_37060837952 matyti, kad G. Z. Bendruoju pagalbos telefonu pirmą kartą kreipėsi 21 val. 13 min., skambučio įrašo trukmė 44 sek. Garso įrašė girdėti G. Z. artėjantis ir nutolstantis balsas, naudojami necenzūriniai žodžiai, girdimas moters šauksmas „G., ne“. Įvykio vietoje buvę liudytojai patvirtino, kad G. Z. artėjant su peiliu link nukentėjusiojo moteris šaukė jam, kad jis baigtų. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad minėtame garso įraše užfiksuotas epizodas nuo peilio paėmimo iki jo dūrimo nukentėjusiajam. Kaip jau minėtas, šis epizodas truko 44 sek., kas patvirtina, jog įvykiai G. Z. buvo greiti ir intensyvūs, dėl ko nukentėjusysis galėjo sunkiau įsidėmėti visas įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų T. J. ir T. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Abu šie liudytojai patvirtino, kad pirmuosius smūgius nukentėjusiajai J. A. sudavė būtent G. Z.. Liudytojas T. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, pažiūrėjęs per akutę, matė, kad J. A. buvo pakėlusi ranką, o kaltinamasis ją kažkuo mušė. Nors liudytojas T. J. teigė, kad E. A. nebuvo kaltinamojo namuose, tačiau tai tik patvirtina, kad liudytojas pasakojo tai, ką matė per durų akutę. Nors kaltinamasis teigė, kad jį liudytojas apkalba, tačiau minėto liudytojo suinteresuotumo teismas nenustatė. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog tarp minėto liudytojo ir G. Z. anksčiau būtų kilę konfliktai. Nors gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad minėtas liudytojas neminimas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, tačiau teismas tokius gynėjo teiginius vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad asmuo iš šalia esančio buto įvykio metu buvo atsidaręs duris, sakė, kad „jūs išvažiuosit ir vėl jis neduos ramybės“, tačiau vien tai, kad policijos pareigūnai nusprendė įvykio vietoje neapklausti kitų asmenų gyvenančių laiptinėje nesudaro pagrindo jų teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų vertinti kritiškai.

Nors kaltinamasis G. Z. teigė, kad jis smūgius sudavė gindamasis nuo nukentėjusiųjų, tačiau šioje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog G. Z. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp G. Z. ir E. ir J. A. įvyko konfliktas, kurio metu ne tik G. Z., tačiau ir E. A. vienas kito atžvilgiu naudojo smurtinio/fizinio poveikio veiksmus. Pats nukentėjusysis E. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis sudavė smūgį G. Z., galėjo pataikyti į petį. Dėl šių priežasčių G. Z. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl nukentėjusiojo veiksmų suduodant jam smūgį teisinio vertinimo, tačiau vien tik šios aplinkybės kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9/2007">2K-9/2007</a>, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K‑392/2012, 2K-275/2013, 2K-520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). Pažymėtina ir tai, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-313/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-313/2012">2K-7-313/2012</a>, 2K-220-895/2017). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-96-303/2020 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad įvykio dieną išgirdo skambutį į duris, kurias atidaręs pamatė E. A., jo žmoną, A. K. su savo drauge ir E. A. sūnų. Atidarius duris E. A. iškarto kirto į krūtinę kaltinamajam. Dėl šios priežasties G. Z. paėmė skėtį ir juo sudavė E. A.. Kadangi E. A. įėjo į jo namus, dėl to G. Z. paėmė draugės rankinę ir dešine ranka kirto E. A. į ausį. Po šio smūgio E. A. nugriuvo, o J. A. pradėjo smūgiuoti rankomis G. Z. į pilvą, dėl ko jai sudavė per rankas skėčiu. Tuo metu atsistojo E. A. ir smūgiavo jam nenustatytu daiktu į dešinės pusės mentę. G. Z. bijojo E. A., todėl nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir smūgiavo nukentėjusiajam į krūtinės sritį. G. Z. nuomone, nukentėjusiojo įsibrovimas į jo butą, jam suduoti smūgiai – buvo pradėtas ir tiesiogiai gręsiantis kėsinimasis, kuris buvo realus. Vis tik, teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia konstatuoti būtinosios ginties situacijos nagrinėjamu atveju bei patvirtina G. Z. tyčinę kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo G. Z. tyčios turinys nustatomas ne vien pagal jo paties paaiškinimus, tačiau ir pagal objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius – nustatytų sužalojimų aplinkybes, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, žalojančių veiksmų intensyvumą. Šiame nuosprendyje jau nurodyta, kad bylos duomenys patvirtina, jog būtent G. Z. pirmasis sudavė smūgius J. A., dėl ko į kaltinamojo butą įėjo E. A., kuriam G. Z. sudavė smūgį peiliu. Pažymėtina, kad iš Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo girdėti kaip moteris šaukia „G., baik“, kas patvirtina, jog įvykio vietoje buvę dalyviai situaciją suduodant smūgį peiliu taip pat vertino kaip atliktą puolimo, o ne gynybos tikslais. Nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusieji kėsinosi į G. Z. buto neliečiamybę. Šiame nuosprendyje jau nurodyta, kad J. A. prie G. Z. buto durų nuėjo norėdama pasikalbėti dėl jo keliamo triukšmo. Abejoti šiais nukentėjusiojo paaiškinimai pagrindo nėra. Tokia aiškiai išreikšta nukentėjusios pozicija akivaizdžiai parodė, kad ji turėjo pretenzijų dėl G. Z. keliamo triukšmo, o ne siekė sutrikdyti jo buto neliečiamybę, neteisėtai įsiverždama į butą. Tos aplinkybės, kad nukentėjusysis E. A. norėjo praeiti toliau į butą, įžengdamas į buto koridorių, nėra vada to vertinti kaip jo keltos grėsmės buto neliečiamybei, nes būtent G. Z. pirmasis sudavė smūgius J. A. ir prarado teisę į būtinąją gintį. Tokiu atveju, teismo vertinimu, teisė į būtinąją gintį nebuvo kilusi, kaltinamasis nebuvo užpultas, tarp jo ir nukentėjusiųjų vyko asmeninio pobūdžio konfliktas dėl kaltinamojo elgesio. Svarbu įvertinti ir tai, kada nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis žalojančio pobūdžio įrankiu – peiliu.

Nors G. Z. nurodo, kad už durų stovėjo ne tik nukentėjusieji, bet ir kiti asmenys, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes, nėra. Liudytojai A. K. ir E. M. kategoriškai neigė, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. ėjo pas G. Z.. Paties kaltinamojo parodymai šioje dalyje taip pat nėra nuoseklūs, kadangi viso proceso metu skyrėsi nurodomų galimai jį užpuolusių asmenų skaičius. Atvykusiems policijos pareigūnams G. Z. nurodė, kad jį užpuolė „grupinis“, „apie dešimt“ asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu G. Z. teigė, kad užpuolime dalyvavo abu A. sūnūs. Visgi, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo parodymus dėl jį užpuolusių asmenų dar kartą pakeitė. Sutiktina, kad prie G. Z. durų laiptinėje buvo priėjęs ir liudytojas T. Č., tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis būtų veržęsis į kaltinamojo butą byloje nėra.

Taip pat, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieš G. Z. nukentėjusieji E. A. ir J. A. pirmi panaudojo smurtą, tuo sukeldami realų pavojų jo sveikatai. Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., 21 val. 14 min. bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs G. Z. nurodė, kad į jo butą įsibrovė, užpuolė kaimynas iš 23 buto. Atvykus policijos pareigūnams, G. Z. ne kartą paklaustas policijos pareigūnų, ar yra sužalotas, nurodė, kad nėra sužalotas (03:16), sakė, kad pareiškimo nerašys (08:42), policijos pareigūnei pasakius, kad G. Z. dabar nėra sužalotas, jis tai patvirtina (08:43). Policijos pareigūnei paklausus, ar Z. P. nėra sužalota, ji taip pat šių aplinkybių nenurodo. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. S., O. A. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis nenurodė, kad yra sužalotas, nes priešingu atveju jie būtų kvietę medikus. Vaizdo įraše ant liudytojos Z. P. veido sužalojimų taip pat nematyti (06:36 - 07:22), nors G. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liudytojos sužalojimo vieta iš karto paraudo. Pats G. Z. ar Z. P. į atvykusius medikus dėl sužalojimų nesikreipė, sužalojimai jiems nebuvo nustatyti ir vėliau. Apie tai, kad sudavus smūgį G. Z. liko atvira žaizda pastarasis nurodė tik 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2024 m. rugpjūčio 10 d. darytas foto nuotraukas, kuriose užfiksuotas sužalojimas G. Z. mentėje. Visgi, jokių duomenų apie tai, kad minėtas sužalojimas atsirado 2024 m. rugpjūčio 3 d. byloje nėra. Kaip jau minėta, atvykusiems policijos pareigūnams apie patirtą sužalojimą G. Z. nenurodė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sužalojimo nuotraukų taip pat nepateikė. Nors žaizda yra kirstinė, su šašu, tačiau kraujo G. Z. bute nebuvo užfiksuota. G. Z. teigė, kad atsiradus žaizdai ją tvarstė, pasikeitė marškinėlius, kurie buvo sukruvinti, tačiau šios aplinkybės vertinamos kritiškai, kadangi mažai tikėtina, jog, kreipęsis pagalbos dėl užpuolimo, G. Z. aplinkybių susijusių su jo sveikatos sutrikdymu nebūtų nurodęs atvykusiems policijos pareigūnams. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų matyti, kad G. Z. ne kartą kartoja kitas įvykio aplinkybes, kad buvo užpultas, kad gynėsi, kad smūgiavo skėčiu, vėliau paėmė peilį, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. Z. buvo tokioje būsenoje, kuri apribojo jo galimybę išsamiai papasakoti įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. Z. pateiktame vaizdo įraše aktyviai mosuoja rankomis, nugara remiasi į sieną, atsisėda, suimdamas sau kelius, kas turėtų sukelti skausmą neseniai padarytoje atviroje žaizdoje, tačiau jokių skausmą išreiškiančių emocijų G. Z. neatvaizduoja. Nors G. Z. teigia, kad E. A. įsibraudamas į jo namus pirmasis sudavė smūgį į krūtinę, dėl ko jam atsirado mėlynę, kuri pajuodavo, tačiau iš paties G. Z. pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ant jo krūtinės nėra jokių sužalojimų. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad mėlynė išnyksta per 10-14 dienų, todėl 2025 m. rugpjūčio 10 d. darytose foto nuotraukose ji galėjo būti fiksuojama (spalvotos foto nuotraukos elektroninėje bylos kortelėje). Sutiktina, kad vaizdo įraše G. Z. nurodo, kad „va petį“ (08:43 min.), tačiau sužalojimų masto nedetalizuoja. Kaip jau minėta, pats E. A. pripažino, kad grumtynių metu sudavė kaltinamajam į petį, tačiau šiame nuosprendyje E. A. kaltės klausimas dėl panaudoto smurto nėra sprendžiamas, ji bus įvertinta atlikus aplinkybių patikslinimą pagal G. Z. pareiškimą.

Taigi, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmai, skėčiu suduodant J. A. ir peiliu duriant nukentėjusiajam E. A. į krūtinę, buvo tyčiniai, siekiant sužaloti nukentėjusiuosius, o ne nuo jų apsiginti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo G. Z. teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos padarymą įstatymas numato alternatyvias viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo ir vienerių metų bausmes.

Skirdamas bausmes G. Z. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, t. y. tiesiogine tyčia padaryti du nesunkūs smurtiniai nusikaltimai. Abu nusikaltimai padaryti prieš toje pačioje laiptinėje gyvenančius kaimynus, nusikalstamus veiksmus pasirenkant kaip netinkamą nesutarimų sprendimo būdą. Teismas pažymi, kad veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepasižymi dideliu pavojingumu, ilgalaikių sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems kaltininko veiksmai nesukėlė. Kita vertus, kaltinamasis per ganėtinai trumpą laikotarpį smurtavo prieš tris nukentėjusiuosius. Konfliktinė situacija analizuojamais atvejais susiklostė dėl iš anksto susiklosčiusios įtemptos situacijos tarp kaimynų. G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybė sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo G. Z. asmenybę. G. Z. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą, paskirtas baudas sumokėjęs. G. Z. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, taigi jo socialiniai ryšiai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Teismo vertinimu, kaltinamasis šiuo metu negali būti apibūdinamas kaip įstatymus linkęs pažeisti asmuo, o į smurtinius nusikaltimus peraugusią situaciją paskatino asmeninės paskatos, taigi kaltinamojo siekis nusikalsti susiformavo labiau spontaniškai, savaip vertinant susiklosčiusią situaciją, o ne kaip jau įsitvirtinusių nusikalstamų nuostatų rezultatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad laisvės apribojimo bausmė, kuri priskirtina vienai švelniausių pagal savo pobūdį iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių, šiuo atveju visiškai atitiks jos paskirtį ir už kiekvieną nusikalstamą veiką nustačius jos dydį artimesnį minimaliam, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė savo namuose, teismas sprendžia, kad jo nuolatinis stebėjimas nėra reikalingas, todėl laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, anksčiau jam buvo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, todėl teismas bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam G. Z. uždraudžia vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 48 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis yra kaimynai, tarp jų ir anksčiau yra kilę įvairių nesutarimų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, tikslinga kaltinamajam paskirti draudimą bendrauti su nukentėjusiais asmenimis. Tokią būtinybę patvirtina ir tai, kad po analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo G. Z. 2025 m. vasario 4 d. nutarimu buvo baustas už tai, kad nakties metu triukšmavo. Teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji E. A., J. A., liudytojas T. Č. nuosekliai teigė, kad G. Z. keliamas triukšmas pasireiškia įvairių priekaištų, grasinimų, nepasitenkinimo kaimynų atžvilgiu išsakymu. Netikėti šiais proceso dalyvių paaiškinimai nėra pagrindo, kadangi iš byloje esančių vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų kūno kamerų taip pat matyti, kad G. Z. nevengia kaimynų vadinti įžeidžiančiais žodžiais, juos menkina, priekaištauja jiems, kad gyvena socialiniame būste. Dėl šių priežasčių, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kaltinamajam skiriamas draudimas bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiais asmenimis ir ieškoti ryšių su jais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 3 d. nusikalstama veika), pridedant visą laisvės apribojimo bausmę, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 6 d. nusikalstama veika), ir kaltinamajam skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Bendrinant bausmes, visiškas bausmių sudėjimas parinktas atsižvelgiant į veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, veikų padarymą sąlyginai trumpu laikotarpiu, nukentėjusiųjų skaičių.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Byloje nukentėjusieji J. A. ir E. A. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 21-23), kuriame prašė priteisti iš G. Z. ieškovo E. A. naudai 25,63 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš G. Z. ieškovės J. A. naudai priteisti 1,99 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už medikamentus, tvarstymo priemones, išlaidas kurui. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad dėl sužalojimų jaučia fizinį skausmą ir diskomfortą. G. Z. agresija nukentėjusiesiems sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, jie iki šiol išgyvena didelį stresą.

Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu prašė tenkinti civilinius ieškinius. Parodė, kad dėl įvykių atsirado nesaugumo jausmas, turėjo vartoti vaistus. Dėl šių įvykių E. A. nurodė labai išgyvenantis, jam nejauku išeiti į laiptinę. J. A. taip pat teigė, kad po šio įvykio turėjo gerti vaistus, jai skaudėjo ranką.

Nukentėjusysis E. A. prašė priteisti 25,63 Eur turtinę žalą, kuri susidarė dėl medikamentų, tvarstymo priemonių bei išlaidų kelionei į Marijampolę į teismo medicinos ekspertizės skyrių ir atgal. Nukentėjusysis, reikšdamas reikalavimą dėl 25,63 eurų turtinės žalos atlyginimo, jos dydį grindė pridedamais kvitais už medikamentus (1,99 Eur), pleistrą (2,64 Eur). Teismas pažymi, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie kuro įsigijimą kartu su civiliniu ieškiniu nepateikta. Teismui pasiūlius pateikti papildomus dokumentus, nukentėjusiojo atstovė taip pat nurodė, kad papildomų dokumentų dėl civilinio ieškinio neteiks (2025 m. vasario 4 d. posėdžio protokolas). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad reikalavimas atlyginti išlaidas kurui, susijusias su vykimu į teismo medicinos tarnybą, kaip patirtą turtinę žalą, yra nepagrįstas. Šios išlaidos galėtų būti laikomos proceso išlaidomis ir išieškotos iš kaltinamojo (BPK 103, 105 straipsniai), bet tik tuo atveju, jei jos būtų pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais, o šiuo atveju, kaip minėta, degalų pirkimo kvitų patvirtinančių degalų pirkimą nurodytomis datomis, nukentėjusysis nepateikė. Dėl šių priežasčių E. A. prašymas atlyginti turtinę žalą tenkinamas iš dalies. J. A. prašymas atlyginti 1,99 Eur turtinę žalą tenkinamas pilnai, kadangi patirtą žalą pagrindžia kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas kvitas ir medicininių dokumentų išrašas.

Atitinkamai neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimą pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi išaiškinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. J. A. suduoti ne mažiau du smūgiai skėčiu į dešinę ranką, o E. A. peiliu smūgiuota į krūtinę. Dėl panaudoto smurto nukentėjusiesiems buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo neabejotinai sukeltas fizinis skausmas ir kiti ieškinyje nurodyti nepatogumai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų jie truko neilgai, nedarbingumas nukentėjusiesiems nebuvo išduotas, vaistus nukentėjusieji vartojo trumpą laiką. Neabejojama ir tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji patyrė stresą, atsirado nesaugumo jausmas, kurį laiką jautė baimę. Visgi, nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės su neigiamu emociniu poveikiu yra susijusios ne vien tik su analizuojamu įvykiu, tačiau ir su ilgesnį laiką besitęsiančiais konfliktiškais kaimynų santykiais.

Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad skausmas ir jau aptarti neigiami padariniai sveikatai nebuvo žymūs, nebuvo ilgalaikiai, nėra duomenų, kad nukentėjusiesiems būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. A. patirta neturtinė žala vertintina 700 eurų. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta panaudojant žalojimui pritaikyti įrankį – peilį, nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš G. Z. priteisiant nukentėjusiajam 1300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-489/2019">2K-313-489/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ0LTIyMi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-144-222/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-144-222/2020">2K-144-222/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-648/2020">2K-165-648/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-495/2021">2K-236-495/2021</a> ir kt.).

Nukentėjusiųjų A. ir J. A. atstovė advokatė Vilma Petrauskienė kartu su civiliniu ieškiniu pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo G. Z. nukentėjusiesiems jų patirtas teisinės pagalbos išlaidas, į bylą pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – duomenis dėl pinigų pervedimo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš viso patyrė 970,00 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo G. Z. (t. 2, b. l. 29, 30; t. 3, b. l. 102).

Teismas atsižvelgia į tai, kad byla nėra sudėtinga, tačiau byloje buvo būtina apklausti 7 liudytojus, 3 nukentėjusiuosius, dėl ko bylos nagrinėjimas užtruko. Advokatė atstovavo du nukentėjusiuosius, ikiteisminio tyrimo metu parengė civilinį ieškinį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nukentėjusiųjų patirto 970 Eur bylinėjimo išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti yra pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistino iš kaltinamojo G. Z. nukentėjusiesiems lygiomis dalimis.

VII. Kiti klausimai

G. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skėtį ir peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikintini; 4 kompaktinius diskus, saugomus prie bylos, palikti saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 6 d. veika) – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant kaltinamajam draudimus: vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. K.;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 3 d. veika) – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant kaltinamajam draudimus: vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais J. A., E. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 3 d. veika), pridedant visą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. liepos 6 d. veika), ir kaltinamajam G. Z. paskirti subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. A. ir E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

J. A. naudai priteisti iš G. Z. 1,99 Eur (vieną eurą 99 ct) turtinei žalai ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;

E. A. naudai priteisti 4,63 Eur turtinei žalai ir 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtu eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiesiems E. A. ir J. A. priteisti po 485 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš kaltinamojo G. Z..

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilį ir skėtį, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje adresu: Jotvingių g. 8, Alytus, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti ir sunaikinti;

kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti tolimesniam saugojimui prie šios baudžiamosios bylos.

Išaiškinti G. Z., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą;

6) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

7) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja A. B.