Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-12065-393/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04394-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 22 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja M. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos K. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina K. K. Motina mirė būdama našle, tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko palikimas: jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas: 535/1069 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir 67/135 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įgytos (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Motina testamento nebuvo surašiusi. Pareiškėja po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėjusi turtą faktiškai valdyti: naudojosi ir rūpinosi žemės sklypais, dirbo žemę, mokėjo mokesčius. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą ėmusi faktiškai turtą valdyti, nustatymas reikalingas jai, kaip paveldėtojai, įgyvendinti savo teises ir įstatymo saugomus interesus.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. lapkričio 27 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuotas asmuo papildomų prašymų nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Pagal palikėjo mirties metu galiojusio CK nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – mirties liudijimo ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. M. motina K. K. Mirė našle, mirė duomenų apie sutuoktinį nėra. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad K. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 535/1069 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 67/135 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų testatorės K. K. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>).

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>, 20 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja M. M., per įstatymo nustatytą terminą, po motinos K. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. rūpinosi po motinos mirties likusiu nekilnojamuoju turtu bei jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti motinos palikimą ir to siekė. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė