Civilinė byla Nr. 3K-3-314/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.2.4; 126.8 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Giedrės Gailiūnaitės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nirvana“ ieškinį atsakovei Giedrei Gailiūnaitei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Nirvana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Giedrės Gailiūnaitės – likviduotos G. Gailiūnaitės įmonės „Rikarda“ savininkės – 23 778 Lt žalos atlyginimo bei palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas grindė savo reikalavimą, nurodydamas, kad su G. Gailiūnaitės įmone „Rikarda“ 2000 m. sausio 20 d. sudarė sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Kauno teritorinė muitinė, atlikusi ieškovo įvežtų prekių patikrinimą, 2005 m. birželio 8 d. sprendimu be papildomų mokesčių ieškovą įpareigojo sumokėti 2435 Lt delspinigių, 439 Lt PVM delspinigių, 21 953 Lt akcizo baudą, 3951 Lt PVM baudą; bendra suma – 28 778 Lt. Ieškovas teigia, kad pareiga mokėti delspinigius ir baudą jam kilo dėl likviduotos atsakovės įmonės kaltės, nes jos atstovas E. G. neteisingai deklaravo įvežtas prekes. Atsakovės įmonės atstovo nerūpestingas ir neatidus elgesys lėmė ieškovo papildomas pinigines prievoles Kauno teritorinei muitinei. Atsakovė, iš dalies pripažindama savo kaltę už padarytą bendrovei žalą, 2007 m. kovo 7 d. sumokėjo 5000 Lt, todėl žalos dydis sumažėjo iki 23 778 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę reikalauti tik patirtos žalos atlyginimo iš atsakovės. Duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs Kauno teritorinės muitinės apskaičiuotą baudos ir delspinigių sumą, nėra. Ta aplinkybė, kad atsakovės atstovas gera valia sumokėjo 5000 Lt, nesuteikia ieškovui teisės reikalauti likusios 23 778 Lt sumos. Tik sumokėjęs baudą ir delspinigius, ieškovas įgis žalos atlyginimo reikalavimo teisę.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės G. Gailiūnaitės ieškovui BUAB „Nirvana“ 23 788 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas realiai nepatyrė nuostolių, nes Kauno teritorinės muitinės 2006 m. birželio 8 d. sprendimo pagrindu ieškinio suma buvo padidintas muitinės finansinis reikalavimas bendrovės,,Nirvana“ bankroto byloje, dėl to pasikeitė bendrovės turimo turto ir jai pareikštų finansinių reikalavimų santykis, t. y. bendrovės turtinė padėtis pablogėjo. Be to, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išvada, bankrutuojanti bendrovė negalėtų apginti savo ir kreditorių interesų. Kolegija, spręsdama dėl G. Gailiūnaitės įmonės,,Rikarda“ kaltės dėl padarytos žalos, pažymėjo, kad ši įmonė pagal sutartį su ieškovu buvo atsakinga muitinei už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Įmonės atstovui aprašant prekes nenurodytas būtinas mato vienetas, todėl ieškovas įpareigotas sumokėti baudas ir delspinigius. G. Gailiūnaitės įmonės,,Rikarda“ kaltę patvirtina jos atstovo pasiaiškinimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kad jis muitinės deklaraciją užpildė neteisingai, atsakovės pripažinimas savo darbuotojo kaltės dėl ieškovui padarytos žalos atsiliepime į ieškinį, dalies žalos ieškovui atlyginimas gera valia.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė G. Gailiūnaitė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo kreditoriaus finansinį reikalavimą sutapatino su žalos padarymo faktu. Jis nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. ir kt. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-479/2002), pagal kurią nuostoliais laikoma pinigų suma, išleista atsiradusiai žalai atlyginti; pažeidė CK 6.242 ir 6.251 straipsnių nuostatas. Reikalavimo teisė neatitinka CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos žalos sampratos. Kasatoriaus nuomone, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl būsimos žalos atlyginimo. Toks atlyginimas gali būti priteistas, atsižvelgiant į realią žalos atsiradimo tikimybę, o apeliacinės instancijos teismas tokios tikimybės realumo, įvertinant tai, kad ieškovas yra bankrutuojantis juridinis asmuo, nenustatinėjo. Priteisus nepatirtos žalos atlyginimą ieškovas nepagrįstai praturtėtų (CK 6.242 straipsnis).
2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenustatė visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių ir sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės. Kolegija, konstatavusi pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, nepasisakė dėl ieškovo ir atsakovo kaltės, lėmusios žalos atsiradimą, nors šis klausimas buvo iškeltas pirmosios instancijos teisme ir pakartotas atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsakovė laikėsi nuostatos, kad jos įmonės atstovas objektyviai neturėjo galimybės tinkamai deklaruoti prekių, nes ieškovas nepateikė visų būtinų dokumentų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutuojanti UAB „Nirvana“ prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti jam atstovavimo išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Kasatorius neįrodinėjo CK 6.253 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, o jų neįrodęs, privalo atlyginti nuostolius ieškovui. Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota sprendžiant kitus nei šioje byloje teisės taikymo klausimus, todėl ji šioje byloje neaktuali.
2. Ieškovo patirti nuostoliai yra realūs. Jie atsirado įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria į kreditorių reikalavimų sąrašus įtrauktas Kauno teritorinės muitinės reikalavimas.
3. Kaltės buvimas yra fakto klausimas. Kasatorės kaltę, be kitų įrodymų, visiškai įrodo Kauno teritorinės muitinės surašytas protokolas ir nutarimas, ją pripažino ir kasatorė, atlygindama dalį žalos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir išvardijo įrodymus, kuriais rėmėsi, priimdamas sprendimą, ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai, ar patyrė žalą bankrutuojanti įmonė dėl priskaičiuotų, bet nesumokėtų baudų ir delspinigių pagal muitinės institucijos sprendimą, kai šio kreditoriaus finansinis reikalavimas nesumokėtų baudų ir delspinigių dydžio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas bankroto byloje; žalos dydžio mažinimas dėl nukentėjusiojo nevisiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kasacinis teismas neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad UAB „Nirvana“ Kauno teritorinės muitinės 2005 m. birželio 8 d. sprendimu buvo įpareigota sumokėti mokestinę prievolę su paskirtomis baudomis ir delspinigiais. Baudos ir delspinigiai paskirti dėl netinkamo prekių deklaravimo. Muitinės sprendimas dėl papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių apskaičiavimo buvo skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, priimtas muitinės sprendimas skundą nagrinėjusių institucijų paliktas galioti. Galutinis sprendimas dėl teritorinės muitinės sprendimo teisėtumo buvo priimtas po to, kai įmonei (ieškovui) buvo iškelta bankroto byla (Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, priimtas 2006 m. rugsėjo 26 d., Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Bauda ir delspinigiai kreditoriui (muitinei) nesumokėti dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bankroto procedūrą reglamentuojantis įstatymas draudžia šį finansinį atsiskaitymą (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Bankroto byloje kreditoriaus (muitinės) finansinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei teismo nutartimi padidintas nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių dydžiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, bankroto byloje patvirtinus finansinius reikalavimus kreditoriui (muitinei), bankrutuojanti įmonė patyrė turtinių praradimų (nuostolių), kurie bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimu gali būti išieškoti iš asmenų, savo veiksmais lėmusių nuostolių atsiradimą. Nelaikant apskaičiuotų, bet nesumokėtų baudų ir delspinigių bankrutuojančios įmonės nuostoliais, susidarytų teisinė situacija, kad bankrutuojančiai įmonei, kuriai uždrausti finansiniai atsiskaitymai, būtų užkirsta galimybė išieškoti nuostolius, padarytus trečiųjų asmenų (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 3 dalies 8, 14 punktai, CK 6.246-6.249 straipsniai). Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad ieškovas nepatyrė nuostolių ir nėra teisinio pagrindo juos priteisti.
Šalių sudarytos sutarties dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Muitinės tarpininkas įformina muitinės bendrąjį dokumentą ir pateikia jį ir kitus reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui ir aptarnaujamasis asmuo visiškai atsako už pateiktų dokumentų tikrumą ir juose esamų duomenų teisingumą; atsako už mokesčių muitinei sumokėjimą ir kt. Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad atsakovės (kasatorės) įmonės darbuotojas netinkamai atliko muitinės tarpininko paslaugas deklaruojant prekes ir dėl to jo atstovaujamajam nustatyta bauda su delspinigiais, kurių dalį muitinės tarpininkas (sutarties šalis) sumokėjo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas pats netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nepateikė reikiamų dokumentų dėl prekės pobūdžio (etilo alkoholio buvimo prekėje), tai lėmė netinkamą prekių deklaravimo atlikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog muitinės tarpininko paslaugų teikėjui, jo atstovaujamasis būtų nepateikęs reikiamų dokumentų ir taip būtų pažeidęs savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį. Byloje esantys muitinės tarpininko atstovo paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo pripažinimas, nubaudimas administracine tvarka, dalies žalos atlyginimas ir pan. liudija apie netinkamą savo įsipareigojimų vykdymą. Kasatoriaus nurodytoje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekolinija“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“; bylos Nr. 3K-3-339/2006) konstatuoti kiti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant dėl muitinės tarpininko atsakomybės, todėl remiantis šia nutartimi nėra pagrindo laikyti, kad nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis galima teigti, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neteisėtų atsakovės (kasatorės) įmonės darbuotojo veiksmų ieškovas patyrė žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisakė dėl paties ieškovo kaltės, tačiau iš procesiniame dokumente pateiktų argumentų visumos galima spręsti, jog ieškovo kaltės dėl netinkamo deklaravimo nenustatyta. Jau buvo minėta, kad tokių duomenų byloje nepateikta.
Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės (atsakovės) kasaciniame skunde nurodyta kasacine praktika, aiškinant žalos ir nuostolių požymius, kurie yra svarbūs konstatuojant žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, remiantis byloje konstatuotais faktais, nenukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. ir kt. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-479/2002).
CK 6.246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Tokie atvejai vadinami netiesiogine civiline atsakomybe, nes asmuo, padaręs žalos, ir atsakomybės subjektas nesutampa. Atsakingas asmuo privalo kontroliuoti žalą padariusį asmenį, atsakovo elgesio neteisėtumas – netinkamas šios pareigos vykdymas. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jo darbuotojas padaro žalą eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Byloje konstatuota, kad atitinkamus deklaravimus bei muitų mokesčių apskaičiavimus atliko atsakovės įmonės atstovas E. G., kuris pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) dėl neteisingų duomenų pateikimo bei netinkamo ir neteisingo įvežtų prekių deklaravimo, sukėlė papildomą prievolę ieškovui sumokėti muitinės paskirtas baudas bei delspinigius; netinkamas deklaranto pareigos atlikimas lėmė ieškovo, kaip skolininko, civilinę atsakomybę (CK 6.247 straipsnis). Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su atsakovės (kasatorės) nuostatomis, kad ji nėra atsakinga dėl atsiradusios žalos, nes įmonėje dirbo jos tėvas E. G.. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad individuali įmonė yra neribotos atsakomybės subjektas, vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai; bankrutavus individualiai įmonei už jos skolas yra atsakingi jos dalyviai (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti draudimo įmonė UAB DK „PZU Lietuva“ procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, nurodė, kad draudimo įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB DK „PZU Lietuva“, ir atsakovo G. Gailiūnaitės įmonės „Rikarda“ buvo sudaryta įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 12 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. buvo apdrausta paslaugų tiekėjų civilinė atsakomybė, draudimo liudijime nurodant, kad draudėjo veikla, kurios atžvilgiu galiojo draudimas, yra muitinės tarpininko veikla, o taisyklių (kuriomis remiantis sudaryta draudimo sutartis) 4.5 punkte įtvirtinta, kad draudikas neatlygina finansinių nuostolių; 4.19 punkte nustatyta, kad draudimas neatlygina baudų ir nuobaudų, dėl to nagrinėjamas įvykis laikytas nedraudiminiu. Teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl draudimo įmonės atsakomybės, šis klausimas nekeliamas kasaciniame skunde, dėl to teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) išvardytų pagrindų skundžiamam sprendimui naikinti.
Netenkinant kasacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti kasatorės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ieškovo prašymas priteisti kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą) iš dalies tenkintinas (CPK 93 straipsnis). Iš pridėto prie atsiliepimo į kasacinį skundą pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovo atstovas advokatui yra sumokėjęs 1000 Lt. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, nei yra nustatyta teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgdama į šių rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, t. y. į tai, kad atsiliepime į kasacinį skundą nebuvo analizuojami sudėtingi ar nauji teismų praktikoje klausimai, suteiktos teisinės paslaugos (atsiliepimo į kasacinį skundą surašymas ir dokumentų kopijų patvirtinimas) nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtingos, kolegija sprendžia, kad už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme ieškovui iš atsakovės priteisiama suma mažinama iki 500 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Giedrės Gailiūnaitės (a. k (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Nirvana“ (įm. k. 161290779) 500 Lt (penkis šimtus litų) atlyginimo už advokato pagalbą kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
