Baudžiamoji byla Nr. 2K-235/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.4.; 2.1.12.2.2.; 2.1.12.2.3.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB,,K“ atstovo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. V. ir A. P. nuteisti pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kiekvienas laisvės atėmimu dvejiems metams, paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant vieneriems metams ir įpareigojant juos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš atsakovo UAB „K“ L. Č. priteista 16 200 Lt turtinei ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš UAB „K“ Valstybinei ligonių kasai priteista 22 705,20 Lt nukentėjusiojo A. Č. gydymo išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria civilinio atsakovo UAB „K“ atstovo apeliacinis skundas atmestas.
Civilinės ieškovės L. Č. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeista – L. Č. iš UAB „K“ priteista neturtinė žala padidinta iki 130 000 Lt.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
V. V. ir A. P. nuteisti už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. jie, 2005 m. gegužės 13 d., apie 9.30 val., dirbdami UAB „K“ statybos objekte, esančiame,,duomenys neskelbtini“, išmontuojant sienose užbetonuotus intarpus, lentų klojinius ant perstumiamų pleištinių pastolių, būdami instruktuoti pagal 2004 m. spalio 26 d. UAB „K“ direktoriaus įsakymu Nr. 0410/2 patvirtintą Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos dirbantiems aukštyje Nr. 24 instrukciją, neįsitikinę, ar A. Č. pasišalino nuo pleištinių pastolių, pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. minėtos instrukcijos 4.53 punktą, perstūmė pleištinius pastolius su ant jų stovinčiu A. Č. Stumiant pastolius A. Č. nukrito ant žemės ir dėl neatsargumo jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (kaktikaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu).
Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB,,K“ atstovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti: Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti, o ieškovei L. Č. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 40 000 Lt.
Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.
Kasatoriaus manymu, teismai, spręsdami Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio klausimą, nesivadovavo aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė neteisingus bei neteisėtus sprendimus. Nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusysis dirbo UAB,,K“ pagal darbo sutartį, atsakovas (UAB,,K“) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokėjo už jį privalomas socialinio draudimo įmokas, taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka mokėjo už jį ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Dėl to, atsakydami į klausimą, ar ligonių kasa turi teisę reikalauti, kad UAB „K“ atlygintų žalą, kurią ligonių kasa patyrė dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų, teismai turėjo atsižvelgti į tai, ar ieškovas įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo, kuris mokėjo už nukentėjusįjį socialinio draudimo įmokas. Teismai, tenkindami šį civilinį ieškinį, rėmėsi kasacine civiline byla Nr. 3K-3-186/2006, kurioje konstatuota, jog sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį regreso teisei yra nustatyta išlyga, t. y. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusi asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-7-166/2006, atkreipė dėmesį į tai, ar kaltų dėl nelaimingo atsitikimo asmenų darbdavys mokėjo už nukentėjusiuosius draudimo įmokas ar ne, ir tik nustatęs, kad tokių įmokų jis nemokėjo, pripažino regreso teisę teisėta.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad, vertindami ieškovės L. Č. patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies normą, nes neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus argumentus dėl itin neatsargaus nukentėjusiojo elgesio, kuris turėjo įtakos nelaimingam įvykiui atsitikti, ir nepagrįstai netenkino prašymo skirti toksikologinę teismo ekspertizę. Dėl to teismai priėmė sprendimus, kurių pagrindu nuteistieji V. V. bei A. P., kaip UAB „K“ buvę darbuotojai, ateityje nepagrįstai patirs itin didelę turtinę žalą, UAB „K“ realizavus regreso teisę išieškoti priteistą neturtinę žalą iš darbuotojo. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog ieškovės L. Č. neturtinė žala yra išvestinė iš žalos sveikatai, kurią patyrė jos sutuoktinis. Nustatant neturtinės žalos dydį turi įtakos teismo nustatytas bei įvertintas paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys, turėjęs įtakos nelaimingam įvykiui darbe. Pagal CK 6.253 straipsnio nuostatas civilinė atsakomybė netaikoma, arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Teismai nustatė, kad nuteistieji prašė A. Č. nulipti nuo pastolių prieš juos stumdami, bet A. Č. atsisakė tai daryti ir pats liepė pastolius stumti, nors, būdamas instruktuotas saugiai dirbti, puikiai žinojo, jog draudžiama stovėti ant paaukštinimo priemonių jas perstumiant. Taip pat nustatyta, kad A. Č. nenaudojo būtinų tokiam darbui apsaugos priemonių, kurias turėjo ir privalėjo naudoti, o kitas apsaugos priemones, kaip antai šalmą, naudojo netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas L. Č. civilinį ieškinį, netinkamai vertino byloje esančią išvadą Nr. 721, iš kurios matyti, kad A. Č. kraujyje buvo nustatytas 0,13 g/l alkoholio kiekis. Šis tyrimas atliktas praėjus trim su puse valandos po nelaimingo atsitikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Alkoholio kiekis žmogaus organizme laikui bėgant mažėja dėl oksidacijos, todėl buvo būtina skirti toksikologinę teismo ekspertizę, kad būtų išsiaiškinta, kokia alkoholio koncentracija buvo A. Č. kraujyje įvykio metu, tačiau teismas to nepadarė, nors UAB „K“ atstovas prašė. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo girtumas neabejotinai turėjo įtakos sunkiems padariniams kilti bei esminės reikšmės vertinant nukentėjusiojo elgesį ir kaltės laipsnį dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs A. Č. girtumo darbo metu faktinių aplinkybių ir iš dalies tenkindamas ieškinį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Kasatorius tvirtina, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nepakankamai objektyviai atsižvelgė ir į sunkią nuteistųjų materialinę padėtį, dėl šios priežasties UAB „K“ bus sudėtinga regreso tvarka išieškoti iš jų priteistą neturtinės žalos sumą. Teismai privalėjo įvertinti, kad pačių nuteistųjų šeimos dėl išieškotinų sumų pateks į labai sunkią finansinę padėtį. Taip pat teismai neatsižvelgė ir į tai, kad UAB „K“ suteikė L. Č. finansinę paramą ir kad geranoriškai sutiko sumokėti 40 000 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB,,K“ atstovo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras R. Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Vadovaujantis CK 6.264 straipsniu, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes (nuteistieji dirbo UAB „K“ pagal darbo sutartis, tarp jų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys), teismas pagrįstai patenkino Valstybinės ligonių kasos ieškinį ir priteisė iš UAB „K“ 22 705,20 Lt. Priimdamas nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006. Tuo tarpu kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje Nr. 3K-7-166/2006 suformuluotais argumentais, nes šioje civilinėje byloje buvo analizuojami visiškai skirtingos paskirties ir prigimties privalomojo socialinio draudimo teisiniai santykiai. Socialinio draudimo išmokų, kurios išmokamos remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, negalima tapatinti su sveikatos draudimo išmokomis bei sveikatos priežiūros paslaugų išlaidomis, kurių išieškojimą iš kaltų asmenų reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas, todėl CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatos šioje byloje netaikytinos.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, Vilniaus apygardos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Teisingai įvertinęs minėtų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų ne tik buvo sunkiai sutrikdyta A. Č. sveikata, bet ir jo šeima patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, neteko šeimos maitintojo materialinės ir psichologinės paramos, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas ir padidino jį iki 130 000 Lt. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, teismas atsižvelgė ir į tai, kad tiek nuteistieji, tiek pats A. Č. žinojo, jog negalima perstumti pastolių, kai ant jų stovi žmogus, jog byloje yra duomenų, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo su šalmu, tačiau jo nebuvo tinkamai prisitvirtinęs. Spręsdami priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, be kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, teismai įvertino ir nuteistųjų turtinę padėtį, jų amžių, šeiminę padėtį. Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nevertino aplinkybės, jog A. Č. kraujyje, praėjus kelioms valandoms po įvykio, buvo nustatytas 0,13 g/l alkoholio kiekis, bei nepagrįstai atsisakė skirti teismo toksikologinę ekspertizę. Ši aplinkybė teismo buvo įvertinta kartu su kitais bylos duomenimis ir nustatyta, kad ji neturėjo jokios įtakos kilusioms sunkioms pasekmėms, todėl civilinio atsakovo atstovo prašymas skirti minėtą ekspertizę buvo pagrįstai atmestas.
Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB,,K“ atstovo kasacinį skundą civilinė ieškovė L. Č. prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde tik formaliai teigiama, jog teismai padarė esminių BPK pažeidimų vien dėl to, kad jų kasacinis skundas būtų priimtas nagrinėti ir kad teismų sprendimų vykdymas tokiu būdu būtų atitolintas.
Kasatoriaus teiginys dėl priimtų sprendimų nuteistiesiems neteisėtumo yra nepagrįstas, nes patys nuteistieji nesiskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka, taigi jie su priimtų sprendimų teisėtumu sutiko. Kasatorius, naudodamasis nuteistųjų padėtimi, kuriuos pats atleido iš darbo, siekia naudos sau, o ne palengvinti nuteistųjų padėtį.
Kasacinio skundo teiginiai prieštarauja suformuotai ir skelbtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai aiškinant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą baudžiamosiose bylose. Skunde ginčijamas neturtinės žalos dydis ir įrodymų vertinimas, nors pagal BPK kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartyje Nr. 2K-209/2007 aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąja bylą, negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
UAB „K“ nepagrįstų skundų padavimas rodo nenorą privalomai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismų sprendimais įrodyta, kad kasatorius atsakingas už tai, kad A. Č. šiuo metu yra vegetacinės komos būsenos. Dabar A. Č. iš slaugos ligoninės išleistas į namus gydytis ambulatoriškai, o pagal teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį jai leista disponuoti į jos vyro asmeninę sąskaitą nuo 2005 m. pervedamomis lėšomis tik 3000 Lt suma. Be to, civilinė ieškovė mano, kad itin svarbu atsižvelgti į šios bylos pobūdį – nusikaltimo objektas ne vien darbo tvarkos taisyklės, bet ir žmogaus sveikata, todėl nuteistiesiems neteisėtais veiksmais pasikėsinus į didžiausią žmogaus turtą, o kasatoriui darbo vietoje neužtikrinus darbų saugos taisyklių, logiška būtų pripažinti, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra A. Č. sužalojimo pasekmės ir dėl to jo bei jo šeimos narių patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie, jos manymu, teisingai apeliacinės instancijos teismo nustatyti, įvertinant nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą, esantį ir visam gyvenimui išliksiantį jo sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes: gana jauną amžių, esamą ir tolesnį visišką galimybių praradimą.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio
Kasatorius pagrįstai nurodo, kad Valstybinė ligonių kasa šioje byloje neturi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės reikalauti, jog UAB,,K“ atlygintų žalą, patirtą dėl išmokėtų sveikatos priežiūros paslaugų.
Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo A. Č. gydymo paslaugas sumokėjo 22 705,20 Lt, todėl mano, kad įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis) iš UAB,,K“ išsiieškoti atlygintą žalą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, deliktinės atsakomybės subjektas šioje byloje yra juridinis asmuo – UAB,,K“, nes samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Valstybinės ligonių kasos ieškinį, pagrįstai konstatavo, kad atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Tačiau žemesnės instancijos teismai neatkreipė dėmesio į CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą sveikatos draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių, Valstybinė ligonių kasa yra socialinio draudimo sistemos dalyvė ir disponuoja iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gautomis lėšomis (3 straipsnis, 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 34 straipsnis). Tiek nukentėjusysis A. Č., tiek nuteistieji V. V. bei A. P. įvykio metu pagal darbo sutartis dirbo UAB,,K“. Už juos darbdavys (UAB,,K“) mokėjo socialinio draudimo įmokas, taip drausdamas savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų darbe; taigi tai atitinka CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties sąlygas. Be to, būtina remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kur buvo nagrinėti ir aiškinti tapatūs teisiniai santykiai. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006 yra išaiškinta CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Valstybinė ligonių kasa neįgijo regreso teisės į žalą padariusį asmenį – UAB,,K“, nes ši mokėjo draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys nepagrįstai patenkintas.
Kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-186/2006, kuria rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, buvo nagrinėjami visai kitos prigimties teisiniai santykiai, t. y. Valstybinė ligonių kasa buvo pareiškusi ieškinį atsakovui AB,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos, patirtos eismo įvykio metu, dėl kurio pripažintas kaltu ir nuteistas fizinis asmuo buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai sukliudė žemesnės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti Valstybinės ligonių kasos ieškinį ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o tai yra pagrindas šią teismų sprendimų dalį panaikinti ir Valstybinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nuteistųjų neatsargių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam A. Č. sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtos vyro traumos nukentėjusioji L. Č. patyrė ir šiuo metu patiria didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat ir jų nepilnamečiui sūnui padaryta didelė neturtinė žala. L. Č. ir jos sūnus neteko bendravimo su artimu žmogumi (A. Č. daugiau kaip dvejus metus yra komos būsenos), taip pat jo teiktos materialinės pagalbos, be to, dėl nukentėjusiojo ligos pablogėjo jų gerovė, nes didelė dalis šeimos biudžeto yra išleidžiama jo slaugai ir priežiūrai. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į CK 6.282 straipsnio nuostatas, t. y. į nukentėjusiojo asmens kaltę (paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti), padariusių žalą asmenų turtinę padėtį ir, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo atstovės L. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisdamas 80 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo atstovės L. Č. skundą, įvertino dėl nusikaltimo kilusius sunkius padarinius (nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, jį ištiko koma ir ši būsena tęsiasi iki šiol, buvo atliktos kelios operacijos, ilgai gydomas ligoninėje ir jo būklė iki šiol tebėra labai sunki), kad visa tai turi ir turės įtakos jo šeimos gyvenimui – žmonai bei nepilnamečiui sūnui, kurie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją, kad šeima neteko vienintelio šeimos išlaikytojo, jo pagalbos bei paramos ir kad šiuo metu jo paties gydymui bei priežiūrai reikalinga nemažai išlaidų. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistųjų kaltę, jų materialinę padėtį (nes UAB,,K“ turi regreso teisę į atlygintą žalą), paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, padarytos turtinės žalos dydį ir į tai, kad nukentėjusiojo A. Č. šeima patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, netekusi visokeriopos nukentėjusiojo paramos. Remdamasis minėtais argumentais apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala yra per maža ir, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajai L. Č. neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 130 000 Lt.
Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertino visus bylos duomenis ir atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Kasatoriaus nurodyti argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis priimtas sprendimas padidinti priteistą neturtinę žalą. Teismas įvertino tai, kad UAB,,K“ atlyginusi žalą įgis regreso teisę išsiieškoti ją iš nuteistųjų, tačiau teismas, nagrinėsiantis regresinį ieškinį, įvertinęs nuteistųjų V. V. bei A. P. kaltę ir materialinę padėtį, galės jį ir sumažinti. Kasatoriaus argumentas apie nukentėjusiojo neblaivumą neturi jokios reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ši aplinkybė buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Tai, beje, konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu (byla Nr. 56/06), kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kai nustatoma, jog jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam, bet nelaimingus atsitikimus darbe lėmė ne jo neblaivumas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai reiškia, kad minėtame įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas visais atvejais, nepaisant nelaimingo atsitikimo priežasčių, nelaimingą atsitikimą, kai darbuotojas yra neblaivus, pripažinti nedraudiminiu įvykiu, pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nukentėjusiajai L. Č. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 130 000 Lt atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis iš UAB „K“ Valstybinei ligonių kasai priteista 22 705,20 Lt gydymo išlaidoms atlyginti ir Valstybinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Masiokas
