Civilinė byla Nr. 3K-3-290/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.4.2; 30.6 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. K. ir A. L. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai, dėl Kauno miesto tarybos sprendimo dalies panaikinimo, teisės privatizuoti butą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai O. K. ir A. L. prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 28, kuriuo trečiajam asmeniui Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai atkurta nuosavybės teisė į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl butų (duomenys neskelbtini) grąžinimo natūra; 2) pripažinti ieškovei O. K. teisę privatizuoti (pirkti) jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo–pardavimo sutartį; 3) pripažinti ieškovui A. L. teisę privatizuoti (pirkti) jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai nurodė, kad jie daugiau nei dešimt metų yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų (duomenys neskelbtini) nuomininkai, jų prašymai privatizuoti nuomojamus butus iki šiol neišspręsti. 2006 metais ieškovai sužinojo, kad Kauno miesto taryba 1996 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 28 atkūrė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai nuosavybės teises į pastatą, kuriame yra ieškovų nuomojami butai, ir nutarė šiuos butus grąžinti natūra, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovų nuomone, ginčijamas sprendimas prieštarauja imperatyviajai normai – Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 punktui, todėl sprendimo dalis dėl butų (duomenys neskelbtini) grąžinimo natūra turi būti panaikinta. Ieškovų teigimu, Kauno miesto savivaldybė, neleisdama ieškovams privatizuoti minėtų butų, pažeidžia ieškovų teises privatizuoti nuomojamus butus pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, todėl jie prašė įpareigoti atsakovą sudaryti su jais butų pirkimo–pardavimo sutartis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 28 dėl nuosavybės teisių į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai dalį dėl butų (duomenys neskelbtini) grąžinimo natūra; pripažino ieškovei O. K. teisę privatizuoti jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su O. K. šio buto pirkimo–pardavimo sutartį; pripažino ieškovui A. L. teisę privatizuoti jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su A. L. šio buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos apeliacinius skundus, 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi skundus atmetė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismai nustatė, kad trečiajam asmeniui Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai iki nacionalizacijos priklausė pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai yra šiame pastate esančių butų (duomenys neskelbtini) nuomininkai. 1996 m. vasario 5 d. ieškovai kreipėsi į Kauno miesto valdybos Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą, prašydami leisti išsipirkti butus arba jų vietoje gauti kitas gyvenamąsias patalpas, kurias būtų galima privatizuoti, tačiau sprendimo dėl šio prašymo iki šiol nepriimta. 1996 m. kovo 21 d. Kauno miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 28, kuriuo nusprendė atkurti trečiajam asmeniui nuosavybės teises į nurodytą gyvenamąjį pastatą, grąžinant natūra ieškovų nuomojamus butus, kai jiems bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Teismai nurodė, kad pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus gyvenamuosius namus ir butus, jei juose gyvena nuomininkai. Išimtiniais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas (Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), tačiau tokio Vyriausybės ir trečiojo asmens susitarimo nesudaryta, o byloje esantis 2006 m. vasario 1 d. Vyriausybei pateiktas trečiojo asmens prašymas dėl tarpininkavimo atkuriant nuosavybę natūra nelaikytinas prašymu dėl Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnyje nurodyto turto grąžinimo natūra. Be to, prašymas dėl nekilnojamojo turto grąžinimo natūra turėjo būti pateiktas iki Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo dienos (1995 m. kovo 29 d.), tačiau to nebuvo padaryta. Teismai, išanalizavę ginčijamo Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. 28 turinį, savivaldybės atitinkamų tarnybų raštus, taip pat aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens nuosavybės teisių į ieškovų nuomojamus butus registracija nekilnojamojo turto registre, kuri vėliau panaikinta, atmetė atsakovo argumentus, kad ginčijamu sprendimu išspręstas tik nuosavybės teisės atkūrimo trečiajam asmeniui klausimas, tačiau ieškovų nuomojami butai natūra negrąžinti. Teismai konstatavo, kad Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 28 dalis dėl ieškovų nuomojamų butų grąžinimo natūra prieštarauja Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą savivaldybės gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis gali privatizuoti nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms. Teismai padarė išvadą, kad ieškovų, kaip butų nuomininkų, kurie laiku kreipėsi dėl butų privatizavimo, teisės privatizuoti butus yra pažeistos, todėl, pripažinus iš dalies negaliojančiu Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d.sprendimą Nr. 28 ir nustačius, kad ieškovų nuomojami butai trečiajam asmeniui natūra nebus grąžinami, yra pagrindas įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais jų nuomojamų butų pirkimo–pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad privatizavimo procedūras bus galima vykdyti tik tada, kai bus priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas ar kitas teisinis dokumentas, patvirtinantis, jog ieškovų nuomojami butai negrąžintini natūra religinei bendruomenei. Teismas nustatė, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui jau yra priimtas, o tai, jog religinė bendrija, ne kartą savivaldybės raginta, iki šiol nepasirinko nuosavybės teisės atkūrimo būdo, neužkerta kelio sudaryti su ieškovais jų nuomojamų butų pirkimo–pardavimo sutartis. Teismai taip pat nurodė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2006 metais, taigi nuo to momento ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismai konstatavo, kad šiuo atveju taikytinas ne sutrumpintas trisdešimties dienų, o bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Ieškovai apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti ne vėliau kaip 1996 metais, taigi turėjo būti taikomos 1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio nuostatos ir konstatuota, kad ieškovai praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.
2. Teismai nepagrįstai pripažino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pažeidė ieškovų teises privatizuoti jų nuomojamus butus. Ieškovų užimami butai negrąžinti natūra ir teisė išsipirkti šiuos ar kitus jiems suteiktus butus nesuvaržyta. Teismai neteisingai aiškino Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimo sąlygą grąžinti butus natūra, kai jų nuomininkams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nedraudžiama atkurti nuosavybės teises į pastatą, kurio patalpose gyvena nuomininkai, neleidžiama tik atkurti jas natūra, kol gyventojams bus suteiktos kitos patalpos.
3. Teismai nepagrįstai nesvarstė bylos rūšinio teismingumo klausimo. Specialioji teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad valstybės (savivaldybių) institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, priklauso viešojo administravimo sričiai, ji vykdoma pagal specialiuosiuose įstatymuose ir teisės aktuose nurodytas taisykles. Taigi šios bylos ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuris, atsižvelgiant į tai, kad jame išdėstyta kasacinio skundo argumentams pritarianti pozicija, pagal turinį pripažintinas ne atsiliepimu, o prisidėjimu prie kasacinio skundo. Šiame procesiniame dokumente atsakovas nurodo, kad sutinka su kasatoriaus argumentu, jog ieškovų teisė įsigyti nuomojamą butą ginčijamu sprendimu nebuvo pažeista. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nuomininkai gali privatizuoti jų nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat kitas gyvenamąsias patalpas, jiems suteiktas iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų. Galutinai išsprendus klausimą dėl kasatoriaus nuosavybės teisių atkūrimo į ginčijamus butus, ieškovų nuomojamų butų privatizavimo procedūras bus galima vykdyti ne ginčo tvarka. Atsakovas taip pat pritaria kasacinio skundo argumentams dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo bei bylos teismingumo pažeidimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai O. K. ir A. L. prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Kasatorius neteisingai aiškina ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal galiojančio CK 1.127 straipsnio nuostatas teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ieškovai apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2006 metais, taigi ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo šio momento. Teismai tinkamai taikė ieškinio senaties instituto normas.
2. Kasatorius, teigdamas, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamas Kauno miesto tarybos sprendimas pažeidė ieškovų teises, netinkamai aiškina šio sprendimo turinį ir jo priėmimo metu galiojusias teisės normas. Šio sprendimo pirmuoju sakiniu išspręstas nuosavybės teisių grąžinimas trečiajam asmeniui į visą pastatą, o antruoju nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, pasirenkant turto grąžinimą natūra su sąlyga – nuomininkams turi būti suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nustatyta, kad ieškovai yra ginčijamų patalpų (butų) nuomininkai, su jais sudarytos nuomos sutartys, jie laiku kreipėsi dėl butų privatizavimo. Nuomininkų, gyvenančių gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, teisė privatizuoti šias patalpas įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taigi neginčytina. Atsakovas, neleisdamas ieškovams privatizuoti jų nuomojamų butų, pažeidė įstatymų nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad privatizavimo procedūras bus galima vykdyti tik tada, kai bus priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, patvirtinantis, jog ieškovų nuomojami butai negrąžintini natūra religinei bendruomenei. Teismai, spręsdami klausimą dėl ginčijamo Kauno miesto tarybos sprendimo teisėtumo, pagrįstai vadovavosi Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvenamieji namai ir butai, kuriuose gyvena nuomininkai, natūra negrąžinami. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis dėl ieškovų nuomojamų butų grąžinimo natūra religinei bendrijai pažeidžia ieškovų teises, tai teismai pagrįstai ją panaikino.
3. Kasacinio skundo argumentas dėl bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo yra visiškai nepagrįstas. Byloje pareikšti civilinio pobūdžio reikalavimai (dėl teisės privatizuoti butus pripažinimo, įpareigojimo sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutartis), todėl jie buvo teisėtai išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka bei religinių bendrijų teisę į turto grąžinimą natūra, aiškinimas ir taikymas.
Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iš valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytą konstitucinį imperatyvą, turi tikslą sudaryti vienodas sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Tuo tikslu dar 1991 m. gegužės 21 d. buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame (taip pat ir jo lydimuosiuose aktuose) nustatyti gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas, išskyrus išimtis, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Greta butų privatizavimo proceso valstybė vykdė ir tebevykdo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą religinėms bendrijoms. 1995 m. kovo 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas (toliau – Įstatymas), pakeitęs 1990 m. vasario 14 d. įstatymą „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“. Pagal nurodyto Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai negrąžinamas, jeigu butuose gyvena nuomininkai. Pažymėtina, kad Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta galimybė išimtiniais atvejais atkurti nuosavybės teisę natūra ir į butus, kuriuose gyvena nuomininkai, tačiau toks turtas grąžinamas natūra tik Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam turi pritarti Lietuvos Respublikos Seimas. Be to, religinės bendrijos prašymas dėl tokio turto (kuris pagal bendrąją taisyklę negrąžinamas, bet išperkamas) grąžinimo natūra turėjo būti paduotas iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 1995 m. kovo 29 d. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vyriausybės kancleris dar 2004 m. lapkričio 24 d. pavedimu Nr. 23-9092 (b. l. 19) Kauno miesto savivaldybei nurodė, gavus iš Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos informaciją apie pasirinktą turto išpirkimo būdą, spręsti klausimą dėl natūra negrąžinamų ieškovų nuomojamų butų išpirkimo. Trečiojo asmens prašymas Vyriausybei tarpininkauti, kad ginčo butai būtų grąžinti natūra, Vyriausybei pateiktas tik 2006 m. vasario 1 d. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nurodytų Įstatymo nuostatų kontekste patvirtina, jog ginčo butai religinei bendrijai natūra negali būti grąžinti dėl to, kad juose teisėtai gyvena nuomininkai (šioje byloje – ieškovai).
Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, minėta, yra pasibaigęs. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios pirmiausia reiškia tai, jog įstatymas nebeveikia į ateitį, tačiau nereiškia, kad išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Šią nuostatą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000, 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 ir kt.). Taigi teisę, įgytą remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių neįgyvendintą galiojant įstatymui, galima įgyvendinti ir pasibaigus įstatymo galiojimui. Žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad ginčo butai, nesant teisėto pagrindo grąžinti juos natūra trečiajam asmeniui, gali būti privatizavimo objektas. Ieškovai laiku, dar Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, 1996 m. vasario 5 d. pareiškimais kreipėsi į atsakovą prašydami privatizuoti ginčo butus arba vietoje jų gauti kitus tolygius, kuriuos būtų galima privatizuoti. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tačiau susidariusi padėtis, kai ieškovų prašymas (ypač atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teigia, jog jie nekvestionuoja ieškovų teisės privatizuoti butus) neišspręstas jau ilgiau negu dvylika metų, yra nepateisinama. Atsakovo, atsakingo už butų privatizavimą, šios situacijos toleravimas pažeidžia ir pamatinių civilinės teisės principų – sąžiningumo, teisingumo ir protingumo – reikalavimus. Galimybė ir teisė ieškovams lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamus ginčo butus užtikrinta ir pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatas.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė bei aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias normas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, konstatavus pagal įstatymą negalimumą grąžinti natūra ginčo butų trečiajam asmeniui, eliminuojama ir šio asmens teisė kvestionuoti ieškovų teisę privatizuoti lengvatine tvarka nuomojamus butus. Tačiau prie kasacinio skundo yra prisidėjęs ir atsakovas, todėl kolegija laiko, kad dėl šio skundo argumento būtina pateikti išaiškinimą. Įstatyme ieškinio senaties terminas apibrėžtas kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovai apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti ne vėliau kaip 1996 m. kovo 21 d., kada Kauno miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 28, tačiau neatsižvelgta į tai, jog šis ieškovams nebuvo įteiktas. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimų prieštaringumą. Ginantis nuo ieškinio tuo, kad suėjo ieškinio senaties terminas, kartu yra teigiama, jog ieškovų teisė privatizuoti butus nekvestionuojama. Įstatyme nustatyta, kad senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Atsakovo pripažinimas ieškovų teisės privatizuoti butus yra pareikštas ir susirašinėjant su ieškovais ginčijamu klausimu. Delsimą privatizuoti atsakovas aiškina tuo, kad neužbaigta turto grąžinimo procedūra trečiajam asmeniui. Tačiau, minėta, nėra įstatyminių prielaidų ginčo butus grąžinti trečiajam asmeniui natūra. Konstatuotina, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma (pradėta ginčo butų privatizavimo procedūra (ieškovai kreipėsi su pareiškimais dėl butų privatizavimo), atsakovas tolimesnių veiksmų neatlieka motyvuodamas tuo, jog nebaigtas nuosavybės atkūrimo trečiajam asmeniui procesas, kartu pripažindamas ieškovų teisę privatizuoti butus), taip pat susidariusios situacijos tęstinis pobūdis apskritai neduoda pagrindo išvadai, kad ieškinio senaties termino eiga būtų prasidėjusi. Nepagrįstai ilgai užtrukęs klausimo nesprendimas lėmė ieškovų teisių pažeidimą bei įgalino juos kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nuo to momento, kurį jie patys pasirinko kreipimuisi į teismą.
Ieškovų ginčijamo Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimo dalis dėl ginčo butų nors ir nereiškė ginčo butų kaip turto grąžinimo trečiajam asmeniui natūra, tačiau savo esme prieštaravo pirmiau nurodytoms Įstatymo nuostatoms, pagal kurias ginčo butai trečiajam asmeniui natūra negali būti grąžinti, todėl teismų pagrįstai buvo panaikinta kaip neteisėta. Be to, ginčijama atsakovo sprendimo dalis, nors ir menamai, tačiau pasitarnavo kaip pagrindas nespręsti butų privatizavimo klausimų.
Šios civilinės bylos pagrindinis reikalavimas yra ieškovų teisės privatizuoti ginčo butus pripažinimas bei atsakovo įpareigojimas sudaryti su ieškovais butų pirkimo–pardavimo sutartis. Tai – civilinės teisės reguliavimo sfera. CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad valstybės (savivaldybės) institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Tačiau nustačius, kad ginčijamo Kauno miesto tarybos sprendimo dalis nepripažintina teisėtu pagrindu nespręsti ginčo butų privatizavimo klausimų, ir vadovaujantis CPK 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teismingumo kolegijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuotina, kad šią bylą išnagrinėti pagal visus pareikštus reikalavimus buvo kompetentingi ją nagrinėję žemesniųjų instancijų bendrosios kompetencijos teismai.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Antanas Simniškis
