Dėl priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-303/2008

Procesinio sprendimo kategorija

78.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei V. L., dalyvaujant trečiajam asmeniui R. L. ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovės V. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. L. prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš jo išlaikymą sūnui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės V. L. santuoka yra nutraukta, Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu iš jo priteistas išlaikymas sūnui T. y. po 1/4 dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip įstatymo nustatytas minimalus dydis. Ieškovas antroje santuokoje su trečiuoju asmeniu R. L. turi du nepilnamečius vaikus, gyvena jo motinai priklausančiame name, kuriam renovuoti sutuoktiniai yra paėmę paskolą. Ieškovo sveikatos būklė neleidžia dirbti visą darbo dieną, jo mėnesio pajamos yra apie 600 Lt. Ieškovas nurodė, kad jis stengėsi uždirbti daugiau pinigų ir padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (įsigijo verslo liudijimą, vertėsi autotransporto priemonių pervežimu), tačiau verslas buvo nuostolingas.

Atsakovė V. L. priešieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu priteisto išlaikymo dydį bei formą ir priteisti iš ieškovo sūnaus T. L. išlaikymui 16 250 Lt dydžio sumą, t. y. po 650 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vaikams išlaikymą mokėjo nereguliariai, išlaikymo įsiskolinimas yra apie 20 000 Lt. Sūnaus T. L. išlaikymui per mėnesį reikia 1100 Lt, jis specialiųjų poreikių neturi, mokosi muzikos mokykloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu priteisto išlaikymo dydį bei formą ir priteisė iš ieškovo A. L. išlaikymą sūnui T. L. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Teismas nustatė, kad ieškovas A. L. ir atsakovė V. L. yra nepilnamečio T. L. tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu iš ieškovo A. L. buvo priteistas išlaikymas po 1/3 dalį visų rūšių pajamų sūnui J. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), o po to po 1/4 dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip įstatymo nustatytas minimalus dydis kiekvienam vaikui, sūnui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini). Ieškovas antroje santuokoje turi dar du nepilnamečius vaikus: E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovo draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. buvo 3235,72 Lt, be to, jis turi registruotų transporto priemonių, yra įsigijęs verslo liudijimą namų ūkio veiklai vykdyti nuo 2007 m. balandžio 10 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Registruoto nekilnojamojo turto ieškovas neturi. Jo sutuoktinės (trečiojo asmens) R. L. vidutinis darbo užmokestis apie 1279 Lt. Ieškovas kartu su sutuoktine R. L. yra paėmę 50 000 Lt banko kreditą gyvenamojo namo, priklausančio ieškovo motinai D. L. L., renovacijai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės pripažino, jog anksčiau vertėsi transporto priemonių pervežimu, padarė išvadą, kad jo pajamos yra didesnės, nei jis nurodo. Atsakovės V. L. vidutinis darbo užmokestis apie 1479 Lt, ji turi registruoto nekilnojamojo turto. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo ir atsakovės sūnus T. L. yra 16 metų amžiaus, lanko mokyklą, laisvalaikiu groja muzikos instrumentais, specialiųjų poreikių neturi. Remdamasis atsakovės pateiktais apskaičiavimais, teismas nustatė, kad T. L. išlaikymui pakankama suma yra 1000 Lt per mėnesį. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas kartu su sutuoktine R. L. augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, gyvena jo motinai priklausančiame gyvenamajame name, kurio renovacijai yra paėmę kreditą, taip pat į tai, jog atsakovė viena augina ir išlaiko nepilnametį sūnų T. L. ir pilnametį J. L., o ieškovas išlaikymą savo vaikams iš pirmosios santuokos mokėjo nereguliariai ir yra įsiskolinęs nemažą sumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši. Kadangi ieškovas turi nuolatines pajamas ir yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, tai teismas laikė, kad, užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymą tikslinga priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir priteisė iš ieškovo pusę T. L. išlaikymui reikalingos sumos – 500 Lt kas mėnesį – iki šio pilnametystės, atitinkamai pakeisdamas Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. L. ir trečiojo asmens R. L. apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeitė ir priteistą iš ieškovo A. L. sūnaus T. L. išlaikymą sumažino iki 300 Lt per mėnesį, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Bylos duomenimis, po to, kai buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, kuriuo priteistas išlaikymas sūnums, ieškovas sudarė kitą santuoką. Šioje santuokoje gimė du vaikai, todėl atsirado ieškovo pareiga išlaikyti ir juos. Vadovaujantis CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, visi ieškovo (skolininko) vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, jie gimę iš tos pačios ar iš skirtingų santuokų. Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, svarbi skolininko turtinė padėtis ir galimybė teikti atitinkamo dydžio išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad ieškovo pajamos yra kas mėnesį gaunamas 1050 Lt darbo užmokestis. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš pirmosios santuokos dydį, nesprendė, ar kiti ieškovo nepilnamečiai vaikai galės būti aprūpinti lygiaverčiai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į vaiko poreikius ir nevertino ieškovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, ir konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos (1050 Lt), iš kurių jis turi pareigą išlaikyti dar du kitoje santuokoje gimusius nepilnamečius vaikus, leidžia sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti po 300 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis išlaikymo dydis užtikrins ieškovo sūnaus T. L. teisių ir interesų apsaugą bei bus proporcingas jo tėvų turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, atsakovei neužkertamas kelias kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio sąlygomis ir tvarka.

III. Kasacinio skundo ir teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė V. L. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, CPK 185 ir 320 straipsnius, nepagrįstai ieškovo turtinę padėtį vertino tik pagal darbo užmokestį ir nenustatinėjo visų rūšių jo faktiškai gaunamų pajamų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vertėsi naudotų automobilių, baldų ir buitinės technikos gabenimu iš Vokietijos, remontu ir pardavimu, šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai –VĮ „Regitra“ bei Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas vertėsi prekyba automobiliais ir jo pajamos yra didesnės, nei jis oficialiai nurodo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl ieškovo papildomų pajamų ir nesiaiškino, ar ieškovas negauna jų daugiau, nei oficialiai nurodo, be to, motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovo pajamų iš prekybos automobiliais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat niekaip nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas yra paėmęs 50 000 Lt banko kreditą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ši aplinkybė vertintina kaip ieškovo turtinės padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad T. L. būtina išlaikymo suma yra 1000 Lt per mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismo praktikoje“ 10 punkte nurodyta, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šį išaiškinimą.

2. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad žemesniųjų instancijų teismai, nustatydami priteistiną išlaikymo dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą. Toks CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų aiškinimas atitinka taip pat ir prioritetinius vaiko interesus bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius civilinės teisės principus. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nurodytas nuostatas taikė siaurai ir nenustatinėjo bei nevertino ieškovo darbo istorijos, jo gebėjimų, profesinio pasirengimo ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant ieškovo darbinį potencialą, t. y. tikrąją, o ne oficialiąją jo turtinę padėtį.

3. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo tik maždaug 1/3 dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos, palyginti sunkios ieškovo turtinės padėties neigiamas pasekmes nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė atsakovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tėvo (motinos) gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus imperatyvas; tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu taip pat pripažintinas priežastimi, nepateisinančia išlaikymo dydžio mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790, 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Apeliacinės instancijos teismas netikrino ieškovo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo bei rūpestingumo reikalavimams, neanalizavo bylos duomenų, kad ieškovas nuo pat Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, dirbo itin nereguliariai, nuolat keitė darbovietes, be to, jau iki šios bylos iškėlimo buvo įsiskolinęs maždaug 20 000 Lt išlaikymo sumą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas toleravo oficialiai sunkią savo turtinę padėtį, sąmoningai vengė išlaikyti vaikus, slėpė ir iki šiol slepia tikrąsias savo pajamas, neieško geriau apmokamo darbo, taigi konstatuotina, jog į esamą turtinę padėtį pateko dėl savo paties nesąžiningo ir nerūpestingo elgesio, dėl to jo padėties neigiamos pasekmės negali būti perkeltos atsakovei.

CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Ieškovas kaip pagrindą sumažinti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydį nurodė savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad jis antroje santuokoje augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti, taip pat gaunamas nedideles pajamas. Atsakovės priešieškinio reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį ir formą iš esmės reiškė prašymą priteistą išlaikymą padidinti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išlaikymą teikia nereguliariai, o vaiko poreikiai yra pakankamai dideli – apie 1000 Lt per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovo atlyginimas yra 1050 Lt, o atsakovės – 1479 Lt per mėnesį, ieškovo vardu įregistruoti keli automobiliai, nekilnojamojo turto jis neturi, kartu su sutuoktine yra paėmęs 50 000 Lt banko kreditą ieškovo motinos namui, kuriame gyvena, renovuoti, atsakovė turi registruoto nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalių sūnui T. L. išlaikyti reikia 1000 Lt per mėnesį, ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo nepaneigta. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovas turi papildomų pajamų iš automobilių pervežimo verslo, dėl to jo pajamos yra didesnės, nei oficialiai nurodyta. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nereguliariai teikė išlaikymą vaikams, gimusiems santuokoje su atsakove, ir yra įsiskolinęs nemažą sumą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija šioje byloje remiasi tokiais argumentais ir teismų nustatytomis aplinkybėmis:

Pirma, pagal bendrąją taisyklę aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau šiuo atveju ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis, be šalių sūnaus T. L., išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, gimusius antroje santuokoje, nepatvirtina jo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu išlaikymas iš ieškovo buvo priteistas ne tik jo ir atsakovės jaunesniajam sūnui T. L., bet ir vyresniajam sūnui J. L. Šis 2006 m. kovo 21 d. tapo pilnametis, taigi ieškovo pareiga mokėti jam išlaikymą pasibaigė (išskyrus, žinoma, išlaikymo įsiskolinimą). Šiuo metu ieškovas turi išlaikyti savo ir atsakovės jaunesnįjį sūnų T. L. bei vaikus iš antros santuokos. Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Nustačius, kad, atsiradus ieškovo prievolei išlaikyti antroje santuokoje gimusius vaikus, pasibaigė prievolė išlaikyti vyriausiąjį sūnų iš pirmos santuokos, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir atsakovės jaunesniajam sūnui yra beveik septyniolika metų, taigi jo poreikiai gerokai didesni nei ieškovo aštuonerių metų dukters ir septynerių metų sūnaus iš antros santuokos, darytina išvada, kad atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Pabrėžtina, kad turtinės padėties pablogėjimas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį turi būti esminis. Tik tokiu atveju, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, tai gali būti pagrindas sumažinti nepilnamečio išlaikymo dydį.

Antra, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas priteistą išlaikymą vaikams mokėjo nereguliariai, yra įsiskolinęs nemažą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovo ir atsakovės sūnus T. L. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, taip pat išlaiko ir gyvena kartu su kitu šalių sūnumi, šiuo metu jau pilnamečiu J. L. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovas, minėta, neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Trečia, nepaneigta ir byloje nustatyta aplinkybė, kad T. L. reikalingo išlaikymo dydis yra 1000 Lt. Tai yra esminė bylos aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti vertinant tėvų galimybes teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Minėta, kad vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų yra prioritetinę reikšmę turintis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės, nei jis teigia ir oficialiai nurodo. Be to, aplinkybė, kad ieškovas kartu su sutuoktine yra paėmęs 50 000 Lt banko kreditą, taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovo gaunamas didesnes, nei jis nurodo, pajamas (atsižvelgtina taip pat į tai, kad ieškovas prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus nepaisydamas susidariusios nemažos skolos dėl išlaikymo vaikams nemokėjimo). Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, taip pat nepateikė atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą, kuriame galėjo išdėstyti savo poziciją ir įrodyti savo tikrąją turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimas yra ne tik procesinė teisė, bet ir pareiga. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus rodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Taigi ieškovas neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovo ir atsakovės galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam T. L. yra iš esmės panašios, ir pagrįstai priteisė iš ieškovo pusę vaikui išlaikyti reikalingos sumos – 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai argumentavo sprendimą sumažinti priteistą išlaikymą iki 300 Lt, neatsižvelgė į būtinybę užtikrinti vaiko interesus bei ieškovo pareigos teikti išlaikymą netinkamą įgyvendinimą, todėl šio teismo nutartis naikintina, paliekant galioti teisėtu ir pagrįstu pripažintiną pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis