Civilinė byla Nr. e3K-3-67-248/2020
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01159-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos objektų statyba“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos objektų statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo ikisutartinę atsakomybę, atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė, perkančioji organizacija) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Energetikos objektų statyba“ (toliau – atsakovė, tiekėja) 36 082,03 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. įgaliotoji organizacija UAB Verslo aptarnavimo centras paskelbė konkursą dėl 10kV OL L-200 iš Gargždų TP kapitalinio remonto į 10kV OLI darbų pirkimo (toliau – ginčo Konkursas, Konkursas 2); 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. dalyviai pateikė galutinius savo pasiūlymus ginčo Konkurse; 2016 m. rugsėjo 19 d., išnagrinėjus gautus pasiūlymus, laimėtoja buvo pripažinta atsakovė, kuri pasiūlė darbus atlikti už 108 730,42 Eur (be PVM); 2016 m. rugsėjo 21 d. atsakovei buvo išsiųstas pakvietimas sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį (toliau – Sutartis 2), tačiau ji atsiuntė prašymą pratęsti Sutarties 2 pasirašymo terminą; 2016 m. spalio 4 d. atsakovei buvo pateiktas atsakymas bei ji buvo pakartotinai pakviesta per vieną darbo dieną pasirašyti Sutartį 2; atsakovė per nurodytą terminą Sutarties 2 nepasirašė, todėl, vadovaujantis Konkurso 2 Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.9 punktu, laikyta, kad ji atsisakė pasirašyti Sutartį 2.
4. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo Konkurso Specialiųjų pirkimo sąlygų 6.1 punkte nustatyta, jog jei dalyvis, kuris bus kviečiamas sudaryti sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis turės sumokėti įgaliotojai organizacijai (ieškovei) 10 proc. dalyvio galutinio pasiūlymo kainos eurais be PVM dydžio baudą bei padengti įgaliotojos organizacijos patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda; tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti dalyvio galutinio pasiūlymo kainos eurais be PVM ir kito dalyvio, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiūlymo kainos eurais be PVM. Atsakovė, pateikdama pasiūlymą ginčo Konkurse, sutiko su Supaprastintų pirkimų taisyklėse ir šio Konkurso sąlygose nustatytomis tolesnėmis pirkimo procedūromis, Sutarties 2 projekto sąlygomis. Kadangi Konkurso 2 laimėtoja – atsakovė – atsisakė sudaryti Sutartį 2 savo pasiūlytomis sąlygomis, ieškovė buvo priversta sudaryti sutartį su dalyve AB „Klaipėdos energetika“, kurios pasiūlymas buvo antras eilėje. Ši tiekėja darbus pasiūlė atlikti už 144 812,45 Eur (be PVM). Kadangi ieškovė už perkamus darbus priversta mokėti 36 082,03 Eur brangiau, nurodyta suma laikytina jos patirtais nuostoliais.
5. Atsakovė, ieškovės įsitikinimu, pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Atsakovė, dalyvaudama ginčo Konkurse, prieš teikdama pasiūlymus turėjo įvertinti darbų apimtį. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju nėra jos civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, pačios ieškovės neteisėti veiksmai lėmė atsakovės atsisakymą sudaryti Sutartį 2, nes ieškovė nesiekė išspręsti ginčo pagal šalių sudarytą ankstesnę (2016 m. liepos 19 d.) viešojo pirkimo sutartį (toliau – Sutartis 1), atsakovei laimėjus viešojo pirkimo konkursą „10 kV OL L-500 iš Šilutės TP rekonstravimo į 10kV OLI, Šilutės raj., darbai“ (toliau – Konkursas 1), suderinti techninių specifikacijų neaiškumų iki Sutarties 2 sudarymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 36 082,03 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 758 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl to, jog atsakovė atsisakė sudaryti Sutartį 2 ir ieškovė, kaip ji pati teigia, dėl to patyrė 36 082,03 Eur nuostolių. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio, 6.248 straipsnio 1, 3 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis.
8. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad Sutarties 1 techninė specifikacija buvo parengta netinkamai (neaiškios sąlygos). Tai, kad, vykdant nurodytą sutartį, ieškovė pateikė atsakovei papildomas medžiagas (o ši jas panaudojo neatlygintinai atlikdama papildomus darbus), savaime nepagrindžia atsakovės teiginių dėl techninės specifikacijos sąlygų ydingumo ginčo Konkurse. Teismas nenustatė pagrindo sugretinti ankstesniojo ir ginčo Konkursų techninės specifikacijos reikalavimų.
9. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog Konkurso 2 techninė specifikacija parengta netinkamai. Nei atsakovė, nei kitos ginčo Konkurse dalyvavusios tiekėjos neginčijo Konkurso 2 bei jo metu viešai skelbiamų pirkimo sąlygų, atsakovė neteikė prašymų patikslinti, paaiškinti ginčo Konkurso dokumentų. Taigi techninės specifikacijos reikalavimai Konkurso 2 dalyviams buvo suprantami ir aiškūs. Atsakovė Konkurso 2 sąlygų, įskaitant techninės specifikacijos reikalavimus, aiškumą patvirtino 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikdama pasiūlymą ir 2016 m. rugsėjo 2 d. galutinį pasiūlymą. Kadangi atsakovė nepasirašė Sutarties 2, ši buvo pasirašyta su antrosios vietos laimėtoja AB „Klaipėdos energetika“. Pastaroji, sudariusi sutartį su ieškove tokiomis pat sąlygomis, kurios buvo paskelbtos ginčo Konkurse, įvykdė Sutartį 2, tarp šalių nekilo ginčų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovės teiginius, kad AB „Klaipėdos energetika“ netinkamai atliko darbus (nepakeisti traversai ir tempiantieji izoliatoriai (girliandos), teismas laikė nepagrįstais bylos duomenimis.
10. Teismas pažymėjo, kad visa ginčo Konkurso techninė specifikacija buvo paskelbta viešai, visi tiekėjai galėjo su ja susipažinti ir, esant neaiškumų, prašyti patikslinti Konkurso 2 dokumentus. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turinti nemažą dalyvavimo analogiškuose konkursuose patirtį, pakankamai gerai žinanti savo veiklos sritį reglamentuojančias teisės normas, privalėjo elgtis kaip rūpestingas, atidus viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektas, kuris tik įvertinęs visus ginčo Konkurso dokumentus turėjo pateikti savo pasiūlymą. Atsakovė turėjo teisę apsispręsti, ar dalyvauti Konkurse 2, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti Sutartį 2, ir, jos nepasirašydama ginčo Konkurso dokumentuose nurodytomis, atsakovės pateiktą pasiūlymą atitinkančiomis sąlygomis, ji pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
11. Dėl nuostolių teismas nurodė, kad atsakovė pagal Konkurso 2 sąlygas (šios nutarties 4 punktas) galėjo numatyti, jog jos atsisakymas sudaryti Sutartį 2 ieškovei padarys žalos. Šiuo atveju pirmosios vietos laimėtojai atsisakius sudaryti Sutartį 2, sutartis turėjo būti sudaroma su antrojoje pasiūlymų eilės vietoje esančia tiekėja AB „Klaipėdos energetika“ (už 144 812,45 Eur (be PVM), todėl teismas sprendė, kad, nepriklausomai nuo atsakovės atsisakymo sudaryti Sutartį 2 priežasčių, jos veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, paslaugas įsigijus 36 082,03 Eur brangiau. Ši suma laikytina ieškovės patirtais nuostoliais, kurių atlyginimą teismas sprendė ieškovei priteisti iš atsakovės.
12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 21 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Kolegija nurodė, kad atsakovė iš esmės kvestionuoja ieškovės ieškinio pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą dviem aspektais, t. y. kilusiu šalių ginču vykdant jau sudarytą (ankstesnę) rangos sutartį (Sutartį 1) ir viešųjų pirkimų pažeidimais, t. y. netinkamai parengta Konkurso 2 technine specifikacija, ginčo Konkurso dokumentų neaiškumu.
14. Kolegija konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų (vien atsakovės prielaidos), jog šalių ginčas, kilęs dėl Sutarties 1 vykdymo, sudarė teisėtą pagrindą atsisakyti atsakovei sudaryti Sutartį 2 pagal jos pasiūlymą, kartu neargumentuojant, jog Sutartis 2 parengta netinkamai ar padaryta ginčo Konkurso pažeidimų. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl galimo ginčo kilimo naujuose santykiuose, Sutarties 2 netinkamo parengimo.
15. Kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė elgėsi neteisėtai, viešuosius pirkimus vykdė netinkamai, neaiškiai parengė techninę specifikaciją. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015, nustatė, kad nėra duomenų, jog atsakovė Konkurso 2 procedūrų metu kreipėsi į ieškovę ar į teismą dėl netinkamo jo organizavimo, techninės specifikacijos ar kitų dokumentų trūkumų; ieškovės atliekamų veiksmų atsakovė neginčijo; ikisutartinių santykių metu dėl Sutarties 2 projekto pretenzijų nereiškė, priešingai, teikdama pasiūlymą ieškovei aiškiai nurodė, kad jai yra žinomos ir suprantamos ginčo Konkurso sąlygos ir techninės specifikacijos reikalavimai, kurių įsipareigoja laikytis sudariusi Sutartį 2, taigi techninės specifikacijos reikalavimai ginčo Konkurso dalyviams buvo suprantami ir aiškūs.
16. Kolegija rėmėsi VPĮ 41 straipsnio 4 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, CK 6.173 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodė, kad atsakovė atsisakė pasirašyti Sutartį 2, taip pat neprieštaravo, jog ši, siekiant išvengti pakartotinio ginčo dėl naujos sutarties vykdymo, būtų pasirašyta su antrosios vietos laimėtoja; atsakovės veiksmai patenka į VPĮ 86 straipsnio 2 dalies normos (tiekėjo prievolės sudaryti sutartį neįvykdymas) taikymo apimtį. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti ginčo Konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti Sutartį 2.
17. Kolegija sprendė, kad nepasirašydama Sutarties 2 atsakovė pažeidė CK 6.163 straipsnyje nustatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdama pasiūlymą, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo jį vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis ginčo Konkurso sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti Sutartį 2, o atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus (CK 1.2 straipsnis). Kolegija konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovei yra priežastinis ryšys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – ir CPK) 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti Sutartį 2 – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
18. Kolegijos vertinimu, atsakovė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti Sutartį 2, šios nepasirašymas padarys ieškovei žalos. Remdamasi Konkurso 2 specialiųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, nurodžiusi, kad ji nenuginčyta, galiojanti, tokią sąlygą leido nustatyti teisės aktai, kolegija sprendė, jog bylos duomenų pagrindu galima konstatuoti, kad ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius nuostolių dydį, t. y. kad, atsakovei pasiūlius atlikti darbus už 108 730,42 Eur, antrosios vietos laimėtojai – už 144 812,45 Eur, susidaro 36 082,03 Eur skirtumas – ieškovės patirti nuostoliai. Nepriklausomai nuo atsisakymo sudaryti Sutartį 2 priežasčių, kolegija sprendė, kad atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, paslaugas įsigijus didesnėmis kainomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsnių, 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias šalių pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose; nuostolių mažinimą proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininko atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė prašė, jei teismas spręstų, kad ji atliko neteisėtus veiksmus, įvertinti ieškovės kaltę ir mažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas nesprendė dėl subjektyviojo perkančiosios organizacijos veiksmų elemento, t. y. ar ji dėjo visas pastangas, kad būtų galima išvengti ar sumažinti žalos atsiradimo riziką (kai perkančiosios organizacijos aiškiai prašoma patikslinti perkamo objekto apimtį, atsižvelgiant į analogiškos sutarties (Sutarties 1) vykdymo metu kilusius ginčus) ir nepagrįstai neanalizavo ieškovės kaltės. Nespręsta, ar ieškovės reikalavimas, kad atsakovė pasirašytų naują sutartį (Sutartį 2), nepateikus nuoseklių paaiškinimų dėl pirkimo objekto apimties, yra sąžiningas, nepažeidžia ikisutartinių santykių šalies pareigų. Nors Konkurso 1 atveju perkančioji organizacija reikalavo atlikti papildomus darbus, pateikė medžiagas darbams atlikti, Konkurso 2 atveju vengė konkrečiai nurodyti, ar bus papildomai reikalaujama analogiškų darbų, argumentavo, kad ginčo Konkurso sąlygos yra aiškios, nors netinkamai parengė techninius dokumentus. Ieškovė nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti.
19.2. Ieškovė, kaip perkančioji organizacija, pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotus viešųjų pirkimų vykdymo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU4LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-258-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-258-378/2017">e3K-3-258-378/2017</a>). Konkurso 2 procedūros teismo turi būti pripažintos neteisėtomis. Konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas ir įtvirtinant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia pirkimo sąlygų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija. Ginčo atveju atsakovė, remdamasi paskelbtais Konkurso 2 dokumentais, negali žinoti, ko reikalaus užsakovė vykdant darbus, taigi negali pateikti konkurencingo, rangovo tam tikrą pelningumą užtikrinančio pasiūlymo. Jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus (pvz., apsibrėžiant pirkimo objektą ar jo apimtį) ir perkančiajai organizacijai, kai ši juos vertina, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą.
19.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, pateikusi pasiūlymą ir neginčijusi Konkurso 2 sąlygų, negali kvestionuoti Sutarties 2 sąlygų aiškumo, Konkurso 2 teisėtumo. Bylos duomenys patvirtina, jog tik po atsakovės pasiūlymo antrajame pirkime pateikimo, t. y. pagal Sutartį 1 pabaigus darbus pirmajame objekte, 2016 m. rugsėjo 12 d., atsakovei tapo žinomos aplinkybės dėl reiškiamų pretenzijų ir reikalaujamų atlikti papildomus darbus, 2016 m. rugsėjo 27 d. apie šias faktines aplinkybes informuota ieškovė ir iš Sutarties 1 kilęs ginčas buvo išspręstas tik 2016 m. spalio 21 d. Neaiškias technines specifikacijas parengusi perkančioji organizacija iškilus ginčui atliekant analogiškus darbus pagal kitą viešojo pirkimo sutartį (Sutartį 1) privalėjo arba nutraukti ginčo Konkurso procedūras ir koreguoti jo sąlygas, arba nurodyti atsakovei, kad nebus reikalaujama atlikti darbų, kurie nenurodyti techninėje specifikacijoje.
19.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDEtNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-541-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-541-690/2015">3K-3-541-690/2015</a> suformuotos praktikos dėl subjektyviojo perkančiosios organizacijos veiksmų elemento vertinimo, t. y. ar ji dėjo visas pastangas, jog būtų galima išvengti ar sumažinti žalos atsiradimo riziką (taip pat ar ji ją numatė), net jei vėliau ir paaiškėtų, kad žala neišvengiamai atsirastų.
19.5. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.163 straipsnio 4 dalies specialiosios normos, reglamentuojančios nuostolių atlyginimą esant ikisutartiniams santykiams, nenustatė konkrečių atsakovės veiksmų, kurie patvirtintų, kad atsakovė pradėjo derybas dėl Sutarties 2 sudarymo ar derėjosi nesąžiningai, t. y. kad atsakovė, kaip derybų šalis, neturėjo tikslo sudaryti sutarties, taip pat atliko kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.
19.6. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, susijusią su viešųjų pirkimų dokumentų tinkamu parengimu bei atsakomybės taikymu ikisutartiniuose santykiuose, nesiaiškino ieškovės realiai patirtų nuostolių dydžio, kurį įrodyti pareigą turėjo ieškovė, taip pat nepagrįstai apribojo atsakovės įrodinėjimo teisę (nebuvo apklausti atsakovės nurodyti liudytojai), taip pažeidė CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsnių, 225 straipsnio 1 dalies, 314 straipsnio nuostatas. Būtent ieškovė, ne atsakovė, turėjo pareigą įrodyti, kuo skiriasi Konkurse 1 ir Konkurse 2 nurodytų darbų apimtis. Konkurso 2 dokumentų aiškumą teismai galėjo konstatuoti tik įvertinę technologines kortas, pagal kurias reikalaujama atlikti analogiškus darbus, ir nustatę, ar buvo pagrindas perkančiajai organizacijai reikalauti atlikti skyriklių ir traversų keitimą bei girliandų montavimą, kai tai nenurodyta šiose kortose. Teismai neįsitikino pirkimo objektų aiškumu, išvadų nepagrindė bylos duomenimis.
20. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Atsakovė, manydama, kad jos teisės buvo pažeidžiamos, turėjo pasirinkti kitą gynimo būdą – ginčyti ieškovės veiksmus, susijusius su reikalavimu atlikti, atsakovės vertinimu, papildomus, darbus pagal Sutartį 1, o ne atsisakyti sudaryti Sutartį 2.
20.2. Atsakovė turėjo teisę ginčyti ieškovės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimus dėl Sutarties 1, vadovaudamasi atitinkamu metu galiojusios redakcijos VPĮ 93–94 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.
20.3. Manydama, kad Konkurso 2 techninė specifikacija buvo parengta nekokybiškai, atsakovė turėjo teisę laiku ją ginčyti, prašyti tikslinti.
20.4. Atsakovė neįrodė teisės normų, susijusių su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir įrodinėjimo procesu, pažeidimo.
20.5. Atsakovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje spręsta dėl naujo konkurso organizavimo ir prekių pirkimo decentralizuotai, laimėtojui atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Bylų faktinės aplinkybės nesutampa, nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai ginčo santykiams netaikytini, taigi nuo jų negalėjo būti nukrypta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl tiekėjos (atsakovės) ikisutartinės atsakomybės ginčo Konkurse. Savo atsisakymą sudaryti Sutartį 2 atsakovė iš esmės grindžia ginčo Konkurso nuostatų neaiškumu, atsižvelgiant į analogiškas kito viešojo pirkimo (Konkurso 1) sąlygas ir jų pagrindu sudarytos viešojo darbų pirkimo sutarties (Sutarties 2) vykdymo problemomis. Šalys iš esmės nesutaria, ar atsakovė dėl pirmiau nurodytų aplinkybių galėjo teisėtai atsisakyti sudaryti Sutartį 2, t. y. ar jos elgesys kvalifikuotinas kaip nesąžiningas CK 6.163 straipsnio 3 dalies pagrindu.
22. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš esmės palaikydami ieškovės argumentus, sprendė, kad atsakovė pažeidė pareigą Konkurse 2 elgtis sąžiningai, todėl ji atsakinga už ieškovei kilusius nuostolius. Toks teismų vertinimas pagrįstas šiais argumentais: pirma, ginčo Konkurso sąlygos buvo aiškios; antra, atsakovė laiku (ir apskritai) neginčijo Konkurso sąlygų, taip pat neprašė jų paaiškinti ar patikslinti; trečia; atsakovė neįrodė Konkurso 2 sąlygų neteisėtumo; ketvirta, nėra tiesioginio ryšio tarp Konkursų 1 ir 2 bei Sutarčių 1 ir 2.
23. Kasacinis teismas su tokia teismų išvada dėl atsakovės atsakomybės nesutinka, pirmiau nurodytus jų argumentus vertina kaip prieštaraujančius teisiniam reguliavimui ir jį aiškinančiai teismų praktikai, inter alia (be kita ko), ir netinkamai įvertinus ginčui spręsti svarbias byloje nustatytas aplinkybes.
24. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje teisės aiškinimo ir taikymo aspektu pasisakys dėl šios nutarties 22 punkte nurodytų ir kasaciniame skunde ginčijamų teismų argumentų bei teismingumo ir žalos dydžio apskaičiavimo.
Dėl atsakovės teisės atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir šios teisės įgyvendinimo vertinimo sąžiningumo aspektu
25. Teismai, iš esmės pripažindami pagrįstais ieškovės argumentus dėl atsakovės atsisakymo sudaryti Sutartį 2 teisėtumo vertinimo ikisutartinių santykių dalyvių elgesio (veiksmų) sąžiningumo aspektu CK 6.163 straipsnio 3 dalies prasme, tenkino jos ieškinį daugiausia atsižvelgdami į atsakovės netinkamą civilinių teisų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys, ar atsakovė, siekdama savo deklaruojamų tikslų, apskritai galėjo pasinaudoti teise nesudaryti Sutarties 2, o jei galėjo – ar ji tai atliko sąžiningai.
26. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė savo interesus įgyvendino ne aktyviai, o pasyviai, t. y. nuosekliai laikydamasi pozicijos, kad Konkurso 2 sąlygos, kuriomis apibrėžiama pirkimo objekto apimtis, turinys (Techninės specifikacijos nuostatos), nėra iki galo aiškios ir tikslios, tiesiogiai nekvestionavo ginčo Konkurso sąlygų, o atsisakė sudaryti Sutartį 2. Nors VPĮ 93 straipsnio, galiojusio ginčo santykių susiklostymo metu (VPĮ 2015 m. birželio 23 d. redakcija), kuriame įtvirtintos tiekėjų teisių gynybos priemonės, 1 dalies 1 punktas iš esmės suponuoja aktyvų ūkio subjektų pažeistų teisių gynybos būdą (tiekėjas kreipiasi į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo), tačiau tai nereiškia, kad ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose kiti būdai de jure (teisiškai) nenaudotini.
27. Bylos medžiaga ir ginčo šalių pozicija suponuoja vertinimą, kad atsakovės gynyba iš esmės nesiskirtų, nepriklausomai nuo to, ar ji pati būtų inicijavusi peržiūros procedūrą dėl Konkurso 2 sąlygų neteisėtumo (tokiu atveju ji tik neprivalėtų ginčo Konkurse teikti pasiūlymo). Viso proceso metu (taip pat iki jo) atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji negali sudaryti Sutarties 2, nes, ginčo Konkurse pateikus pasiūlymus, paaiškėjo Sutarties 1 vykdymo problemos ir šių pasikartojimo ji norėjo išvengti. Pažymėtina, kad tokiais argumentais atsakovė galėtų teisėtai remtis ir tiesiogiai ginčydama Konkurso 2 nuostatas, o jai palankus pasiektas rezultatas jos atžvilgiu būtų tas pats – nesudaryta Sutartis 2.
28. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pasirinko savo teises ginti (CK 1.137 straipsnis) būtent atsisakymu sudaryti Sutartį 2, juolab kad šį atsisakymą ji iš esmės grindė pavėluotai sužinota informacija, kurią perkančioji organizacija visiems tiekėjams privalėjo iš anksto tinkamai pateikti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Toks atsakovės naudojimasis civilinėmis teisėmis per se (savaime) neturėtų lemti mažesnės jos interesų teisminės apsaugos. Priešingu atveju tiekėjai būtų suvaržyti savo pasirinktu būdu ginti galbūt pažeistas teises, nors įstatyme tai aiškiai neįtvirtinta.
29. Nagrinėjamu atveju svarbiausia nustatyti, juolab kad dėl to kilo ginčas, ar tiekėja savo teises įgyvendino sąžiningai, nepiktnaudžiaudama teise. Tai atitinka ir tiekėjų pareigą elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei ir CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį imperatyvą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-248/2020">e3K-3-56-248/2020</a> 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų; pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta; jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta; tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-286/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-286/2014">3K-3-286/2014</a>).
31. Nors viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se reiškia pažengusių derybų stadiją (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-248/2020">e3K-3-56-248/2020</a> 35 punktą), tačiau iš kasacinio teismo praktikos dėl ikisutartinės tiekėjų atsakomybės darytina išvada, kad ne pats atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį laikytinas neteisėtu, dėl ko skolininkams (tiekėjams) kiltų pareiga atlyginti kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) patirtus nuostolius. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje 45, 48, 50–52 punktus).
32. Kasacinio teismo šiame kontekste pažymėta, kad asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas; ūkio subjektas, dalyvaudamas konkurse ir išreikšdamas sutikimą su sutarties sąlygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta; tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą bei išsamią informaciją, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).
33. Vis dėlto šiuo atveju, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamoje ir cituotoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad tiekėja būtų akivaizdžiai pažeidusi pirmiau nurodytą bendrąją ūkio subjektų sąžiningo elgesio taisyklę, nes, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atsisakymas sudaryti Sutartį 2 buvo susijęs ne su atsakovės prielaidomis ir spėjimu, o su jos neigiama patirtimi vykdant kitą su tuo pačiu kontrahentu (ieškove) sudarytą sutartį (Sutartį 1).
34. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė nevengė bendradarbiauti su ieškove, iš pradžių siekė pratęsti Sutarties 2 pasirašymo terminą, kol bus išspręstas jų nesutarimas dėl Sutarties 1 vykdymo. Taigi atsakovės elgesys aiškiai nerodo, kad ji pradėjo ir vykdė derybas (dalyvavo ginčo Konkurso procedūrose) iš anksto neturėdama tikslo pasirašyti Sutarties 2 (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
35. Kasacinio teismo pažymėta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, svarbu nustatyti tiekėjo atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastis; tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl tokio subjekto veiksmų sąžiningumo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-248/2020">e3K-3-56-248/2020</a> 43 punktą). Taigi tiekėjo nesąžiningumas kaip prielaida kilti jo ikisutartinei atsakomybei negali būti siejamas išimtinai su jo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį faktu, papildomai teismui nevertinant ūkio subjekto įrodinėjamų tokio elgesio priežasčių objektyvumo, svarbos ir pan.
36. Ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai, aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan.; atsižvelgiant į tai, tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia, dėjo visas įmanomas pastangas išvengti aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti priverstas atsisakyti sudaryti sutartį, atsiradimo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-248/2020">e3K-3-56-248/2020</a> 48 punktą).
37. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmų (ne)sąžiningumas Konkurse 2 vertintinas pagal jos procese nuosekliai teiktus argumentus dėl ginčo Konkurso sąlygose apibrėžto pirkimo objekto turinio ir jos galimybės laiku nustatyti galimus Konkurso 2 sąlygų trūkumus, susijusius su naujų traversų ir tempiančiųjų izoliatorių įrengimu, atsižvelgiant į technologines kortas, įtrauktas į ginčo Konkurso dokumentus. Šiuo aspektu teismai akcentavo kelias aplinkybes: pirkimo sąlygos buvo aiškios, atsakovė su jomis sutiko, neprašė jų paaiškinti, jų neginčijo laiku ir apskritai. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis negali sutikti.
38. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismai pirmiau nurodytas išvadas padarė iš esmės neįvertinę atsakovės argumentų, susijusių su Sutarties 1 vykdymo problemų paaiškėjimo momentu. Tai, kad ginčo Konkurso (taip pat ir Konkurso 1) sąlygos iš pradžių visiems dalyviams buvo aiškios ir tiekėja dėl jų turinio papildomai nesiaiškino bei neinicijavo peržiūros procedūros, per se nepaneigia atsakovės nurodomų argumentų, kad po to, kai ji pateikė pasiūlymą Konkurse 2, galimai paaiškėjo Sutarties 1 vykdymo problemos, kurios dėl Konkursų 1 ir 2 tapatumo neišvengiamai kiltų vykdant ir Sutartį 2.
39. Paprastai šalių ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų, įskaitant dėl pirkimo objekto apibrėžties, aiškumo kyla tiekėjams iš karto, vykstant konkurso procedūroms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2013">3K-3-94/2013</a>). Vis dėlto neatmestina ir kitokių ginčų tikimybė, kai dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo sprendžiama nagrinėjant sutartinį šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-248/2019">e3K-3-361-248/2019</a>).
40. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė sui generis (savita) situacija, kai tiekėja, pirma, Konkurso 2 sąlygų aiškumą, nors ir iškelia ne tiesiogiai jas kvestionuodama, o priimdama sprendimą nesudaryti Sutarties 2, antra, savo poziciją grindžia ne ginčo Konkurso sąlygų aiškinimu, o patirtimi, galimai susiklosčiusia vykdant anksčiau sudarytą sutartį (Sutartį 1). Vis dėlto patikimai nustačius atsakovės nurodomas aplinkybes ir jų susiklostymo seką, atsakovė tokiu kaip nagrinėjamu atveju negalėtų būti pripažinta nesąžininga ar piktnaudžiaujančia teise.
41. Jei atsakovė iš tiesų pavėluotai įvertino ir suprato, kad Konkurso 2 sąlygų neaiškumas gali lemti Sutarties 2 vykdymo trikdžius, nepagrįsta būtų ginčo Konkurso laimėtoją versti sudaryti sutartį, o vėliau spręsti jos ir ieškovės tarpusavio nesutarimus, jei tokių neišvengiamai kiltų. Šios pozicijos nepaneigia ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi argumentai, kad kiekvieno sandorio vykdymas individualus, priklauso nuo įvairių aplinkybių, todėl ir šalių nesutarimai spręstini atskirai.
42. Kasacinio teismo išaiškinimai ir jų taikymas viešųjų pirkimų praktikoje suponuoja poreikį tiekėjams išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjExLTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-211-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-211-969/2019">e3K-3-211-969/2019</a> 29 punktą).
43. Taip pat atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti ribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu; vienas tokių atvejų – išimtinės situacijos, kai dalyvis turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus; vis dėlto šios situacijos vertintinos griežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjExLTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-211-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-211-969/2019">e3K-3-211-969/2019</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
44. Taigi per se neatmestinos situacijos, kai tiekėjas objektyviai gali pavėluotai (po konkurso rezultatų paskelbimo) sužinoti apie viešojo pirkimo sąlygų turinį ir dėl to jis neturėtų būti ribojamas tokių sąlygų kvestionuoti ar, kaip nagrinėjamu atveju, atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Šios aplinkybės turėjo būti nustatytos ir įvertintos teismų.
45. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Atsakovės įsitikinimu, tiek ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant nuostolių dydį, tiek tinkamai parengtų viešųjų pirkimų dokumentų aplinkybes turėjo pareigą įrodinėti ieškovė.
46. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2014">3K-3-272/2014</a>).
47. Nagrinėjamu atveju, reikalaudama priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, ieškovė turėjo įrodyti atsakovės ikisutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, a fortiori (ypač) jos nesąžiningumą, bei atsikirsti į atsakovės argumentus dėl pirkimo dokumentų neaiškumo, atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusią situaciją dėl ankstesnės šalių sudarytos sutarties (Sutarties 1) vykdymo. Teismai turėjo vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog atsakovė savo argumentų, inter alia, dėl Sutarties 1 vykdymo aplinkybių reikšmės vertinant atsisakymo sudaryti Sutartį 2 teisėtumą (sąžiningumą) bei dėl Konkurso 2 sąlygų turinio (jų aiškumo) nepagrindė, tačiau skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose iš esmės laikomasi pozicijos, jog tokiais argumentais atsakovė remtis (gintis) ir negali.
49. Kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad atsakovė savo poziciją grindė tik prielaidomis ir spėjimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai iš esmės (turinio prasme) atsakovės argumentų nenagrinėjo, o tai galėjo lemti neteisingų sprendimų priėmimą.
Dėl bylos procesinės baigties, ginčo teismingumo ir bylinėjimosi išlaidų
50. Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sprendė dėl jų reikšmės ir įtakos šalių ginčo baigčiai, klaidingai taikė suformuotą jurisprudenciją, todėl jų procesiniai sprendimai, kuriais neatskleista bylos esmė, neteisėti ir naikintini, o byla perduotina nagrinėti iš naujo.
51. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, o sprendžia tik su teisės taikymu susijusius klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 360 straipsnis).
52. Nors kasacinis teismas negali spręsti iš esmės dėl ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo ir jo dydžio, tačiau, siekdamas proceso koncentruotumo, taip pat užtikrindamas viešąją teisės aiškinimo funkciją, pasisako dėl tam tikrų svarbių aspektų, reikšmingų šalių ginčui spręsti.
53. Pakartotinai bylą nagrinėsiantis teismas pagal byloje ginčo šalių teiktus argumentus ir įrodinėtinas aplinkybes turėtų, inter alia, spręsti dėl šių aspektų (bet jais neapsiriboti): ar iš tiesų Konkursų 1 ir 2 sąlygos yra analogiškos (nevertinant objektyvių skirtumų, pavyzdžiui, darbų atlikimą Šilutės ir Gargždų rajonuose); jei tarp šių viešųjų pirkimų sąlygų yra skirtumų, ar jie esminiai, ypač kiek tai susiję su pirkimų objektų apibrėžtimi; kada atsakovei iš tiesų paaiškėjo Sutarties 1 vykdymo nesklandumai; kodėl ieškovė ir atsakovė Sutarties 1 vykdymo nesutarimus išsprendė neatlygintinų papildomų darbų atlikimo būdu; ar pagal Konkurso 2 nuostatas iš tiesų reikėjo pakeisti traversus ir tempiančiuosius izoliatorius (girliandas); ar tiekėjų pareiga atlikti pirmiau nurodytus darbus tiesiogiai išplaukia iš technologinių kortų ir montavimo albumų; ar tarp šių Konkurso 2 dokumentų yra prieštaravimų; koks šių dokumentų tarpusavio santykis, teisinė galia ir galimos kolizijos sprendimo taisyklė; ar pirmiau aptarti darbai buvo de facto (faktiškai) atlikti vykdant Sutartį 2.
54. Atsakovė, inter alia, kelia priteistino nuostolių atlyginimo pagrįstumo, realumo abejones. Konkurso 2 sąlygose (šios nutarties 4 punktas) įtvirtinta nuostata dėl jį laimėjusio tiekėjo, atsisakiusio pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, pareigos atlyginti perkančiosios organizacijos nuostolius ir nurodyta, kas laikytina tiesioginiais nuostoliais tokiu atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostolių dydžio apskaičiavimo metodas, įtvirtintas ginčo Konkurso sąlygose, pagal kurį nuostolių dydis nustatomas pagal pirmos ir antros vietos laimėtojų (atsisakiusio sudaryti sutartį ir vėliau sudariusio) pasiūlymų kainų skirtumą, iš esmės perkeltas iš kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDEtNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-541-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-541-690/2015">3K-3-541-690/2015</a>).
55. Toks nuostolių dydžio išankstinis nustatymas neeliminuoja perkančiosios organizacijos pareigos esant ginčui konkrečiai pagrįsti nuostolių dydį. Šiame kontekste primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią, nepriklausomai nuo to, kad viešojo pirkimo sąlygose (viešojo pirkimo sutarties projekte) nustatytos atitinkamos netesybos, teismai, spręsdami ginčą dėl konkretaus netesybų dydžio priteisimo, atsižvelgdami į visas reikšmingas aplinkybes, turi teisę šį dydį sumažinti, o tokia teismų teisė per se nelaikytina neteisėtu nukrypimu nuo viešojo pirkimo sąlygų (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-916/2015">3K-3-267-916/2015</a>).
56. Kita vertus, pažymėtina, kad šios nutarties 54 punkte nurodytas teisės aiškinimas pagrįstas pagal analogiją taikytina pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), kuri reikšminga sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Iš pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDEtNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-541-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-541-690/2015">3K-3-541-690/2015</a> argumentų darytina išvada, kad kuo daugiau nustatoma nesudarytos ir sudarytos viešojo pirkimo sutarčių skirtumų, kurie, be kita ko, lemia naujo sandorio kainos padidėjimą (ar tam sudaro realias prielaidas), tuo pakeičiančiosios sutarties taisyklės reikšmė menksta ir kainų skirtumas gali būti nepakankamas kriterijus spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio.
57. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė Sutartį 2 sudarė su kitu ginčo Konkurso dalyviu, todėl viešojo pirkimo sandorių (pasiūlymų) palyginamumas iš principo yra aukščiausio lygmens. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konkurso 2 nuostatas tiekėjų pasiūlymai vertinti ne tik pagal kainą, bet ir kitus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus – darbų atlikimo laiką ir linijos atjungimo trukmę; kaina sudarė tik 65 procentus viso tiekėjams skiriamų balų lyginamojo svorio. Iš tiekėjų pasiūlymų sandaros matyti (1 t.; el. b. l. 121), kad atsakovės pasiūlymas iš pradžių buvo pripažintas geriausiu iš esmės mažiausios kainos pagrindu.
58. Darytina išvada, kad perkančioji organizacija pagal iš anksto paskelbtas Konkurso 2 sąlygas nusprendė vertinti ne vien tiesioginę finansinę naudą, bet ir kitus kriterijus. Teisėjų kolegija nurodo, kad jei šalių ginčą iš naujo nagrinėsiantis teismas atsakovės veiksmus nesudaryti Sutarties 2 pripažins nesąžiningais, dėl ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo dydžio turėtų spręsti, inter alia, įvertinęs visą perkančiosios organizacijos turėtą gauti (jei būtų pasirašyta sutartis su pirmosios vietos laimėtoju) ir gautą naudą (pasirašius sutartį su antrosios vietos laimėtoju), t. y. atsižvelgiant į šių tiekėjų pasiūlymų palyginamumą pagal sutarties sudarymo kriterijus, jų lyginamąjį svorį.
59. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų ikisutartinės atsakomybės taip pat pažymėta, kad dėl tam tikrų paties kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) veiksmų, elgesio jam gali būti mažinamas priteistino žalos atlyginimo dydis, a fortiori, kai jį lėmė ne tik neteisėtai veikusių tiekėjų veiksmai; taigi pagal skolininko argumentus teismai turi spręsti ir dėl paties kreditoriaus veiksmų, dėl kurių galėtų būti mažinamas jo patirtų nuostolių dydis (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-248/2020">e3K-3-56-248/2020</a> 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
60. Apeliacinės instancijos teismas, inter alia, nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtinų ginčų teismingumo taisyklės nepažeistos, nes, sudarius Sutartį 2, ginčo Konkurso procedūros pagal VPĮ pasibaigė, todėl šalių nesutarimas nekvalifikuotinas kaip ginčas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių; be to, šio teismo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra ginčijami ieškovės veiksmai vykdant viešojo pirkimo procedūras, šalių ginčas kildinamas ne iš Konkurso 2 procedūrų pažeidimo. Su tokia teisine jo išvada nėra pagrindo sutikti.
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia, apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOC0yNDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-8-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-8-248/2018">e3K-3-8-248/2018</a> 43 punktą).
62. Nagrinėjamu atveju, nors iš tiesų atsakovė tiesiogiai nekvestionuoja Konkurso 2 sąlygų (pavyzdžiui, teikdama pretenziją, o vėliau priešieškinį), tačiau tokia jos teisių gynyba per se nekvalifikuotina kaip nesusijusi su ginčo Konkurso procedūrų teisėtumu, juolab kad ji viso proceso metu nuosekliai šiuo aspektu grindė savo atsisakymą sudaryti Sutartį 2. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 42, 43 punktuose, nagrinėjamoje byloje taikytinos atitinkamos VPĮ normos ir jas aiškinanti teismų praktika.
63. Sutarties 2 sudarymas su nauja laimėtoja nelemia kito vertinimo, nes priešingu atveju teismingumo taisyklių taikymas būtų nenuspėjamas, priklausytų nuo individualių viešojo pirkimo aplinkybių (pavyzdžiui, sudaryti sutartį atsisakė vienintelis viešojo pirkimo procedūrose dalyvavęs ūkio subjektas) ar teismo proceso eigos (pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutartis sudaryta, nes teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių) (šiame kontekste žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOC0yNDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-8-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-8-248/2018">e3K-3-8-248/2018</a> 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
64. Teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: civilinės bylos, kuriose nagrinėjami perkančiųjų organizacijų ir viešojo pirkimo dalyvių (tiekėjų) ginčai dėl pastarųjų ikisutartinės atsakomybės atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teismingi pirmosios instancijos – apygardos – teismams.
65. Nors teismingumo taisyklių pažeidimas nelaikytinas absoliučiu skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-248/2019">e3K-3-361-248/2019</a> 55 punktą), be to, ginčo šalys dėl to atskirai nekelia argumentų kasaciniame procese, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia iš dalies nukrypti nuo pirmiau nurodytos jurisprudencijos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, teismai neatskleidė bylos esmės, o tai gali būti padaryta tik pirmosios instancijos teisme (CPK 360 straipsnis), racionalu ir pagrįsta perduoti bylą pakartotinai nagrinėti ne šiame procese kaip pirmosios instancijos teismo bylą sprendusiam teismui (Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams), o pagal CPK 27 straipsnyje įtvirtintą jurisdikciją – apygardos teismui.
66. Primintina, kad teismo procesinis sprendimas – vientisas teisės aktas, jį vykdant privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-248/2020">e3K-3-124-248/2020</a> 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, bylą pakartotinai nagrinėsiantis Klaipėdos apygardos teismas šalių ginčą turėtų spręsti ir atitinkamas CPK normas taikyti kaip pirmosios instancijos teismas.
67. Tokiu kasacinio teismo sprendimu, inter alia, užtikrinama šalių teisė į teisingą teismą, nes, grąžinus bylą Klaipėdos apygardos teismui kaip apeliacinei instancijai, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ribotos kasacijos modelį, būtų susiaurinta šalių galimybė ginčyti kuriai nors jų nepalankų teismo procesinį sprendimą.
68. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
69. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė
