Civilinė byla Nr. e3K-3-71-687/2020
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.9.1.3; 3.1.9.2; 3.1.18.3; 3.1.18.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“, veikiantis Lietuvoje per savo filialą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Oil Company“; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinąsias apsaugos priemones ir jų galiojimą, taip pat baudos skyrimą už laikinosios apsaugos priemonės – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nustatyta laikina ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais M. P. ir G. P. tvarka, priteistas 250 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
5. Atsakovas prašė teismo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-296-549/2019 nagrinėjimą ir skirti ieškovei 5000 Eur baudą už procesinį piktnaudžiavimą, 50 procentų baudos skiriant atsakovo nuostoliams kompensuoti.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė su vaikais daugiau nei trejus metus gyvena Ispanijoje, į Lietuvos Respubliką negrįžta ir neleidžia atsakovui vaikų išsivežti į Lietuvą net kelioms dienoms, kliudo atsakovui su vaikais pasimatyti šiam atvykus į Ispaniją. 2017 m. gegužės 6 d. atsakovo buvimo (duomenys neskelbtini) metu ir atvykus susitikti su vaikais į šalims priklausantį butą ieškovė iškvietė policiją ir melagingai nurodė, kad atsakovas nori ją užpulti ir bando neteisėtai patekti į jos būstą, todėl (duomenys neskelbtini) provincijos prokuratūros 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu atsakovui uždrausta 500 m atstumu artintis prie ieškovės, jos namų, darbovietės ar bet kokios kitos buvimo vietos. Teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskelbė atsakovo paiešką, apie tai jam nieko nebuvo žinoma. Šios nutarties pagrindu 2018 m. balandžio 20 d. atsakovas buvo sulaikytas, kai su verslo partneriais atvyko į Ispanijos Karalystei priklausančią (duomenys neskelbtini) salą. Apie paiešką atsakovas sužinojo 2019 m. sausio 30 d. atvykęs į Ispanijos Karalystę pasimatyti su vaikais, kai policijos buvo sulaikytas oro uoste.
7. Ieškovė, tyčia pažeisdama Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro galimybių atsakovui bendrauti su vaikais ir piktybiškai trukdo atsakovui patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini) vyko 2019 m. sausio 30 d. ir apie tai ieškovę informavo 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 2 d. ir 2019 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu. Tačiau atvykęs į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas oro uoste policijos pareigūnų, todėl dėl galimų teisėsaugos institucijų įpareigojimų pažeidimo su vaikais susitikti nebevyko. Ieškovės kreipimasis į policiją inicijuojant nepagrįstą ir melagingais parodymais grindžiamą baudžiamąjį procesą vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovas į (duomenys neskelbtini) vėl vyko 2019 m. vasario 20 d., turėdamas tikslą pasimatyti su vaikais ir atšvęsti vieno iš jų gimtadienį. Apie tai ieškovę informavo 2019 m. vasario 6 d. registruota korespondencija bei išsiųsdamas tekstinį pranešimą telefonu. Atsakovas prašė ieškovės pateikti raktus ir signalizacijos išjungimo kodą, kad galėtų patekti į šalims bendrai priklausantį butą, taip pat informavo apie savo atvykimą bei norą pasimatyti su vaikais. Tačiau patekti į jam bendrai su ieškove priklausantį butą nepavyko, kadangi kiemo vartai buvo užrakinti.
8. Ieškovė nevykdo pareigos informuoti atsakovą per 5 dienas po bilietų į Lietuvą įsigijimo apie ketinimus su vaikais atvykti į Lietuvą. 2018 m. sausio 12 d. ieškovė buvo atvykusi su vaikais į Lietuvą, tačiau atsakovas iš anksto apie tai nieko nežinojo. Taip pat ieškovė ir anksčiau nevykdė teismo sprendimų, dėl to jai teismas taikė nuobaudą už privalomų pateikti dokumentų nepateikimą.
9. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo atsakovas patiria kelionės į Ispanijos Karalystę, pragyvenimo, transporto bei maitinimosi išlaidas, yra eikvojamas jo laikas. Preliminariais atsakovo skaičiavimais, kelionėms jis yra išleidęs virš 1000 Eur, taip pat ieškovės nepagrįsto pranešimo pagrindu inicijuotoje baudžiamojoje byloje Ispanijoje atsakovas turėjo 1500 Eur advokato išlaidų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už procesinį piktnaudžiavimą atmetė ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
11. Teismas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nustatyta laikina ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Be kitų nutartimi nustatytų bendravimo su vaikais sąlygų, ieškovei su vaikais gyvenant ir lankant bendrojo lavinimo įstaigas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienyje), šia nutartimi ieškovė įpareigota sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis, nustatyta, kad vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šiuo metu šalims priklausančiame bute Ispanijoje); ieškovė įpareigota nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje.
12. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi panaikinta atsakovo nurodyta Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, todėl ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevykdytinos. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti šalims, o už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą gresia atitinkamos sankcijos. Byloje kilęs ginčas, kurios CPK įtvirtintos pasekmės šiuo atveju taikytinos.
13. Dėl CPK 145 straipsnio 9 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-199-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-199-248/2017">3K-7-199-248/2017</a> yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis.
14. Atsakovas prašymą taikyti ieškovei pasekmes už laikinųjų apsaugos priemonių, paskirtų 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, pažeidimą motyvavo iš esmės tuo, jog jis negali patekti į butą Ispanijoje ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nes dėl neva nepagrįstai pradėto jo baudžiamojo persekiojimo dėl smurto prieš ieškovę ir smurto šeimos aplinkoje, dėl to taikytų baudžiamųjų priemonių atsakovui uždrausta artintis 500 m atstumu prie ieškovės, jos namų, darbovietės ar bet kokios kitos ieškovės buvimo vietos. Tačiau, kaip jau yra konstatavęs teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, atsakovo minimas konfliktas 2017 m. gegužės 6 d. tarp šalių kilo dar iki teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kita vertus, tai, kad ieškovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją, prašydama įvertinti atsakovo elgesį, neteikia pagrindo daryti išvados, kad ji peržengė savo teisių įgyvendinimo ribas ir apšmeižė ar nepagrįstai apkaltino atsakovą, juolab paties atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog procesas pagal ieškovės pranešimus dėl smurto prieš ieškovę tebesitęsia. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas būtų nutrauktas ar priimtas išteisinamasis nuosprendis, o šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl Ispanijos teisėsaugos institucijų atsakovui taikytų prievartos priemonių pagrįstumo. Taigi dėl pagal ieškovės pranešimą pradėto baudžiamojo proceso taikomų sankcijų atsakovo patiriami nepatogumai ir apribojimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu ar pažeidžia teismo nutartimis civilinėje byloje paskirtas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nevykdo pareigos informuoti jį per 5 dienas po bilietų į Lietuvą įsigijimo apie ketinimus su vaikais atvykti į Lietuvą, nes 2018 m. sausio 12 d. ieškovė buvo atvykusi su vaikais į Lietuvą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad 2018 m. sausio 12 d. į Lietuvą nebuvo atvykusi, o atvyko 2018 m. sausio 22 d. į teismo posėdį ir apie tai atsakovas žinojo. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo 2018 m. sausio 22 d. posėdžio protokolas. Taigi, atsakovo argumentai taip pat nepagrįsti.
16. Nors atsakovas teigia, kad informavo ieškovę, jog atvyks pasimatyti su vaikais 2019 m. sausio 30 d. – 2019 m. vasario 4 d., tačiau pats nurodo, jog vengdamas galimų teisėsaugos institucijų nustatytų įpareigojimų pažeidimo su vaikais susitikti nebevyko. Taip pat atsakovas nurodo, jog registruota korespondencija ir tekstiniu pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad atvyks pasimatyti su vaikais 2019 m. vasario 20 d. – 2019 m. vasario 27 d., tačiau su prašymu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad tekstinė žinutė buvo išsiųsta būtent ieškovei, taip pat nėra duomenų, jog ieškovei buvo įteikta ir pašto siunta. Pateiktas pašto kvitas tik patvirtina, jog siunta buvo priimta pašte, tačiau nepatvirtina, kad ji buvo įteikta adresatui. Taigi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė buvo informuota apie jo ketinimą susitikti su vaikais, kaip nurodoma teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje – ne vėliau kaip prieš savaitę. Apskritai atsakovas labiau akcentuoja, kad ieškovė nevykdo teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to jis negali pasimatyti su vaikais, nes negali patekti į butą Ispanijoje, tačiau, kaip minėta, ši nutartis yra panaikinta, todėl jos nevykdymu negali būti grindžiamas atsakovo prašymas.
17. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir paskyrė ieškovei už Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą 1000 Eur baudą atsakovo naudai.
18. Kolegija nurodė, kad nors atsakovas prašo ieškovei taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesu, tačiau įvertinus atsakovo prašymo turinį akivaizdu, kad jis prašė ieškovei taikyti baudą už Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su vaikais tvarkos) nevykdymą.
19. Atsakovas kvestionuoja Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje nurodomas aplinkybes. Šia nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir klausimas išspręstas iš esmės – netenkintas atsakovo prašymas taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo (CPK 339 straipsnis). Kitas aspektas tas, jog, kaip žinoma, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Dėl to atsakovo advokatui paaiškintina, kad įsiteisėjusios nutarties išvadomis privalu vadovautis, o ne bandyti atlikti jos vertinimą iš naujo.
20. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Taigi, teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tinkamo vykdymo – laikino bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais atsakingais nustatė tiek ieškovę, tiek ir atsakovą.
21. Teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimo principo pažeidimu, kai nėra vykdoma pareiga imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Nors ieškovė nurodo, kad vyresnysis sūnus atsisako bendrauti su tėvu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė sąžiningai dėjo pastangas, siekdama, kad vaikų ir tėvo bendravimas vyktų teismo nutartyje nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako vaiko ir tėvo kontaktui užmegzti. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, jog pats sūnus atsisako bendrauti su tėvu, plačiai dėsto, kad ji nieko nežinojo apie atsakovo ketinimus bendrauti su vaikais: ji jokios informacijos nei telefonu, nei internetu (elektroniniu paštu) apie tai, kad atsakovas atvyks į Ispaniją susitikti su vaikais, negavo, kad ji korespondencijos Ispanijoje negavo, su ja nebuvo specialiomis programomis (pvz., „Skype“, „WhatsApp“) susisiekta, tačiau visiškai nieko neužsimena apie aktyvius savo veiksmus dėl vaikų ir tėvo bendravimo.
22. Nors ieškovė nuosekliai tvirtino, kad pats sūnus atsisako bendrauti su tėvu, pateikė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. balandžio 24 d. apklausos pažymą (byloje prieš smurtą artimoje aplinkoje dėl tėvo veržimosi į butą Ispanijoje). Kolegija pažymėjo, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). 2019 m. balandžio 24 d. vaiko apklausa neįrodo, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, joje, be kita ko, nurodoma tik tai, kad „santykiai su tėvu yra blogi“.
23. Vien tik vaikų atsisakymo bendrauti su tėvu faktas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, todėl šiai aplinkybei negali būti teikiama esminė reikšmė sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties (ne)vykdymą. Pažymėtina, kad tiek iš išvadą duodančios institucijos, tiek iš šalių paaiškinimų kolegija sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog bendravimui su tėvu sąlygos nėra sudarytos ir ieškovė jokių pastangų tam nededa.
24. Aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų tėvai tarpusavyje konfliktuoja, nedaro jokios įtakos įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikino bendravimo su vaikais nustatymo teisėtumui ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti ją vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nevykdė Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, sprendė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir, vadovaudamasi operatyvumo principu, klausimą išspręsti iš esmės – skirti ieškovei 1000 Eur bauda atsakovo naudai (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis, 771 straipsnis).
25. Kolegija pažymėjo, kad bauda ieškovei paskirta ne už tai, kad vaikai galbūt atsisako bendrauti su tėvu, bet už tai, kad ieškovė, be kita ko, nevykdo iš teismo nutarties kylančios pareigos kooperuotis su vaikų tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaikų ir tėvo bendravimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2007">3K-3-123/2007</a>; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>), apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnį, 3.170 straipsnio 1, 4 dalis, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė aktyviais veiksmais turėjo skatinti atsakovo bendravimą su vaikais. Ieškovei nustatyta pareiga netrukdyti šiam bendravimui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų gavusi atsakovo pranešimus apie jo ketinimą atvykti bendrauti su vaikais, ką nustatė pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi. Taigi, ieškovė neturėjo objektyvių galimybių veikti aktyviai ar pasyviai. Ieškovė su vaikais jau keletą metų gyvena Ispanijoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad pats atsakovas būtų veikęs aktyviai, t. y. stengęsis užmegzti ryšį su nepilnamečiais vaikais, pasinaudodamas bent jau internetu. Siekiant bendrauti su nepilnamečiais vaikais, aktyviai veikti yra tik paties atsakovo pareiga, ir tai imperatyviai įtvirtinta CK 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje yra duomenys, kad vaikai dėl atsakovo elgesio ir būdo nenori su juo bendrauti, nes jis prieš vaikus vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Byloje yra duomenys, kad ieškovė veikė aktyviai – ne kartą yra siūliusi atsakovui palaikyti ryšį su vaikais, o į atsakovo paklausimus visada atsakydavo. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTY4NC01MjQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-684-524/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-684-524/2019">e2S-684-524/2019</a> konstatavo, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
26.2. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nepateikta jokių gairių, kuriomis būtų galima vadovautis sprendžiant klausimą, kas sudaro tėvų pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, svarbu išaiškinti, kieno iš tėvų yra pareiga inicijuoti ir palaikyti bendravimą su vaikais: ar tėvo, kuriam tokią pareigą nustato įstatymai ir kuris gyvena skyrium bei nesiekia bendrauti su vaikais, ar motinos, kuri nekliudo tėvui bendrauti su vaikais, ir kaip turėtų pasireikšti pareigos kooperuotis, siekiant skatinti vaikų ir vieno iš tėvų bendravimą, įgyvendinimas bei kur būtų pareigos kooperuotis įgyvendinimo ribos kiekvienam iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kaip turėtų pasireikšti ieškovės aktyvūs veiksmai skatinti vaikų ir tėvo bendravimą. Atsakovas iš tikrųjų nesiekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais (nelanko vaikų, jiems neskambina, nesveikina su gimtadieniais, Kalėdomis, Naujaisiais metais, nedovanoja gimtadienio proga dovanų ir kitaip nepalaiko su jais ryšio), o tiesiog šmeižia ieškovę ir jai keršija, siekia, jog ieškovei būtų skiriamos baudos tam, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama santuokos nutraukimo byla Nr. e2-296-549/2019 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. e2A-1556-273/2019 (pagal ieškovės ieškinį dėl atsakovo neva sudarytos 181 911 Eur paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia) pasibaigtų taip, kaip nori atsakovas. Neišaiškinus ieškovės aktyvių veiksmų gali būti inicijuojamos bylos dėl baudų už aktyvų neveikimą, siekiant skatinti tėvo bendravimą su vaikais, skyrimo, ypač turint mintyje, kad atsakovas nesistengia su vaikais palaikyti bent minimalaus bendravimo, todėl ieškovė veikti kaip nors aktyviai neturi objektyvių galimybių. Kita vertus, įgyvendinti šias galimybes sunku dar ir dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais, prieš juos vartoto psichologinio ir fizinio smurto. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui atsakovas 2019 m. rugsėjo 30 d. vėl pateikė prašymą dėl pakartotinės baudos ieškovei skyrimo.
26.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-199-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-199-248/2017">3K-7-199-248/2017</a> išaiškinimais pareiškėjas dėl nevykdymo teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir skolininkui nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo arba į antstolį dėl tokios nutarties priverstinio vykdymo, o antstolis, nustatęs nutarties nevykdymo faktą, turi teisę kreiptis į teismą dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo. Teismas baudą skiria CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir priteisia valstybės naudai. Tik už galutinio teismo sprendimo, kuriuo byloje ginčas išsprendžiamas iš esmės, nevykdymą antstolis, surašęs nustatytos formos neįvykdymo aktą, turi teisę kreiptis į teismą CPK 771 straipsnio pagrindu ir prašyti baudos skyrimo pareiškėjo naudai. CPK 145 straipsnis reguliuoja klausimus bylos nagrinėjimo metu, o CPK 771 straipsnis – jau po bylos išnagrinėjimo, t. y. sprendimo vykdymo metu. Taigi 1000 Eur baudos skyrimas ieškovei vadovaujantis CPK 771 straipsniu yra neteisėtas, nes bauda paskirta už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, t. y. už tarpinį procesinį sprendimą, kai galutinis teismo procesinis sprendimas dėl bylos esmės dar nepriimtas. Pažymėtina, kad pagal CPK 771 straipsnį skirti baudą netgi nebuvo teisinių prielaidų, t. y. nebuvo suinteresuoto asmens kreipimosi į antstolį, šis nenustatė, kad teismo nutartis nevykdoma, nesurašė nustatytos formos neįvykdymo akto, neperdavė šio akto teismui, kad šis spręstų klausimą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnį. Taigi, baudos skyrimas galėjo būti svarstomas tik nebent pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį valstybės naudai, tačiau pagal šį straipsnį ieškovei bauda neskirta. Be to, iš teismo nutarties nėra aišku, kas iš tikrųjų yra 1000 Eur suma – ar bauda, ar nuostolių atlyginimas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl būtent tokio dydžio baudą skyrė, nors CPK nuostatos įpareigoja baudą individualizuoti pagal ieškovės turtinę padėtį, pajamas, kiekvieną teismo procesinį sprendimą motyvuoti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-199-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-199-248/2017">3K-7-199-248/2017</a>).
26.4. Tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-322/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-322/2006">3K-3-322/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-541/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-541/2008">3K-3-541/2008</a>). Šiuo atveju viešas interesas buvo pažeistas, nes buvo suvaržyta ieškovės konstitucinė teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, o iš neteisėtos nutarties negali atsirasti teisė atsakovui ir prievolė ieškovei.
27. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo 1000 Eur baudą laikyti atsakovo turėtais nuostoliais, atsiradusiais dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo, ir tos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies nenaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl baudos ieškovei skyrimo pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį (CPK 353 straipsnio 3 dalis), priteisti atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), kasacinio teismo praktika (žr. EŽTT 1994 m. gegužės 26 d. sprendimą byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 290; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014) ieškovė, kaip vaikų motina, su kuria teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, privalo užtikrinti šalių mažamečių vaikų bendravimą su tėvu. Pasyvios (negatyviosios) pareigos yra neatsiejamos nuo aktyvių (pozityviųjų) pareigų.
27.2. Teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas laikomas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo, neatitinkančio vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>). Taigi šiuo metu vaikų interesai ieškovės neveikimu yra pažeidžiami. Išvadą byloje teikiančios institucijos 2018 m. vasario 8 d. išvadose konstatuota, kad ilgalaikis vaikų nebendravimas su tėvu yra paveikęs realų vaikų požiūrį į tėvą. Atsakovas su vaikais nesimatė nepateisinamai ilgą laiką – apie 3 metus, taigi nepaskyrus ieškovei baudos būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas ne tik CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijoa) 8 straipsnis (teisė į šeimos gyvenimo gerbimą), kas lemtų galimą valstybės atsakomybę.
27.3. Atsakovas dėjo maksimalias, sąžiningas ir protingas pastangas tinkamai informuoti ieškovę apie savo atvykimą į Ispaniją pasimatyti su vaikais. Kai kurių atsakovo siunčiamų informacinių pranešimų (registruota korespondencija laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. vasario 6 d.) ieškovė nepriėmė žinodama, kad atsakovas, artėjant sūnaus G. gimtadieniui, norės su juo pasimatyti (pranešimai apie atsakovo ketinimus pasimatyti su vaikais ieškovei siųsti tiek tekstinėmis telefoninėmis žinutėmis, tiek elektroniniu pašto adresu, juos ieškovė, tikėtina, gavo). Atsakovas ne kartą vyko į Ispaniją pasimatyti su vaikais, tačiau jam nuolat buvo sudaromos kliūtys.
27.4. Ieškovė teigia, jog atsakovas nesiekia bendrauti su vaikais pasitelkdamas informacines technologijas, tačiau pati ieškovė tokių bendravimo galimybių nesudaro. Atsakovas yra pateikęs į bylą rašytinius įrodymus, jog ieškovė nuolat kontroliavo vyresniojo sūnaus elektroninio pašto paskyrą ir sūnaus vardu rašydavo atsakovui laiškus, siekdama sau kuo palankesnės bylos baigties. Ieškovė, neinformavusi atsakovo, pakeitė vaikų telefono numerius, elektroninio pašto adresus ir programinės įrangos, kuria atsakovas bendraudavo su vaikais, paskyras, kad atsakovas negalėtų su vaikais susisiekti, todėl atsakovas su vaikais susisiekti ir bendrauti neturi galimybių.
27.5. Ieškovė su vaikais negrįžta į Lietuvos Respubliką, kur gyvena atsakovas ir vaikų artimieji, net atostogų metu. Ieškovė į Lietuvos Respubliką su vaikais buvo atvykusi 2018 m. sausio 22 d., tačiau apie atvykimą prieš 5 dienas, kaip nustatyta Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, atsakovo neinformavo, nesudarė jam sąlygų pasimatyti su vaikais Lietuvoje.
27.6. Ieškovė ne viename procesiniame dokumente deklaratyviai teigė, jog atsakovui su vaikais bendrauti nedraudžia ir netrukdo, tačiau tiek 2018 m. gruodžio 29 d. atskirajame skunde, tiek 2019 m. balandžio 23 d. atsiliepime nurodė priežastis, dėl kurių ji neleidžia atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais.
27.7. Nuo pat ieškinio padavimo teismui dienos ieškovė buvo atstovaujama advokato, tačiau teismui nebuvo pateiktas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis), todėl ieškovė turi vykdyti iš teismo nutarties kylančias pareigas.
27.8. Jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo atsakovas pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui skirti ieškovei pakartotinę baudą už 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, nes ji ir toliau nevykdo kooperavimosi su atsakovu pareigos. Ieškovė pakartotinai 2019 m. spalio 11 d. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad ji pagal Ispanijos teisę neprivalo leisti tėvui matytis su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai patvirtina, kad ieškovei bauda paskirta pagrįstai. Šiuo metu atsakovui nėra taikomos jokios baudžiamojo poveikio priemonės, trukdančios patekti į šalims bendrai priklausantį butą Ispanijoje.
27.9. Klaipėdos apygardos teismas neturėjo pareigos atskleisti, kaip turėtų pasireikšti ieškovės aktyvūs veiksmai skatinant tėvo ir vaikų bendravimą, nes įstatymas nenustato teismo pareigos aiškinti teisės subjektams jų privalomo elgesio turinio, kuris pakankamai aiškus iš teismų nutarčių turinio.
27.10. Byloje nėra įrodymų, kad šalių vaikai nenorėtų bendrauti su tėvu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad vaikai su tėvu bendravo. Be to, vaikų nuomonę paveikė ieškovė, todėl vaikų nenoras bendrauti turėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis jų interesams, nes vaikai yra nuteikti prieš atsakovą.
27.11. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo smurto prieš vaikus yra melagingi, pagrįsti jos pačios bei šališkos liudytojos – ieškovės motinos teiginiais. Pastaroji, kaip nurodė išvadą byloje teikianti institucija, prisideda prie neigiamos vaikų nuomonės apie tėvą formavimo.
27.12. Atsakovas, prašydamas skirti ieškovei baudą ir pusę jos – atsakovui, siekė, kad bauda skatintų ieškovę vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, t. y. kad ieškovė sudarytų sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais. Taip pat atsakovas siekė, kad būtų kompensuota bent dalis jo išlaidų, patirtų kelionėms ir teisinei pagalbai Ispanijoje, kurias jis patyrė vykdamas pasimatyti su vaikais į Ispaniją ir kurias atsakovas patyrė dėl ieškovės kaltės, nes su vaikais, atvykęs į Ispaniją, taip ir nesusitiko. Nuo 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Jo pajamas sudaro nedarbo draudimo išmokos. Ieškovė su vaikais į Ispanijos Karalystę išvyko gyventi savo iniciatyva, tai padarė savavališkai, neinformavusi atsakovo apie savo ketinimus nuolat gyventi Ispanijoje. Teismas pagrįstai paskyrė ieškovei piniginę sankciją, tačiau atsakovas sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad 1000 Eur bauda yra atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Ieškovė teisingai nurodo, kad bauda už kiekvieną teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymo dieną pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį ieškovei paskirta nebuvo. Ieškovė yra nesuinteresuota teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties kuo greitesniu vykdymu ir toliau savo naujai teikiamuose procesiniuose dokumentuose įrodinėja, kad tėvas su vaikais matytis negali, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo jokios iniciatyvos iš ieškovės atsakovas nesulaukė, t. y. atsakovas su vaikais jokiomis ryšio priemonėmis susisiekti negali, išsamios informacijos apie vaikus atsakovas negavo.
27.13. Atsakovui kreiptis į antstolį CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka dėl nevykdomos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo galimybės, nes antstolio funkcijos Ispanijos Karalystėje nėra tapačios Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių funkcijoms.
27.14. Teismas, nutraukęs šalių santuoką, nepriims galutinio teismo sprendimo, uždraudžiančio atsakovui bendrauti su vaikais, o bendravimo tvarką, tikėtina, tik pakoreguos, todėl galutinio teismo sprendimo priėmimas neturės įtakos tėvo teisei bendrauti su vaikais.
27.15. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių reikšmę šeimos bylose, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2011">3K-3-216/2011</a>). Todėl šiuo metu yra būtina užtikrinti šalių vaikų prioritetinių interesų gynimą, kuris, vertinant bylos aplinkybes, gali būti įgyvendintas tik skiriant ieškovei veiksmingą baudą už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo bendravimo su vaikais laikinoji tvarka, nevykdymą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
27.16. Nuo 2018 m. vasario 8 d., kai byloje išvadą teikiančios institucijos buvo apklausti vaikai, teismui bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritoriniam skyriui tapo žinoma, kad ieškovė ne tik nesudaro sąlygų atsakovui matytis su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, bet tokiu elgesiu dar ir daro šalių vaikams psichologinę žalą. Nepaisant to, byloje nei Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurios institucinė paskirtis vaiko teisių apsaugos įgyvendinimas, nei teismas nesiėmė veiksmų, kad savo iniciatyva apgintų vaikų teises, nors to reikalauja viešasis interesas. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos tolesniam vaikų teisių pažeidinėjimui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos galiojimo
28. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.
30. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti, kol įsiteisės teismo sprendimas. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip, negu nustatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan.
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ar jas iš dalies apima, turi būti vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2011">3K-3-216/2011</a>).
32. Nagrinėjamoje byloje Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo, taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria laikinai sureguliuoti ginčo santykiai – nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pagal vaikų tėvo prašymą (CK 59 straipsnis; bylos Nr. e2-343-588/2017). Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. daliniu sprendimu šalių pareikšti reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo ir šalių santuokos nutraukimo išspręsti iš esmės (bylos Nr. e2-58-588/2018). Šiuo sprendimu laikinoji apsaugos priemonė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais palikta galioti, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi (bylos Nr. e2A-981-796/2018) pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikino ir bylą dėl šių reikalavimų dalies perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
33. Nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ginčas iš esmės dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį ginčo klausimu), todėl liko galioti pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinoji tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi šalys (vaikų tėvai) turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal pobūdį priskirtina laikinajai apsaugos priemonei, nustatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tai yra aktualu sprendžiant dėl atsakomybės už teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai netinkamą vykdymą ir (ar) jų pažeidimą).
Dėl baudos skyrimo už laikinosios apsaugos priemonės – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą
35. Sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo, už kurį skirtina bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 3.170 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju, minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-343-588/2017) taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikinoji skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka. Šia nutartimi teismas, be kita ko, nustatė, kad vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šalims priklausančiame bute Ispanijoje) ir ieškovė (vaikų motina) įsipareigoja nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje. Dėl laikinosios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nevykdymo kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovei skirta 1000 Eur bauda atsakovo naudai.
37. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną (žr. šios nutarties 34 punktą).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-199-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-199-248/2017">3K-7-199-248/2017</a>, 40 punktas).
39. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-199-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-199-248/2017">3K-7-199-248/2017</a>, 43 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos paskyrimo, be pagrindo vadovavosi CPK 771 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad, nustačius baudos skyrimo teisinį pagrindą, bauda nagrinėjamojoje situacijoje turėtų būti išieškoma į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis). Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-199-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-199-248/2017">3K-7-199-248/2017</a>, 44 punktas).
41. Asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymą. Pažymėtina, kad esant viešajam interesui teismas, nustatęs, kad nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 12 punktuose, gali ir savo iniciatyva paskirti baudą kaltam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
43. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra teismo nutarties ar kito procesinio sprendimo, išaiškinančio CK 3.170 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintą reguliavimą, kuriuo būtų galima vadovautis nagrinėjamu atveju įgyvendinant laikiną tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais visiškai sutikti negali. Vaikų motina, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, pagal teismo nustatytą tvarką, be kita ko, įsipareigojo nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje. Be to, teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (abu vaikų tėvai) yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
44. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nustatytos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nėra galimybės laikytis dėl tėvų konfliktiškų santykių (kai bendravimas turi vykti būste, kuriame vaikai su ieškove gyvena) ir pačių vaikų nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Tokia galimybė įstatymo nėra draudžiama, kai nustatyta ir laikinoji bendravimo tvarka.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymo reglamentuojamas tėvų teises ir pareigas vaikams ir pan.
47. Įstatymo nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis), kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis), kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis) ir pan. Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės ir pareigos, pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). Įstatymo reglamentuojamos ir vaikų pareigos – vaikas turi gerbti savo tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis).
48. Įgyvendinant aptartose teisės normose nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>).
49. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą). Tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 39 punktą).
50. Sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 18 punktas).
51. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, jog baudos taikymas yra galimas teismui nustačius, kad tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi vaikas, pažeidžia CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Byloje keliamas teisės taikymo klausimas, ar bauda ieškovei gali būti skiriama tik nustačius, kad ieškovė kliudo atsakovui įgyvendinti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, ar ir tuo atveju, kaip sprendė apeliacinės instancijos teismas, jei ieškovė galimai nevykdo kooperavimosi su vaikų tėvu pareigos ir aktyviais veiksmais neskatina vaikų ir tėvo bendravimo.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
53. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 19 punktas). Nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės nebuvo nustatomos ir vertinamos. Byloje nevertinta, dėl kokių priežasčių vaikai nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė vaikų nenorą bendrauti ir kaip pašalinti šią bendravimo kliūtį. Teismas turėtų įvertinti tėvų kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus šioje konkrečioje situacijoje ir tada spręsti dėl pažeidimo (ne)buvimo šiuo aspektu.
54. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 36 punktas).
55. EŽTT pripažįsta, kad abipusis tėvų ir vaiko pasitenkinimas vienas kito draugija yra pagrindinis šeimos gyvenimo elementas, net ir nutrūkus tėvų santykiams. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės iš principo turi veikti taip, kad būtų galima išsaugoti šeimos ryšį (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Malinin prieš Rusiją, peticijos Nr. 70135/14). Valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų bendradarbiavimą tarp skyrium gyvenančių tėvų. Situacijos, kai vienas iš tėvų nebendradarbiauja ir siekia sutrukdyti valdžios institucijų pastangoms, jog skyriumi gyvenantis tėvas susitiktų su vaikais, neatleidžia valdžios institucijų nuo pareigos padaryti viską, kad palengvintų tokį susitikimą (žr., pvz., EŽTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Aneva ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 66997/13, 77760/14, 50240/15). Taigi, bendradarbiavimo tarp tėvų nebuvimas nėra aplinkybė, kuri savaime atleistų valdžios institucijas nuo savo pozityviųjų pareigų pagal Konvencijos 8 straipsnį. Atvirkščiai, jos reikalauja derinti skirtingus interesus, prioritetą teikiant vaiko interesams (žr., pvz., EŽTT 2017 m. kovo 14 d. sprendimą byloje K. B. ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 36216/13).
56. EŽTT praktikoje ypatinga reikšmė valstybės pozityviosioms pareigoms paprastai suteikiama bylose, kuriose sprendžiama dėl vieno iš tėvų, gyvenančių skyrium, negalėjimo įgyvendinti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais dėl kito tėvo kaltės. Todėl EŽTT praktikoje pripažįstama, kad bylose, susijusiose su vienam iš tėvų nustatytų bendravimo teisių vykdymu, Konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių, kad būtų atkurtas jo ryšys su vaiku, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą palengvinti tokį atkūrimą, nes vaiko geriausi interesai reikalauja, kad būtų padaryta viskas, jog būtų išsaugoti asmeniniai ryšiai ir, jei reikalinga, atkurta šeima. Atitinkamų priemonių tinkamumas yra vertinamas, atsižvelgiant į jų įgyvendinimo spartumą, todėl negalima atmesti sankcijų taikymo galimybės tais atvejais, kai tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, elgiasi neteisėtai (žr., pvz., EŽTT 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Muruzheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 62526/15; 2018 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vyshnyakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 25612/12).
57. EŽTT sprendimuose nėra tiesiogiai vertinami tėvų veiksmai, o vertinamos valstybių narių pozityviosios pareigos, valstybėms narėms siekiant užtikrinti bendravimo tvarkos vykdymą, esant konfliktiškiems vaiko tėvų santykiams. Tačiau pažymėtina, kad EŽTT nagrinėjamose bylose nustatomose faktinėse aplinkybėse bendravimo tvarkos nevykdymas paprastai yra siejamas su vieno iš tėvų trukdymu, bendravimo tvarkos nevykdymu, nebendradarbiavimu tarp vaiko tėvų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. spalio 6 d. sprendime byloje Moog prieš Vokietiją (peticijų Nr. 23280/08, 2334/10) EŽTT vertino nacionalinių valdžios institucijų paskirtą ir vėliau panaikintą baudą motinai už tai, kad ši nesiėmė reikiamų veiksmų paruošiant vaiką susitikimui su tėvu. Tačiau ši situacija negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje, nes byloje Moog prieš Vokietiją motinos pareiga paruošti vaiką susitikimui su tėvu buvo nustatyta teismo sprendimu, taigi taikyta bauda buvo susijusi su teismo sprendimo nevykdymu, nagrinėjamu atveju tokia pareiga teismo sprendimu nėra nustatyta.
58. Minėtose EŽTT nagrinėtose bylose konstatuojami tėvų konfliktiški, priešiški santykiai, bendradarbiavimo tarp vaiko tėvų nebuvimas, nepaisant to, baudos skyrimas šios kategorijos bylose yra siejamas su teismo sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu ir trukdymu kitam tėvui įgyvendinti bendravimo teises su vaiku. Kai kuriuose sprendimuose EŽTT pamini kaip vertintiną faktą tėvų nebendradarbiavimą, tačiau jis visada būna toks, kad jį galima pripažinti trukdymu vykdyti nustatytą bendravimo tvarką ar išvis šios tvarkos nevykdymu. Taip pat EŽTT praktikoje atsispindi vertinimas, kad, atsižvelgiant į pozityviąsias valstybių narių pareigas, šios tėvų priešiškumo ir nebendradarbiavimo problemos turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, bendravimo tvarkos pakeitimu, socialinių pareigūnų įtraukimu ir pan.
59. Atsižvelgdama į tai, kas šioje nutartyje išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog bauda ieškovei skirtina už tai, kad ši, be kita ko, nevykdo iš teismo nutarties kylančios pareigos kooperuotis su vaikų tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaikų ir tėvo bendravimą, nelaikytina teisėta ir pagrįsta, ji neišplaukia iš nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, be to, iš ieškovės argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nevertinti, lieka neaišku, kaip atsakovas vykdo bendradarbiavimo pareigą tiek su ieškove, spręsdamas dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus, tiek su pačiais vaikas. Iš dalies sutiktina, kad ieškovei galėtų būti skiriama bauda už kooperavimosi (bendradarbiavimo) pareigos vykdant nustatytą bendravimo tvarką pažeidimą, bet tik tuo atveju, jei tas nebendradarbiavimas būtų toks, kad būtų galima pripažinti jį pažeidžiančiu CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir trukdymu atsakovui įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarką. Be to, svarbu išsiaiškinti tikrąsias priežastis dėl pačių vaikų nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ar jos yra nulemtos vaikų motinos, nes tai gali lemti, kaip pirmiau minėta, ir tėvo elgesys, vaikų atitolimas nuo tėvo ir pan. Taip pat nagrinėjamu atveju kaip trukdymas bendrauti gali būti vertinama ir bendravimo vieta – vaikų ir motinos gyvenamoji vieta, kai tėvų santykiai yra konfliktiški, tokiu atveju svarbus yra ne tik tėvų, bet ir atsakingų institucijų kooperavimosi veiksmai, ir kt.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, ar bauda ieškovei galėjo būti skiriama, priklauso nuo byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ar jų pakanka konstatuoti, kad ieškovė kliudė atsakovui įgyvendinti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kaip abu tėvai vykdė teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodymą – kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (abu vaikų tėvai) yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą ir kt. (nutarties 43 punktas).
61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 33 punktas).
62. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo klausimą, be kita ko, sprendžia, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo nutarties nevykdymas. Tik nustatęs, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, jog teismo nutartis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdoma, teismas sprendžia dėl baudos skyrimo. Spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).
63. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad bauda ieškovei paskirta nenustačius jos neteisėtų veiksmų, už kuriuos skirtina įstatyme nustatyta sankcija. Apeliacinės instancijos teismo nėra konstatuota, kad ieškovė būtų atlikusi konkrečius neteisėtus veiksmus, kurie lemtų baudos skyrimą už laikinųjų apsaugos priemonių dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nevykdymą. Taip pat teismo nėra konstatuota, kad atsakovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką, būtų veikęs vaikų interesais ir būtų tėvų valdžią įgyvendinęs taip, kaip nustatyta teismo nutartyje.
64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės tam, kad būtų galima tinkamai nuspręsti dėl pagrindo skirti ieškovei baudą už teismo nutartimi nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Kadangi kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, nes tai priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, nurodyti trūkumai negali būti ištaisyti kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei paskirta bauda už laikinosios apsaugos priemonės – tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, ir grąžinti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti Klaipėdos apygardos teismui šią bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Janina Januškienė
Donatas Šernas
