Civilinė byla Nr. 3K-3-262/2014
Proceso Nr. 2-10-3-00472-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 129.23 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui skyrimo; suinteresuotas asmuo – UAB „Minijos nafta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Antstolė R. Vizgaudienė kreipėsi į teismą prašydama skirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) vadovui baudą, neatleidžiant nuo pareigos atlikti vykdomajame rašte nustatytus veiksmus, ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu Departamentą įpareigojo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo redakcija) 8 straipsnyje nustatyta tvarka per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) subjektų išvadas ir priimti motyvuotą sprendimą dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo.
Departamentas 2013 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui surašė prašymą pratęsti nustatytą dešimties dienų terminą nurodytam teismo sprendimui įvykdyti, nurodant jį įvykdyti per dešimt darbo dienų nuo PAV programos gavimo iš teismo dienos.
Departamentas 2013 m. kovo 18 d. išsiuntė pranešimus suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui, Kintų bendruomenei dėl dalyvavimo 2013 m. kovo 21 d. vyksiančiame UAB „Minijos nafta“ PAV programos svarstyme. 2013 m. kovo 21 d. įvyko susirinkimas.
Departamento direktorius 2013 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą netvirtinti PAV programos dėl šių motyvų: 1) nėra galimybės įvertinti programoje pateiktų PAV dokumentų rengėjo svarstytų alternatyvų, nes detaliai neištyrus ir neaprobavus planuojamų išgauti angliavandenilių išteklių negalima nustatyti planuojamų išgauti išteklių telkinio tikslių ribų ir, nagrinėjant planuojamos ūkinės veiklos vietų alternatyvas, atsižvelgti į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos aspektu; 2) nežinant tikslių telkinio ribų, nepakanka informacijos, kad galima būtų įvertinti, ar nebus išgaunami angliavandenilių ištekliai, esantys už licencinio ploto ribų; 3) kol nėra detaliai išžvalgytų ir aprobuotų naftos telkinių, t. y. nėra PAV vertinimo objekto, negalima nustatyti PAV apimties ir galimo poveikio aplinkai; 4) iš pateiktos sutarties dėl licencinio ploto naudojimo, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Minijos nafta“, kopijos dalies nėra galimybės nustatyti, ar sutartyje buvo nustatyti terminai angliavandenilių išteklių paieškai ir žvalgybai licenciniame plote atlikti, o jeigu buvo, iki kokio termino šie darbai turėjo būti užbaigti. Departamento direktorius 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu papildė 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą 5 punktu: nepateikta informacija, patvirtinanti, kad naftos gavybai parinktos aikštelės (Nr. 1 ir Nr. 3), kuriose Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ parengtoje PAV programoje numatytos PAV ataskaitoje nagrinėtinos naftos gręžinių įrengimo vietų alternatyvos (1–4 variantai), yra Gargždų licencinio ploto ribose.
Antstolė 2013 m. birželio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino: skyrė Departamento direktoriui Andriui Kairiui 500 Lt baudą, ją išieškant iš asmeninių lėšų, išieškotojo UAB „Minijos nafta“ naudai už kiekvieną Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 17 d. akto surašymo dienos; nustatė Departamentui dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, įvykdyti nurodytą administracinio teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad nors iš Departamento teismui pateikto PAV subjektų 2013 m. kovo 21 d. susirinkimo protokolo matyti, kad skolininkas, nustatęs, jog PAV subjektų išvados prieštaringos (programai prieštaravo Šilutės rajono savivaldybės administracija, Šilutės rajono Kintų bendruomenės atstovai), kaip to reikalaujama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje bei Tvarkos aprašo 17 punkte, sukvietė PAV subjektus dalyvauti svarstant jų išvadas, tačiau, priešingai nei nurodyta įstatyme ir tvarkos apraše, PAV programos nepatvirtino. Teismas padarė išvadą, kad Departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. ir 18 d. raštai negali būti laikomi tinkamu sprendimo įvykdymu, nes UAB „Minijos nafta“ parengta PAV programa nebuvo įvertinta laikantis teisės aktų nuostatų, Šilutės rajono savivaldybės tarybos bei Šilutės rajono Kintų bendruomenės nepritarimo PAV programai motyvai raštuose nebuvo analizuojami, taip pat neanalizuotos ir kitų vertinimo subjektų išvados, PAV programa, nenurodyta, kokių teisės aktų reikalavimų programa neatitinka. Šiuose raštuose nurodyti tie patys programos netvirtinimo motyvai, dėl kurių Klaipėdos apygardos administracinis teismas jau pasisakė antstolės vykdomame 2013 m. vasario 19 d. sprendime. Programa nebuvo patvirtinta, nors įstatymas nustato galimybę tik ją tvirtinti arba motyvuotai grąžinti jos rengėjui pataisyti ar papildyti. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog Departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. ir 18 d. sprendimai apskųsti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-838-342/2013, nereiškia, jog skolininkas yra atleistas nuo tinkamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo įvykdymo.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi paliko Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimas, įsiteisėjęs 2013 m. kovo 6 d., turėjo būti įvykdytas 2013 m. kovo 20 d. Departamentas neįrodė, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl nurodyto sprendimo vykdymo, juolab kad šis prašymas būtų patenkintas. Vykdydamas teismo sprendimą, Departamentas pagal savo kompetenciją privalėjo įvertinti PAV programos atitiktį Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje išvardytiems reikalavimams, tačiau savo sprendimuose iš esmės nenurodė parengtos PAV programos trūkumų, dokumentų rengėjui nepateikė motyvuotų reikalavimų programą papildyti ar pataisyti ir programos negrąžino, o tiesiog nepatvirtino, taip užkirsdamas kelią UAB „Minijos nafta“ vykdyti tolesnes PAV procedūras, t. y. Departamentas netinkamai vykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą. Departamentas konkrečiai nenurodė, kokių Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2000 m. birželio 1 d. iki 2005 m. liepos 12 d., reikalavimų neatitiko programa, t. y. jo sprendimas nemotyvuotas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas kasaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – antstolės R. Vizgaudienės pareiškimo netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai turėjo iš esmės tirti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo (ne) įvykdymo faktą, t. y. nustatyti, ar šis teismo sprendimas yra įvykdytas ir egzistuoja teisinis bei faktinis pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtintas proceso teisės normas, tačiau vertino Departamento 2013 m. balandžio 16 d. ir 18 d. priimtų sprendimų dėl PAV programos tvirtinimo teisėtumą bei teikė išaiškinimus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo vykdymo, nors dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo sprendžia administraciniai teismai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o teisę išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką arba teisės akto normą, taikytiną vykdymo procese, turi tik tą sprendimą priėmęs teismas (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Teismai, nesilaikę nurodytų teisės normų nuostatų, pažeidė bylų rūšinio teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo taisykles, todėl ginčijamos teismų nutartys panaikintinos, nustačius absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
2. Kad byloje būtų galima pagrįstai konstatuoti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo neįvykdymo faktą, antstolė privalėjo įrodyti, jog Departamentas nepriėmė 2013 m. balandžio 16 d. ir 18 d. sprendimų. Tokių įrodymų byloje nepateikta, todėl teismai neturėjo pagrindo nustatyti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas neįvykdytas. Be to, teismai nepagrįstai kaip įrodymu, patvirtinančiu teismo sprendimo neįvykdymo faktą, rėmėsi antstolės 2013 m. birželio 17 d. surašytu sprendimų neįvykdymo aktu, nes jį priimdama antstolė iš esmės atliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo išaiškinimą, t. y. viršijo savo kompetenciją ir pažeidė antstolio veiklos teisėtumo principą. CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Kai teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas nėra akivaizdus, taikytinas CPK 589 straipsnis, reglamentuojantis vykdymo išaiškinimą. Nagrinėjamu atveju negavus Klaipėdos apygardos administracinio teismo išaiškinimo dėl jo priimto sprendimo vykdymo, teismai neturėjo pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatų.
3. Teismai nenurodė jokių motyvų, patvirtinančių, kad bauda Departamento direktoriui paskirta vadovaujantis bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CPK 3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, kt. Kasatoriaus nuomone, paskirta bauda yra neprotingai didelė.
Suinteresuotas asmuo UAB „Minijos nafta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:
1. Skundžiamuose teismų sprendimuose nėra vertinamas ar konstatuojamas Departamento 2013 m. balandžio 16 d. ir 18 d. administracinių aktų neteisėtumas, juolab šie aktai nepripažįstami negaliojančiais. Teismai konstatavo tik tam tikrų sprendimų nemotyvuotumą. Taip pat nėra pateikta teismo sprendimų išaiškinimų. Rėmimasis teismo sprendimuose kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis negali reikšti teismingumo taisyklių pažeidimo.
2. Kasatoriaus pozicija, kad bet koks Departamento sprendimas dėl PAV programos reiškia tinkamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo įvykdymą, yra nepagrįsta, nes šiame administracinio teismo sprendime nurodyti galimi jo įvykdymo būdai: Departamentas turėjo teisę PAV programą patvirtinti arba motyvuotai grąžinti PAV dokumentų rengėjui ją pataisyti ar papildyti; galimybė atsisakyti nuo pateiktos PAV programos nagrinėjimo nenumatyta. Nesant ginčo, kad neatliktas nė vienas iš nurodytų alternatyvių veiksmų, teismo sprendimo neįvykdymo faktas yra akivaizdus, todėl bylą nagrinėję teismai tai pagrįstai konstatavo ir paskyrė Departamento vadovui baudą. Kasatorius antstolės 2013 m. birželio 17 d. akto neskundė, jis yra galiojantis, todėl jo teisėtumas šioje byloje nenagrinėtinas.
3. Departamentas jau keletą kartų buvo teismų įpareigotas iš naujo nagrinėti PAV programą, procesas dėl PAV programos tvirtinimo jau tęsiasi beveik dešimt metų, tačiau Departamentas atsisako vykdyti įstatyme nustatytas funkcijas ir PAV programą patvirtinti, sukeldamas didelių nuostolių UAB „Minijos nafta“. Kompleksiškai vertinant Departamento veiksmus, jų padarinius, teismų konstatuotas aplinkybes, nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą.
4. Departamentas, apeliacine tvarka skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodė kasacinio skundo pagrindą sudarančių motyvų: neįrodinėjo aplinkybių dėl tariamų teismingumo taisyklių pažeidimo ir poreikio aiškinti sprendimą (jo vykdymą) buvimo, taip pat aplinkybių dėl baudos dydžio, todėl apeliacinis teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, o CPK 347 straipsnio 2 dalyje draudžiama kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
5. Materialinį teisinį suinteresuotumą skųsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus turi A. Kairys, bet ne Departamentas, kuris, pateikdamas skundą, siekia tenkinti privataus asmens interesą naudoti valstybės išteklius. Dėl to Departamento kasacinis skundas atmestinas kaip pateiktas asmens, pareiškusio skundą nesiekiant teisinio rezultato, turinčio įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (CK 1.137, CPK 95 straipsniai).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą įpareigojo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo redakcija Nr. I-1495) 8 straipsnyje nustatyta tvarka per dešimt darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir priimti motyvuotą sprendimą dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo. Išieškotojas UAB „Minijos nafta“ 2013 m. balandžio 25 d. antstolei pateikė vykdomąjį raštą dėl šio teismo sprendimo vykdymo. Antstolė 2013 m. birželio 17 d. surašė teismo sprendimo neįvykdymo aktą ir pateikė jį apylinkės teismui, prašydama nubausti Departamento vadovą už teismo sprendimo nevykdymą ir nustatyti naują terminą teismo sprendimui įvykdyti. Teismas Departamento vadovui už teismo sprendimo neįvykdymą skyrė baudą ir nustatė naują terminą teismo sprendimui įvykdyti.
Skolininko atsakomybė už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustatyta CPK 771 straipsnyje: jei per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui (1 ir 5 dalys); teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą išieškotojo naudai (5 dalis); jeigu teismo sprendimo neįvykdo juridinis asmuo, teismas baudą gali skirti jo vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (7 dalis). Taigi sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nuraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimų priverstinio vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių, teisėtų interesų ir, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 4 dalis, 634 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad antstolis, gavęs išieškotojo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo ir atlikdamas CPK 771 straipsnyje nurodytus veiksmus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, prieš konstatuodamas, kad teismo sprendimas neįvykdytas, privalo, laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrinti ir nustatyti, jog teismo sprendimu skolininkui nustatytas įpareigojimas neįvykdytas.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas įpareigojantis kasatorių (departamentą) atlikti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus veiksmus įsiteisėjo 2013 m. kovo 6 d. Departamentas 2013m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas grąžinti pateiktus į bylą dokumentus (PAV programą) ir pratęsti nustatytą dešimties dienų terminą 2013 m. vasario 19 d. sprendimui įvykdyti, nurodant jį įvykdyti per dešimt darbo dienų nuo PAV programos gavimo iš teismo dienos. Byloje nėra duomenų, kad teismas nagrinėjo ir svarstė kasatoriaus prašymą, tačiau Departamento iniciatyva 2013 m. kovo 21 d. įvyko susirinkimas, kuriame suinteresuoti asmenys svarstė PAV programą, o 2013 m. balandžio 16 d. jo direktorius priėmė sprendimą netvirtinti programos; sprendimą grindė keliais pagrindais: pirma, nurodė, kad nėra galimybės įvertinti programoje pateiktų PAV dokumentų rengėjo svarstytų alternatyvų, nes detaliai neištyrus ir neaprobavus planuojamų išgauti angliavandenilių išteklius negalima nustatyti planuojamų išgauti išteklių telkinio tikslių ribų ir, nagrinėjant planuojamos ūkinės veiklos vietų alternatyvas, atsižvelgti į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos aspektu; antra, nežinant tikslių telkinio ribų, nepakanka informacijos, kad galima būtų įvertinti, ar nebus išgaunami angliavandenilių ištekliai, esantys už licencinio ploto ribų; trečia, kol nėra detaliai išžvalgytų ir aprobuotų naftos telkinių, t. y. nėra PAV vertinimo objekto, negalima nustatyti PAV apimties ir galimo poveikio aplinkai; ketvirta, iš pateiktos sutarties dėl licencinio ploto naudojimo, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Minijos nafta“, kopijos dalies nėra galimybės nustatyti, ar sutartyje buvo nustatyti terminai angliavandenilių išteklių paieškai ir žvalgybai licenciniame plote atlikti, o jeigu buvo, iki kokio termino šie darbai turėjo būti užbaigti. 2013 m. balandžio 18 d. Departamento direktorius priėmė sprendimą, kuriuo papildė 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą 5 punktu: nepateikta informacija, patvirtinanti, kad naftos gavybai parinktos aikštelės (Nr. 1 ir Nr. 3), kuriose Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ parengtoje PAV programoje numatytos PAV ataskaitoje nagrinėtinos naftos gręžinių įrengimo vietų alternatyvos (1–4 variantai), yra Gargždų licencinio ploto ribose. Taigi kasatorius, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, atliko tam reikalingus veiksmus (sušaukė suinteresuotų asmenų susirinkimą), tačiau PAV programos nepatvirtino ir savo sprendimuose motyvavo, dėl ko atsisako programą tvirtinti. Byloje nenustatyta, kad Departamentas, priimdamas nurodytus sprendimus, siekė piktnaudžiauti procesu ir išvengti teismo proceso įvykdymo. Išieškotojas UAB „Minijos nafta“ sprendimus apskundė apygardos administraciniam teismui. Antstolei 2013 m. birželio 17 d. surašant teismo sprendimo neįvykdymo aktą pirmiau išvardytos aplinkybės buvo žinomos, tačiau ji nurodė, kad kasatorius turėjo teisę programą patvirtinti arba grąžinti rengėjui pataisyti (papildyti), bet ne atsisakyti nagrinėti, ir konstatavo, kad kasatorius neįvykdė teismo sprendimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendime nurodyta kasatoriui pareiga išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir priimti motyvuotą sprendimą dėl UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta ir nenustatyta kasatoriui vienareikšmiška pareiga patvirtinti programą. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, o CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Vykdymo procesą reglamentuojančios normos nenustato antstoliui teisės aiškinti teismo sprendimo. Taigi, kilus abejonių dėl teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu nustatytų kasatoriui įpareigojimų apimties ar teismo sprendimo vykdymo tinkamumo kasatoriaus 2013 m. balandžio mėnesį priimtais sprendimais, antstolė privalėjo kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo išaiškinimo arba atidėti vykdymo veiksmus, nes jai buvo žinoma, jog išieškotojas kasatoriaus 2013 m. balandžio mėnesį priimtus sprendimus skundė teismine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė sprendimo neįvykdymo aktu iš esmės aiškino kasatoriui privalomą vykdyti teismo sprendimą, taip pažeidė aptartų vykdymo procesą reglamentuojančių normų reikalavimus.
Jau buvo minėta, poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės pareiškimą, aiškino Departamento ir UAB „Minijos nafta“ teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir analizavo administracinio teismo sprendimo, kuriuo kasatorius įpareigotas atlikti teismo nurodytus veiksmus, argumentus; be kita ko, nurodė ir tai, kad aplinkybė, jog Departamento 2013 m. balandžio mėnesį priimti sprendimai yra apskųsti administraciniam teismui, nereiškia skolininko (kasatoriaus) atleidimo nuo tinkamo teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo įvykdymo. Teismas pripažino antstolės sprendimo neįvykdymo aktą pagrįstu ir konstatavo, kad Departamento vadovas teismo 2013 m. vasario 19 d. spendimo neįvykdė, bei taikė jam CPK 771 straipsnyje nustatytas poveikio priemones (skyrė baudą). Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Iš byloje esančių duomenų ir LITEKO duomenų bazės matyti, kad apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas išieškotojo UAB „Minijos nafta“ skundą, 2013 m. spalio 8 d. sprendimu panaikino kasatoriaus 2013 m. balandžio mėnesį priimtus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta tvirtinti PAV programą, ir įpareigojo kasatorių šią programą patvirtinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir UAB „Minijos nafta“ skundą atmetė; nurodė, kad Departamentas 2013 m spalio 16 d. teismo sprendimą įvykdė (patvirtino PAV programą), todėl neliko bylos ginčo dalyko ir pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ materialinio teisinio suinteresuotumo.
Teisėjų kolegija, vertindama aptartas aplinkybes, pažymi, kad tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje, tiek CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio, gali tik sprendimą priėmęs teismas. Tai reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas negali aiškinti administracinio teismo priimto sprendimo, kaip ir administracinis teismas negali aiškinti bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl administracinio teismo priimto sprendimo neįvykdymo, aiškino administracinius teisinius santykius reglamentuojančias normas ir jų taikymo pagrindu priimtą administracinio teismo sprendimą. Tai prieštarauja aptartoms teismo proceso normoms. Teismas, turėdamas duomenų, kad administracinis teismas sprendžia dėl Departamento 2013 m. balandžio mėnesį priimtų sprendimų teisėtumo, t. y. iš esmės sprendžia klausimą dėl teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu nustatytų kasatoriui įpareigojimų įvykdymo, turėjo teisinį pagrindą bylą dėl Departamento vadovo nubaudimo už teismo sprendimo neįvykdymą sustabdyti iki administracinio teismo sprendimo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė UAB „Minijos nafta“ skundą, nes Departamentas patvirtino PAV programą, t. y. įvykdė teismo jam skirtus įpareigojimus. Aptartos aplinkybės rodo, kad kasatorius vykdė administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą, tačiau netinkamai. Administraciniam teismui tai konstatavus, vykdymo trūkumus jis ištaisė bei teismo nurodytus įpareigojimus įvykdė tinkamai. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad, administraciniame teisme sprendžiant išieškotojo UAB „Minijos nafta“ ir skolininko Departamento ginčą dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo, teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad kasatorius teismo sprendimo neįvykdė, ir taikyti jo vadovui poveikio priemonių. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismai, spręsdami dėl administracinio teismo sprendimo neįvykdymo ir Departamento vadovo nubaudimo, netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Jie naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 23,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš antstolės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimo netenkinti.
Priteisti valstybei iš antstolės Redos Vizgaudienės 23,54 Lt (dvidešimt tris litus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Egidijus Laužikas
Vincas Verseckas
