Dėl draudimo išmokos išmokėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-256/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12612-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.1; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. L. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. L. Z. ieškinį atsakovui Europos bendrovei Compensa Life Vienna Insurance Group SE dėl draudimo išmokos išmokėjimo, trečiasis asmuo – R. Ž.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami teisės klausimai dėl draudėjo pareigos atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę draudimo teisiniams santykiams, vykdymo pažeidimo teisinių padarinių, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių proceso taisyklių.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 45 000 Lt draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. spalio 30 d. su atsakovu pasirašė draudimo sutartį, kuria investiciniu gyvybės draudimu PLIUS apdraudė savo brolį laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Apdraustasis mirė 2010 m. rugsėjo 13 d. Mirties priežastis – išeminė kardiomiopatija. Draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes sudarant draudimo sutartį buvo pateikta neteisinga informacija, kuri turėjo esminę reikšmę draudikui priimant sprendimą sudaryti draudimo sutartį; kad prašyme sudaryti sutartį nebuvo nurodyta, kad apdraustasis serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Ieškovė nurodė, kad draudikas pats tinkamai neatliko pareigos gauti prieinamą informaciją. Ieškovė nurodė visą žinomą informaciją apie trečiojo asmens sveikatą ir šiuo atveju tam tikros informacijos ne visiškai tikslus pateikimas galėtų būti vertinamas kaip draudėjo neatsargumas, suteikiantis teisę draudikui mažinti draudimo išmoką, o ne atsisakyti mokėti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 45 000 Lt draudimo išmoką.

Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 30 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė draudimo sutartį. Apdraustasis 2010 m. rugsėjo 15 d. mirė, mirties priežastis – išeminė kardiomiopatija. Teismas nustatė, kad prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį kartu su apdraustuoju pildė draudimo kompanijos padalinio vadovė, o trečiasis asmuo, būdamas draudiko atstovas–stažuotojas, visą procesą stebėjo. Pildant prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį, apdraustasis nurodė, kad turi invalidumą dėl bronchinės astmos, pamatuotas spaudimas viršijo normalų bei nurodė tą dieną vartojamus medikamentus. Mirus apdraustajam, ieškovė (draudėja ir naudos gavėja) kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau draudikas išmoką išmokėti atsisakė, nes apdraustasis nenurodė, kad serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o tokios informacijos pateikimas būtų lėmęs atsisakymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį. Atsakovas pateikė teismui kitų draudimo kompanijų patvirtinimus, kad, apdraustajam nurodžius atitinkamas širdies ligas, draudikai nebūtų sudarę gyvybės draudimo sutarties. Teismas nurodė, kad šioje byloje kyla ginčas dėl to, kad draudikas, remiantis CK 6.993 straipsniu, turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjai, nes apdraustasis dėl neatsargumo nepateikė informacijos, kuri būtų lėmusi draudiko atsisakymą sudaryti draudimo sutartį. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui. Atsakovas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjai (ieškovei) nurodo, kad apdraustasis, pildydamas klausimyną dėl sveikatos būklės, nuslėpė širdies ligas, t. y. vainikinių kraujagyslių širdies ligą, hipertrofinę kardiopatiją ir III laipsnio širdies nepakankamumą. Iš pateiktų teismui medicininių dokumentų išrašų visumos teismas konstatavo, kad visą tą laiką apdraustasis skundėsi nugaros skausmais, kvėpavimo sutrikimais, matuojant nustatytas padidintas kraujospūdis, o apie sutrikusį širdies darbą, skausmą krūtinės srityje, širdies aritmiją, nustatytus rimtus širdies negalavimus bei skiriamus medikamentus atitinkamiems širdies negalavimams gydyti iš pateiktų išrašų konstatuoti negalima. Atsakovas grįsdamas savo išvadas dėl širdies ligų nurodo atitinkamus ligų trumpinius KŠL, HKP, III laipsnio širdies nepakankamumas. Teismo nuomone, šių trumpinių arba kai kurių iš jų nurodymas kai kuriuose medicininių dokumentų išrašuose šalia kitų aiškiai nurodytų diagnozių, susijusių su plaučių ligomis, neleidžia daryti išvados, kad apdraustasis iš tiesų turėjo rimtų širdies negalavimų, kuriuos nuslėpė pildydamas klausimyną, nes asmens ligos istorijoje nenurodytas skirtas gydymas pagal nurodytą diagnozę. Teismas nurodė, kad atsakovas, įrodinėdamas faktus dėl ligų nuslėpimo, neprašė skirti medicininės ekspertizės tam, kad pagrįstų, jog apdraustasis iki draudimo sutarties sudarymo turėjo rimtų širdies sutrikimų ir dėl jų buvo atitinkamai gydomas, skiriami medikamentai. Teismas nurodė, kad, remdamasis pateiktų medicininių išrašų duomenimis, negali konstatuoti, jog apdraustasis sirgo atsakovo nurodytomis vainikinių kraujagyslių širdies, hipertrofine kardiopatija ir III laipsnio širdies nepakankamumu, nes nėra duomenų, kad būtų gydomas, siunčiamas tos srities specialistams arba kad skųstųsi širdies veiklos sutrikimais lankydamasis pas gydytojus. Teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl informacijos apie sirgtas ligas nepateikimo neįrodytos ir ieškovės ieškinys tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Europos bendrovės Compensa Life Vienna Insurance Group SE apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.993 straipsnis esminę informaciją, kurią draudėjas privalo atskleisti draudikui, skiria į dvi grupes: informaciją, kuri lemia draudimo rizikos padidėjimą, ir, draudėjui dėl neatsargumo neatskleidus informacijos, suteikia teisę draudikui reikalauti iš draudėjo pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba proporcingai padidėjusiai rizikai mažinti draudimo išmoką (CK 6.993 straipsnio 5 ir 6 dalys) ir informaciją apie aplinkybes, kurioms esant draudėjas nebūtų sudaręs draudimo sutarties (CK 6.993 straipsnio 7 dalis). Jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties (CK 6.993 straipsnio 7 dalis). CK 6.993 straipsnyje įtvirtinta norma apsaugo draudiką nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, kai buvo sudaryta draudimo sutartis ne dėl tikėtino draudžiamojo įvykio, bet dėl objektyviai neišvengiamo draudžiamojo įvykio, todėl, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių esmę, iš viso negali būti draudžiamuoju įvykiu. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje įrodinėtinos dvi esminės aplinkybės: pirma, ar apdraustajam sergant širdies ligomis nė vienas draudikas, žinodamas šią aplinkybę, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, antra, ar apdraustasis ir ieškovė dėl neatsargumo neatskleidė aplinkybės, kad apdraustasis serga širdies ligomis. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas pateikė paklausimą Lietuvoje veikiančioms gyvybės draudimo bendrovėms, kuriame užklausė, ar, esant sveikatos sutrikimams, kurie buvo nustatyti apdraustajam, būtų sudaryta gyvybės draudimo sutartis. UAB „SEB gyvybės draudimas“, Nordea Life Assurance Finland Ltd Lietuvos filialas, uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Avivą Lietuva“, Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas, Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas, AB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“ nurodė, kad, esant analogiškai diagnozei, gyvybės draudimo sutarties nebūtų sudarę. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad, apdraustajam atskleidus informaciją apie širdies ligas, bent su dalimi draudikų buvo galimybė sudaryti gyvybės draudimo sutartį. Teisėjų kolegija sprendė, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių apdraustasis nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties (CK 6.993 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad apdraustojo pasirašytame prašyme sudaryti gyvybės draudimo sutartį nurodyta, kad apdraustasis širdies ir kraujagyslių ligomis neserga, tačiau nurodyta, kad apdraustajam padidėjęs kraujo spaudimas. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar apdraustasis žinojo ar galėjo žinoti, kad serga širdies ligomis, ir dėl neatsargumo neatskleidė to draudikui. Ieškovė iš esmės neneigia aplinkybės bei pirmosios instancijos teismas tai pripažįsta, kad apdraustasis sirgo ne tik plaučių, bet ir širdies ligomis. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę, informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, gydytojas privalo paaiškinti pacientui įrašų jo ligos istorijoje prasmę. Iš apdraustojo sveikatos istorijos matyti, kad apdraustasis sirgo III laipsnio širdies nepakankamumu (diagnozė žymima TLK-10-AM kodu 111.0 – Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (Hipertenzinis širdies nepakankamumas), taip pat sirgo 2 tipo cukriniu diabetu su daugybinėmis komplikacijomis (TLK-10-AM kodas E 11.7), sunkios eigos lėtine obstrukcine plaučių liga, hipertrofine kardiomiopatija bei vainikinių kraujagyslių širdies liga (KŠL). Iš esmės kiekviename pateiktame apdraustojo sveikatos istorijos įraše yra pateikiamos tos pačios diagnozės – širdies nepakankamumas (žymima ŠN, kodu 150 ar kodu II 1.0), hipertrofinė kardiopatija (širdies raumens liga žymima kodu HKJP), II tipo cukrinis diabetas (žymima CD II tipo arba EI 1.7). 2009 m. gegužės 7 d. apdraustasis savo parašu asmens sveikatos kortelėje patvirtino, kad gavo medicininį dokumentą – E 213 formą (asmens neįgalumo nustatymo remiantis Europos Tarybos reglamentų 1408/71/EEB ir 574/72/EEB nuostatomis forma), kurioje nurodyta hipertrofinės kardiopatijos (HKP) diagnozė. Apdraustasis pas gydytoją lankėsi ir prieš pat draudimo sutarties su atsakovu sudarymą 2009 m. spalio 2 d. ir šio vizito metu gydytoja taip pat nustatė diagnozę 111.0 – Hipertenzinės širdies ligos su širdies nepakankamumu (staziniu), Hipertenzinis širdies nepakankamumas, t. y. lėtinį neišgydomą širdies nepakankamumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apdraustasis žinojo arba turėjo galimybę žinoti bei galėjo suprasti, kad, kreipdamasis į gydytojus ir skųsdamasis negalavimais, susijusiais su širdies ligomis, serga širdies ligomis. Teisėjų kolegija apdraustojo elgesį nenurodant draudikui informacijos, kad serga širdies ligomis, vertino kaip neatsargų, ir konstatavo, kad yra pagrindas taikyti CK 6.993 straipsnio 7 dalies nuostatą, atleidžiančią draudiką nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 176–182 straipsniuose. Kasatorės nuomone, atsakovas neįrodė, kad draudėjas žinojo ir nuslėpė dėl neatsargumo nuo draudimo kompanijos apdraustojo brolio ligas bei neįrodė, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas pateikė paklausimą Lietuvoje veikiančioms gyvybės draudimo bendrovėms, kuriame užklausė, ar, esant sveikatos sutrikimams, kurie buvo nustatyti apdraustajam, būtų sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo užklausimo tekstą, nes atsakovas užklausė, ar būtų kiti sudarę draudimo sutartį, į ką UAB „SEB gyvybės draudimas“ atsakė, kad, žinodami aplinkybes, išdėstytas rašte, būtų sudarę sutartį pagal pensinio draudimo sąlygą, t. y. kai draudimo suma lygi sumokėtoms draudimo įmokoms. Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ savo raštu taip pat nurodė, kad asmeniui, turinčiam nurodytus sveikatos sutrikimus, galėtų būti siūlomas tik investicinio pobūdžio draudimas, kuriame į sveikatos rizikos veiksnius nėra atsižvelgiama. Swedbank Life Insurance SE savo atsakyme pasisakė, kad būtų užklausę papildomų medicininių dokumentų iš gydymo įstaigos, o sužinoję papildomas aplinkybes, dėl per didelės rizikos draudimo sutarties būtų nesudarę. AB „ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS“ pasisakė, kad, įvertinus aplinkybes, buvusias iki draudimo sutarties sudarymo, be gydančio gydytojo išrašo ar sveikatos patikrinimo, draudimo sutarties nebūtų sudarę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl gyvybės draudimo sutarties, nors kasatorė draudė savo brolį ir investiciniu draudimu.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo bylose dėl draudimo išmokos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti draudimo išmoką. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2012">3K-3-91/2012</a>, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2009">3K-3-257/2009</a>; kt.). Pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2006">3K-3-213/2006</a>). Atsižvelgiant į tai, byloje sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, turėjo būti nustatinėjama, ar įvyko draudžiamasis įvykis.

3. Skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas; o draudikas rizikuoja, nes perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Dėl to draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė. Draudiko teisė reikalauti apdraustojo sveikatos patikrinimo nustatyta Investicinio draudimo plius taisyklių 2.3 punkte. Taisyklių 2.5 punkte nustatyta, kad draudikas, atsižvelgęs į draudimo riziką, sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, gali siūlyti draudėjui sudaryti sutartį kitomis nei nurodyta prašyme sąlygomis (nustatant mažesnę draudimo sumą, didesnę draudimo įmoką, trumpinant draudimo laikotarpį ar kt.). Tačiau šiuo atveju draudikui pakako draudėjo (atskirai nuo brolio gyvenančios JAV sesers) pateiktos informacijos įvertinti draudžiamojo įvykio tikimybę bei draudimo riziką, ir jis sudarė ginčijamą draudimo sutartį ir, įvertinęs apdraustojo neįgalumą, padidino draudimo įmoką. Kasatorės nuomone, galima teigti, kad draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, nepakankamai įvertino draudžiamojo įvykio tikimybę ir tam tikro dydžio nuostolių atsiradimo galimybę (šiuo atveju – 45 000 Lt), o nebuvo draudėjo netyčia suklaidintas. Pažymėtina ir tai, kad ginčijama draudimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens – naudos gavėjo kasatorės naudai.

4. Apeliacinis teismas neatskleidė ginčo esmės. Apdraustasis buvo apdraustas pagal Investicinio draudimo plius taisykles Nr. 012. Pagal Taisyklių 3.1 punktą draudžiamaisiais įvykiais laikoma: apdraustojo mirtis draudimo laikotarpiu, draudimo laikotarpio pabaiga, jei apdraustasis išgyveno iki jos. Taip pat Taisyklių 4.1 punkte aptarta, kad jei apdraustasis miršta dėl atsitikimo, kuris nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu, draudikas nemoka draudimo sumos, o išmoka tik sukauptą sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neišmokėjo nei draudimo išmokos, nei sukauptos sumos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovo 2010 m. lapkričio 2 d. paklausimas kitoms gyvybės draudimo bendrovėms yra aiškiai suformuluotas ir įvardytas kaip paklausimas „Dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo“, todėl tai, kad paklausimo tekste vartojamas terminas „draudimo sutartis“, nekeičia paklausimo esmės. Be to, vadovaujantis Draudimo įstatymo 7, 8 straipsniais, draudimo šakos, t. y. gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimas, Lietuvos Respublikoje yra aiškiai atskirtos, todėl, kreipiantis į gyvybės draudimo bendrovę su paklausimu dėl draudimo sutarties sudarymo ar nesudarymo, savaime reiškia, kad paklausimas yra dėl gyvybės draudimo bendrovės galimos sudaryti draudimo sutarties, t. y. gyvybės draudimo sutarties sudarymo ar nesudarymo. Iš atsakovo pateiktų gyvybės draudimo bendrovių atsakymų darytina vienareikšmiška išvada, kad nė viena iš Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių gyvybės draudimo bendrovių nebūtų suteikusi draudimo apsaugos dėl išeminės kardiomiopatijos sąlygotos apdraustojo mirties, kai apdraustasis sirgo III laipsnio širdies nepakankamumu (Hipertenzine širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (Hipertenziniu širdies nepakankamumu), hipertrofine kardiomiopatija bei vainikiniu kraujagyslių širdies lisa (KŠL), taip pat 2 tipo cukriniu diabetu su daugybinėmis komplikacijomis, sunkios eigos lėtine obstrukcine plaučių liga. Tos gyvybės draudimo bendrovės, kurių atsakymais ieškovė (draudėja) nepagrįstai remiasi kaip tariamai pagrindžiančiais draudiko pateiktų įrodymų nekorektiškumą bei netinkamą vertinimą, kalba apie galimybę klientui pasiūlyti gyvybės draudimo produktą be prisiimamos gyvybės draudimo rizikos, o susijusį išimtinai vien su kapitalo kaupimu (t. y. kai įvykus draudžiamajam įvykiui yra išmokama vien draudėjo sukaupta suma – sumokėtų draudimo įmokų suma, atskaičius atitinkamos draudimo sutarties sudarymo ir administravimo kaštus). Atitinkamai UAB „SEB gyvybės draudimas“ nurodė, kad, žinodamas išsamią informaciją apie apdraustojo sveikatos būklę, galėtų pasiūlyti tik draudimo variantą, kai draudimo suma lygi sumokėtoms draudimo įmokoms. UAGDB „Aviva Lietuva“ siūlytų investicinio pobūdžio draudimą be sveikatos rizikos veiksnio, t. y. draudimą be rizikos dalies. Kitos užklaustos gyvybės draudimo bendrovės, nepateikdamos savo išvedžiojimų apie draudimo sutartis be rizikos elemento sudarymo ar nesudarymo, vienareikšmiškai nurodė, kad žinodamos atsakovui prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį nepateiktą informaciją gyvybės draudimo sutarties dėl apdraustojo mirties rizikos nebūtų sudariusios. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorė, įrodymus vertino visapusiškai, išsamiai, objektyviai ir atsižvelgė į jų visetą.

2. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą pagrindė trimis nustatytomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis: 1) kad prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį apdraustasis sirgo širdies ligomis (III laipsnio širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu, hipertrofine kardiomiopatija bei vainikinių kraujagyslių širdies liga (KŠL); 2) kad informacija dėl apdraustojo širdies ligų prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį draudėjui buvo nepateikta; 3) kad atsakovas (draudikas) pateikė įrodymus, patvirtinančius CK 6.993 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką. Pareiga įrodyti visas šias esmines faktines aplinkybes buvo nustatyta draudikui (atsakovui), ką draudikas (atsakovas) nagrinėjant civilinę bylą ir padarė, todėl teigti, kad netinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga arba kad apeliacinės teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo.

3. Kasatorė teigia, kad dėl draudėjos ir apdraustojo nepateiktos (atsakovo nuomone, pateiktos klaidingos informacijos, nes į klausimą dėl širdies ligų draudėja su apdraustuoju nenurodė, kad nežino, ar apdraustasis jomis serga ar neserga, bet tiesiogiai nurodė, kad tokiomis ligomis apdraustasis neserga) informacijos kaltas pats draudikas, kuris šios informacijos tariamai nesusirinko. Kiekviena draudimo sutartis yra didesnio pasitikėjimo (fiduciarinė) sutartis, kurios esmė, kad tam tikra informacija, kuri turi esminę reikšmę sudarant sutartį, yra žinoma tik sutarties šalims bei kad šios informacijos atskleidimas kitai šaliai yra esminė draudimo sutarties sudarymo sąlyga. Sudarant gyvybės draudimo sutartį į klausimą dėl širdies ligų atsakymus pateikinėjo pats apdraustasis ir į juos buvo atsakyta vienareikšmiškai, t.y. kad širdies ligomis apdraustasis nei serga, nei sirgo. Apdraustasis asmeniškai pasirašė kiekvieną prašymo sudaryti draudimo sutartį puslapi bei savo parašu patvirtino, kad visa jame, įskaitant ir apdraustojo sveikatos anketoje, pateikta informacija yra teisinga, todėl draudikui negalėjo kilti abejonių taip konkrečiai apdraustojo ir draudėjos pateiktos informacijos teisingumu ar išsamumu. Pažymėtina, kad ir teisės teorijoje laikoma, kad jei draudėjas visiškai užpildė draudiko parengtą sveikatos anketą, draudikas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad visa rizikai įvertinti reikalinga informacija yra atskleista, ir remtis šiais duomenimis nustatydamas draudimo įmoką. Ginčo atveju buvo pateikti atsakymai, kad apdraustasis nei serga, nei sirgo širdies ligomis, todėl, esant tokioms sąlygoms, vien siekdamas išsiaškinti, ar pateikiant informaciją nėra nuslepiama tiesa, draudikas net neturėjo teisės visų kitų draudėjų sąskaita didinti draudimo sutarčių sudarymo kaštų, kurie neišvengiamai didintų draudimo įmokas visiems, tarp jų – tinkamai ir sąžiningai pareigas atskleisti informaciją apie savo sveikatos būklę vykdančius draudėjus bei apdraustuosius. Esminė faktinė aplinkybė yra ta, kad, kaip matyti iš apdraustojo asmens sveikatos bei ligos istorijų, jis sirgo pažengusiomis (dažniausiai paskutinės stadijos) širdies ligų formomis su daugybinėmis komplikacijomis. Iš asmens sveikatos bei ligos istorijų matyti, kad apdraustasis į gydytojus su tais pačiais širdies ligoms būdingais nusiskundimais kreipdavosi nuolat ir jau ilgą laiką, beveik kiekvieno vizito pas gydytoją ar gydymosi ligoninėje metu jam buvo nustatomos ir asmens sveikatos–ligos istorijoje pažymimos tos pačios su širdies ligomis susijusios diagnozės. Tokiomis aplinkybėmis yra neįsivaizduojama, kad apdraustasis būtų galėjęs nežinoti, kad serga cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu, hipertrofine kardiomiopatija ar kitomis širdies ligomis ir (ar) kad galėjo būti įsitikinęs (kas nurodyta prašyme sudaryti gyvybės draudimo sutartį), kad širdies ligomis neserga. Kasatorė net ir neginčija tos aplinkybės, kad prieš sudarant draudimo sutartį apdraustasis (draudėjos brolis) sirgo apdraustojo asmens sveikatos bei ligos istorijoje nurodytomis širdies ligomis.

4. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neišmokėjo nei draudimo išmokos, nei sukauptos sumos. Pirmiausia pati ieškovė (kasatorė) teikdama teismui ieškinį formuluoja jo dalyką (ieškinio reikalavimus). Ieškovė reikalavo priteisti tik 45 000 Lt draudimo išmoką. Klausimas dėl sukauptos sumos, jos dydžio bei išmokėjimo ieškiniu net nebuvo keliamas ir teismų nagrinėjamas, nes tokiu būdu būtų akivaidžiai peržengtos ieškinio ribos. Pažymėtina, kad draudikas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas (pagal Taisyklių 12.1. punktą), 2010 m. gruodžio 3 d. bankiniu pavedimu į draudėjos prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodytą banko sąskaitą išmokėjo pagal sutartį sukauptą sumą, t. y. 144,37 Lt.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudėjo pareigos atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę draudimo teisiniams santykiams, vykdymo pažeidimo teisinių padarinių

Vadovaujantis CK 6.993 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 straipsnio 2 dalis).

Informacijos, kuri lemia draudimo rizikos padidėjimą, neatskleidimas dėl neatsargumo yra įstatyme nustatyta sąlyga, suteikianti teisę draudikui reikalauti iš draudėjo pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba proporcingai padidėjusiai rizikai mažinti draudimo išmoką (CK 6.993 straipsnio 5 ir 6 dalys), o tam tikrais atvejais – atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, jei ji sudaryta, reikalauti sutartį nutraukti, o įvykus draudžiamajam įvykiui, atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (CK 6.993 straipsnio 7 dalis).

Šios bylos kontekste yra svarbu aiškinti draudiko teisės įvykus draudžiamajam įvykiui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką įgyvendinimo sąlygas bei įvertinti, ar jos egzistavo šalių sudarytos draudimo sutarties galiojimo metu.

Minėta, kad CK 6.993 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisė įvykus draudžiamajam įvykiui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Tačiau tokia teisė atsiranda tik draudikui įrodžius, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių proceso taisyklių laikymosi šioje byloje

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje įrodinėtinos dvi esminės aplinkybės: pirma, ar apdraustajam sergant širdies ligomis nė vienas draudikas, žinodamas šią aplinkybę, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, antra, ar apdraustasis ir ieškovė dėl neatsargumo neatskleidė aplinkybės, kad apdraustasis serga širdies ligomis.

Kasacinis teismas, vertindamas kasatorės argumentus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kaip kasacijos dalyko, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laikymosi aspektu, remiasi iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos kylančia taisykle dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).

Byloje nustatyta, kad draudikas, dėl prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį nepateiktos informacijos atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, surinko duomenis, ar kitos gyvybės draudimo veiklą vykdančios draudimo bendrovės žinodamos prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį nepateiktą informaciją būtų prisiėmusios tą draudimo riziką ir suteikusios tą draudimo apsaugą, dėl kurios pagal gyvybės draudimo sutartį draudėjas apdraustajam mirus prašo išmokėti draudimo išmoką. Visos atsakymus į atsakovo 2010 m. lapkričio 2 d. paklausimą pateikusios gyvybės draudimo bendrovės atsakė, kad nebūtų sudariusios gyvybės draudimo sutarties dėl rizikų, susijusių su apdraustojo sveikata ar mirtimi, kurias tiesiogiai lemia prieš sudarant draudimo sutartį nepateikta (nuslėpta) informacija dėl ligų: III laipsnio širdies nepakankamumo (Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (Hipertenzinis širdies nepakankamumas), hipertrofinės kardiomiopatijos bei vainikinių kraujagyslių širdies ligos (KŠL), 2 tipo cukrinio diabeto su daugybinėmis komplikacijomis, sunkios eigos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos.

Gyvybės draudimo bendrovės, kurių atsakymus mini kasatorė, nurodė galimybę pasiūlyti gyvybės draudimo produktą be prisiimamos gyvybės draudimo rizikos, kai įvykus draudžiamajam įvykiui yra išmokama vien draudėjo sukaupta suma – sumokėtų draudimo įmokų suma, atskaičius atitinkamos draudimo sutarties sudarymo ir administravimo kaštus.

Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog nė vienas draudikas, turėdamas informaciją apie visas apdraustojo ligas, nebūtų sudaręs tokios draudimo sutarties, teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

Vertindamas apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad apdraustasis ir ieškovė dėl neatsargumo neatskleidė aplinkybės, kad apdraustasis serga širdies ligomis, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad tokį faktą konstatuoti buvo teisinis pagrindas.

Iš apdraustojo asmens sveikatos bei ligos istorijų matyti, kad jis sirgo pažengusiomis širdies ligų formomis su daugybinėmis komplikacijomis. Jis į gydytojus su tais pačiais širdies ligoms būdingais nusiskundimais kreipdavosi nuolat ir jau ilgą laiką, beveik kiekvieno vizito pas gydytoją ar gydymosi ligoninėje metu jam buvo nustatomos ir asmens sveikatos–ligos istorijoje pažymimos širdies ligų diagnozės. Taigi apdraustasis žinojo ligas, kuriomis sirgo, todėl sudarant gyvybės draudimo sutartį į klausimą dėl širdies ligų turėjo atsakyti deklaruodamas tokias ligas, tačiau to aplaidžiai nepadarė. Kadangi apdraustasis širdies ligų nedeklaravo, draudikas prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį nepasinaudojo ir neturėjo pagrindo naudotis Investicinio draudimo PLIUS taisyklių 2.3 punkte nustatyta teise kreiptis į gydymo įstaigas papildomos ir (ar) tikslios informacijos.

Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas daro išvadą, kad yra įrodytos visos aplinkybės, kurioms esant draudikas teisėtai neišmoka iškovei draudimo išmokos CK 6.993 straipsnio 7 dalyje nurodytu pagrindu.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepagrįstumo

Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės. Kasatorė pagrįstai tvirtina, kad apdraustasis buvo apdraustas pagal Investicinio draudimo Plius taisykles Nr. 012. Pagal Taisyklių 3.1 punktą draudžiamaisiais įvykiais laikoma: apdraustojo mirtis draudimo laikotarpiu, draudimo laikotarpio pabaiga, jei apdraustasis išgyveno iki jos. Taip pat Taisyklių 4.1 punkte aptarta, kad jei apdraustasis miršta dėl atsitikimo, kuris nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu, draudikas nemoka draudimo sumos, o išmoka tik sukauptą sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neišmokėjo nei draudimo išmokos, nei sukauptos sumos.

Sukauptos sumos mokėjimas nėra nagrinėjimo šioje byloje dalykas, nes ieškinio dalykas ir pagrindai, kuriais ieškovė rėmėsi pagrįsdama savo reikalavimą, liudija, kad ginčo dalykas šioje byloje yra 45 000 Lt draudimo suma, mokėtina apdraustojo mirties atveju. Atsižvelgiant į tokias ieškiniu apibrėžtas ginčo ribas, ir vyko bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, ar atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, turėjo teisinį pagrindą taikyti Investicinio draudimo Plius taisyklių Nr. 012 21.5 punkto nuostatą, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, kartojančią CK 6.993 straipsnio 7 dalyje numatytą atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindą.

Kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, atskleidė byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą iš kasatorės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kasaciniame teisme patirta 19,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios priteistinos valstybei iš kasatorės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Z. L. Z. (duomenys neskelbtini) 19,90 Lt (devyniolika Lt 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Gintaras Kryževičius

Vincas Verseckas