Baudžiamoji byla Nr. 2K-372-693/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42790-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.2; 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. K., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą. T. K. perduotas laiduotojos E. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. K. uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. K. paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis, kuriuo T. K., kuriam byla nutraukta, apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – sumažinta nuo 50 MGL iki 25 MGL (941,50 Eur). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, t. y.: 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 5.29 val. Vilniaus r., Zujūnų sen., Buivydiškių k., Sūduvių g. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatyta 2,11 promilės etilo alkoholio.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu T. K., kuriam byla nutraukta, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžius neskiriant turto (automobilio „BMW X5“) konfiskavimo ir sumažinant draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai, spręsdami turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas ir esmingai nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad BK 67 straipsnio taikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, ar asmeniui, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės: atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.
2.2. Bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su šia byla, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, teismai neabejodami, kad asmens nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai ir ateityje neturėtų pasikartoti, turėtų ta pačia logika vadovautis ir spręsdami dėl turto konfiskavimo priemonės skyrimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymi, kad teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, bet pripažindamas turto konfiskavimo taikymo privalomumą, nepaiso pareigos vadovautis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>). O 2010 m. spalio 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje pažymima, kad nepritartina teismų praktikai, kai pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą konfiskuojama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padarė BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą.
2.3. Nagrinėjamu atveju teismai, paskirdami turto konfiskavimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios privalo būti vertinamos, o selektyviai pasirinko vertinti tik neigiamai kasatorių charakterizuojančias savybes. Abiejų instancijų teismai padarė išvadas, kurios prieštarauja teismų praktikai, nes: 1) teismai ignoravo pareigą įvertinti ir motyvuotai pagrįsti, ar šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra suderinamas su tikslais ir principais, kurie buvo taikyti sprendžiant kasatoriaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą; 2) apeliacinės instancijos teismas teigė, kad nėra pagrindo vertinti, ar kasatoriaus automobilio konfiskavimas būtų per griežta priemonė, kadangi teigiamai jį apibūdinančios ir jo atsakomybę švelninančios aplinkybės jau buvo įvertintos atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės; 3) teismai neanalizavo, ar teisėtai kasatorius įgijo ginčo turtą, ar yra pagrindas įtarti, kad automobilio palikimas jo dispozicijoje keltų pavojų visuomenei, nepasisakė dėl klausimo, ar kasatorius specialiai įgijo automobilį, siekdamas įvykdyti nusikalstamą veiką.
2.4. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatoriui, be turto konfiskavimo, buvo paskirtos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti transporto priemones ir 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau teismai nuosprendžiuose visiškai nepagrindė ir nemotyvavo, kaip konkrečiai kasatoriui priklausančio turto konfiskavimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį dar labiau nei uždraudimas vairuoti transporto priemones; kaip vienintelio kasatoriui priklausančio turto konfiskavimas ir papildomos piniginės priemonės skyrimas prisidės prie jo pataisymo; ar paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės galimai neproporcingai nesuvaržys kasatoriaus; kaip nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės dera tarpusavyje, turint omenyje kasatoriaus turtinę padėtį ir jo ribotas galimybes padėtį pagerinti. Teismai visiškai nevertino, kokį efektą visų trijų priemonių taikymas sukels kasatoriui, ar yra būtina jas taikyti, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, ar yra aplinkybių, kurios leistų teigti, kad jis nebepakartos nusikalstamos veikos ir kt. Manytina, kad trijų maksimalių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nepagrįstai suvaržo kasatorių labiau, negu reikia baudžiamojo poveikio tikslams pasiekti, o vertinant pinigine išraiška – taip pat yra neproporcingas. Kasatoriaus finansinė padėtis yra prasta, o sveikatos būklė nesuteikia galimybių artimiausiu metu jos pagerinti.
2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė ir draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme nustatytam terminui – trejiems metams. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs tik tai, kad nusikalstamą veiką kasatorius padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, kad jo atlikta veika kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kad nusikalstama veika atlikta gyvenvietėje ir kad praeityje jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, skirdamas maksimalų įstatymo nustatytą draudimo naudotis specialiąja teise terminą, teismas rėmėsi teismų praktika bylose, kuriose teismai pasielgė priešingai, t. y. paskyrė trumpesnius uždraudimo naudotis specialiąja teise terminus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad šis teismas priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, taip pat pažymėjo, kad tai, jog kasatorius nuoširdžiai gailisi, pašalino visas veikos neigiamas pasekmes, jog nėra jokių tęstinių padarinių, susijusių su nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymu, jau buvo įvertinta atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Analizuojant teismų praktiką šios kategorijos bylose, esant daug sunkesniems ar tokiems pat nusikalstamos veikos padariniams, asmenims buvo taikomos mažesnės nei kasatoriui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-317/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-317/2008">2K-317/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-511/2018">2K-118-511/2018</a>).
2.6. Pažymėtina, kad kasatoriui ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, ji truko beveik aštuonis mėnesius, o laikinasis pažymėjimas nebuvo išduotas. Taigi realiai kasatoriui kartu su skundžiamuose nuosprendžiuose paskirta baudžiamojo poveikio priemone teisė vairuoti transporto priemones apribota beveik ketveriems metams, o tai viršija baudžiamajame įstatyme nustatytą maksimalų tokio apribojimo terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis).
2.7. Spręsdamas klausimą, ar kasatoriui su baudžiamojo poveikio priemone taikyta kardomoji priemonė, kaip viršijanti įstatymo nustatytą maksimalų terminą, nepažeidė jo interesų, apeliacinės instancijos teismas, cituodamas kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-511/2018">2K-118-511/2018</a>, nurodė, kad įstatyme kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką nėra nurodytas.
2.8. Abiejų instancijų teismai nesugebėjo motyvuotai pagrįsti, kodėl kasatoriui turėtų būti skirta maksimali (ir galimai maksimalią viršijanti) įstatymo nurodyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė, kodėl tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, įvertinus ir kitas kasatoriui paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, yra proporcingas, kodėl nuosprendžių motyvuojamosiose dalyse teismai nenurodė teismų praktikos, kuri galėtų pagrįsti jų sprendimą taikyti maksimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Abiejų instancijų teismai taip pat neįvertino, ar yra būtina skirti maksimalų uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą, byloje esant duomenims apie kasatoriui taikytą kardomąją priemonę (vairuotojo pažymėjimo paėmimą), siekiant užtikrinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslus, ir ar tai neproporcingai neapribos jo teisių.
2.9. Pažymėtina, kad kasatorius, įvykdęs nusikalstamą veiką, ją pripažino visiškai, savo noru atlygino visą padarytą žalą, nesukėlė jokių padarinių, susijusių su kitų žmonių sveikata, nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, teismai nustatė, kad yra pakankamai aplinkybių patikėti kasatoriumi, kad jis nusikalstamos veikos nebekartos, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, teismai turėjo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir paskirti proporcingą, bylos aplinkybes ir teismų praktiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę arba apskritai neskirti tokios (-ių) priemonės (-ių).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. K. kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžius nustatant, kad T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo trejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d.; kitų nuosprendžių dalių nekeisti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasatorius, teigdamas, kad teismų praktikoje nepritariama tokiam atvejui, kai pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą konfiskuojama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padarė BK 281 straipsnyje nustatytą veiką, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. publikuota Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, kuri buvo parengta iki nusikalstamos veikos – kelių transporto priemonių vairavimo ar mokymo praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, – kriminalizavimo (BK 281 straipsnio 7 dalis). BK 281 straipsnio 1–6 dalyse nurodytos nusikalstamos veikos yra neatsargios, taigi buvo formuojama teismų praktika, kad transporto priemonės konfiskavimas yra netikslingas kaltininkui padarius neatsargią nusikalstamą veiką, tačiau BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra tyčinė. Pagal susiformavusią teismų praktiką, automobilis, kaltininkui padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra laikomas nusikaltimo priemone, be kurios šios veikos padarymas yra negalimas, ir kaltininką pripažįstant kaltu baudžiamojo poveikio priemonė – kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas – teismo yra skiriama privalomai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, t. y. jam bausmė nebuvo paskirta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tiek tais atvejais, kai sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo, tiek ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>).
3.2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra perteklinė, nesuderinta su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – 25 MGL įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir draudimu trejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Minėtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a> pažymėta, kad, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo sprendimai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įsigytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, T. K. jam priklausantį automobilį „BMW X5“ vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,11 promilės alkoholio (alkoholio kiekis artimesnis sunkiam girtumui), vairavo gyvenvietėje, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, t. y. savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, anksčiau administracine tvarka buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Iš jo parodymų matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones už padarytą administracinį nusižengimą atgavo tik prieš pusmetį, iki padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, todėl transporto priemonės palikimas T. K. žinioje neabejotinai keltų pavojų visuomenei. Pritartina apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad automobilio konfiskavimas iš asmens, kuris padarė sau ir kitiems asmenims bei jų turtui didelę grėsmę, nelaikytinas neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytai nusikalstamai veikai.
3.3. BK 67 straipsnio 6 dalis nedraudžia skirti dviejų ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiant į jų suderinamumą. Pažymėtina, kad, įvertinus teismų argumentus dėl kasatoriui paskirtų kitų baudžiamojo poveikio priemonių – 25 MGL įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir draudimo trejus metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, matyti, kad jos tarpusavyje yra suderintos, ir nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju asmens teisės yra labiau suvaržytos nei visuomenės interesas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
3.4. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus skundo argumentais, kad teismas paskyrė neproporcingo dydžio, nepagrįstai varžančią bei teismų praktikai prieštaraujančią baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai ar jas sistemingai pažeidinėja. Nekyla abejonių, kad T. K. Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimo nuo alkoholio kiekis kraujyje – 2,11 promilės buvo artimesnis sunkaus girtumo ribai. Nusikalstama veika kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, nusikalstama veika buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, t. y. veika sukėlė neigiamų pasekmių. Teismai pagrįstai vertino ir tai, kad kasatorius ne kartą yra padaręs administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tai patvirtina, kad kasatorius nėra drausmingas eismo dalyvis. Visos šios aplinkybės pagrįstai leido teismui uždrausti T. K. vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų terminui. Nors skunde atkreiptas dėmesys į T. K. sveikatos būklę ir turtinę padėtį, tačiau šios aplinkybės išimtinai negali nulemti paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių panaikinimo ar termino sumažinimo. Pažymėtina, kad nurodyta sveikatos būklė nesutrukdė padaryti nusikalstamos veikos.
3.5. Kasacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones termino skaičiavimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepagrįstumo tenkintina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a> konstatavo, kad tokiais atvejais teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tai, kad taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį. Šioje byloje kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas buvo paskirta 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. T. K., kuriam byla nutraukta, kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
5. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą paskyrė tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise trejiems metams, turto (automobilio „BMW X5“) konfiskavimą ir 50 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. K., kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, paliko visas tris taikytas baudžiamojo poveikio priemones, tačiau sumažino įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą iki 25 MGL. Kasatorius ginčija dvi jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir automobilio konfiskavimą. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadomis dėl šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Teigti, kad kasatoriui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra neproporcingos padarytai nusikalstamai veikai ar paskirtos pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, nėra jokio teisinio pagrindo.
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-79-511/2018 ir kt.). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas, kaip pagrįstai nurodoma ir kasaciniame skunde, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
7. Iš skundžiamų teismų nuosprendžių turinio matyti, kad T. K. automobilį „BMW X5“ vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatytas 2,11 promilės etilo alkoholio kiekis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. K. priklausantis automobilis, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, atitinka konfiskuotino turto požymius, nurodytus BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir pagrįstai nusprendė jį konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus (iš esmės analogiškais argumentais grindžiamas ir kasacinis skundas), pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad T. K., vairuodamas pirmiau nurodytą automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, ir konstatavo, kad net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į nusikalstamos veikos išaiškėjimo aplinkybes (paryčiais vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio T. K. padarė eismo įvykį – atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą ir ją apgadino, be to, sukėlė nepatogumų aplinkiniams gyventojams, kurie pabudo išgirdę smūgio garsus), taip pat į tai, kad tą patį automobilį T. K. praeityje taip pat yra vairavęs neblaivus (už tai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių), sprendžia, kad teismai teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnį). Kartu pažymėtina, kad automobilio vairavimas asmens, kuris apsvaigęs nuo alkoholio, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Nagrinėjamu atveju pavyko išvengti itin sunkių padarinių, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. K. taikytas nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas užtikrina šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį ir nepažeidžia proporcingumo principo. Kasatoriaus argumentai, kad nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik specialiai nusikalstamai veikai daryti įsigytas turtas (o teismai turėjo analizuoti, ar T. K. specialiai įgijo automobilį, siekdamas įvykdyti nusikalstamą veiką), yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
8. Baudžiamajame įstatyme nedraudžiama skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę, o pagal byloje nustatytas aplinkybes spręstina, jog nuteistajam paskirtos trys baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, automobilio konfiskavimas ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusios ir suderinamos, priešingai nei teigia kasatorius. Todėl atmestini ir kasatoriaus argumentai, kad automobilio konfiskavimas ir kitos dvi jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones) nedera tarpusavyje, atsižvelgiant į kasatoriaus turtinę padėtį bei ribotas jo galimybes padėtį pagerinti. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius yra darbingas, jaunas vyras, dirbantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre ir šio centro vadovo apibūdinamas kaip pareigingas, darbštus, atsakingas darbuotojas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad T. K., net ir būdamas iš dalies nedarbingas (jam nustatytas 40 procentų darbingumas), gauna didesnį nei Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų atlyginimą (apie 700–800 Eur). Taigi spręsti apie prastą kasatoriaus turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė (priemonės) sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos (jų) paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją (jas) paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
9. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise maksimaliam trejų metų terminui pagrįstumo ir proporcingumo. Kasatorius nurodo, kad teismų praktikoje net ir asmenims, kurie nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriamas trumpesnis nei kasatoriui draudimo naudotis specialiąja teise terminas.
10. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2013">2K-329/2013</a>, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018 ir kt.).
11. Teismai, skirdami T. K. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos terminą, atsižvelgė į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nustatytas 2,11 promilės girtumas, t. y. į tai, kad T. K. veiksmai (vairavo gyvenvietėje) kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Pažymėtina ir tai, kad T. K., vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Be to, T. K. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą (būdamas neblaivus), taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Šiuo metu baustumai išnykę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo praėję vos apie pusę metų nuo vairuotojo pažymėjimo atgavimo dienos. Tai atitinkamai charakterizuoja kasatorių kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Abiejų instancijų teismai sprendė, kad reikia paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę būtent maksimaliam įstatyme nustatytam terminui. Kasacinės instancijos teismas keičia ar naikina teismų sprendimus tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnis). Šiuo atveju teismai, taikydami BK 68 straipsnį, nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl ši kasacinio skundo dalis netenkinama.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino skaičiavimo pradžios
12. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino skaičiavimo pradžios teigiant, kad ikiteisminio tyrimo metu kasatoriui buvo taikyta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, todėl jam teisė vairuoti transporto priemones realiai apribota beveik ketveriems metams viršijant maksimalų įstatyme nustatytą tokio apribojimo terminą.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – ir tą pačią dieną iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Duomenų apie laikinojo leidimo vairuoti transporto priemones išdavimą T. K. byloje nėra.
14. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. K. uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o pirmiau nurodyta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo T. K. apeliacinį skundą, konstatavo, kad kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką nėra nurodytas baudžiamajame įstatyme, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžią.
15. Neneigdama apeliacinės instancijos teismo nurodyto argumento, kad baudžiamajame įstatyme iš tiesų nenurodytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Pagrindas skaičiuoti šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Be to, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ši kardomoji priemonė laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimo paskyrimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones.
17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. K. paskyrus kardomąją priemonę (vairuotojo pažymėjimo paėmimą), jam nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismų priimtas sprendimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nėra pagrįstas, todėl ginčijami abiejų instancijų nuosprendžiai keistini nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžius nustatant, kad nuteistajam T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – trejų metų terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d.
Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Artūras Ridikas
Vytautas Masiokas
