Dėl teisės normų, reglamentuojančių užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį pažeistų teisių gynimo būdus, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-487-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04514-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.8.3; 2.6.18.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gelmės“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus gelmės“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį pažeistų teisių gynimo būdus, aiškinimo bei taikymo.

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 92 569,30 Lt (26 809,92 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neprofesionaliai, neapdairiai ir nekokybiškai atliko gręžinio įrengimo darbus pagal šalių 2012 m. gegužės 28 d. sutartį, dėl to vietoj gręžinio buvo paleista požeminė upė, padaryta žala ne tik ieškovei, bet ir gamtai. Gręžinys neparuoštas naudoti, o dėl netinkamo vandens gręžinio įrengimo atsiradusių padarinių atsakovė likviduoti nesutinka, todėl, siekdama šiuos padarinius likviduoti, ieškovė neišvengiamai patirs papildomų išlaidų, kurias sudaro seno gręžinio uždarymas ir naujo įrengimas (pagal pridedamą projektą), bendra suma – 103 556,64 Lt su PVM (29 992,08 Eur). Atsakovė gręžinį įsipareigojo įrengti už 15 987,34 Lt (4630,25 Eur), šia suma situacijos galutinio sutvarkymo ir priteistinų pinigų suma atitinkamai mažintina, tačiau taip pat priteistini 5000 Lt (1448,10 Eur) ieškovės atsakovei sumokėto avanso.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 5267,90 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. šalys 2012 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti Sutarties priede – sąmatoje nurodytus darbus objekte Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo priimti darbus bei medžiagas ir sumokėti už tai nustatytą pinigų sumą šios Sutarties priede nustatytomis sąlygomis ir įkainiais (sutarties 1.1, 3.3 punktai); atliekamų darbų ir medžiagų preliminari kaina – 15 987,34 Lt (4630,25 Eur) su PVM (Sutarties 2.1 punktas);

5.2. Sutarties sudarymo dieną ieškovės sutuoktinis pagal Sutarties 6.1 punktą atsakovei sumokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur) avansą;

5.3. atsakovei pradėjus vykdyti sutartį ir jos darbuotojams pasiekus 60 metrų gylį, į viršų dideliu spaudimu išsiveržė vandens fontanas;

5.4. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodyta, jog šios tarnybos darbuotojai apsilankė įvykio vietoje, kur gręžimo darbų metu sukelta nevaldoma (avarinė) požeminio vandens ištaka (fontanavimas) per apsauginiais vamzdžiais nesutvirtintas gręžinio žiotis; vykstant smarkiam fontanavimui (apie 100–115 m3/h arba 2,8 tūkst.m3/d debitas) išsivystė ir intensyvi mechaninė sufozija (smėlingų, molingų dalelių išplovimas iš požemio); bandant suvaldyti ekstremalią situaciją, pasielgta daugmaž tinkamai; išsiveržęs vanduo vamzdžiais ir iškastais grioviais nuvestas į šalia esantį ežeriuką; gręžimo darbai vykdyti pagal įteisintą (suderintą) gręžtinio šulinio projektą ir darbų atlikimo sutartį. Tarnyba informavo, kad projektuojant (įrengiant gręžinį) nesilaikyta reikiamos technologijos, buvo netinkamai izoliuojami vandeningieji sluoksniai, dėl kurių pažeidimo ir įvyko nekontroliuojamas spūdinio (artezinio) vandens išsiveržimas;

5.5. Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-423-341/2014 (tarp tų pačių šalių dėl tų pačių įvykių) nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo žinoti teisės aktų reikalavimus atliekamiems darbams; kad negali remtis aplinkybėmis, jog vykdydama gręžinio įrengimo darbus vadovavosi užsakovės nurodymais; kad vandens išsiveržimas, sukėlęs nuostolius, nelaikytinas nenugalima jėga (lot. force majeure); kad rangovė patyrė žalą (išlaidas už vandens išsiveržimo padarinių pašalinimą) dėl savo pačios veiksmų;

5.6. atsakovė atliko darbus už 2174,81 Lt (629,87 Eur) – paklojo 32 mm skersmens PE vandentiekio vamzdį, pastatė akles, iškasė ir užkasė tranšėją; vandens vamzdžiai yra atvesti iki sodybos, juos bet kuriuo metu galima prijungti prie įrengto vandens gręžinio.

6. Teismas sprendė, kad bylos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už tokios rangos sutarties rūšies pažeidimą (CK 6.672–6.680 straipsniai). Ginčas tarp šalių kilo dėl rangos sutarties dėl vandens gręžinio įrengimo netinkamo įvykdymo bei dėl to kilusių nuostolių atlyginimo.

7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės civilinei atsakomybei taikyti aktualios būtinosios sąlygos konstatuotos pirmiau paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-423-341/2014 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalį dėl nuostolių, kuriuos ieškovė patirs šalindama (tamponuodama) seną gręžinį, atlyginimo teismas pripažino pagrįsta ir tenkino. Ieškinio dalį dėl nuostolių, kuriuos ieškovė patirs įrengdama naują gręžinį, teismas laikė nepagrįsta ir atmetė kaip neįrodytą (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas nurodė, kad iš ieškovės į bylą pateikto UAB „Vandens gręžiniai“ techninio projekto bei lokalinės sąmatos (pasirašytos UAB „Artva“ projektų vadovo G. I.) pagal 2013 m. spalio mėn. kainas matyti, jog naujo gręžinio įrengimo kaina yra 52 338 Lt (15 158,13 Eur) (be PVM), o šalių Sutartyje kaina buvo 13 212,68 Lt (3826,66 Eur) be PVM ir 15 987,34 Lt (4630,25 Eur) su PVM, t. y. Sutartyje nurodyti gręžinio įrengimo darbų kartu su medžiagomis kaina yra daugiau nei tris kartus mažesnė (pigesni darbai). Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vandens gręžinio įrengimo kaina per tokį nedidelį laikotarpį (2012 m. gegužės mėn. ir 2013 m. spalio mėn.) objektyviai rinkoje galėjo šitaip pakilti (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pasiūlymą ieškovei įrengti naują gręžinį bei užtamponuoti senąjį su 50 procentų nuolaida, iš viso už 47 390,50 Lt su PVM (13 725,24 Eur). Nors atsakovė nepateikė gręžinio įrengimo projekto, tačiau aplinkybė, kad ji neatsisako bei gali įrengti naują vandens gręžinį, užtamponuoti senąjį už daugiau nei per pusę mažesnę kainą, taip pat paneigia tokio ieškovės reikalavimo pagrįstumą (CPK 185 straipsnis).

8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: papildomai priteisė iš atsakovės ieškovei 21 542,02 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija pažymėjo, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nagrinėjamu atveju atsakovės sukeltos avarijos likvidavimas, t. y. atviros gręžskylės tamponavimas, nepatartinas. Taigi turi būti atliekami papildomi darbai, t. y. naujo gręžinio įrengimas ir filtrų nuvedimais į ežerą. Iš ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad joje buvo išvardyti visi reikalingi avarijos likvidavimo darbai, t. y. tiek seno gręžinio tamponavimas, tiek naujo išgręžimas, kas šiuo konkrečiu atveju nelaikytina su avarijos likvidavimu nesusietais darbais. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomus priteisti nuostolius išskaidė ir dalį dėl naujo gręžinio bei kitų darbų atlikimo atmetė. Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovės pasiūlyta sąmata turi būti vertinama kritiškai, nes pati atsakovė yra suinteresuota patirti kuo mažiau nuostolių. Be to, ieškovė neturi pareigos priimti atsakovės pasiūlymo ir turi teisę rinktis, įvertinus tai, kad atsakovė savo veiksmais jau yra sukėlusi jai žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliacinės instancijos teismo sprendime buvo suabsoliutintas vartotojo teisių gynimo prioritetas ir pasirinktas neproporcingas bei neadekvatus teisių gynybos būdas, priteisiant ieškovės prašomą sumą, kuri yra daugiau nei tris kartus didesnė nei pirminės Sutarties kaina. Atsakovės pasiūlymas grąžinti situaciją į padėtį iki ieškovės teisių pažeidimo buvo atmestas jo net nevertinus, palaikant ieškovės itin neekonomišką reikalavimą, neadekvačiai apsunkinantį atsakovę. Netaikius vartotojų teisių gynimo proporcingumo principo, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014; Apžvalga dėl vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose Nr. AC-33-1, Teismų praktika. 2010, Nr. 33).

9.2. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti atsakovės siūlomą alternatyvą, kuri būtų atitikusi proporcingumo principą, motyvuojant vien tuo, kad rangovė yra suinteresuota patirti kuo mažiau nuostolių, nors toks suinteresuotumas yra absoliučiai logiškas verslininko atžvilgiu ir jokiu būdu per se (savaime) nekelia abejonių dėl atsakovės galimybės tinkamai atlikti darbus ir akurti ieškovės, kaip vartotojos, pažeistas teises. Nors ir buvo nurodyta, kad atsakovės pasiūlymas turėtų būti „vertinamas kritiškai“, tačiau net ir tokio vertinimo apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra. Teismas nuosekliai nevertino, kokia dalimi naujo gręžinio įrengimas yra (jei yra) būtinas avarijai likviduoti, o kokia dalimi šis naujas gręžinys galėtų atlikti kitas naudojimo funkcijas ieškovės naudai. Tokiu būdu buvo iškreipta civilinių teisinių santykių šalių interesų pusiausvyra – suabsoliutinant aplinkybę, kad ieškovė yra užsakovė – vartotoja.

9.3. Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą tiek įpareigoti atsakovę grąžinti sumokėtą avansą, nors atsakovė yra faktiškai atlikusi darbų dalį, susijusią su vamzdžių įrengimu, kurie galės būti panaudoti naujam gręžiniui, tiek priteisti iš atsakovės seno gręžinio tamponavimo išlaidas, tiek daugiau nei du kartus didesnes nei atsakovės siūlyta įrengimo kaina naujo gręžinio įrengimo išlaidas. Tokiu būdu buvo neadekvačiai iškreiptas proporcingumas ir civilinių teisinių santykių dalyvių pusiausvyra, nes ieškovei leista pasirinkti tokius ir tiek (o ne alternatyviai, kaip nurodyta CK 6.334 straipsnio 1 dalyje) gynybos būdų, kad ieškovė faktiškai atgaus atsakovės jau iš dalies panaudotą sumokėtą avansą, taip pat bus likviduota įvykusi avarija, įrengtas naujas gręžinys, kurį ieškovė galės naudoti ne geriamojo vandens reikmėms, ir bus palikti atsakovės įrengti vamzdžiai. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžia atsakovės teisinių lūkesčių ir teisinės padėties apibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principus bei suabsoliutina ieškovės interesus.

10. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Atsakovė klaidina teismą, kasaciniame skunde nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti jos siūlomą alternatyvą, kuri, jos nuomone, būtų atitikusi proporcingumo principą. Skunde nutylima, kad šis pasiūlymas neatitinka Fontanuojančio gręžinio likvidavimo projekto, to neginčijo ir pati atsakovė bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme. Atsakovė jokios fontanuojančio gręžinio likvidavimo alternatyvos nepateikė, todėl ši ir negalėjo būti vertinama, o atsakovės pateiktas alternatyvus komercinis pasiūlymas nesiremia jokia projektine dokumentacija. Ieškovė visada sutiko, kad projektas būtų koreguojamas, jame panaudojami ekonomiškesni problemos sprendimo būdai, tačiau su sąlyga, kad projektas turi būti suderintas su Geologijos tarnyba, t. y. turi atitikti įstatymų reikalavimus. Atsakovė niekada nepateikė jokių projekto korekcijų, o jos pasiūlytas esminis problemos sprendimo būdas – ne įrengti techninį gręžinį, o bandyti uždaryti jau esantį avarinį, kadangi šiuo metu jame vandens slėgis jau yra nukritęs. Siekiant išspręsti situaciją ir likviduoti avarinį gręžinį, vadovautinasi hidrogeologo K. K. aiškinamajame rašte nurodytu paaiškinimu, kad, šiuo metu bandant užtamponuoti esamos būklės gręžinį, atsikurs hidrodinaminės sąlygos ir vandens fontanas gali prasiveržti bet kurioje kitoje teritorijos vietoje keliasdešimt metrų spinduliu nuo esamo gręžinio. Hidrogeologas taip pat nurodo, kad vienintelis įmanomas problemos sprendimas – įrengti naują gręžinį už 15–20 m nuo esamo ir, įstačius į vandeningą sluoksnį filtrą, nuvesti vandenį į ežerą. Projekte, kurio pagrindu ir buvo tenkintas ieškinys, aiškiai ir konkrečiai nurodomi visi privalomi darbai, taip pat motyvuojamas jų atlikimo poreikis. Pagal šį projektą atlikus visus darbus, bus tik likviduotas avarinis gręžinys, tačiau šio vandens naudoti niekada nebus galima, o naują gręžinį bus galima gręžti tik kitoje vietoje. Technologinis gręžinys bus skirtas tik vandeniui nudrenuoti, o pakartotinis gręžinys (įrengtas avarinio vietoje) – tamponuotas, taip pašalinant avarijos padarinius. Nukrypimas nuo projekto yra neleidžiamas, o tokie darbai laikomi neteisėtais ir privalo būti šalinami. Taigi, reikalavimas, kad teismas vertintų pasiūlymą, kuris iš esmės tolygus savavališkos statybos vykdymo reikalavimui, niekaip nepateisinamas. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė ir įvertino, kokie veiksmai privalo būti atlikti, teismas negalėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva vertinti tai, ko atsakovė neprašė.

10.2. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad priteistas žalos dydis didesnis nei gręžinio įrengimo kaina. Sandorio vertė neturi jokios įtakos žalos dydžiui, o žalos atlyginimo prievolė kyla ne iš sandorio vertės, bet iš žalos padarymo dydžio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį pažeistų teisių gynimo būdų

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš sutarties, kurią teismai kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Nustatyta, kad viena šios sutarties šalis – atsakovė UAB „Vilniaus gelmės“ – įsipareigojo ieškovei (fiziniam asmeniui) įrengti vandens gręžinį, o ši įsipareigojo sumokėti sutartą kainą.

12. Vartojimo rangos sutartis pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis, sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą, arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Taigi vartojimo ranga iš bendrųjų rangos santykių išskiriama pagal vartotojo ir verslininko požymius (bet ne pagal dalyką ar kitus ypatumus).

13. Pagal vartojimo rangos sutarties apibrėžtį, įtvirtintą CK 6.672 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu (iki 2014 m. birželio 13 d.), rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normų reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su jos, kaip vartojimo sutarties, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas.

14. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – rangos bendrosiose nuostatose (CK 6.644–6.671 straipsniai) nustatytos taisyklės. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies normą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.

15. Remiantis žalos atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų.

16. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato.

17. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą.

18. Ieškovė reikalavo priteisti žalos atlyginimą, susidedantį iš fontanuojančio gręžinio sutvarkymo darbų kainos (26 809,92 Eur), apskaičiuotos taip: 29 992,07 Eur (naujo gręžinio, skirto vandens spaudimui sumažinti, nuvedant vandenį į ežerą, įrengimo kaina ir seno gręžinio tamponavimo kaina) – 4630,25 Eur (ieškovės sutartyje su atsakove nurodyta darbų kaina) + 1448,10 Eur (ieškovės sumokėtas avansas). Atsakovė prašė ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas spręstų jį tenkinti, priteisti pagal atsakovės komerciniame pasiūlyme ieškovei (su 50 proc. nuolaida) nurodytą fontanuojančio gręžinio sutvarkymo darbų kainą, apimančią naujo gręžinio įrengimo ir seno gręžinio tamponavimo kainą pagal atsakovės sąmatą, – 13 725,09 Eur.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė seno gręžinio tamponavimo kainą pagal ieškovės pateiktą sąmatą (3820,03 Eur) ir ieškovės sumokėtą avansą pagal sutartį (1448,10 Eur). Reikalavimą dėl naujo gręžinio įrengimo kainos priteisimo atmetė kaip neįrodytą, nes, pirma, ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyta gręžinio įrengimo kaina (15 158,13 Eur) labai skiriasi nuo pirminėje šalių Sutartyje nurodytos kainos (4630,25 Eur); antra, atsakovė teigė, kad neatsisako užtamponuoti seno gręžinio ir įrengti naują už 13 725,09 Eur.

20. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad tiek seno gręžinio tamponavimas, tiek naujo išgręžimas yra darbai, reikalingi atsakovės vykdant Sutartį sukeltai avarijai likviduoti. Spręsdamas dėl šių darbų kainos, teismas atsakovės sąmatoje ir komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą (13 725,09 Eur) įvertino kritiškai, dėl ko rėmėsi ieškovės sąmatoje nurodyta šių darbų kaina.

21. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų, kai nustatomas netinkamos kokybės darbų atlikimas (t. y. atliekamų darbų nekokybiškumas lemia galutinio darbo rezultato sukūrimo negalimumą) ir užsakovas patiria išlaidų, susijusių su vandens gręžinio likvidavimu, taip pat dėl galimybės vartotojui kartu reikalauti grąžinti sumokėtą avansą bei atlyginti naujo objekto (gręžinio) įrengimo darbų išlaidas, kai naujo gręžinio įrengimas yra būtinas rangovo sukeltai avarijai likviduoti. Atsakovės teigimu, teismai netinkamai taikė vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančias teisės normas, t. y. pažeidžiant CK 6.334 straipsnio 1 dalį ir proporcingumo principą ieškovei buvo leista pasirinkti kelis jos pažeistų teisių gynybos būdus ir prisiteisti tiek atsakovei sumokėtą avansą, tiek senojo gręžinio tamponavimo, tiek naujo gręžinio įrengimo išlaidas, taip pat pasilikti atsakovės atliktos darbų pagal Sutartį dalies rezultatą – nutiestus vamzdynus iki sodybos.

Dėl nuostolių atlyginimo kaip užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį teisių gynimo būdo ir šių nuostolių dydžio

22. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, be specialiųjų vartotojo teisių gynimo būdų, visais atvejais vartotojas turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.363 straipsnio 9 dalis). Nuostolių atlyginimas gali būti taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, sutarties nutraukimu), taip pat gali su jais konkuruoti (pavyzdžiui, gali būti taikomas tada, kai pritaikius konkretų teisių gynimo būdą nebuvo kompensuoti visi vartotojo patirti neigiami padariniai). Savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą pasirenka nukentėjusi šalis – vartotojas.

23. Ieškovė pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo, atlyginimo. Nuostolius nagrinėjamos bylos atveju, remiantis ieškovės reikalavimu, sudaro pagal vartojimo rangos sutartį sumokėtas avansas, esamo gręžinio tamponavimo išlaidos, taip pat naujo gręžinio įrengimo išlaidos (žr. šios nutarties 22 punktą). Atsakovės nuomone, toks ieškovės reikalavimas reiškia kelių atskirų jos teisių gynimo būdų pritaikymą ir yra neproporcingas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad, siekiant sutvarkyti fontanuojantį gręžinį (t. y. pašalinti atsakovės nekokybiškai atliktų darbų pasekmes), vien esamo vandens gręžinio likvidavimo (tamponavimo) neužtenka – reikalingas tiek tamponavimas, tiek naujas gręžinys vandens spaudimui sumažinti, nuvedant vandenį į ežerą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, neva pagal ieškovės pateiktą projektą įrengtą naują gręžinį, skirtą vandens spaudimui sumažinti, nuvedant vandenį į ežerą, „ieškovė galės naudoti ir ne geriamojo vandens reikmėms“, galėtų būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl priteistinų gręžinio įrengimo išlaidų sumažinimo. Tačiau šios aplinkybės bylą nagrinėję teismai nenustatė, o kasacinis teismas naujų aplinkybių nenustato, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad aptariamą aplinkybę kaip vieną iš atsikirtimų į pareikšto ieškinio reikalavimą pagrindų nagrinėjamoje byloje turėjo įrodinėti būtent atsakovė (CPK 178 straipsnis), tačiau to nepadarė. Galiausiai, remdamasi šia aplinkybe, kaip vienu iš kasacinio skundo pagrindų, atsakovė nenurodo, kokiais byloje esančiais įrodymais remdamiesi bylą nagrinėję teismai turėjo ją nustatyti. Dėl to atsakovės kasacinio skundo teiginys, neva naują gręžinį ieškovė galės naudoti ir ne geriamojo vandens reikmėms, laikytinas deklaratyviu.

26. Atsakovė kasaciniame skunde taip pat nenurodo, kokios nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atliekant ieškovės sąmatoje nurodytus su avarijos likvidavimu susijusius darbus bus panaudoti jos įrengti vamzdžiai. Atsakovės pagal sutartį atliktų darbų dalies vertės aspektu taip pat pažymėtina, kad ieškovė, formuluodama savo reikalavimo dydį nagrinėjamoje byloje, iš jos pateiktoje darbų sąmatoje nurodytos sumos atėmė šalių Sutartyje nustatytą darbų kainą, išskyrus sumokėtą avansą.

27. Atsakovės kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovės prašoma priteisti darbų kaina yra daugiau nei tris kartus didesnė nei pirminės sutarties kaina ir dėl to reikalavimas yra itin neekonomiškas, atmestini, nes, pirma, skiriasi darbų apimtis (pirminės Sutarties objektas buvo naujo gręžinio įrengimas, o nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl fontanuojančio gręžinio sutvarkymo (kuris, be kita ko, apima naujo gręžinio įrengimo darbus) išlaidų atlyginimo priteisimo); antra, atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodyta fontanuojančio gręžinio sutvarkymo darbų kaina iki 50 proc. nuolaidos pritaikymo (27 450,47 Eur) panaši į ieškovės sąmatoje nurodytą kainą (29 992,07 Eur), ir tai vertintina kaip ieškovės prašomos priteisti darbų kainos realumą patvirtinanti aplinkybė. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitas verslo subjektas neturi nei motyvo, nei suinteresuotumo, nei pareigos taikyti ieškovei nuolaidų fontanuojančio gręžinio sutvarkymo darbams, o atsakovės, turinčios pareigą šiuos darbus arba atlikti nemokamai ir taip pašalinti jos veiksmais ieškovei padarytą žalą, arba atlyginti ieškovei kito rangovo atliktų darbų kainą, pateikiami darbų kainos su nuolaida apskaičiavimai negali būti vertinami kaip patikimas realios tokių darbų kainos įrodymas. Taigi, nors sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais kritiškai įvertinti atsakovės pateikti siūlomų atlikti fontanuojančio gręžinio sutvarkymo darbų įrodymai, yra neišsamūs ir neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo motyvuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, visgi vien tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti sumokėtą avansą, priteisti esamo gręžinio tamponavimo išlaidų, taip pat priteisti naujo gręžinio įrengimo išlaidų atlyginimą, pritaikė kelis atskirus vartotojo pažeistų teisių gynimo būdus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas nuostolių atlyginimą kaip ieškovės (vartotojos) teisių gynybos būdą, vertino konkrečios vartojimo rangos sutarties dalyko specifiką, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad atliktų darbų nekokybiškumas lėmė ne tik galutinio darbo rezultato sukūrimo negalimumą, bet ir būtinybę įrengti naują vandens gręžinį vandens spaudimui sumažinti, nuvedant vandenį į ežerą, todėl pagrįstai sprendė dėl priteistinų nuostolių apimties. Ieškovės pasirinktas vartotojo teisių gynimo būdas yra proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nagrinėjamos bylos atveju užtikrina tinkamą restitutio in integrum (grąžinimas į seną padėtį, buvusių teisių grąžinimas) principo įgyvendinimą.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

31. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė nepateikė duomenų bei įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, todėl jos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

32. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „Vilniaus gelmės“ (j. a. k. 300651359) 5,18 Eur (penkis Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys