Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkimo procedūrų atnaujinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-407/2011

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00432-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)

2011 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Arginta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“, Stulz–Wasser und Prozestechnik GmbH ieškinį atsakovams Utenos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“, Kruger A/S, uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“ dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkimo procedūrų atnaujinimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“, institucijos, duodančios išvadą, – Viešųjų pirkimų komisija, Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija vykdė atvirą konkursą „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Atsakovas 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr.VS-622 paprašė ieškovo AB „Požeminiai darbai“ iki 2010 m. gegužės 24 d. (imtinai), vėliau pratęsiant terminą iki 2010 m. gegužės 27 d., CVP IS priemonėmis paaiškinti pateiktą techninį pasiūlymą, atsakant į pateiktus klausimus. AB „Požeminiai darbai“ 2010 m. gegužės 27 d. pagal perkančiosios organizacijos rašte nurodytus klausimus pateikė paaiškinimus dėl techninio pasiūlymo. Atsakovo viešojo pirkimo komisija 2010 m. gegužės 31 d. (protokolas Nr. 25), išanalizavusi konkurso dalyvių pateiktus techninių pasiūlymų paaiškinimus, nutarė patvirtinti, kad konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus techninius reikalavimus ir apie AB „Požeminiai darbai“ techninio pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams pranešė ieškovui 2010 m. birželio 1 d. raštu Nr. VS-712. Viešojo pirkimo komisija 2010 m. birželio 16 d. (protokolo Nr. 28), turėdama tikslą pasitikrinti, ar nesuklydo vertindama konkurso dalyvių techninius pasiūlymus, nutarė kreiptis į administracijos direktorių dėl ekspertų paslaugų pirkimo inicijavimo ir kitame posėdyje išnagrinėti bei įvertinti eksperto išvadas. Atsakovas 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. VS-861 pranešė AB „Požeminiai darbai“, kad dėl konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH techninio pasiūlymo įvertinimo viešojo pirkimo komisija papildomai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą ir, gavusi eksperto išvadas, apie techninio pasiūlymo vertinimą papildomai informuos dalyvį. Vandentvarkos ekspertas E. K. 2010 m. birželio 28 d. viešojo pirkimo komisijai pateikė ekspertinę nuomonę dėl konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/ Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH techninio pasiūlymo, kuriame nurodė, kad, išnagrinėjus šio konkurso dalyvio techninį pasiūlymą, įskaitant ir papildomą pasiūlymo turinio paaiškinimą (dalyvio 2010 m. gegužės 27 d. raštas Nr. 03-06-60) galima konstatuoti, kad dalyvio techninis pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir, vadovaujantis pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 29.1.5 punktu, turi būti atmestas dėl ekspertinėje nuomonėje nurodytų priežasčių. Iš viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 1 d. protokolo Nr. 29 matyti, kad dviem komisijos nariams kilo abejonių, ar konkurso dalyvių AB „Požeminiai darbai“/ Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH ir UAB „Arginta“/Kruger A/S techniniai pasiūlymai vertinti pagal tuos pačius kriterijus, nes dalyvio AB „Požeminiai darbai“/Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH techninis pasiūlymas išanalizuotas detaliau nei konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas. Buvo nutarta į komisijos posėdį kviesti išvadas pateikusį UAB „SWECO Lietuva“ vandentvarkos ekspertą E. K. Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje (protokolas Nr. 30) buvo išklausytas ekspertas E. K., kuris pažymėjo, kad dalyvio AB „Požeminiai darbai“/Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH techninis pasiūlymas parengtas neprofesionaliai, jame daug neteisingų skaičiavimų, prieštaraujančių vieni kitiems duomenų ir informacijos, paaiškinime tikslinti parametrai iki reikiamo dydžio. Ekspertas konstatavo, kad UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, juos vertinant pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir dalyvio AB „Požeminiai darbai“/Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH. Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje (protokolas Nr. 30) vieno balso persvara, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirkimo dokumentų 29.1.5 punktu, buvo atmestas konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH pasiūlymas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovas 2010 m. liepos 12 d. raštu Nr. VS-1014 pranešė AB „Požeminiai darbai“, kad, remdamasis eksperto išvada, pakartotinai įvertino šio dalyvio pasiūlymą ir, vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirkimo dokumentų 29.1.5 punktu, priėmė sprendimą atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. AB „Požeminiai darbai“ 2010 m. liepos 16 d. pateikė pretenziją Nr. 03-06-75, kuri viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 23 d. (protokolas Nr. 33) atmesta kaip nepagrįsta. Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 26 d. posėdyje (protokolas Nr. 35) nutarta patvirtinti, kad konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S finansinis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, taip pat konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S pasiūlymo ekonominį naudingumą, lygų 1, bei pritarti sudarytai preliminariai pasiūlymų eilei, į kurią pagal ekonominį naudingumą įrašyta UAB „Arginta“/Kruger A/S. Preliminari pasiūlymų eilė patvirtinta, UAB „Arginta“/Kruger A/S pateiktas pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir pasiūlyta perkančiajai organizacijai sudaryti su UAB „Arginta“/Kruger A/S sutartį. Rangos sutartis Nr. S6-36 su konkurso laimėtoju UAB „Arginta“/Kruger A/S pasirašyta 2010 m. rugpjūčio 31 d.

Ieškovai AB „Požeminiai darbai“ ir Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH ieškiniu prašė:

- panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 30 įvirtintą bei 2010 m. liepos 12 d. rašte „Dėl pasiūlymo atmetimo“ Nr. VS-1014, adresuotame ieškovui AB „Požeminiai darbai“, nurodytą sprendimą, kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija atmetė ieškovų AB „Požeminiai darbai“ ir Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH konkursinį pasiūlymą, pateiktą atviro konkurso būdu atliekamam viešajam pirkimui „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525);

- panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 26 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 35 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija preliminarioje pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta“ ir Kruger A/S pasiūlymą;

- panaikinti atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 36 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525), kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta“ ir Kruger A/S pasiūlymą bei jį pripažino laimėjusiu;

- pripažinti negaliojančia atsakovų Utenos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Utenos vandenys" ir jungtinės veiklos partnerių UAB „Arginta“ bei Kruger A/S 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. S6-36;

- įpareigoti atsakovą Utenos rajono savivaldybės administraciją atnaujinti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525).

Ieškovai nurodė, kad viešojo pirkimo komisijos sprendimas atmesti ieškovų pateiktą pasiūlymą prieštarauja ankstesniam viešojo pirkimo komisijos sprendimui, remiasi neteisėtai pasitelkto eksperto pateikta, nepatikima ir tendencinga eksperto nuomone, kuri yra parengta pažeidžiant VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir diskriminuojant ieškovus kitų konkurso dalyvių atžvilgiu, taip pat ekspertui neteisėtai prisiimant viešojo pirkimo komisijos kompetenciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:

panaikino Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 30 įtvirtintą bei 2010 m. liepos 12 d. rašte „Dėl pasiūlymo atmetimo“ Nr. VS-1014, adresuotame AB „Požeminiai darbai“, nurodytą sprendimą, kuriuo atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija atmetė ieškovų AB „Požeminiai darbai“ ir Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH konkursinį pasiūlymą, pateiktą atviro konkurso būdu atliekamam viešajam pirkimui „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525);

panaikino Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. liepos 26 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 35 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525), kuriuo Utenos rajono savivaldybės administracija preliminariojoje pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta“ ir Kruger A/S pasiūlymą;

panaikino Utenos rajono savivaldybės administracijos paskirtos viešojo pirkimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje priimtą ir tos pačios dienos posėdžio protokole Nr. 36 įvirtintą sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo atviro konkurso būdu atliekamame viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525), kuriuo Utenos rajono savivaldybės administracija pasiūlymų eilėje nurodė vienintelį UAB „Arginta“ ir Kruger A/S pasiūlymą bei jį pripažino laimėjusiu;

pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų Utenos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Utenos vandenys“ ir jungtinės veiklos partnerių UAB „Arginta“ bei Kruger A/S 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. S6-36;

įpareigojo Utenos rajono savivaldybės administraciją atnaujinti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525);

priteisė iš Utenos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Arginta“, Kruger A/S, UAB „Utenos vandenys po 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „Požeminiai darbai“ ir Stulz–Wasser und Prozesstechnik GmbH naudai bei po 6,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei;

grąžino ieškovams UAB „Požeminiai darbai“ ir Stulz–Wasser und Prozestechnik GmbH permokėtą 266 Lt žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad VPĮ nesuteikta Perkančiajai organizacijai teisės iš naujo kartoti praėjusios procedūros etapo, todėl Perkančiosios organizacijos veiksmai pakartotinai vertinant ieškovo techninį pasiūlymą pripažintini neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip institucija teikianti išvadą byloje, nurodė, jog tiekėjų pasiūlymus nagrinėja bei vertina tik perkančioji organizacija ir sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams priima tik perkančioji organizacija (VPĮ 39 straipsnis), kuri viešajam pirkimui organizuoti ir atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, atsižvelgiant į jos narių ekonomines, technines, teisines žinias ir Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą (T. 4, b. l. 225–226). Teismas padarė išvadą, kad jau šioje viešojo pirkimo procedūros stadijoje ekspertui buvo perkelta viešųjų pirkimų komisijos pareiga įvertinti konkurso dalyvių techninius pasiūlymus (ieškovo pakartotinai), o ne duoti išvadą eksperto kompetencijai priskirtais klausimais, todėl šie perkančiosios organizacijos veiksmai, priimant nutarimą kreiptis į administracijos direktorių dėl ekspertų paslaugų pirkimo inicijavimo turint tikslą pasitikrinti, ar komisija nesuklydo vertindama techninius pasiūlymus, pripažintini neteisėtais. Ne ekspertas, o perkančioji organizacija turi pareigą atsakingai vertinti kiekvieno dalyvio pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ir įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo jai numatytą pareigą visapusiškai įvertinti pasiūlymus, sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija, aiškiai ir konkrečiai nenurodydama tikslo, kurio siekia pasitelkdama ekspertą, pažeidė šioje viešojo pirkimo procedūros stadijoje skaidrumo principą. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad ekspertas iš esmės vertino tik ieškovų techninį pasiūlymą. Kito konkurso dalyvio UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas, kaip ir jungtinės veiklos partnerių AB „YIT Kausta“, UAB „YIT Technika“, Proseco Oy Ltd ir ECO Environment Oy Ltd. techninis pasiūlymas, įvertintas formaliai, nurodant, kad UAB „Arginta“/Kruger A/S techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis lygiateisiškumo ir nediskriminavo principais visi konkurso dalyvių pasiūlymai privalėjo būti vertinami vienodais pagrindais, tokia pat apimtimi ir vienodais kriterijais. Viešųjų pirkimų komisija (2010 m. liepos 9 d. posėdžio protokolas Nr. 30), be motyvų konstatuodama, kad, remiantis eksperto pateikta išvada, vienodai vertinti konkurso dalyvių AB „Požeminiai darbai“/Stulz–Wasser-und Prozesstechnik GmbH ir UAB „Arginta“/Kruger A/S techninių pasiūlymų negalima, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Ekspertas E. K., 2010 m. birželio 28 d. teikdamas atsakovės viešųjų pirkimų komisijai Ekspertinę nuomonę dėl konkurso dalyvio AB „Požeminiai darbai“/Stulz–Wasser-und Prozesstechnik GmbH techninio pasiūlymo, viršijo savo kompetenciją, nes pasisakė Konkurso dalyvio pasiūlymo įvertinimo klausimu, kai pagal VPĮ 39 straipsnį konkurso dalyvių pasiūlymus vertina tik viešųjų pirkimų komisija. Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. liepos 9 d. (protokolas Nr. 30) sprendimas atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų yra nemotyvuotas, pasiūlymo atmetimo motyvai nekonkretūs, deklaratyvūs. Viešųjų pirkimų komisija iš esmės nevertino Konkurso dalyvių pasiūlymų, o priimdama sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą vadovavosi, kaip nurodyta 2010 m. liepos 9 d. protokole Nr. 30, eksperto nuomone. Byloje nėra duomenų, kad Konkurso dalyvių techniniai pasiūlymai buvo vertinami pagal tuos pačius kriterijus. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą ar pretenziją, nenurodant konkrečių pasiūlymo ar pretenzijos atmetimo priežasčių ar motyvų ir tokiu būdu apribojant tiekėjų galimybę pasinaudoti teisėmis, kurias jie turi vadovaujantis VPĮ V skyriaus nuostatomis, reiškia, kad neužtikrinamas skaidrumo principo įgyvendinimas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Skaidrumo principas, kaip nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, reiškia perkančiosios organizacijos veiksmų prognozuotumą. Vertinant konkurso dalyvių pasiūlymus, buvo pažeistas ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nediskriminavimo principas, kuris įpareigoja perkančiąją organizaciją visų tiekėjų pasiūlymus įvertinti pagal visus pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus. Šiuo konkrečiu atveju to nebuvo padaryta.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi išaiškino įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-359-198/2011 dalį taip:

„Įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją atnaujinti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82525), vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovų UAB,,Arginta“ ir Utenos savivaldybės administracijos po 1000 Lt ieškovui AB,,Požeminiai vandenys“ išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis), kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo viešojo pirkimo procedūrų metu padarytų viešųjų pirkimų principų pažeidimo pagrįstumo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Arginta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl konkurso etapų ir perkančiosios organizacijos pareigos patikrinti pateiktus pasiūlymus. Teismai nepagrįstai sprendė, kad viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisijos) 2010 m. birželio 1 d. pranešimas ieškovui apie jo pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentams laikytinas pirmojo etapo pabaiga, ir tai apribojo Komisijos teisę kviestis ekspertą bei pakartotinai vertinti ieškovo pasiūlymą; padarė teisiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog tokiu savo veiksmu perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principo reikalavimus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Analogiška pasiūlymų vertinimo tvarka nustatyta ir ginčo konkurso pirkimo dokumentų I skyriaus I skirsnio 23.2–23.7 punktuose: antrajame etape pasiūlymai, kurie pripažinti atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pagal šio skirsnio 26 punktą vertinami pagal „ekonominio naudingumo“ kriterijų, kurį sudaro dvi dalys: eksploatavimo išlaidos ir kaina. Taigi iki antrojo etapo Komisija įgaliota ir įpareigota patikrinti ne tik dalyvių atitinkamumą kvalifikacijos reikalavimams, bet ir visapusiškai patikrinti ar pateiktų pasiūlymų techninę dalį, lemiančią eksploatacinių išlaidų apskaičiavimą. Apie patikrinimo rezultatus Komisija įpareigota pranešti tiekėjams ir nurodyti antrojo etapo laiką ir vietą.

Sistemiškai aiškinant pirkimo dokumentų 23.2–23.7 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėti visų tiekėjų pasiūlymai ir pranešta visiems tiekėjams apie jų pasiūlymų įvertinimą (pripažinimą atitinkančiais pirkimo dokumentus, arba atmetimą), antrasis posėdis negali įvykti. Be to, antrasis posėdis gali įvykti ne anksčiau nei pasibaigus 5 darbo dienų terminui nuo tiekėjų informavimo apie kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatus dienos, per kurį tiekėjai gali pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pasiūlymų techninių duomenų, tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatų.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, 2010 m. birželio 1 d. pranešusi ieškovams, kad jų pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus techninius reikalavimus, pranešime nenurodė apie antrojo posėdžio vietą, datą ir laiką (valandą, minutes), nes dar nebuvo išnagrinėjusi kitų dalyvių pasiūlymų (2010 m. gegužės 31 d. protokolas), todėl šis pranešimas ieškovui negali būti laikomas dokumentu, užbaigiančiu pirmąjį pasiūlymų vertinimo etapą. Dėl to, kad pirmasis etapas dar nebuvo baigtas, perkančioji organizacija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, patikrinti juos, lyginti ir įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Tokia nuostata įtvirtinta ir pirkimo dokumentų 26.3 punkte: Komisija turi teisę atlikti bet kurios konkurso dalyvio pasiūlyme esančios informacijos patikrinimą, jei mano, kad tai reikalinga pasiūlymo nagrinėjimo ir vertinimo tikslais. Įstatyme nereglamentuojama, kiek kartų, kokiais veiksmais ir kaip konkurso pasiūlymo techninė dalis gali būti vertinama. Priėjus prie išvados, kad tokiam patikrinimui reikia specialių žinių, perkančiajai organizacijai negali būti apribotos teisės pasitelkti ekspertus ar vertinti pasiūlymus tiek kartų, kiek ji mano esant reikalinga viešojo pirkimo tikslui pasiekti – atrinkti geriausią pasiūlymą, leidžiantį įgyti prekių racionaliai naudojant skirtas lėšas. Teisė pasitelkti ekspertą nustatyta VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėjamoje byloje pateikusi 2011 m. sausio 7 d. oficialią išvadą.

Teismai nepagrįstai sureikšmino perkančiosios organizacijos 2010 m. liepos 12 d. pranešime ieškovui apie pasiūlymo atmetimą formuluotę, kad ji pakartotinai įvertinusi atmetė ieškovų pasiūlymą. Šiuo atveju formali pranešimo formuluotė nekeičia nei jos teisėtų padarinių, nei turinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymusi siekiama tam tikrų tikslų, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP" v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

2. Dėl eksperto kvietimo pagrindų. Komisijos sprendimas kviesti ekspertą negali būti vertinamas kaip skaidrumo principo pažeidimas. VPĮ 16 straipsnyje nustatyta Komisijos teisė kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisija, atsižvelgusi į pirkimo objekto sudėtingumą ir pasiūlymų apimtis, įvertinusi pateiktų pasiūlymų eksploatacinių kaštų kainų skirtumus, darė pagrįstą prielaidą, kad jie gali būti dalyvių netinkamai apskaičiuoti, vienbalsiai nutarė, kad pasiūlymų vertinimui būtina kviestis ekspertą (2010 m. birželio 16 d. protokolas Nr. 28).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pageidimo, reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir padariniais. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pakeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, reikėtų atsižvelgti ir į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius. Tam taikytinas tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos įtarimai, atlikus ekspertizę, pasitvirtino. 2010 m. birželio 28 d. ekspertinėje nuomonėje Nr. V1-1312A nurodyta daug ieškovo pasiūlymo trūkumų, skaičiavimo bei duomenų pateikimo klaidų. Ekspertas nurodė, kad dalyvis, pasiūlyme deklaruodamas nepagrįstai sumažintus eksploatacinius kaštus, siekė įgyti nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus konkurso dalyvius, deklaravo klaidingą garantuojamą specifinį elektros energijos suvartojimo dydį, pateikė prieštaringus duomenis ir t. t. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų.

Tiek Komisijos 2010 m. birželio 16 d. protokole Nr. 28, tiek 2010 m. birželio 21 d. paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje su ekspertu, aiškiai suformuluota eksperto užduotis ir kvietimo tikslas – gauti eksperto išvadą dėl konkurso dalyvių techninių pasiūlymų atitikties techniniams pirkimo dokumentų reikalavimams (protokolo 2 puslapis, sutarties 1.1 punktas). Komisija siekė įvertinti visų dalyvių pasiūlymus, o ne tik pervertinti ieškovo pasiūlymą. Nurodytas eksperto kvietimo tikslas patvirtina, jog Komisija pavedė specialistui tik įvertinti pasiūlymuose pateiktų techninių duomenų atitiktį pirkimo dokumentų techniniams reikalavimams, o ne spręsti dėl konkurso dalyvių pasiūlymų galutinio įvertinimo ir jų pasiūlymų atmetimo ar pripažinimo laimėjusiais. Komisija vienbalsiai sutiko, kad jai nepakanka specialių žinių įvertinti techninius pasiūlymus visapusiškai, todėl objektyviai negalėjo ir neturėjo pateikti kažkokių konkrečių klausimų ekspertui. Kadangi dalykas sudėtingas, tai nėra galimybės suformuluoti visų galimų klausimų.

3. Dėl eksperto vertinimo apimties ir formalios išraiškos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ekspertas pateikė keturias išvadas dėl visų keturių konkurso dalyvių pasiūlymų. Pažymėtina, kad dėl dviejų kitų dalyvių pasiūlymų atmetimo Komisija jau buvo apsisprendusi anksčiau. Eksperto išvadoje detaliai išnagrinėjo ir aprašė ieškovo pasiūlymo neatitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, nes tokių buvo daug ir esminių. Kito dalyvio – UAB „Arginta“/ Kruger A/S – pasiūlymo pagrįstumas ekspertui nesukėlė abejonių, todėl ir jo nuomonė dėl šio pasiūlymo yra vienos pastraipos. Tačiau tokia faktinė aplinkybė ne paneigia, o tik patvirtina eksperto išvadų pagrįstumą. Teismai visiškai nepagrįstai ir dėl nesuprantamų priežasčių suabejojo eksperto išvadų teisingumu išimtinai tik dėl formalios jų apimties, ignoruodama eksperto išvadų turinį.

Vadovaujantis VPĮ 16 straipsniu, ekspertas kaip specialių žinių turintis asmuo gali duoti technine analize paremtas konstatuojamo pobūdžio išvadas. Šiuo atveju ekspertas vykdė 2010 m. birželio 21 d. paslaugų viešojo pirkimo sutarties techninėje specifikacijoje suformuluotas užduotis – pateikti išvadą dėl tiekėjų techninių pasiūlymų atitikties konkurso sąlygų reikalavimams. Dėl to išvadų pateikimas neabejotinai pateko į eksperto teikiamų paslaugų ir kompetencijos sferą. Eksperto išvada vertinant pasiūlymus yra reikšminga tik savo turiniu, o ne forma. Teismai nepagrįstai pernelyg sureikšmino eksperto išvadų formuluotes, suteikdami joms vertinimo ir verdikto galią. Eksperto išsakyta pozicija dėl konkurso dalyvio pasiūlymo Komisijos neįpareigoja. Sprendžiamoji galia dėl konkurso dalyvių pasiūlymų galutinio įvertinimo priklausė Komisijai. Teismai ignoravo aplinkybę, kad Komisija visapusiškai išnagrinėjo eksperto išvadas ir nesirėmė jomis „aklai“. Komisija, apsvarsčiusi gautas eksperto išvadas dėl Konkurso dalyvių pasiūlymų techninės dalies įvertinimo, nutarė jį kviesti į 2010 m. liepos 9 d. vykusį posėdį. Iš posėdžio protokolo Nr. 30 matyti, kad Komisija detaliai aiškinosi ir pateikė klausimus ekspertui dėl pateiktų išvadų pagrįstumo.

4. Dėl pasiūlymo atmetimo motyvavimo. Ieškovo pasiūlymo atmetimo motyvas yra ieškovo pateikto pasiūlymo techninės dalies ir jos pagrindu apskaičiuotų eksploatacinių kaštų neatitiktis pirkimo dokumentų reikalavimams. Šios aplinkybės detaliai aptartos ir išdėstytos ekspertinėje išvadoje. Komisijai patikrinus ir pritarus eksperto išvadoms, nėra jokios būtinybės jų kartoti savo pranešime dalyviui apie pasiūlymo atmetimą dėl jo neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams. Pakanka tokias išvadas (dėl jų apimties ir techninės specifikos) pridėti prie oficialaus dokumento – pranešimo apie pasiūlymo atmetimą. Komisija kvietė ekspertą į posėdį ir detaliai nagrinėjo pateiktas ekspertines nuomones. Tai leidžia daryti išvadą, kad Komisija įvertino eksperto išvadas ir joms pritarė. Dėl to nesuprantama, kokius papildomus aptarimus ir vertinimus Komisija turėjo nurodyti savo sprendime atmesti ieškovų pasiūlymą.

Komisijai gavus eksperto išvadą, kad ieškovo pasiūlymas iš esmės neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, Komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo prašyti paaiškinti tokį pasiūlymą. Toks Komisijos veiksmas reikštų, kad dalyviui, pateikusiam pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, būtų sudarytos sąlygos ir galimybės jį taisyti ir keisti. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga atmesti pasiūlymą, jei jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, ši nuostata nurodyta pirkimo dokumentų 25.3, 28.3, 29.1.5 punktuose.

5. Dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo formos ir turinio santykio su Komisijos veiksmų prognozuotumu. Ieškovai, gavę 2010 m. liepos 12 d. Komisijos raštą „Dėl pasiūlymo atmetimo“, 2010 m. liepos 16 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. 03-06-75, siekdami paneigti eksperto išvadas. Utenos rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų skyriaus rašte 2010 m. liepos 26 d. „Dėl pretenzijos dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimo atmesti dalyvio techninį pasiūlymą“ Nr. VS-1054 konkrečiai nurodyti nesutikimo su ieškovų argumentais dėl eksperto išvados motyvai ir argumentai. Ieškovų prieštaravimai eksperto konstatuotoms aplinkybėms perkančiosios organizacijos buvo motyvuotai atmesti dėl daugelio priežasčių, kurios nuosekliai ir išsamiai nurodytos rašto 4–5 puslapiuose.

6. Dėl nediskriminavimo principo ir kitų vešiesiems pirkimams taikytinų principų. Komisija savo darbe griežtai laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, todėl objektyviai negalėjo pažeisti ir nepažeidė viešiesiems pirkimams taikytinų principų. Be to, teismo sprendime nėra nurodyto ir konstatuoto nė vieno įstatymo pažeidimo, todėl išvada apie tariamą principų nesilaikymą yra tik nepagrįsta interpretacija ir faktų iškraipymas.

7. Dėl sprendimo tęsti procedūras negalimumo įvykdyti. Panevėžio apygardos teismas apsiribojo deklaratyvia nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau nepateikė jokio išaiškinimo, kaip atnaujinti procedūras jau pasibaigusiame viešajame pirkime. Toks teismo sprendimas praktiškai neįvykdomas dėl šių priežasčių:

- negalima tęsti procedūrų nuo momento, kai perkančioji organizacija pranešė ieškovui apie jo pasiūlymo atitiktį, nes tai neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų Ieškovo pasiūlymas toliau dalyvautų pirkimo procedūrose ir dėl nurodytų šiame skunde aplinkybių (nepagrįstai ir neteisingai sumažintos eksploatacinių kaštų kainos) turėtų konkurencinį pranašumą vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą, kuris susideda iš eksploatavimo išlaidų kainos ir pasiūlymo kainos (pirkimo dokumentų 27 skirsnis). Akivaizdu, kad tokia situacija neatitiktų VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo;

- vadovaujantis Pirkimo dokumentų I skyriaus, 1 skirsnio 27 punktu „Pasiūlymų vertinimas ir lyginimas“, ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant dalyvio pasiūlymo kainos ir kriterijaus balus. Kriterijaus balai apskaičiuojami kriterijaus reikšmę palyginus su geriausia to kriterijaus reikšme, o pasiūlymo kainos balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos ir vertinamo pasiūlymo kainos santykį padauginus iš kainos lyginamojo svorio. Kadangi atmetus ieškovų pasiūlymą, viešajame konkurse liko tik vienas dalyvis, tai jo pasiūlymo ekonominis naudingumas buvo apskaičiuotas neatsižvelgiant į kitas pasiūlytas kainos ir kriterijaus reikšmes;

- ieškovas įgautų nepagrįstą ir neproporcingą konkurencinį pranašumą dar ir dėl to,kad bylos nagrinėjimo metu susipažino su atsakovo UAB „Arginta“/Kruger A/Spateiktu pasiūlymu ir jo techninėmis konfidencialiomis charakteristikomis;

- perkančioji organizacija būtų priversta sudaryti pirkimo sutartį su dalyviu, pateikusiu pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą.

8. Dėl viešojo intereso pažeidimo. Nagrinėjamu atveju rangos sutarties Nr. S6-36 panaikinimas prieštarauja viešajam interesui. Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statybos projekto įgyvendinimas siejamas su Utenos miesto vandens, tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimu ir plėtra. Šiuo metu turimi įrengimai yra nepajėgūs sutvarkyti Utenoje per metus susidarantį dumblo kiekį. Planuojami įrenginiai išspręs naujai susidarančio dumblo apdorojimo ir saugojimo problemas. Tinkamas projekto įgyvendinimas užtikrintų Utenos rajono gyventojų konstitucinę teisę į saugią aplinką ir jos apsaugą, netinkamas projekto įgyvendinimas ar jo neįgyvendinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos piliečių interesams.

Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB,,Požeminiai vandenys“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus teismų sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Perkančioji organizacija neužtikrino, kad, atliekant pirkimo procedūras, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo, ir kad būtų pasiekti viešojo pirkimo tikslai. Šių principų pažeidimas lėmė tai, kad iš keturių konkurso dalyvių perkančioji organizacija pasiliko tik vieną, neužtikrinusį konkurencijos viešajame pirkime ir nepasiekusi viešojo pirkimo tikslų. Teismų konstatuoti vešiųjų pirkimų principų pažeidimai yra esminiai viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimai ir jie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintini pakankamu pagrindu pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, nesiremiant jokia papildoma norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą, nenurodžiusi, kokiam klausimui išsiaiškinti ji pasitelkė ekspertą, nenurodžiusi, kodėl pasitelkė ekspertą jau po to, kai buvo įvertinusi ieškovų techninį pasiūlymą. Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų aiškūs klausimai, dėl kurių sprendimo pasitelkiamas ekspertas, o viešojo pirkimo komisija turėtų nurodyti priežastį, kodėl jau įvertinto pasiūlymo pakartotiniam vertinimui buvo reikalingos eksperto paslaugos. Kasatorius klaidina teismą, pateikdamas vešiojo pirkimo komisijos 2010 m. birželio 16 d. protokole ir 2010 m. birželio 21 d. paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodytą eksperto užduotį. Protokole nurodyta, kad komisijos nariai aptarė, kad gal būtų naudinga pasikviesti nepriklausomą ekspertą dėl konkurso dalyvių techninių pasiūlymų įvertinimo, pasitikrinant, ar komisija nesuklydo vertindama techninius pasiūlymus. Sutartyje nurodyta, kad sutarties dalykas – atviro konkurso dalyvių techninių pasiūlymų įvertinimo paslaugos.

Perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą nemotyvavusi sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą. Viešojo pirkimo komisija nepatikrino eksperto išvadų ir joms nepritarė, nes eksperto nuomonėje pateiktų išvadų patikrinimas ar įvertinimas bei pritarimas ar nepritarimas nėra užfiksuoti nei Komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdžio protokole, nei perkančiosios organizacijos 2010 m. liepos 7 d. raštu ieškovams pateiktame pranešime dėl ieškovų pasiūlymo atmetimo. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad skaidrumo principo pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė. Komisija, neįvertinusi ieškovų techninio pasiūlymo eksperto išvadoje nurodytais pagrindais, elgėsi savavališkai, neužtikrino vertinimo objektyvumo. Komisijos 2010 m. liepos 9 d. posėdyje buvo aptarti tik keli su eksperto nuomonės esme nesusiję klausimai, o eksperto nuomonės teiginiai dėl ieškovų techninio pasiūlymo iš viso nebuvo aptariami ar nagrinėjami. Komisijos sprendimo ieškovų pasiūlymą nemotyvavimas yra pakankama priežastis konstatuoti, kad šis sprendimas pažeidžia skaidrumo principą.

Perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, neįvertinusi visų tiekėjų pasiūlymų pagal tuos pačius kriterijus ir ta pačia apimtimi. Komisijai buvo žinoma, kad konkurso dalyvių pasiūlymai nebuvo vertinami vadovaujantis tais pačiais kriterijais. Tapačias faktines aplinkybes ieškovų ir konkurso dalyvio UAB,,Arginta“/Kruger A/S techniniuose pasiūlymuose ekspertas vertino priešingai.

2. Ekspertui neteisėtai ir nepagrįstai perduota viešojo pirkimo komisijos kompetencija. Ekspertas viršijo savo kompetenciją, suklaidino Komisiją, nusprendęs, kad ieškovų pasiūlymas turi būti atmestas, ir pasisakydamas apie ieškovų pasiūlymo subjektyvųjį elementą (kad ieškovai siekė įgyti niekuo nepagrįstą konkurencinį pranašumą), nors ekspertas yra ne vešųjų pirkimų ar teisės specialistas, o vandentvarkos ekspertas. Neatmetama galimybė, kad Komisija galėjo sprendimą priimti vien tik formaliai pritarusi ekspertinėje nuomonėje išdėstytiems teiginiams, įskaitant ir nurodymą, kad ieškovų pasiūlymas turi būti atmestas.

3. VPĮ nesuteikta perkančiajai organizacijai iš naujo kartoti jau atliktos viešojo pirkimo procedūros. Tačiau ieškovų pasiūlymą Komisija įvertino pakartotinai. Nors VPĮ nenurodyta, kiek kartų ir kaip viešojo pirkimo komisija turi teisę tikrinti ir vertinti konkurso dalyvių techninius pasiūlymus, tačiau tai nereiškia, kad Komisija konkurso dalyvių pasiūlymus gali vertinti bet kaip. Perkančiojo organizacija neturi teisės kartoti jau įvykusios viešųjų pirkimų procedūros, jeigu tokios teisės neįtvirtinta VPĮ. Be to, tokio pakartotinio vertinimo iš viso neturėtų reikėti. Komisija privalo iš karto vertinti viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymus išsamiai ir tinkamai.

4. Komisijos sprendimas paremtas iš esmės nepagrįsta ir neteisinga eksperto išvada. Eksperto išvada yra logiškai klaidinga, padaryta neatlikus skaičiavimų ir neišanalizavus konkrečių duomenų. Ekspertas nenurodė, kokią metodiką taikė vertindamas ieškovo techninį pasiūlymą ar tariamai vertindamas UAB,,Arginta“/Kruger A/S techninį pasiūlymą.

5. Viešojo prikimo sutartis panaikinta pagrįstai, viešojo prikimo procedūros pagrįstai atnaujintos, o teismo sprendimas yra įvykdomas. Panaikinus sprendimus dėl viešojo pirkimo principų pažeidimo, sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai. Argumentus dėl tariamo sprendimo neįvykdomumo kasatorius pirmą kartą nurodė kasaciniame skunde, šiais argumentais nesirėmė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl, remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, šiomis nenagrinėtomis aplinkybėmis jis neturi teisės remtis kasaciniame skunde.

6. Teismų sprendimu ir nutartimi nebuvo pažeistas viešasis interesas.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais remiantis eksperto išvadomis buvo pervertinta ieškovų pasiūlymo atitiktis, teisėtumo

Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nenustatyta galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl jo priimtas. Vis dėlto neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Dėl to, nors perkančiajai organizacijai priėmus tam tikrus procedūrinius sprendimus, jie viešųjų pirkimų santykių subjektams sukuria teisinius padarinius, t. y. poreikį pereiti į kitą konkurso etapą, tačiau tai neturi lemti perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris iš tiesų ar manomai nepagrįstai pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas. Jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybės pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą. Kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nuostatų ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Kasacinio teismo praktikoje vertinta panaši situacija, kai perkančioji organizacija, vykdžiusi viešojo pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu, nukrypo nuo VPĮ reguliavimo ta prasme, kad pakartotinai vykdė neskelbiamas derybas, nors tokios galimybės VPĮ jai nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010). Tąkart, įvertinęs perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jų priežastis, galimybę tiekėjams sąžiningai konkuruoti ir veiksmingai ginti savo teises, kasacinis teismas nenustatė perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, dėl kurio reikėtų naikinti jos priimtus sprendimus. Taigi šioje byloje spręstina, ar perkančiosios organizacijos sprendimas pakartotinai atlikti ieškovų pasiūlymo atitikties vertinimą laikytinas tik procedūriniu ar viešųjų pirkimų principų pažeidimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priežastys, dėl kurių konkurso procedūros atliktos pakartotinai (siekiant patikrinti, ar viešojo pirkimo komisija nesuklydo vertindama tiekėjų pasiūlymus) iš tiesų galėtų kelti abejonių dėl skaidrumo, tačiau šioje byloje būtina atsižvelgti į pirkimo objekto sudėtingumą ir specifiškumą – dumblo apdorojimo įrenginių statybą: itin didelė pirkimo dokumentų apimtis, sudėtingi techniniai skaičiavimai, sudėtingas pasiūlymų rengimas ir vertinimas (perkančioji organizacija ne kartą iš įvairių tiekėjų prašė paaiškinti tam tikrus pasiūlymų techninius aspektus, byloje nustatyta išsiskiriančios ekspertų išvados dėl ieškovų pasiūlymo atitikties). Atsižvelgiant į tai, šios bylos kontekste darytina išvada, kad pakartotinis visų tiekėjų pasiūlymų vertinimas, kaip toks (nevertinant jo turinio teisėtumo), nekvalifikuotinas viešųjų pirkimų principų pažeidimu.

Tai, kad pakartotiniam tiekėjų pasiūlymo vertinimui perkančioji organizacija pasitelkė ekspertą, nors to iš anksto nenustatė pirkimo sąlygose, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau padarytos išvados nekeičia. Pažymėtina, kad išankstinis informavimas dėl tam tikrų veiksmų atlikimo tiekėjams svarbus pirmiausia tiek, kiek tai paveikia jų pačių sprendimus rengiant ir teikiant pasiūlymus ar daro įtaką jų dalyvavimui konkurse. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turi teisę identifikuoti, kuriuose iš jų pateikta kaina yra neįprastai maža, net ir tuo atveju, kai tokio identifikavimo kriterijų ji nebuvo paskelbusi viešojo pirkimo dokumentuose, nes toks perkančiosios organizacijos sprendimas nelemia jokio galutinio sprendimo dėl šio tiekėjo tolesnio dalyvavimo pirkimo procedūroje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010).

Dėl pakartotinio tiekėjų pasiūlymų vertinimo (atsižvelgiant į eksperto išvadas), kaip tokio, teisėtumo pagal viešųjų pirkimo principus spręstina pagal konkrečius tiekėjams ginčijamu perkančiosios organizacijos sprendimu sukeltus padarinius ir galimybę juos užginčyti. Iš tiesų ne eksperto pakvietimas į pagalbą (kad ir kokios būtų to priežastys) pakartotinai vertinant tiekėjų pasiūlymus gali pažeisti ieškovų teises, o perkančiosios organizacijos sprendimas dėl tiekėjo pasiūlymo, pavyzdžiui, sprendimas atmesti pasiūlymą. Perkančiosios organizacijos veiksmų numatymas šiuo atveju nedaro įtakos tiekėjų teisėms ir nepažeidžia skaidrumo principo. Išankstinis nepranešimas apie ekspertinį tiekėjų vertinimą (pirminį ar pakartotinį) nedaro įtakos pasiūlymų rengimui, tiekėjams nesuteikia jokios papildomos informacijos, į kurią reikėtų iš anksto atsižvelgti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiekėjams turi būti užtikrinama jų pažeistų teisių gynyba ir jos veiksmingumas. Taigi šioje byloje vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą labiau atsižvelgtina ir vertintina ne jos sprendimas pakartotinai, remiantis eksperto išvadomis, patikrinti tiekėjų pasiūlymus, o sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Dėl to teisėjų kolegija kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui nenagrinėja ginčo šalių keliamų klausimų, susijusių su eksperto įgaliojimais, jų ribomis bei viršijimu pagal VPĮ. Tiekėjų teises, minėta, gali pažeisti ne eksperto išvada, kaip tokia, o perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pasiūlymą. Ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių bebūtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju tai tik asmens, turinčio specialių žinių vandentvarkos srityje, nuomonė ir tam tikros išvados gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, tai tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialias žinias rezultatas. Ekspertas, kaip asmuo, turintis specialių žinių vandentvarkos srityje, galėjo duoti technine analize paremtas išvadas dėl tiekėjų techninių pasiūlymų atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams. Perkančioji organizacija siekdama viešųjų pirkimo tikslo sudaryti sutartį leidžiančią jai įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, privalo vadovaudamasis VPĮ ir Konkurso nuostatomis ir principais įvertinti visus konkurso dalyvių pasiūlymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į perkamo objekto sudėtingumą ir specifiškumą, Viešojo pirkimo komisija turėjo teisę kilus abejonių dėl priimto sprendimo pagrįstumo kreiptis į ekspertą pasitikrinti ar nesuklydo vertindama konkurso dalyvių techninius pasiūlymus ir ar nepažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pažymėtina, jog eksperto išsakyta nuomonė dėl konkurso dalyvių techninių pasiūlymų vertimo ne tik de jure, tačiau ir de facto Komisijai neturi sprendžiamosios galios, nes tik ji gali vertinti tiekėjų pasiūlymus ir priimti sprendimus dėl jų atitikties konkurso sąlygoms.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą teisėtumo

Byloje nustatyta, kad eksperto perkančiajai organizacijai pateiktos išvados buvo pagrindas atmesti ieškovų pasiūlymą. Viešojo pirkimo komisija, priimdama sprendimą dėl ieškovų pasiūlymo atmetimo ir apie tai informuodama šį tiekėją, pateikė nuorodą į eksperto nuomonėje padarytas išvadas. Teismai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą nemotyvuotas, be to, eksperto pasitelkimas šioje viešųjų pirkimų stadijoje laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus bei tiekėjo teises. Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos priimamo sprendimo informatyvumo prasme tiekėjo teisės nebuvo pažeistos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje spręsta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Viešojo pirkimo komisija 2010 m. liepos 9 d. protokole Nr. 30 nurodė, kad ieškovų pasiūlymas atmetamas, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pirkimo sąlygų 29.1.5 punktu (perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų). Nors ieškovų pasiūlymų neatitiktys nebuvo konkrečiai nurodytos sprendime (nenurodyta, kokių konkrečiai pirkimo sąlygų ieškovo pasiūlymas neatitiko), tačiau apie jas galima spręsti iš pateiktų Viešojo pirkimo komisijai eksperto išvadų. Kadangi Viešojo pirkimo komisija neteikė jokių papildomų vertinimų dėl eksperto išvadų ir savo sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą grindė tik eksperto išvadomis, darytina išvada, kad ji su šiomis eksperto išvadomis visiškai sutiko, jas perėmė kaip savo, todėl eksperto išvadoje nurodytos ieškovų pasiūlymo neatitiktys kvalifikuotinos perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymo motyvais.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne. Šia prasme vertinimui svarbūs ir pirminiai perkančiosios organizacijos sprendimus įtvirtinantys dokumentai, ir tie, kurie buvo surašyti prasidėjus šalių ginčui (tiekėjo pretenzija, perkančiosios organizacijos atsakymas į ją). Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, teismas gali daryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011).

Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovai tinkamai suprato, kokios yra perkančiosios organizacijos nustatytos (nors įtvirtintos eksperto išvadose, tačiau perimtos) jų pasiūlymo neatitiktys pirkimo sąlygoms, dėl šių jie pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai ir gavo jos atsakymą į pretenziją. Šios priežastys bei prieštaraujantys argumentai taip pat atskleidžiami ir išdėstomi ginčo šalių procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą yra nemotyvuotas.

Vis dėlto tik tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimas buvo pakankamai motyvuotas, kad ieškovų galėtų būti apskųstas, savaime nedaro jo pagrįsto ir teisėto VPĮ prasme. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad pakartotinis pasiūlymų vertinimas, remiantis eksperto išvadomis, buvo atliktas tik dėl ieškovų pasiūlymo, o kitų pasiūlymų pakartotinis vertinimas buvo atliktas formaliai. Teisėjų kolegija sutinka su teismų padarytomis išvadomis dėl nelygiaverčio pakartotinio tiekėjų pasiūlymo vertinimo. Tokia išvada daroma ne tik dėl perkančiosios organizacijos sprendimų (dėl įvairių tiekėjų pasiūlymų atitikties) motyvavimo nevienodos apimties, bet ir dėl netapačių tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Nors perkančioji organizacija galėjo pakartotinai atlikti visų tiekėjų pasiūlymų vertinimą ir galbūt nustatyti naujas ar papildomas neatitiktis, kurių anksčiau nepastebėjo, tačiau jis turėjo būti vykdomas vienoda apimtimi ir tais pačiais perkančiosios organizacijos deklaruotais tikslais (siekiant patikrinti, ar viešojo pirkimo komisija nesuklydo vertindama tiekėjų pasiūlymus) dėl visų tiekėjų. Abejotina, ar perkančioji organizacija skaidriai ir vienodai vertino ieškovų pasiūlymą. Tokią abejonę patvirtina tai, kad Viešojo pirkimo komisijos posėdyje jos atstovo išsakyta pozicija apie neprofesionaliai parengtą, prieštaringų duomenų ieškovų pasiūlymą, ypač atsižvelgiant į tai, jog viso konkurso metu įvairiems tiekėjams buvo leista tam tikrus pasiūlymų aspektus paaiškinti ar patikslinti. Kita vertus, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, perkančioji organizacija pagal eksperto išvadas nustačiusi ieškovų pasiūlymo neatitiktis, ieškovų neprašė šių paaiškinti. Lygiateisiškumo ir skaidrumo stoką vertinant tiekėjų pasiūlymus šiame kontekste rodo, minėta, tai, kad prieš pakartotinį pasiūlymų vertinimą perkančioji organizacija ne kartą iš įvairių konkurso dalyvių prašė pateikti paaiškinimus, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas tiekėjų pasiūlymus vertinti nevienodai lemia tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų prieštarauja viešųjų pirkimo principams, neužtikrina viešojo pirkimo tikslo pasiekimo, sudaryta viešojo pirkimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad perkančiosios organizacijos veiksmų kvalifikavimas neteisėtais pripažintas ne dėl to, kad ieškovų pasiūlymo atmetimas buvo neteisėtas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, t. y. perkančioji organizacija neteisėtai atmetė pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, o dėl to, kad vertinimas, dėl kurio perkančioji organizacija priėmė ginčijamą sprendimą, visiems tiekėjams buvo atliktas nevienoda apimtimi. Minėta, perkančiosios organizacijos sprendimas pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus nepažeidė VPĮ nuostatų, tačiau nuo jų nukrypo tiekėjams taikyti nevienodi pasiūlymo tikrinimo kriterijai, negalimumas paaiškinti nustatytų pasiūlymo neatitikčių, nors prieš pakartotinį pasiūlymų vertinimą tai buvo leista.

Taigi perkančiosios organizacijos pasiūlymo atmetimo priežasčių pagrįstumo teismai netyrė ir nevertino, nors šalys išsakė savo nuomonę dėl jų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose, pateikė įrodymus, motyvuotus vertinimus dėl eksperto išvados (nuomonės). Be to, ieškovų argumentai dėl jų pasiūlymo atitikties, perkančiosios organizacijos pasamdyto eksperto išvadų prieštaringumo ir neteisingumo (taigi perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumo VPĮ 39 straipsnio nuostatų prasme), atsakovų UAB „Arginta“ pateikto pasiūlymo atitikties, nurodant tas pačias pasiūlymo neatitiktis kaip ir ieškovų pasiūlyme, procese netirti ir nevertinti CPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktos išsiskiriančios ekspertų nuomonės dėl ieškovų pasiūlymo. Teismai nagrinėję bylą pripažino perkančiosios organizacijos sprendimų (dėl įvairių tiekėjų pasiūlymų atitikties) neteisėtumą dėl nevienodo vertinimo, tačiau ši išvada dar nereiškia, jog buvo atliktas perkančiosios organizacijos sprendimo materialus įvertinimas remiantis byloje pateiktais įrodymais, kurie iš esmės nebuvo tirti ir vertinti, o apsiribota tik procesiniu perkančios organizacijos veiksmų pakviečiant ekspertą vertinimu.

Perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą pagrįstumas VPĮ ir pirkimo sąlygų taikymo prasme teismų neįvertintas, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atnaujinti pirkimo procedūras, t. y. grįžimas į iki pažeidimo buvusią padėtį, nulemtų perkančiosios organizacijos pareigą sudaryti viešojo pirkimo sutartį (prieš ją einanti pasiūlymų vertinimo procedūra, atlikta pirmą kartą, įvykdyta teisėtai), nors perkančiosios organizacijos konstatuotos ieškovų pasiūlymo neatitiktys. Be to, pažymėtina, kad, ieškovų teigimu, panašių ar lygiaverčių neatitikčių yra ir atsakovų UAB „Arginta“ pasiūlyme. Jei netapačiai taikyti vertinimo kriterijai lėmė tai, kad tik vieno iš tiekėjo pasiūlymas pripažintas neatitinkančiu pirkimo sąlygas, tai vienodai taikomi kriterijai gali lemti tapatų sprendimą ir dėl kitų tiekėjų (t. y. pasiūlymo neatitikties pripažinimą). Taip nebūtų pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo bei skaidrumo principai viešuosiuose pirkimuose.

Dėl to būtina įvertinti ne tik tai, ar ieškovų pasiūlymo atmetimo pagrindai teisėti, bet ir tai, ar perkančioji organizacija neteisėtai neatmetė ir atsakovų pasiūlymo dėl priežasčių, dėl kurių ieškovų pasiūlymas buvo atmestas. Galiausiai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, analizuojant perkančiosios organizacijos sprendimus dėl ieškovų ir atsakovų pasiūlymų vertinimo, turi būti atsižvelgiama į perkančiosios organizacijos sprendimus dėl visų tiekėjų ir šalių ginčas turi būti išsprendžiamas teisme, o ne grąžinant ginčo šalis iki pažeidimo buvusią padėtį.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių kasacinis teismas sprendžia, kad byloje kyla poreikis šalis grąžinti ne į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes, kaip minėta, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dėl to teismų procesiniai sprendimai yra neteisėti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti nei kasacinės, nei apeliacinės instancijų teismuose, todėl, panaikinus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai kad, ypač atsižvelgiant į išsiskyrusias ekspertų išvadas (nuomones) dėl ieškovų pasiūlymo, dėl nagrinėjamų klausimų sudėtingumo ir išskirtinumo teismas įvertintų galimybę paskirti teismo ekspertizę (CPK 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atsakant į klausimus, reikalaujančiu specialių žinių technikos, amato ar kitose srityse (CPK 212 straipsnis).

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi CPK 278 straipsnio tvarka buvo išaiškintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tačiau panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą netenka teisinės galios nutartis dėl šio sprendimo išaiškinimo, kadangi ši nutartis neturi savarankiškos teisinės reikšmės ir yra išvestinė iš teismo sprendimo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas