Civilinė byla Nr. 3K-3-239/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02756-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 95.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės,,Siamas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Siamas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutartinių netesybų sumažinimo; trečiasis asmuo – Vilniaus lengvosios atletikos mokykla.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Siamas“ teismo prašė atmesti atsakovo (hipotekos kreditoriaus) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimą priteisti iš ieškovo (hipotekos skolininko) 382 379,54 Lt delspinigių pagal privatizavimo sutartį arba, šio prašymo netenkinus, – sumažinti priteistinų netesybų dydį.
Ieškovui laimėjus valstybinio turto privatizavimo viešąjį konkursą, 2007 m. kovo 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovo nuosavybėn pastatą–sporto mokyklą, pastatą–ūkio pastatą ir kitus statinius (inžinerinius)–kiemo statinius (tvora su vartais, asfalto danga, šaligatvis), esančius Vilniuje, Sakalų g. 4, o ieškovas įsipareigojo per keturis einamųjų metų bei keturis 2008 metų ketvirčius padengti likusią nesumokėtą privatizavimo objekto kainos dalį. Sutarties 7.2 punkte nustatyta pirkėjo pareiga mokėti pardavėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną uždelstą dieną. Užtikrindamas savo įsipareigojimų atsakovui pagal privatizavimo sutartį vykdymą, ieškovas 2007 m. liepos 25 d. hipotekos lakštais įkeitė atsakovo naudai privatizavimo objektą ir jam eksploatuoti skirto 0,1667 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Sakalų g. 4, nuomos teisę, kylančią iš 2007 m. birželio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Pastate–sporto mokykloje faktiškai buvo įsikūrusi Vilniaus lengvosios atletikos mokykla, atsakovui pageidaujant, šalys susitarė, kad iki bus parengtas žemės sklypo Vilniuje, Sakalų g. 4, detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos bus keičiama žemės sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis, t. y. žemės sklypas bus parengtas ieškovo numatytai veiklai vykdyti, dvejų metų laikotarpiui už simbolinį 15 Lt už kv. m nuomos mokestį trečiajam asmeniui išnuomotas visas privatizavimo objektas.
Detalusis žemės sklypo planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu. Ieškovas nurodė, kad jis iki 2008 metų antrojo ketvirčio laiku ir tinkamai vykdė savo piniginius įsipareigojimus pagal privatizavimo sutartį. Kadangi trečiojo asmens mokamas žemės nuomos mokestis net nepadengė ieškovo mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio, be to, atsakovui atsisakius spręsti klausimą dėl privatizavimo objekto perdavimo (grąžinimo) ieškovui iš trečiojo asmens valdymo, ieškovas mokėjimus pagal privatizavimo sutartį sustabdė. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas, vadovaudamasis sutarties 7.3 punkto nuostata, kreipėsi į teismą dėl privatizavimo sutarties nutraukimo bei ieškovo iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų (privatizavimo objekto), taikant vienašalę restituciją – privatizavimo objektą grąžinant atsakovui ir neatlyginant ieškovui šio sumokėtų įmokų už privatizavimo objektą.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu privatizavimo sutartį nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-297/2010, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešojo aukciono būdu nuostatų 49 punkto nuostata „Jeigu eilinis įnašas su palūkanomis bei delspinigiais nesumokamas per 30 dienų nuo mokėjimo termino pabaigos, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama, o visa, kas buvo perduota pirkėjui pagal šią sutartį iki jos nutraukimo, grąžinama Turto fondui“ neprieštarauja Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 daliai.
Nurodyta civilinė byla šiuo pagrindu buvo sustabdyta. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl atsakovo naudai įkeisto privatizavimo objekto arešto ir įspėjimo ieškovui dėl būsimo turto išvaržymo ieškovui nesumokėjus visos likusios privatizavimo objekto kainos, taip pat 382 379,54 Lt delspinigių dėl piniginės prievolės neįvykdymo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo pareiškimą tenkino, ją paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi.
Ieškovas nurodo, kad privatizavimo sutartyje nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis dėl ieškovo pinginės prievolės neįvykdymo savaime yra per didelis, neatitinka teismų praktikos, teisingumo bei protingumo principo. Ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydį įtvirtinančios sutarties nuostatos ar su ja nesutikti. Privatizavimo objektas valdomas ir naudojamas trečiojo asmens, ieškovas negauna jokios ekonominės naudos. Ieškovas yra sumokėjęs daugiau kaip 70 proc. viso privatizavimo objekto kainos (1 487 155,01 Lt iš 2 117 914,59 Lt). Dėl dalinio prievolės įvykdymo delspinigių suma galėtų būti sumažinta. Ieškovas laiku ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal privatizavimo sutartį: atsakovui periodiškai, privatizavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėjo įmokas už privatizavimo objektą, šiuo objektu ieškovas leido naudotis trečiajam asmeniui – savivaldybės įmonei, kuri atsisako išsikelti iš išsinuomoto privatizavimo objekto. Privatizavimo sutartis yra nutraukta, Konstituciniam Teismui perdavus spręsti klausimą tik dėl sutarties nutraukimo padarinių taikymo, todėl išieškojimas pagal pagrindinės – privatizavimo sutarties – atžvilgiu šalutinę sutartį – hipotekos lakštą, ieškovo teigimu, yra negalimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę į 100 000 Lt delspinigių išieškojimą iš ieškovo UAB „Siamas“ už 2007 m. kovo 9 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei pateikus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. liepos 28 d. nutartimi areštavo ieškovo nekilnojamąjį turtą, ieškovas įspėtas, kad, negrąžinus įsiskolinimo, kurį sudaro ir 382 379,54 Lt delspinigiai, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Atsižvelgiant į tai, kad bylose dėl hipotekos, nagrinėjamose CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, pagal suformuotą teisės taikymo praktiką nenagrinėjamos aplinkybės dėl pareiškėjo nurodytos skolos pagrįstumo, delspinigių dydžio nustatymo klausimas spręstinas atskiroje byloje ieškinio teisenos tvarka.
Nustatant delspinigių dydį taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir pripažintina, kad atsakovas pagrįstai reikalauja delspinigių už šešis mėnesius, t. y. 182 dienas, bendra delspinigių suma už šešis mėnesius – 114 798,32 Lt. Prašomi išieškoti delspinigiai sudaro 60,62 proc. pagrindinio atsakovo reikalavimo. Remdamasis tuo, kad ieškovas apmokėjo atsakovui didesnę dalį – daugiau kaip 70 proc. įsiskolinimo, teismas sprendė netesybas sumažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jei prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo, pagrindu. Teismas sumažino apskaičiuotą delspinigių sumą 12,89 proc. ir pripažino atsakovo teisę į 100 000 Lt delspinigių išieškojimą. Ieškovo argumentas, kad atsakovas neperdavė naudoti įsigyto privatizavimo objekto, teismo vertinimu, neturi įtakos netesybų dydžiui, nes šalys gera valia susitarė dėl pastato nuomos trečiajam asmeniui, ieškovas nebuvo priverstas sudaryti tokios sutarties. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentus dėl netinkamo atsakovo byloje pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodė, kad juridinis asmuo yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl ji ir yra teismo procese atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybei asmuo.
Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pastatas–sporto mokykla, ūkio pastatas, kiti statiniai–kiemo statiniai, esantys Vilniuje, Sakalų g. 4, iki 2007 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. CK 2.35 straipsnyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybė yra juridiniai asmenys. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą, taip įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Taigi pati savivaldybė yra ieškovo turto, dėl kurio kilo ginčas, savininkė ir ji pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus būtų tinkamas atsakovas, tačiau savivaldybei teisme gali atstovauti įstatymo nustatyta tvarka įgalioti subjektai, tarp jų ir savivaldybės administracija. Taigi tinkamu atsakovu pagal pareikštą ieškinį laikytina Vilniaus miesto savivaldybė.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes Vilniaus miesto savivaldybė buvo parduodamų objektų savininkė ir su ieškovu sudarytos sutarties šalis. Ieškovas nesutiko pakeisti atsakovo. Ieškinys netenkinamas, nes jis pareikštas netinkamam atsakovui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas likviduojama UAB,,Siamas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. CPK 45 straipsnio 1 dalyje viena šios teisės normos taikymo sąlygų (prielaidų) yra ta, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kai pirmosios instancijos teismas sprendė priešingai, vadovaujantis kasacinio teismo suformuluota jurisprudencija bei teisės doktrina, taikant CPK 326, 329, 330 straipsnius, teismas turi dvi galimybes – arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba ištaisyti pirmosios instancijos teismo teisės taikymo ir aiškinimo klaidas bei pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalimi tinkama ir, priklausomai nuo ieškovo išreikštos pozicijos (sutikti pakeisti atsakovą ar ne), apeliacinį skundą nagrinėti iš esmės. Ieškinys aptariamu pagrindu apeliacinės instancijos teisme negali būti atmestas, nes tokiu atveju ieškovo (kasatoriaus) teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama liktų deklaratyvi ir realiai neįgyvendinama. Ieškinį pareiškus netinkamam atsakovui apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. S. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186/2011">3K-3-186/2011</a>). Kasatoriaus teigimu, netinkama šalis turėtų būti pakeista tinkama ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad ieškinys neva pareikštas netinkamam atsakovui, pagal CPK 45 straipsnio esmę turėjo pareigą išaiškinti šalims jų teisę kreiptis su prašymu pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama apeliacinės instancijos teisme bei privalėjo išaiškinti šalims šalies nepakeitimo procesinius teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismo to nebuvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. VšĮ Utenos apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1272/2001). CPK 328 straipsniu draudžiama panaikinti sprendimą vien tik formaliais pagrindais. Nagrinėjamos bylos atveju tai, ar atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iš esmės praktiškai skirtumo nėra, t. y. formaliai atsakovą patraukus Vilniaus miesto savivaldybę jai vis tiek atstovaus Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip vykdomoji ir įgyvendinamoji (viešojo administravimo) institucija. Apeliacinės instancijos teismas sprendime suteikė savarankišką materialinį ir procesinį subjektiškumą savivaldybei, kuri nėra ir negali būti juridinis asmuo apskritai. Kasatorius pažymi, kad savivaldybė per se nėra suprantama kaip institucija, t. y. savivaldybė yra teritorinis–administracinis šalies vienetas (teritorijos suskirstymas, padalijimas), pagal kurį savivaldybės (teritorinio–administracinio šalies vieneto) institucijos įgyvendina jiems Konstitucijoje suteiktą savivaldos teisę. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintos tik dvi savivaldybės, kaip teritorinio–administracinio vieneto, institucijos – savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas byloje, o kitų asmenų įtraukimas į bylą, kai jiems vis tiek atstovautų tas pats asmuo, t. y. savivaldybės administracija, būtų tiesiog perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Ieškovas turėjo galimybę pakeisti atsakovą pirmosios instancijos teisme – atsakovas jau pirmosios instancijos teisme išdėstė argumentus dėl šalies tinkamumo šioje stadijoje. Ieškovas nesiėmė veiksmų – prieštaravo atsakovo argumentams. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškinį atmetus apeliacinės instancijos teisme ieškovo (kasatoriaus) teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama liktų deklaratyvi ir realiai neįgyvendinama. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Ieškovui atsisakius pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tinkamu atsakovu, ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijai turėjo būti atmestas.
Ginčas byloje kilo iš Privatizavimo sutarties, sudarytos UAB „Siamas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, kuri yra viešasis juridinis asmuo. Teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-421 „Dėl savivaldybių tarybų duomenų tvarkymo juridinių asmenų registre“ 1.1 punktu VĮ Registrų centrui pavesta iš Juridinių asmenų registro išbraukti savivaldybių tarybas ir įrašyti atitinkamą savivaldybę. Taip Vilniaus miesto savivaldybė kaip juridinis asmuo yra įregistruotas Juridinių asmenų registre.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis)
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalys išdėstė teisinius argumentus, kuriais keliamas atsakovo tinkamumo pagal pareikštą ieškinį klausimas, grindžiamas proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinius veiksmus, atliekamus nustačius netinkamą proceso šalį (CPK 45 straipsnis), aiškinimu ir taikymu. Šiuo teisės klausimu pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-161/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-161/2009">3K-7-161/2009</a>). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-161/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-161/2009">3K-7-161/2009</a>; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2014">3K-3-120/2014</a>).
Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas
Byloje nustatyta, kad šio sandorio šalys yra UAB „Siamas“ (ieškovas) ir Vilniaus miesto savivaldybė. Sandorio dalykas – privatizavimo objektas – pastatas–sporto mokykla, ūkio pastatas, kiti statiniai–kiemo statiniai, esantys Vilniuje, Sakalų g. 4, sandorio sudarymo metu nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Kadangi ieškovas nesumokėjo visos sumos pagal privatizavimo sutartį, hipotekos kreditorius Vilniaus miesto savivaldybė pareiškimu kreipėsi į teismą dėl nesumokėto įsiskolinimo ir delspinigių (netesybų) išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinis pareiškimas tenkintas ir nutarta kreditoriaus naudai išieškoti 630 759,59 Lt įsiskolinimą, 382 379,54 Lt delspinigius ir 11 096 Lt palūkanas iš skolininko UAB „Siamas“ įkeisto turto.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija ieškinio teisenos tvarka 382 379,54 Lt netesybų (delspinigių) sumą, apskaičiuotą remiantis 2007 m. kovo 9 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi ir jos netinkamu vykdymu. Dėl aplinkybės, kad privatizavimo sandorio sudarymo ir jo vykdymo pagrindu susiklostė ieškovo UAB „Siamas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės teisiniai santykiai, iš kurių kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl delspinigių, byloje ginčo nėra. Nepaisant to, ieškovas atsakovu įvardijo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos netinkamu atsakovu, nurodęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra juridinis asmuo, ji yra ir teismo procese atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybei asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi konstatavęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, apie tai neinformavo ieškovo, neišaiškino jo procesinės teisės pakeisti atsakovą tinkamu bei šios teisės neįgyvendinimo padarinių ir ieškinį šiuo pagrindu atmetė.
Taigi sandorio, dėl kurio vykdymo kilo ginčas, šalis yra neįtraukta į bylą juridinio asmens teises turinti Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei kaip juridiniam asmeniui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kita ko, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nei įstatymo, nei, bylos duomenimis, jokio sandorio pagrindu nėra pavesta atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams nagrinėjamoje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime teisiškai nepagrįstai pripažino Vilniaus miesto savivaldybės atstovu teisme Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir, išsprendęs ginčą iš esmės, sukūrė teises ir pareigas neįtrauktam į bylą asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybei. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, nors ir konstatavęs atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – netinkamumą ir tinkamo atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės – neįtraukimą į bylą, neišaiškino ieškovui jo procesinės teisės pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus iš esmės ir pripažinus šalis tinkamomis, ieškovas gali pagrįstai manyti apie kitos šalies tinkamumą ir apeliacinės instancijos teisme bei neįgyvendinti savo teisės pakeisti atsakovą. Dėl to tam, kad atsakovo pripažinimas netinkamu nebūtų ieškovui netikėtas (siurprizinis) ir ieškovas neprarastų galimybės įgyvendinti procesinę teisę pakeisti atsakovą tinkamu, apeliacinės instancijos teismas turėtų išaiškinti ieškovo teisę pakeisti kitą šalį tinkama ir šios teisės neįgyvendinimo padarinius. Tik išsiaiškinus ieškovo valią dėl šios jo turimos procesinės teisės įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismas gali bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovui pareiškus valią pakeisti atsakovą tinkamu, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia atsakovą pakeisti; jeigu ieškovas pareiškia nesutinkantis su atsakovo pakeitimu į tinkamą, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą iš esmės pagal ieškinį, pareikštą netinkamam atsakovui. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teismo pareiga išaiškinti bylos šaliai apie jos turimą procesinę teisę pakeisti kita bylos šalį ir nepasinaudojimo tokia teise padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2009">3K-3-120/2009</a>; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. S. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186/2011">3K-3-186/2011</a>). Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje ją išnagrinėdamas iš esmės ir atmesdamas ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui, prieš tai neinformavęs ieškovo apie atsakovo netinkamumą ir ieškovo procesinę teisę pakeisti atsakovą tinkamu, pažeidė ieškovo teises. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės išnagrinėjo ginčą ir nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Konstatavęs netinkamą atsakovą, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą tinkamo atsakovo, dėl kurio materialiųjų teisių ir pareigų apimties nuspręsta pirmosios instancijos teismo sprendimu, šį sprendimą panaikinti (CPK 329 straipsnio dalies 2 punktas). Tačiau atmesti ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui apeliacinės instancijos teismas būtų galėjęs tik tada, jeigu ieškovas būtų išreiškęs valią dėl netinkamo atsakovo nepakeitimo.
Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai, susiję su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų neinformavimu ieškovo apie netinkamo atsakovo pakeitimą į tinkamą bei neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų nusprendimu, negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 18,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė
