Baudžiamoji byla Nr. 2K-127-976/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-2-00020-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2;
1.2.18.11
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Klaipėdos rajono sodininkų bendrijai „Š“ likusią neatlygintą turtinės žalos dalį – 18 612,38 Eur.
Iš nuteistojo M. Š. sodininkų bendrijai „Š“ priteista 18 612,38 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. M. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas sodininkų bendrijos „Š“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2009 m. birželio 20 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. kovo 21 d. ir po 2010 m. kovo 21 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo, kurio metu buvo išrinkta nauja bendrijos pirmininkė, neperduodamas bendrijos ūkinės finansinės veiklos dokumentų, neįteisinęs savo veiklos ir toliau vykdęs veiklą iki 2010 m. gegužės 8 d. kaip bendrijos pirmininkas, aplaidžiai tvarkė sodininkų bendrijos „Š“ buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“), 6 straipsnio 2 dalies („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalies („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) reikalavimus, t. y.: 1) nenustatė bendrijos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą, ir neišsaugojo apskaitos dokumentų: 2010 m. kovo 15 d. pinigų priėmimo kvito, serija VJK Nr. 517, kuriuo iš S. T. gauta 429,75 Lt (124,50 Eur), 2010 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvito, serija VJK Nr. 518, kuriuo iš D. gauta 1012,50 Lt (293,24 Eur), AB „VST“ kasos aparatų kvitų, kuriais pagrindė apmokėjimus už elektros energiją 2010 m. kovo 31 d. – 2000 Lt (579,24 Eur) ir 2010 m. balandžio 26 d. – 2375 Lt (687,85 Eur); 2) neįtraukė į apskaitą, nepagrindė kasos pajamų orderiais pinigų priėmimų į kasą pagal pinigų priėmimo kvitus: serija VJK Nr. 517, serija VJK Nr. 518, kuriais iš bendrijos narių S. T. ir D. iš viso gauta 1442,25 Lt (417,70 Eur); 3) nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2009 m. birželio 20 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. gegužės 8 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiu 69 444,04 Lt (20 112,38 Eur) panaudojimo. Dėl M. Š. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 8 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos „Š“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
1.1. M. Š. taip pat nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas sodininkų bendrijos „Š“ valdybos pirmininkas ir einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias sodininkų bendrijos pinigines lėšas, aplaidžiai tvarkydamas sodininkų bendrijos „Š“ buhalterinę apskaitą, nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2009 m. birželio 20 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. kovo 21 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais 45 456,78 Lt (13 165,19 Eur), kurie iki 2010 m. kovo 21 d. buvo apskaityti sodininkų bendrijos apskaitoje, panaudojimo. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuo 2010 m. kovo 21 d. nebebūdamas sodininkų bendrijos valdybos pirmininku, neįteisinęs savo veiklos ir toliau vykdęs veiklą kaip bendrijos pirmininkas, nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. gegužės 8 d. iš bendrijos narių surinktų 28 398,26 Lt (8224,70 Eur) sumos pagrįsdamas tik 4411 Lt (1277,51 Eur) išlaidas, nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais 23 987,26 Lt (6947,19 Eur) panaudojimo. Taip M. Š., neįtraukdamas į apskaitą ir nepagrįsdamas kasos išlaidų orderiu iš viso 69 444,04 Lt (20 112,38 Eur) panaudojimo, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, sodininkų bendrijai „Š” priklausantį turtą – 69 444,04 Lt (20 112,38 Eur).
2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, suvaržiusių teisę į teisingą procesą ir sukliudžiusių išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
2.2. Kasatoriaus įsitikinimu, jis nėra tinkamas turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis) ir aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) nusikaltimo subjektas, nes jokio norminio akto pagrindu jis neturėjo jokių teisiškai apibrėžtų įgalinimų, nebuvo prisiėmęs materialinės atsakomybės už bendrovės lėšas ir jam nebuvo pavesta disponuoti bendrijos kasa.
2.2.1. Kasatorius nurodo, kad jis nebuvo sodininkų bendrijos,,Š“ vadovas, nes bendrija turėjo kolegialų valdymo organą – valdybą. Teismas turėjo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normomis, kurios numatė alternatyvų sodininkų bendrijos (valdymo) organą, t. y. bendrijos valdybą arba pirmininką, bet ir sodininkų bendrijos „Š“ įstatais, kuriuose nurodyta, kad sodininkų bendrijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas ir valdyba. Taip pat kasatorius pažymi, kad į sodininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigas jis buvo priimtas pagal 2008 m. liepos 1 d. terminuotą darbo sutartį vienerių metų bandomajam laikotarpiui, o visuotiniu sodininkų bendrijos 2010 m. kovo 21 d. sprendimu iš šių pareigų nuo 2009 m. liepos 1 d. atleistas. Todėl kasatorius nesutinka, kad jis buvo valdybos pirmininkas nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2010 m. gegužės 8 d. ir turi atsakyti už netinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą ir lėšų iššvaistymą tiek už laikotarpį iki darbo sutarties pasirašymo, tiek ir už laikotarpį po darbo sutarties pasibaigimo (net pripažinus, kad jis, neįteisinęs savo veiklos, atliko tam tikras funkcijas), nes jam suteiktų įgaliojimų pabaiga laikytina 2009 m. liepos 1 d. Taip pat jis negali atsakyti už buhalterinės apskaitos norminių aktų pažeidimus kaip faktinis subjekto vadovas, nes sodininkų bendrija turėjo vienintelį valdymo organą – valdybą, kuri ir buvo atsakinga tiek už netinkamą bendrijos valdymą, tiek ir už buhalterinės apskaitos organizavimą. Be to, net ir būdamas faktiniu vadovu, jis nebeturėjo juridinių įgalinimų priimti kokius nors sprendimus dėl buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos nustatymo po 2009 m. liepos 1 d. Taip pat dėl to jis negali būti atsakingas už buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo pažeidimus ar susidariusius trūkumus.
2.2.2. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė norminio akto, kurio pagrindu jis disponavo bendrijos lėšomis ar buvo atsakingas už jas, šios atsakomybės ribų, pradžios, pabaigos momento ir jo atsakomybę siejo tik su faktiniu lėšų valdymu. Kasatorius nurodo, kad nuosprendyje turto iššvaistymas iš esmės grindžiamas tuo, kad piniginių lėšų panaudojimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau kartu konstatuota ir tai, kad jo (M. Š.) aiškinimas, jog bendrijos pinigines lėšas jis išleido apmokėdamas už bendrijai suteiktas paslaugas, byloje surinktais įrodymais, nėra paneigtas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo (M. Š.) nurodyti darbai nebuvo atliekami arba kainavo pigiau, tėra prielaida, nors kartu teismai pripažino, kad bent dalis pinigų buvo panaudota bendrijos reikalams, t. y. neiššvaistyta (pavyzdžiui, nutartyje nurodoma, kad elektros stulpo pakeitimo darbai galėjo kainuoti 1000 Lt (289,62 Eur), tačiau ši suma neišminusuota, nors nuo to priklauso veikos kvalifikavimas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad jis nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kada, kokiam darbuotojui ir kokios pinigų sumos buvo išmokėtos, bet neapskaitytos, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam iš bendrijos kasos buvo išmokėta teismo nuosprendžiu priteista 1850 Lt (535,80 Eur) suma. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į specialisto išvadą Nr. 5-3/13, kurioje nurodyta, kad jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 21 d. buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, tačiau žiniaraščiuose nėra jo parašų, patvirtinančių atlyginimo gavimą. Taigi pinigai buhalterijoje parodyti kaip išmokėti, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu, kada ir kam iš tiesų išmokėti. Tai akivaizdžiai parodo apie buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo prašė atlikti įrodymų tyrimą, į teismo posėdį iškviesti ir apklausti specialistę A. B. bei buhalterę L. C., kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios tiek su atlyginimų išmokėjimu, tiek ir su darbų bendrijoje atlikimu, prekių įsigijimu, tačiau teismas prašymą nemotyvuotai atmetė, taip perkeldamas jam įrodinėjimo pareigą, nepašalindamas prieštaravimų ir nepagrįsdamas turto iššvaistymo sudėties buvimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys, rodantys, jog paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę turi būti ištirti ir įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-575/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-575/2010">2K-575/2010</a>, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino itin reikšmingos aplinkybės, kad buhalterė L. C. daugiau nei po metų rado buhalterinių apskaitos dokumentų, remiantis kuriais padaryta žala buvo sumažinta 11 957,57 Lt (3463,15 Eur). Taigi jo nusikalstamais veiksmais (turto iššvaistymu) padaryta žala siejama išimtinai su L. C. randamais dokumentais – neradus dokumentų, daroma išvada, kad jis iššvaistė turtą. Taip pat akivaizdu, kad buhalterinių dokumentų tyrimui neperdavė ne jis, o buhalterė L. C.. Kasatoriaus teigimu, jo veiksmai, atsakomybės laipsnis ir pobūdis tinkamai neindividualizuoti, norminiai aktai, reikšmingi veikos kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnį, ir apeliaciniame skunde keliamos abejonės bei prašymai neaptarti.
2.2.3. Taip pat kasatorius nurodo, kad specialisto išvadose pažymėta, jog buhalterinę apskaitą bendrijoje pagal darbo sutartis vykdė buhalterės A. K. bei L. C., kurios pažeidė buhalterinę veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek apgaulingo, tiek ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra analogiška situacija, kaip ir kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-437/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-437/2012">2K-437/2012</a>, kurioje išaiškinta, kad teismai, laikydami ūkio subjekto vadovą aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu tais periodais, kuriais apskaitą tvarkė specialiai tam priimti į darbą asmenys, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.3. Anot nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų paminėtų esminių skundo argumentų arba juos atmetė netinkamai aiškindamas baudžiamojo įstatymo normas ir nukrypdamas nuo teismų praktikos.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nustatė visus būtinus M. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius ir tai padarė laikydamiesi BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, teismų išvados tinkamai motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma, pagrįstai nurodė, kad M. Š. prisiėmė kasininko pareigas ir vienasmeniškai disponavo sodininkų bendrijos „Š“ kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kasoje esantys grynieji pinigai nuteistajam buvo patikėti einamų pareigų pagrindu, t. y. kaip valdybos pirmininkui. Taip pat pažymėtina, kad M. Š. šiuo turtu disponavo, – pirko paslaugas bei prekes. Tai, kad M. Š. disponavo minėtu turtu, reiškia, kad jis buvo ir atsakingas už tinkamą ir teisėtą šio turto panaudojimą, jo saugojimą. M. Š. grynųjų pinigų kasą laikė pas save žodinio susitarimo su buhaltere L. C. pagrindu, vėliau buvo surašytas tai patvirtinantis 2009 m. gegužės 1 d. aktas. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartis atsižvelgiama į tarp šalių susiklosčiusią praktiką. Todėl šiuo atveju tarp L. C. ir M. Š. susiklosčiusi praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. Š. minėtas lėšas valdė turėdamas teisinį pagrindą. Tai, kad M. Š. ir po 2009 m. liepos 1 d. veikė kaip valdybos pirmininkas, nors ir neturėdamas tam įgaliojimų, leidžia daryti išvadą, kad jis tęsė visą savo veiklą su visais prisiimtais įsipareigojimais, prisiimdamas tokią atsakomybę, kokia jam priklausė pagal pareigas. Pripažinus, kad 2009 m. liepos 1 d. pasibaigę įgaliojimai nesukelia M. Š. jokių teisinių padarinių ir jam toliau einant valdybos pirmininko pareigas, išeitų tokia teisinė situacija, kai niekas nėra teisiškai atsakingas už valdybos pirmininko atliekamus veiksmus ar priimamus sprendimus.
3.1.1. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų, kaip ir kada M. Š. išleido minėtas lėšas, taip pat atsižvelgiant į BK 184 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir į tai, kad iššvaistant lėšas jokie dokumentai nėra surašomi, teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad duomenų, pagrindžiančių išlaidas, nebuvimas nusveria deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus nuteistojo pasisakymus, kad minėtos išlaidos buvo. Todėl kasatoriaus argumentas dėl 1000 Lt (289,62 Eur) kainavusių elektros stulpo pakeitimo darbų išminusavimo iš bendros sumos atmestinas.
3.1.2. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. ikiteisminio tyrimo metu neneigė vienasmeniškai disponavęs kasoje buvusiais grynaisiais pinigais, vykdęs finansines operacijas, teisme pripažino, jog galėjo buhalterei L. C. neperduoti dalies gautų pajamų ar patirtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų, darytina išvada, kad buhalterė perdavė visus turėtus dokumentus ir neturi jokio intereso nuslėpti M. Š. kaltę pagrindžiančių ar, priešingai, jį teisinančių dokumentų. Todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kasacinio skundo argumentas, kad buhalterinių dokumentų tyrimui neperdavė ne jis, o L. C., yra nepagrįstas.
3.2. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad M. Š. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. M. Š. veikė neatsargiai – nusikalstama veika padaryta nusikalstamo pasitikėjimo forma. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius. Todėl kasatoriaus skundo teiginys, kad teismai neišaiškino, kokia turi būti kiekvienam vadovui suprantama apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, yra nepagrįstas. Minėtame įstatyme nurodyta, kad dokumentai turi būti saugomi patikimoje ir saugioje aplinkoje. Paprastai tokia aplinka laikytinas seifas ar kitokia saugykla, skirta daiktams, dokumentams ar materialinėms vertybėms saugoti.
3.3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius M. Š. pateikė kokius nors dokumentus apie paimtų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, todėl minėti duomenys ir negalėjo būti teismo įvertinti ir pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai netenkino M. Š. ir jo gynėjo prašymo atlikti byloje įrodymų tyrimą, iškviesti į teismo posėdį specialistę bei sodų bendrijos buhalterę ir jas apklausti. Nurodyti asmenys buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, jų parodymai vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, gynyba nepateikė teismui jokių konkrečių klausimų ar pagrįstų argumentų, kodėl šie asmenys turėtų būti dar kartą apklausti. Nėra pagrindo teigti, kad taip buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą ar padaryta kitų esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus ir argumentus. Taigi esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinama skundžiama nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nepadaryta. Baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.
4. Nuteistojo M. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, 223 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia tuo, kad jis nėra tinkamas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektas, nes jis nebuvo sodininkų bendrijos,,Š“ vadovas, bendrija turėjo kolegialų valdymo organą – valdybą, be to, buhalterinę apskaitą bendrijoje tvarkė buhalterės, kurios ir buvo už tai atsakingos, o jis jokio norminio akto pagrindu neturėjo jokių teisiškai apibrėžtų įgalinimų, nebuvo prisiėmęs materialinės atsakomybės už bendrovės lėšas ir jam nebuvo pavesta disponuoti bendrijos kasa.
6. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamoje byloje svarbus yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, subjekto, kaip nusikalstamos veikos požymio, aiškinimas kasacinio teismo praktikoje, nes būtent tinkamo subjekto klausimas yra keliamas kasaciniame skunde.
6.1. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnį bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. To paties įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 22 dalį ūkio subjekto vadovas yra juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas.
6.2. Kasaciniame skunde nurodyta, kad pagal sodininkų bendrijos,,Š“ įstatus bendrijai turi vadovauti valdyba. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu pagal BK 223 straipsnį gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-507/2015">2K-45-507/2015</a>, 2K-615-507/2015).
6.3. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad sodininkų bendrijos,,Š“ veiklai faktiškai vadovavo ne bendrijos valdyba, bet jos narys ir pirmininkas M. Š.. Tokią išvadą teismai padarė įvertinę bylos duomenų visumą: liudytojų, paties M. Š. parodymus, specialistų išvadas, specialistės teisme duotus paaiškinimus bei kitus rašytinius bylos duomenis. Beje, pirmosios instancijos teisme M. Š. neneigė ir pripažino, kad valdybos pirmininko įgaliojimus faktiškai vykdė iki 2010 m. gegužės mėn., nes nesutiko su bendrijos narių susirinkimuose 2009 m. birželio 20 d. ir 2010 m. kovo 21 d. priimtais sprendimais jį nušalinti, juos apskundė teismui ir toliau vykdė bendrijos valdybos pirmininko įgaliojimus, vadovavo bendrijos veiklai, vienasmeniškai disponavo grynaisiais pinigais, rinko mokesčius, atliko finansines operacijas ir kitus veiksmus. Taigi kasatoriaus M. Š. teiginys, kad jo, kaip valdybos pirmininko, įgaliojimai baigėsi 2009 m. liepos 1 d., kai iš šių pareigų jis buvo atleistas, deklaratyvus ir neatitinka bylos duomenų.
6.4. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai motyvuotai nusprendė, jog M. Š. faktiškai vadovavo sodininkų bendrijai teismų sprendimuose nurodytais laikotarpiais.
7. Kasatorius taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi analogiška situacija, kaip ir kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-437/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-437/2012">2K-437/2012</a>, kurioje išaiškinta, kad teismai, laikydami ūkio subjekto vadovą aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu tais periodais, kuriais apskaitą tvarkė specialiai tam priimti į darbą asmenys, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7.1. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikalstamo apskaitos tvarkymo bylose nurodoma, kad nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, už jį atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Toks aiškinimas tinka ir sprendžiant dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, numatyto BK 223 straipsnyje, subjekto.
7.2. Taigi, skirtingai nei byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-437/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-437/2012">2K-437/2012</a>, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors bendrijos buhalterinę apskaitą pagal darbo sutartis tvarkė buhalterės, tačiau M. Š., vienasmeniškai disponuodamas grynaisiais pinigais ir atlikdamas visas finansines operacijas, buhalterei įtraukti į apskaitą pateikdavo ne visus gautas pajamas ir patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismų išvada, kad ne buhalterės, o M. Š. yra atsakingas už tai, kad į apskaitą nebuvo įtraukti buhalterinės apskaitos dokumentai, yra pagrįsta ir teisinga, padaryta nenukrypstant nuo teismų praktikos.
7.3. Taigi teismai konstatavo, kad sodininkų bendrijai vadovavo M. Š. ir būtent jis nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2009 m. birželio 20 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. gegužės 8 d. buvo atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau apskaitą tvarkė aplaidžiai, pažeisdamas teismų sprendimuose nurodytų įstatymų reikalavimus, ir dėl to kilo padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismai nustatė, kad šią veiką M. Š. padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo.
7.4. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis įstatymas – BK 223 straipsnio 1 dalis – nuteistajam M. Š. pritaikytas netinkamai.
8. Kasaciniame skunde taip pat nurodomas BK 184 straipsnio 2 dalies netinkamas taikymas ir apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Kasatorius nurodo, kad pinigus jis panaudojo bendrijos reikmėms, todėl apeliacinės instancijos teismo prašė atlikti įrodymų tyrimą, apklausti specialistę ir buhalterę L. C., kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios tiek su atlyginimų išmokėjimu, tiek ir su darbų bendrijoje atlikimu, prekių įsigijimu, tačiau teismas prašymą nemotyvuotai atmetė, taip perkeldamas jam įrodinėjimo pareigą.
9. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar buvusį jo žinioje didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.
9.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino M. Š. kaltu iššvaisčius jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės (pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą) sodininkų bendrijos turtą, kuris jam buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu ir kuriuo jis realiai disponavo, taigi buvo atsakingas už tinkamą ir teisėtą šio turto panaudojimą. Iš bylos duomenų matyti, kad M. Š., būdamas bendrijos valdybos pirmininkas, buvo prisiėmęs ir kasininko funkcijas, t. y. grynųjų pinigų kasą laikė pas save žodinio susitarimo su buhaltere L. C. pagrindu (vėliau buvo surašytas tai patvirtinantis 2009 m. gegužės 1 d. aktas), vienasmeniškai disponavo bendrijos kasoje buvusiais grynaisiais pinigais, o imdamas iš kasos pinigus ir atlikdamas finansines operacijas, nesirūpindavo jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų pateikimu buhalterei ir jų įtraukimu į apskaitą. Teismai nustatė, kad M. Š. šią veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
9.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys, rodantys, jog paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012, 2K-508-976/2015). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84/2012">2K-7-84/2012</a>, 2K-P-78/2012).
9.3. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad M. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl pinigų panaudojimo bendrijos reikmėms išsamiai išnagrinėti. Teismas, nustatęs, kad 69 444,04 Lt (20 112,38 Eur) išlaidos nepagrįstos apskaitos dokumentais ar kitais patikimais įrodymais, konstatavo jų iššvaistymo faktą ir kad tokiais M. Š. veiksmais bendrijai padaryta turtinė žala. Byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius pateikė kokius nors dokumentus apie paimtų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms ar nurodė kitus duomenis, galinčius tai pagrįsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai netenkino M. Š. ir jo gynėjo prašymo atlikti byloje įrodymų tyrimą ir apklausti specialistę bei buhalterę. Tiek buhalterė, tiek specialistė buvo apklaustos pirmosios instancijos teisme, jų parodymai vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, o gynyba nepateikė teismui jokių pagrįstų argumentų, kodėl jos turėtų būti dar kartą apklaustos. Beje, pasisakydamas dėl elektros stulpo pakeitimo darbų, teismas nurodė, kad liudytojas R. K. ir civilinio ieškovo atstovė D. B. parodė, jog šie darbai galėjo kainuoti 1000 Lt (289,62 Eur) (o ne 8000 Lt (2316,96 Eur), kaip teigė M. Š.), tačiau toliau teismas konstatavo, kad M. Š. nepateikė jokių šių darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų ir net negalėjo nurodyti įmonės, kuri buvo samdoma šiam darbui.
9.4. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinama skundžiama nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nepadaryta. BK 184 straipsnio 2 dalis taip pat pritaikyta tinkamai.
9.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Baudžiamojo įstatymo pritaikymą kasacinės instancijos teismas tikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių ginčijimu, nenagrinėjami.
9.6. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, baudžiamasis įstatymas – BK 184 straipsnio 2 dalis, 223 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistajam M. Š. pritaikytas tinkamai. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
10. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Dalia Bajerčiūtė
Rima Ažubalytė
