Baudžiamoji byla Nr. 2K-148-507/2016
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00634-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.12;
1.2.29.1; 1.1.12.1; 2.1.7.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
gynėjams advokatams Evaldui Rapolui, Mariui Endzinui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinis skundas atmestas.
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 208 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, A. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių ir sudėties.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. A. K. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas vieninteliu UAB,,An“ (į. k. duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 25 d., veikdamas tyčia, žinodamas, kad bendrovė dirba nuostolingai – turi 3 672 088 Lt nuostolio, 16 147 430 Lt trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, t. y. įmonei būnant sunkios ekonominės padėties, nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik savo reikalavimą – bendrovei jam (A. K.) būnant skolingai pagal avansines apyskaitas 2009 m. sausio 1 d. 728 445,70 Lt už ūkines išlaidas, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. išsimokėjo 1 081 627,85 Lt (pateisinamus dokumentus pateikė už 353 436,83 Lt) ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.
1.1. Be to, pagal BK 208 straipsnio 2 dalį A. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 25 d., žinodamas, kad UAB,,An“ dirba nuostolingai – turi 3 672 088 Lt nuostolio, 16 147 430 Lt trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, t. y. UAB,,An“ būnant sunkios ekonominės padėties, nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė bei iššvaistė UAB,,An“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, t. y. žinodamas, kad Šiaulių apygardos teisme 2009 m. kovo 27 d. gautas UAB,,M“ ieškinys dėl bankroto bylos UAB,,An“ iškėlimo ir kad UAB,,An“ nesumokėjo 90 158,95 Lt kreditoriaus reikalavimo UAB,,M“, kai ši 2009 m. vasario 19 d. pranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikdamas tyčia, neatlikęs turto vertinimo, 2009 m. vasario 26 d., 2009 m. kovo 17 d. ir 2009 m. kovo 19 d. nepateisinamai pigiai pardavė UAB,,Ar“ nekilnojamąjį turtą už 298 900 Lt ir dėl šios operacijos UAB „An“ susidarė 1 430 833 Lt nuostolis skaičiuojant turto įsigijimo kainomis arba 2 914 423 Lt nuostolis skaičiuojant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą (šių sandorių šalys buvo nesąžiningos, nes vienintelė UAB „Ar“ akcininkė ir direktorė I. U. 2009 m. gegužės 16 d. tapo A. K. sutuoktine), taip pat nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. UAB,,Ar“ nepateisinamai pigiai pardavė įvairų kilnojamąjį ilgalaikį turtą už 321 023,25 Lt ir dėl šios operacijos UAB „An“ susidarė 304 530 Lt nuostolis, skaičiuojant turto įsigijimo kainomis, ir įvairių atsargų, prekių, skirtų perparduoti, už 2 070 419,45 Lt ir dėl šios operacijos susidarė 1 070 714,09 Lt nuostolis, taip pat 2009 m. sausio 10 d. UAB „An“ vardu sudarė su Latvijos Respublikos gyventoju A. S. panaudotų prekių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB,,An“ įsigijo panaudotų statybinių medžiagų už 224 213 Lt ir pagal šią sutartį su A. S. atsiskaitė grynais pinigais pagal septynis kasos išlaidų orderius. Dėl to padarė 3 030 290,09 Lt turtinės žalos kreditoriams.
1.2. Taip pat A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą panaudojo, t. y. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2009 m. kovo 24 d., nenustatytoje vietoje, veikdamas kaip UAB,,An“ direktorius, kartu su A. R., kuris veikė kaip UAB,,Ar“ direktorius, sudarė žinomai netikrą 2009 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį (toliau – ir 2009 m. vasario 21 d. sutartis), nes sutarties sudarymo dieną, t. y. 2009 m. vasario 21 d., A. R. nėjo UAB,,Ar“ direktoriaus pareigų ir negalėjo pasirašyti bei bendrovės antspaudu patvirtinti sutartį kaip UAB,,Ar“ direktorius, taip pat sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. paskutiniame lape, UAB „Ar“ rekvizitų skiltyje nurodė 2009 m. vasario 21 d. dar neegzistavusį, UAB „Ar“ tik 2009 m. kovo 16 d. suteiktą, PVM mokėtojo kodą – (duomenys neskelbtini); be to, A. K. žinomai netikrą 2009 m. vasario 21 d. sutartį panaudojo 2011 m. sausio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyriaus tarnybinėse patalpose (Telšiai, Žalioji g. 10), pateikdamas sutarties kopiją pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00634-09, ir tokiais veiksmais siekė pateisinti bendrovei nuostolingų sandorių sudarymą, t. y. 2009 m. vasario 26 d., 2009 m. kovo 17 d. ir 2009 m. kovo 19 d. UAB,,Ar“ nuostolingai už 298 900 Lt parduotą nekilnojamąjį turtą. (Pakeistas kaltinimas teisme – t. 6, b. l. 170).
2. A. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, t. y. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2009 m. kovo 24 d., nenustatytoje vietoje, veikdamas kaip UAB,,Ar“ direktorius kartu su A. K., kuris veikė kaip UAB,,An“ direktorius, sudarė žinomai netikrą 2009 m. vasario 21 d. sutartį, nes sutarties sudarymo dieną, t. y. 2009 m. vasario 21 d., jis nėjo UAB,,Ar“ direktoriaus pareigų ir negalėjo pasirašyti bei bendrovės antspaudu patvirtinti sutartį kaip UAB,,Ar“ direktorius, taip pat šioje sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. paskutiniame lape, UAB „Ar“ rekvizitų skiltyje, nurodė 2009 m. vasario 21 d. dar neegzistavusį, UAB „Ar“ tik 2009 m. kovo 16 d. suteiktą, PVM mokėtojo kodą – (duomenys neskelbtini). (Pakeistas kaltinimas teisme – t. 6, b. l. 170-171).
3. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 208 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, t. y. skundžiama nutartis dėl esminių bylos aplinkybių nevertinimo neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų teismo baigiamajam aktui, priimdamas tokį sprendimą teismas išsamiai neišsiaiškino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, o neįvykdęs šios pareigos, negalėjo tinkamai motyvuoti savo sprendimo ir tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, požymius, nevertino (apskritai nutylėjo) esminės aplinkybės, konstatuotos 2015 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. SE-1374, t. y. sunkios UAB „An“ ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, ir rėmėsi tik ta ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, jog UAB „An“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. buvo moki, nes bendrovės balanse apskaityto turto sumos pusė viršijo pradelstus įsipareigojimus. Taigi teismas prioritetą suteikė tik vienai aplinkybei – įmonės nemokumui, o alternatyvios aplinkybės – sunkios ekonominės padėties – visiškai nevertino, nors ši aplinkybė laikytina esmine, turinčia reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Prokuroro teigimu, A. K. veikoje nustatyti visi kiti būtinieji šio nusikaltimo požymiai, todėl sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, fakto ignoravimas ir nevertinimas nulėmė neteisingą teismo išvadą. Bylos duomenys, anot prokuroro, leidžia konstatuoti, kad A. K. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 25 d., žinodamas, kad UAB „An“ dirba nuostolingai, t. y. yra sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė ir iššvaistė įmonės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.
3.3. Taip pat prokuroras teigia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia konstatuoti, jog A. K. ir A. R. padarė veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Netikro dokumento pagaminimo faktą iš esmės pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau nusprendė, kad tokie tikrovės neatitinkantys faktai nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių, nesukėlė jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos duomenų visumai, teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 11 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalies normas, t. y. nepagrįstai netaikė baudžiamosios atsakomybės už padarytą pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Pagal teismų praktiką baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>, 2K-515-976/2015). Prokuroro teigimu, 2009 m. vasario 21 d. sutartis padarė akivaizdžią įtaką teisiniams santykiams bei tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, o jos panaudojimas teisinėje apyvartoje sukėlė žalingų padarinių kitų asmenų teisėms ir pareigoms ir teisiškai reikšmingus padarinius valstybei.
3.3.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kai A. K. netikrą 2009 m. vasario 21 d. sutartį pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ji tapo dokumentu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Išteisintieji šią sutartį pagamino turėdami konkretų tikslą – pateisinti bendrovei „An“ žinomai nuostolingų sandorių sudarymą. Ši sutartis turėjo įtikinti tiek teisėsaugos institucijas, tiek UAB „An“ kreditorius, jog abi bendrovės dar iki UAB „An“ nuostolingų sandorių sudarymo neva susitarė vykdyti jungtinę veiklą etapais, kurių pirmasis – UAB „An“ turto perleidimas UAB „Ar“. Siekdamas tokį tikslą įgyvendinti, A. K. sąmoningai pateikė netikrą sutartį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nes tik taip galėjo tikėtis išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir jam tai pavyko, nes ikiteisminis tyrimas prokuroro 2011 m. kovo 2 d. nutarimu, įvertinus 2009 m. vasario 21 d. sutarties sąlygas, buvo nutrauktas, nenustačius A. K. veikoje nusikaltimo požymių. Jeigu 2011 m. kovo 2 d. nutarimas nebūtų panaikintas ir tyrimas atnaujintas, A. K. būtų išvengęs baudžiamosios atsakomybės. Taigi tokie A. K. ir A. R. veiksmai sukėlė valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (nulėmė neteisėtą ikiteisminio tyrimo nutraukimą, remiantis iš esmės vien tik netikra 2009 m. vasario 21 d. sutartimi), be to, tam tikrą laikotarpį A. K. buvo laikomas visiškai reabilituotu (tai taip pat teisiškai reikšmingi padariniai paties A. K. teisinės padėties baudžiamajame procese atžvilgiu).
3.3.2. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino (nutylėjo) civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MDItMzcyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-702-372/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-702-372/2011">2-702-372/2011</a> (prijungtoje prie baudžiamosios bylos) nustatytų esminių faktinių aplinkybių, tiesiogiai susijusių su netikros 2009 m. vasario 21 d. sutarties panaudojimo teisinėje apyvartoje padariniais. Civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „An“ atsakovui UAB „Ar“ pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, t. y. iš esmės dėl tų pačių sandorių, kurie nurodyti A. K. pateiktame kaltinime pagal BK 208 straipsnio 2 dalį. Būtent UAB „Ar“ atstovas pirmą kartą į teisinę apyvartą pateikė netikrą 2009 m. vasario 21 d. sutartį, kaip atsiliepimo į ieškinį priedą, taip pat šia sutartimi grindė esminius argumentus. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo BUAB „An“ ieškinį (3 990 183,75 Lt) tenkino visiškai, tačiau tas pats teismas 2011 m. vasario 10 d. priėmė nutartį, kuria panaikino 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir sujungė civilines bylas. Taigi, pasak prokuroro, matyti, kad netikra sutartis darė akivaizdžią įtaką ne tik civilinėse bylose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, bet ir bylas nagrinėjusio teismo sprendimams, teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartyje net konstatavo savo klaidą ir ją taisė, nors, kaip dabar matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, jokios klaidos nepadarė, nes nežinojo, kad 2009 m. vasario 21 d. sutartis yra netikra. Galiausiai 2011 m. balandžio 13 d. tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas ieškovui sumoka 1 000 000 Lt kompensaciją. Prokuroras pažymi, kad BUAB „An“ atstovas kėlė abejones dėl 2009 m. vasario 21 d. sutarties tikrumo, tačiau nei jis, nei UAB „An“ kreditorių komitetas neturėjo galimybių to įrodyti, todėl turėjo pasitenkinti kur kas mažesne pagal taikos sutartį sumokama suma, nors prieš tai BUAB „An“ ieškinys buvo visiškai patenkintas.
3.3.3. Prokuroro teigimu, išteisintieji, pagamindami netikrą 2009 m. vasario 21 d. sutartį, veikė tiesiogine, iš anksto apgalvota tyčia, siekė, kad nepateisinamai pigiai bendrovei „Ar“ parduotas turtas liktų jų pačių ir jiems artimų asmenų dispozicijoje, ir tai jiems pavyko, kai teisinėje apyvartoje atsirado netikra sutartis, t. y. bendrovei „Ar“ parduotu turtu galiausiai pradėjo disponuoti pats A. K.. Prokuroras nurodo, kad UAB,,Ar“ vienintelė akcininkė ir direktorė buvo būsima A. K. sutuoktinė I. U., nekilnojamojo turto pardavimo metu UAB „Ar“ atstovavo M. B., anksčiau dirbęs UAB „An“, vėliau direktoriumi tapo taip pat UAB „An“ dirbęs A. R., kuris nekilnojamąjį turtą pardavė UAB „Al“, kurios direktoriumi buvo Ž. S. (dirbęs UAB „An“ vadybininku), o vienintele akcininke – A. K. motina K. K., kuriai pagal įgaliojimą atstovavo A. K.. Be to, mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad BUAB „An“ ir UAB „Ar“ yra susijusios įmonės, nes UAB „Ar“ įsteigta tik 2009 m. vasario 12 d., jos veiklos vykdymo vieta – BUAB „An“ buvusios patalpos, jos veikloje naudojamas tas pats ilgalaikis turtas, buhalterinę apskaitą tvarko ta pati buhalterė, joje įdarbinti iš UAB „An“ atleisti 45 darbuotojai. Taigi, prokuroro įsitikinimu, A. K., žinodamas apie gresiantį UAB „An“ bankrotą (būdamas bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku negalėjo nežinoti, jog įmonė dirba nuostolingai), iš anksto pasirūpino UAB „Ar“ įsteigimu ir didelės dalies UAB „An“ darbuotojų įdarbinimu naujai įsteigtoje UAB „Ar“ tam, kad būtų galima nepateisinamai pigiai perleisti turtą specialiai tam įsteigtai įmonei ir po to pačiam pradėti juo disponuoti. Taip buvo pažeistos UAB „An“ kreditorių teisės, jiems padaryta žymi turtinė žala, taip pat buvo daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, t. y. išteisintųjų veikos pakankamai pavojingos, jog būtų kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Netikra 2009 m. vasario 21 d. sutartis pagaminta ir panaudota teisinėje apyvartoje tikslingai ir sąmoningai, A. K. ir A. R. aiškiai suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos toks netikras dokumentas gali sukelti.
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. Armalienės kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio ir BK 95 straipsnio nuostatų
5. Dauguma kasacinio skundo argumentų yra išreiškiamas nesutikimas su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinėse nutartyse nuolat pažymima, kad baudžiamosios bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tikrinant, ar ankstesnėse proceso stadijose nebuvo padaryta baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės taikymo klaidų. Kasaciniai argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymu vertinimu, įvertinus įrodymus teismų padarytomis išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių, laikomi nenagrinėtinais. Jei kasaciniame skunde abstrakčiai teigiama, kad proceso metu buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, tačiau nenurodomi konkretūs BPK nuostatų pažeidimai, daroma išvada, kad kasaciniame skunde nėra iškelta teisės taikymo problema. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio galima spręsti, kad į visus bylai reikšmingus įrodymus, darant išvadas, buvo atsižvelgta. Šioje nutartyje analizuotas ir kasaciniame skunde aptariamas 2015 m. birželio 30 d. ekspertizės aktas Nr. SE-1374. Nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne visomis šiame akte suformuluotomis išvadomis. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartyje yra aptariama tiek ekspertizės išvada dėl UAB „An“ mokumo 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gegužės 25 d. laikotarpiu, tiek ir išvada dėl įmonės sunkios ekonominės padėties nurodytu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas, šias išvadas vertindamas kartu su kitomis ekspertų išvadomis bei kitais bylos įrodymais, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Pagal bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad vidinis teismo įsitikinimas, vertinant įrodymus, nebuvo paremtas išsamiu ar nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad buvo pažeistos kokios nors bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka reglamentuojančios procesinės taisyklės.
6. Iš kasacinio skundo argumentų negalima spręsti, kad esminius BPK pažeidimus apeliacinės instancijos teismas padarė nevertindamas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MDItMzcyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-702-372/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-702-372/2011">2-702-372/2011</a> (prijungtoje prie baudžiamosios bylos) nustatytų esminių faktinių aplinkybių. Išvados apie asmens kaltumą padarius nusikalstamas veikas yra daromos teismui išnagrinėjus konkrečią baudžiamąją bylą. Tam tikrais atvejais kitose bylose (baudžiamosiose, administracinėse, civilinėse bylose) nustatytos aplinkybės gali būti pripažintos reikšmingomis teisingo sprendimo priėmimui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tačiau jokie kitose bylose priimti sprendimai negali būti vertinami kaip įrodantys kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tai, kad asmuo yra kaltas pagal BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo tokiu dokumentu, taip pat gali būti konstatuojama tik baudžiamojoje byloje. Tai, kad kasaciniame skunde nurodomoje, taikos sutarties sudarymu užbaigtoje civilinėje byloje buvo pateikta 2009 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos sutartis, esminės įtakos sprendžiant išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės klausimus turėti negali. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad A. K. ir nebuvo kaltinamas netikro dokumento panaudojimu civilinio proceso metu.
7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, net ir patenkinus kasatoriaus prašymą perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde formuluotas prašymas pripažinti išteisintuosius kaltais, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, negalėtų būti tenkinamas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimo. Nagrinėjamoje byloje A. K. buvo kaltinamas keturių nesunkių nusikalstamų veikų, o A. R. vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymu. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad pagal kaltinimą trys A. K. veikos (kvalifikuotos pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį) ir A. R. veika (kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) buvo padarytos 2009 metais, viena A. K. veika 2011 m. sausio 19 d. (kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį). Kaltinamajame akte nurodomu veikų darymo 2009 m. metu galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nesunkių nusikaltimų padarymo atveju buvo penkeri metai. Jokio pagrindo stabdyti senaties terminų skaičiavimą ar šiuos terminus skaičiuoti iš naujo dėl A. R. veikos byloje nenustatyta. Tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dėl A. R. veikos suėjo 2014 m. kovo 24 d. A. K. 2011 m. sausio 19 d. padaryta veika galėtų būti vertinama kaip pagrindas iš naujo skaičiuoti terminus dėl 2009 m. padarytų veikų, tačiau ir tokiu atveju turėtų būti daroma išvada, jog senaties terminas yra suėjęs 2016 m. sausio 19 d. A. K. 2011 m. sausio 19 d. padarytai veikai taikytina nuo 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojusi BK 95 straipsnio redakcija, numatanti aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą nesunkių nusikaltimų padarymo atvejais. Šis terminas dar nėra suėjęs. Vis dėlto visos A. K. veikos tarpusavyje yra susijusios ir todėl vertinti 2011 m. sausio 19 d. padarytą veiką kaip nusikalstamą, nesant galimybės taip vertinti 2009 m. padarytų veikų, būtų neįmanoma. Kasacinėje praktikoje daug kartų yra konstatuota, kad teismų sprendimuose, kuriuose konstatuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimas, negali būti nekaltumo prezumpcijos principą pažeidžiančių formuluočių, t. y. tokių formuluočių, iš kurių būtų aišku, jog teismas laiko asmenį kaltu padarius nusikalstamas veikas ir to teismo sprendime tiesiogiai nekonstatuoja tik dėl senaties terminų suėjimo. Taigi nesant galimybės daryti išvadų, kad 2009 m. sudarant jungtinės veiklos sutartį buvo padaryta nusikalstama veika, nėra ir galimybės konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta šią sutartį panaudojant 2011 m. sausio 19 d.
8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Artūras Pažarskis
Gintaras Goda
