Baudžiamoji byla Nr. 2K-78-693/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48089-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2.1
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
išteisintajam A. S.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio.
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalį 1129,80 Eur (30 MGL dydžio) bauda, ją sumokant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš A. S. AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 6479,77 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. S. pagal BK 179 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, neteisėtai prisijungęs prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos tiekimo sistemos, be apskaitos priemonės tiekė elektros energiją šiame name esantiems elektros energijos imtuvams, taip padarė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 6479,77 Eur žalą.
2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad A. S. sutartiniais santykiais buvo saistomas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir šiai bendrovei buvo žinomas asmuo, todėl, kai 2016 m. lapkričio 10 d. aktu buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos vartojimas A. S. gyvenamajame name, civilinio ieškovo teisių atkūrimas, žalos atlyginimas tapo įmanomas be teisėsaugos institucijų pagalbos kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Teismo nuomone, šiuo atveju asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik jei civilinio ieškovo pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų pasunkintas, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Šis teismas nurodė, kad tokią teismų praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110-677/2016">2K-110-677/2016</a>).
3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 179 straipsnio 1 dalį. Tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų, formaliai pagrindžiančių padarytą nusikalstamą veiką. Tik apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes, jo nuomone, byloje nenustatyta, jog, esant sutartiniams santykiams, būtų pasunkintas civilinio ieškovo pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad šiuo atveju tik teisėsaugos institucijų pagalba buvo užfiksuotas neteisėtas naudojimasis elektros energija. Dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, AB „Energijos skirstymo operatorius“ kontrolės skyriaus darbuotojai, nustatę didelį energijos kiekio sunaudojimą A. S. name, nuvyko patikrinti apskaitos prietaisų, tačiau, iki patenkant į patalpas, elektros suvartojimas gerokai sumažėjo, o patekę į patalpas prie apskaitos prietaisų, pažeidimų ar neteisėto vartojimo nenustatė. Taigi asmuo neteisėtai naudojosi elektros energija, tačiau, neatlikus išsamios vartotojo elektros instaliacijos, esančios gyvenamojoje patalpoje, apžiūros, nustatyti, kokiu būdu neteisėtai vartojama elektros energija, nebuvo galimybės. Iš šių aplinkybių matyti, kad vien tik civilinio proceso tvarka, turėdama pareigą įrodyti neteisėtą elektros energijos naudojimą, paslaugos teikėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ susidūrė su pasunkinimu apginti savo pažeistą teisę, nes šis juridinis asmuo neturi teisėtų galimybių užfiksuoti daromą neteisėtą veiką ir įrodyti žalą. BK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinys reikalauja nustatyti papildomą aplinkybę, kuri rodytų, kad veika pavojingesnė ir kad turtinių civilinių teisinių santykių ribos peržengtos. Tokia aplinkybe laikytina sąmoningi skolininko veiksmai, dėl kurių kreditoriaus galimybės atkurti savo pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis pasunkinamos, – tai prisijungimo prie elektros energijos tiekimo linijos arba pasinaudojimo ja slaptumas, apskaitos prietaisų pakeitimas, kad šie rodytų mažesnį sunaudoto turto kiekį, ir pan. Tokia aplinkybė buvo nustatyta: specialiai neteisėtam naudojimuisi įrengta slapta energijos tiekimo atšaka, kurią surasti, ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatlikus kratos, būtų neįmanoma. Taip pat ir paties A. S. tyčiniai veiksmai siekiant nuslėpti neteisėtą elektros energijos vartojimą: pasunkintas patekimas į patalpas, specialiai slėpta neteisėta energijos tiekimo atšaka, vengimas bendradarbiauti, kaltės neigimas ir kt. Taigi visos šios aplinkybės pagrindžia, kad šiuo atveju civilinės ieškovės pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra pasunkintas, todėl turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
3.2. Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo nurodomos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110-677/2016">2K-110-677/2016</a>, prokuroras pažymi, kad dėl BK 179 straipsnio 1 dalies taikymo nėra suformuotos praktikos, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėtos tik kelios bylos dėl BK 179 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ir jose formuojama praktika nėra vienoda (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-27/2008).
4. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 179 straipsnio 1 dalies taikymo
5. BK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, pripažino, kad šis teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, kurių šaltiniai ir turinys išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. gyvenamajame name buvo rasta įranga (po tinku einantis elektros laidas, vedantis į sienoje esančią elektros dėžutę, kurioje sumontuotas slaptas elektros tiekimo atšakos kirtiklis – elektrinis jungiklis), kurią pasitelkiant, apeinant elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklį), buvo galima naudoti elektros energiją, taip A. S. ją neteisėtai naudojo ir padarė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 6479,77 Eur žalą. Šis teismas konstatavo ir tai, kad A. S. veika formaliai atitinka BK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. S. sutartiniais santykiais yra saistomas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir šiai bendrovei buvo žinomas asmuo, todėl, kai 2016 m. lapkričio 10 d. aktu buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos vartojimas A. S. gyvenamajame name, civilinio ieškovo teisių atkūrimas, žalos atlyginimas tapo įmanomas be teisėsaugos institucijų pagalbos kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Anot šio teismo, asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik jei civilinio ieškovo pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų pasunkintas, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, šis teismas nurodė, kad tokią teismų praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110-677/2016">2K-110-677/2016</a>). Apibendrinanti apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pastaroji apeliacinės instancijos teismo išvada neteisinga. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad šioje byloje civilinio ieškovo pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo pasunkintas, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
5.3. Bylos duomenimis, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, AB „Energijos skirstymo operatorius“ kontrolės skyriaus darbuotojai A. Ž. ir A. Z., nustatę didelį elektros energijos kiekio sunaudojimą A. S. name, nuvyko patikrinti apskaitos prietaisų, tačiau iki patenkant į patalpas elektros suvartojimas gerokai sumažėjo, o patekę į patalpas prie elektros apskaitos prietaisų, pažeidimų ar neteisėto vartojimo nenustatė. Kadangi paslaugos teikėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinio proceso tvarka turi įrodyti neteisėtą elektros energijos naudojimą, neteisėto elektros energijos vartojimo faktui nustatyti šiuo konkrečiu atveju bendrovė turėjo atlikti išsamią vartotojo elektros instaliacijos, esančios gyvenamojoje patalpoje, apžiūrą. Tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ kontrolės skyriaus darbuotojai neturi teisės atlikti tokios apžiūros. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir 2016 m. lapkričio 10 d. atlikus kratą (ji pradėta 20.40 ir baigta 22.30 val.) A. S. gyvenamajame name, buvo rasta įranga (po tinku einantis elektros laidas, vedantis į sienoje esančią elektros dėžutę, kurioje sumontuotas slaptas elektros tiekimo atšakos kirtiklis – elektrinis jungiklis), kurią pasitelkiant, apeinant elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklį), buvo galima naudoti elektros energiją. Daryti kratas nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, draudžiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 149 straipsnio 5 dalis). Nakties metas yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos (BPK 27 straipsnis). Krata A. S. name pradėta 20.40 ir baigta 22.30 val., taigi jokio pažeidimo nepadaryta, nes ji užsitęsė suradus neteisėtą įrangą, o tai ir yra neatidėliotinas atvejis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino, kokiomis procesinėmis priemonėmis buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos naudojimas nagrinėjamoje byloje, o išteisindamas A. S. pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110-677/2016">2K-110-677/2016</a>.
5.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškinta, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, o paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normų, principų) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Šio nutarimo išaiškinimus papildė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.
5.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110-677/2016">2K-110-677/2016</a> nustatytos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms (išteisintas asmuo nebuvo namo, kuriame buvo neteisėtai naudojama elektros energija, savininkas, namo savininkas buvo išteisintojo asmens sutuoktinis, su kuriuo buvo sudaryta elektros energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutartis, būtent namo savininkui buvo surašytas neteisėto elektros energijos naudojimo aktas, be to, žala elektros energijos tiekėjui buvo priteista civilinėje byloje), todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, negalėjo ja vadovautis kaip precedentu.
5.6. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad šis teismas, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatose, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė kaltinamojo, liudytojų A. Ž., A. Z., A. U., R. K., E. Ž. parodymų ir rašytinių bylos dokumentų (AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimo, kratos ir daiktų pateikimo protokolų, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir kt.) išsamią analizę ir išvadas dėl jų vertinimo, motyvavo, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai – kaltinamojo parodymai, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kratos metu A. S., raštiškai pasiaiškindamas ir pasirašydamas elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte, pripažino naudojęsis slapta elektros prijungimo atšaka. Teismas A. S. kaltumą, kad jo veikoje yra BK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis, pagrindė įvertinęs tiek atskirus bylos įrodymus, tiek jų visumą bei nurodė išsamius veikos kvalifikavimo motyvus. Šis teismas išsamiai aptarė ir A. S. tyčią. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išsiaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės formą, rūšį, jos turinį – subjektyviuosius (vidinius psichinius) nusikalstamos veikos požymius, be nurodytų aplinkybių, atskleidžia ir išoriniai (objektyvieji) nusikalstamos veikos požymiai: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, situacija, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nors A. S. neigė jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, tačiau ši jo versija motyvuotai paneigta byloje surinktų įrodymų visumos tinkamu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, įvertinęs objektyviuosius šios veikos požymius (A. S. delsdavo įsileisti ESO darbuotojus ir policijos pareigūnus į namus, kratos metu name buvo rasta neteisėta įranga, kurią pasitelkiant, apeinant elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklį), buvo galima naudoti elektros energiją), padarė teisingą išvadą, kad A. S. neteisėtu būdu – slaptu kirtikliu atjungdavo elektros energijos apskaitos prietaisą (skaitiklį) ir taip naudojo neapskaitomą elektros energiją, numatė, kad dėl to bus padaryta turtinė žala elektros energiją tiekiančiai bendrovei, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. padarė BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, padaryta tinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir nustatydamas bylos faktines aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
5.7. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, nepagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo suformuotu precedentu ir tai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Eligijus Gladutis
Vytautas Masiokas
