M. Š. pagal BK 228 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-59-628/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00003-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.5; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1; 2.1.16.2.17

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š., nuteistojo G. Š., nuteistojo A. Š. ir nuteistosios M. Š. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 5 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 396 MGL (14 913,36 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, M. Š. atimta teisė dirbti darbą valstybės tarnyboje vieneriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 5 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 146 MGL (5498,36 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Š. ir A. Š. nuteisti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir kiekvienam jų paskirta šeši mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Priteista iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. A. 800 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei po 325 Eur proceso išlaidų atlyginimo iš kiekvieno; priteista iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S. 1448,10 Eur turtinės, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei po 125 Eur proceso išlaidų atlyginimo iš kiekvieno; priteista iš nuteistojo M. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. K. 600 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteista iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 75 Eur proceso išlaidų atlyginimo iš kiekvieno; priteista iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. solidariai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. 1000 Eur neturtinės žalos ir 225 Eur proceso išlaidų atlyginimo iš kiekvieno, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas; priteista iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. solidariai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš M. Š.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o G. Š. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad M. Š., būdamas valstybės tarnautojas, padedamas fizinio asmens – brolio G. Š., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, ir dėl to didelę žalą patyrė fizinis bei juridinis asmuo, taip pat valstybė. M. Š., būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėju – vyriausiuoju architektu, pažeisdamas atitinkamus kaltinime nurodytus įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, nuo 2013 m. iki 2017 m. birželio 15 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padedamas G. Š., kuris suvokdamas, kad įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas jis (M. Š.), kaip valstybės tarnautojas, tyčia naudoja prieš tarnybos interesus, siekdamas turtinės naudos, pažeisdamas šių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, gyventojų prašymu rengia statybos ir rekonstravimo projektus, o vėliau, vykdydamas Skyriaus nuostatuose ir savo pareigybės aprašyme nurodytas Skyriaus vedėjo – vyriausiojo architekto funkcijas, panaudoja turimus įgaliojimus prieš valstybės interesus, paties parengtiems projektams pritaria ir išduoda leidimus statyti statinius, rekonstruoti ar atnaujinti (modernizuoti), laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. gruodžio 6 d. padėjo jam (M. Š.) piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos, klastoti tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudoti:

1.1. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. iki 2013 m. birželio 28 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, atvykusį statytoją Ž. B., kuris kreipėsi į Skyrių dėl garažo supaprastinto projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, nusiuntė jį pagal išankstinį tarpusavio susitarimą pas G. Š., kaip tariamą architektą, kad už piniginį atlygį būtų parengtas garažo statybos supaprastintas projektas. Vykdant bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedant G. Š., šis statybos projektas parengtas, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekiant nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad šio projekto autorius ir projekto vadovas yra J. S. K., projekto dalies vadovė – A. V., tokiais veiksmais dalis projekto dokumentų suklastota. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir G. Š. iš Ž. B. ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 28 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo turtinės naudos – 1500 Lt (424,43 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam statybos projektui 2013 m. birželio 28 d. raštu pritarė ir pagal Ž. B. 2013 m. birželio 18 d. pateiktą 2013 m. birželio 10 d. prašymą 2013 m. birželio 28 d. išdavė pačių suprojektuotą statinį statyti leidžiantį rašytinį pritarimą statinio projektui.

1.2. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. iki 2013 m. rugsėjo 11 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, statytoją G. A., veikiantį V. M. A. interesais, kuris kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo rekonstravimo, pagalbinio ūkio pastatų – sandėlių statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį rekonstravimo ir statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, nusiuntė pagal išankstinį tarpusavio susitarimą pas G. Š., kaip tariamą architektą, kad už piniginį atlygį būtų parengtas V. M. A. priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimo, pagalbinio ūkio pastatų statybos projektas. Vykdant bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedant G. Š., šis rekonstravimo ir statybos projektas parengtas, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekiant nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad šio projekto autorius ir projekto vadovas yra J. S. K., projekto dalies vadovė – A. V., dalis projekto dokumentų pateikta pasirašyti nežinantiems, kad siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos bandoma nuslėpti autorystę, J. S. K. ir A. V., tokiais veiksmais dalis projekto dokumentų suklastota. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir G. Š. iš G. A. ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 11 d. netoli savo gyvenamosios vietos, G. A. priklausančiame automobilyje perdavus bendrai veikiančiam G. Š., gavo turtinės naudos – ne daugiau kaip 4000 Lt (1158,48 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam rekonstravimo ir statybos projektui 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu pritarė ir pagal V. M. A. 2013 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą 2013 m. gegužės 30 d. prašymą 2013 m. rugsėjo 11 d. išdavė leidimą, leidžiantį statyti naują pačių suprojektuotą statinį ir rekonstruoti statinį.

1.3. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, statytoją S. S., kuri kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, nusiuntė pagal išankstinį tarpusavio susitarimą pas G. Š., kaip tariamą architektą, kad už piniginį atlygį būtų parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo statybos projektas. Vykdant bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedant G. Š., šis gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo statybos projektas parengtas, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekiant nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., projekto dalies vadovė – A. V., dalis projekto dokumentų pateikta pasirašyti nežinančioms, kad siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos bandoma nuslėpti autorystę, A. K. ir A. V., tokiais veiksmais dalis projekto dokumentų suklastota. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir G. Š., ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 24 d. iš S. S. jos gyvenamojoje vietoje perdavus bendrai veikiančiam G. Š., gavo turtinės naudos – ne mažiau kaip 5000 Lt (1448,10 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam rekonstravimo ir statybos projektui 2014 m. rugsėjo 24 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal S. S. 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateiktą 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašymą 2014 m. rugsėjo 24 d. išdavė leidimą, leidžiantį statyti naują pačių suprojektuotą statinį ir rekonstruoti statinį.

1.4. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. spalio 9 d., savo darbo vietos kabinete su R. K., kuris kreipėsi į Skyrių dėl žemės ūkio technikos garažo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį garažo statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį, įvardydamas 8000 Lt (2316,96 Eur) sumą, parengs R. K. žemės ūkio technikos garažo statybos projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą žemės ūkio technikos garažo statybos projektą parengė, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorius ir projekto vadovas yra V. S., projekto dalies vadovė – A. V., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš R. K. ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 9 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo turtinės naudos – 12 000 Lt (3475,44 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2014 m. rugsėjo 30 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal R. K. 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašymą 2014 m. spalio 9 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.5. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. rudens iki 2015 m. kovo 20 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, su A. K., kuris kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį gyvenamojo namo statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, susitarė už piniginį atlygį, įvardijant 5500 Lt (2316,96 Eur) sumą, parengti A. K. gyvenamojo namo statybos projektą. Vykdydamas bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedamas G. Š., šį gyvenamojo namo statybos projektą parengė, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., dalį projekto dokumentų bendrai veikiantis G. Š. pateikė pasirašyti nežinančiai, kad siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos bandoma nuslėpti autorystę, A. K., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir G. Š. iš A. K. ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 20 d. savo darbo vietos kabinete gavo turtinės naudos – 3500 Lt (1013,67 Eur) kaip piniginio atlygio avansą, o likusią dalį – 2000 Lt (579,24 Eur) gavo architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam statybos projektui 2015 m. kovo 12 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal A. K. 2015 m. vasario 24 d. pateiktą 2015 m. vasario 12 d. prašymą 2015 m. kovo 20 d. išdavė pačių suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.6. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. vasaros iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., savo darbo vietos kabinete su A. Z., kuris kreipėsi į Skyrių dėl kino teatro kapitalinio remonto projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį remonto projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį parengs A. Z. kino teatro kapitalinio remonto projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą kino teatro kapitalinio remonto projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš A. Z. ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. savo darbo vietos kabinete gavo 1500 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam kapitalinio remonto projektui 2015 m. rugpjūčio 20 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal A. Z. 2015 m. rugpjūčio 20 d. pateiktą 2015 m. rugpjūčio 19 d. prašymą 2015 m. rugpjūčio 20 d. išdavė paties suprojektuoto statinio kapitalinio remonto rašytinį pritarimą statinio projektui.

1.7. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. pavasario pradžios iki 2015 m. rugsėjo 9 d., savo darbo vietos kabinete su E. B., kuris kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį, įvardydamas 1500 Eur sumą, parengs E. B. gyvenamojo namo statybos projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą gyvenamojo namo statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš E. B. ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 7 d. savo darbo vietos kabinete gavo 1500 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam statybos projektui 2015 m. rugpjūčio 18 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal E. B. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą 2015 m. rugpjūčio 28 d. prašymą išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.8. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. pabaigos iki 2015 m. lapkričio 10 d., savo darbo vietos kabinete su A. N., kuris kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį, įvardydamas 1500 Eur sumą, parengs A. N. gyvenamojo namo statybos projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą gyvenamojo namo statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš A. N. ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 10 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 1450 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2015 m. lapkričio 2 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal A. N. 2015 m. spalio 12 d. pateiktą 2015 m. liepos 14 d. prašymą 2015 m. lapkričio 10 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.9. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 metų rudens iki 2016 m. gegužės 20 d., savo darbo vietos kabinete su E. T., kuri kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį, kurio dydis priklausys nuo projektuojamo statinio, parengs E. T. gyvenamojo namo statybos projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą gyvenamojo namo statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., projektuotoja – A. V., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš E. T. ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 20 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 1600 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2016 m. kovo 9 d. bei pakartotine 2016 m. gegužės 11 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal E. T. pirminį 2016 m. vasario 22 d. pateiktą 2016 m. vasario 17 d. prašymą bei pakartotinį 2016 m. gegužės 10 d. pateiktą 2016 m. gegužės 10 d. prašymą 2016 m. gegužės 20 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.10. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. pabaigos – vasario mėn. pradžios iki 2016 m. birželio 10 d., savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, R. S., kuri kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo rekonstravimo projekto parengimo, nusiuntė pas A. Z. (kuris miręs) kaip architektą, kad už piniginį atlygį būtų tariamai parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats šį gyvenamojo namo rekonstravimo projektą parengti, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) šį gyvenamojo namo rekonstravimo projektą pats parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., projektuotoja – A. V., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš R. S. 2016 m. birželio 12 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 1500 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2016 m. gegužės 18 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal R. S. 2016 m. gegužės 16 d. pateiktą 2016 m. gegužės 16 d. prašymą 2016 m. birželio 10 d. išdavė paties suprojektuotą rekonstruoti statinį leidžiantį statybos leidimą.

1.11. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. pavasario iki 2016 m. liepos 21 d., savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, V. A., veikiantį statytojos I. A. interesais, kuris kreipėsi į Skyrių dėl garažo rekonstravimo projekto parengimo, nusiuntė pas A. Z. (kuris miręs) kaip architektą, kad už piniginį atlygį būtų tariamai parengtas garažo rekonstravimo projektas, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats šį garažo rekonstravimo projektą parengti, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) šį garažo rekonstravimo projektą pats parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., projektuotoja – A. V., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš V. A. 2016 m. liepos 21 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 600 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2016 m. liepos 19 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal I. A. vardu 2016 m. liepos 14 d. pateiktą 2016 m. liepos 11 d. prašymą 2016 m. liepos 21 d. išdavė paties suprojektuotą rekonstruoti statinį leidžiantį rašytinį pritarimą statinio projektui.

1.12. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. vasaros pabaigos iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, T. K., veikiantį statytojos P. D. interesais, kuris kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo rekonstravimo projekto parengimo, nusiuntė pas A. Z. (kuris miręs) kaip architektą, kad už piniginį atlygį – 1250 Eur būtų tariamai parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats šį gyvenamojo namo rekonstravimo projektą parengti, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) šį gyvenamojo namo rekonstravimo projektą pats parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., projektuotoja – A. V., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2016 m. liepos 19 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal P. D. vardu 2016 m. liepos 4 d. pateiktą 2016 m. liepos 1 d. prašymą 2016 m. rugpjūčio 4 d. išdavė paties suprojektuotą rekonstruoti statinį leidžiantį leidimą rekonstruoti statinį, o už atliktą darbą jis (M. Š.) iš T. K. 2017 m. vasario mėn. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo dalį sutarto piniginio atlygio – 600 Eur.

1.13. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, savo darbo vietos kabinete su Ž. B., veikusiu žmonos K. B. interesais, kuris kreipėsi į Skyrių dėl statinio rekonstravimo ir paskirties keitimo projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį statinio rekonstravimo ir paskirties keitimo projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad parengs statinio rekonstravimo ir paskirties keitimo iš administracinės į komercinę, įrengiant greitojo maisto restoraną, projektą. Vykdydamas bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedamas G. Š., šį statinio rekonstravimo ir paskirties keitimo projektą parengė, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., projektuotoja – A. V., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir G. Š. iš Ž. B. 2016 m. rugpjūčio 25 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 2500 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam statinio rekonstravimo ir paskirties keitimo projektui 2016 m. liepos 19 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal K. B. vardu surašytą 2016 m. gegužės 30 d., pateiktą 2016 m. gegužės 30 d., pirminį prašymą bei pagal pakartotinius K. B. vardu surašytus prašymus 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d., pateiktus atitinkamai 2016 m. liepos 11 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., išdavė pačių suprojektuotą rekonstruoti statinį leidžiantį statybos leidimą.

1.14. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 6 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, savo darbo vietos kabinete su UAB „B“ įgaliotu atstovu R. A., kuris kaip bendrovės atstovas kreipėsi į Skyrių dėl statinių griovimo aprašo parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį statinių griovimo aprašo projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad už 2500 Eur piniginį atlygį parengs statinių griovimo aprašą. Vykdant bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedamas G. Š., šį statinių griovimo aprašo projektą parengė, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. V., projekto dalies vadovės – A. K., G. J., dalį projekto dokumentų pateikdamas pasirašyti G. J., nežinančiai, kad siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos bandoma nuslėpti autorystę, tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir jis (G. Š.) iš UAB „B“ gavo turtinės naudos, t. y. banko pavedimu į G. Š., padėjusio jam (M. Š.) vykdyti nusikalstamą sumanymą, banko sąskaitą pervedus pinigus – 2016 m. gegužės 25 d. gavo 1500 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam statinių griovimo aprašo projektui 2016 m. balandžio 25 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal UAB „B“ įgalioto atstovo R. A. vardu 2016 m. balandžio 15 d. pateiktą 2016 m. balandžio 14 d. prašymą 2016 m. balandžio 25 d. išdavė pačių suprojektuotą griauti statinį rašytinį pritarimą statinio projektui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam tam pačiam statinių griovimo aprašui 2016 m. rugsėjo 22 d. tikrinimo išvada pakartotinai pritarė ir pagal UAB „B“ įgalioto atstovo R. A. vardu 2016 m. rugsėjo 19 d. pateiktą 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymą 2016 m. spalio 6 d. išdavė rašytinį pritarimą pačių suprojektuotam statinių griovimo aprašo projektui, o ankstesnį, t. y. 2016 m. balandžio 25 d., jo paties išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui paskelbė negaliojančiu nuo 2016 m. spalio 6 d.

1.15. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. pavasario pabaigos iki 2017 m. sausio 9 d., savo darbo vietos kabinete su G. S., kuris kreipėsi į Skyrių dėl gyvenamojo namo rekonstravimo projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį parengs G. S. gyvenamojo namo rekonstravimo projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą gyvenamojo namo rekonstravimo projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš G. S. ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 21 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 1500 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2017 m. sausio 3 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal G. S. vardu 2016 m. gruodžio 15 d. pateiktą 2016 m. lapkričio 24 d. prašymą 2017 m. sausio 9 d. išdavė paties suprojektuotą rekonstruoti statinį leidžiantį statybos leidimą.

1.16. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 21 d., savo darbo vietos kabinete su K. B., kuris kreipėsi į Skyrių dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį, neįvardydamas tikslios sumos, parengs K. B. pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo statybos projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorius ir projekto vadovas yra V. S., projekto dalies vadovė – A. V., konstrukcinės dalies vadovas – A. P., 2015 m. lapkričio 16 d. projekto ekspertizės akto Nr. 15/22-4 rengėja – UAB „U“, 2016 m. vasario 2 d. techninio projekto bendrosios ekspertizės akto Nr. 16-02/05 rengėja – UAB „E“, 2015 m. inžinerinių geologinių tyrimų rengėja – E. B. požeminių darbų įmonė, tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš K. B. ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 21 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 2000 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2017 m. sausio 3 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal K. B. vardu 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktą 2016 m. birželio 21 d. prašymą 2017 m. vasario 21 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.17. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. kovo 6 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, savo darbo vietos kabinete su UAB „B“ įgaliotu atstovu R. A., kuris kaip bendrovės atstovas kreipėsi į Skyrių dėl sandėlio statybos projekto, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį sandėlio statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad už 8000 Eur piniginį atlygį parengs sandėlio statybos projektą. Vykdydamas bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedamas G. Š., padėjusio parengti dalį sutarto sandėlio statybos projekto, šį sandėlio statybos projektą parengė, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorius ir projekto vadovas yra V. S., projektuotoja – A. V., pasirengimo statybai ir organizavimo dalies vadovas – A. D. S., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas, o šio sandėlio statybos projekto konstrukcinę dalį skyrė parengti konstrukcinės dalies vadovui Ž. P., nežinančiam, kad siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos bandoma nuslėpti sandėlio statybos projekto vadovo autorystę. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir G. Š. iš UAB „B“ gavo turtinės naudos, t. y., banko pavedimu į bendrai veikiančio G. Š., padėjusio jam (M. Š.) vykdyti nusikalstamą sumanymą, banko sąskaitą per du kartus pervedus pinigus – 2016 m. rugpjūčio 26 d. 3500 Eur avansą ir 2017 m. kovo 6 d. likusius 4500 Eur, gavo iš viso 8000 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties ir G. Š. parengtam suklastotam sandėlio statybos projektui 2017 m. vasario 20 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal UAB „B“ įgalioto atstovo R. A. vardu 2017 m. vasario 3 d. pateiktą 2017 m. vasario 2 d. prašymą 2017 m. vasario 21 d. išdavė pačių suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.18. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013–2014 metų iki 2017 m. balandžio 24 d., savo darbo vietos kabinete, esančiame su M. P., kuris kreipėsi į Skyrių dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad jis už piniginį atlygį parengs jam pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo statybos projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą garažo statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorius ir projekto vadovas yra A. G., projektuotoja – A. V., statybos organizavimo dalies vadovas – A. D. S., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) iš M. P. per du kartus ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 24 d. architekto A. Z. (kuris miręs) gyvenamojoje ir darbo vietoje gavo 6000 Lt (1737,72 Eur) ir 2000 Eur, t. y. bendrą 3737,72 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) savo paties parengtam projektui 2017 m. kovo 28 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal M. P. 2017 m. kovo 21 d. pateiktą 2017 m. vasario 14 d. prašymą, registracijos Nr. GP-176, 2017 m. balandžio 14 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.19. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. vasaros iki 2017 m. gegužės 23 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam (M. Š.) vykdyti nusikalstamą sumanymą – neteisėtai, kaip valstybės tarnautojui piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais ir pareigomis gauti turtinės naudos, jis (M. Š.), siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, savo darbo vietos kabinete su UAB „L“ direktoriumi M. D., kuris kaip bendrovės atstovas kreipėsi į Skyrių dėl garažo statybos projekto, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats parengti šį garažo statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, susitarė, kad už piniginį atlygį, kuris priklausys nuo apskaičiuotos sumos, parengs garažo statybos projektą. Vykdydamas pasiektą sumanymą, jis (M. Š.) sutartą garažo statybos projektą parengė, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas, vėliau, padedamas bendrai veikiančio G. Š., neteisėtai gavo turtinės naudos iš UAB „L“, t. y., banko pavedimu į bendrai veikiančio G. Š., padėjusio jam (M. Š.) vykdyti nusikalstamą sumanymą, banko sąskaitą per du kartus pervedus pinigus – 2016 m. spalio 5 d. 1000 Eur bei 2016 m. gruodžio 6 d. 1000 Eur, jis (M. Š.) neteisėtai gavo iš viso 2000 Eur turtinės naudos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.), savo paties parengtam suklastotam projektui 2017 m. gegužės 8 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal UAB „L“ direktoriaus M. D. 2017 m. gegužės 4 d. pateiktą tos pačios dienos prašymą 2017 m. gegužės 23 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą.

1.20. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. birželio 15 d., veikdamas kartu bendra tyčia su broliu G. Š., padėjusiu jam vykdyti nusikalstamą sumanymą, savo darbo vietos kabinete, siekdamas nuslėpti daromus Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir siekdamas neteisėtos turtinės naudos, atvykusią statytoją L. A., kuri kreipėsi į Skyrių dėl sodo namelio pakeitimo į gyvenamojo namo statybos projekto parengimo, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą pats, padedamas G. Š., parengti šį statybos projektą, dokumentacijoje slėpdamas autorystę, nurodydamas dokumentuose kitų projekto autorių ir vadovų vardus, ir taip neteisėtai gauti turtinės naudos, nusiuntė pagal išankstinį tarpusavio susitarimą pas G. Š., kaip tariamą architektą, kad už sutartą piniginį atlygį 1400 Eur būtų parengtas sodo namelio projekto pakeitimo į gyvenamąjį namą statybos projektas. Vykdydamas bendrą su G. Š. pasiektą sumanymą, padedamas G. Š., šį statybos projektą parengė, projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra A. K., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas. Už atliktą darbą jis (M. Š.) ir G. Š. ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d. L. A. gyvenamojoje vietoje perdavus bendrai veikiančiam G. Š., gavo turtinės naudos – dalį sutarto piniginio atlygio – 800 Eur, o likusius 600 Eur L. A. įsipareigojo sumokėti išdavus sąskaitą faktūrą, kuri nebuvo išrašyta. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. Š.) paties ir G. Š. parengtam suklastotam statybos projektui 2017 m. birželio 15 d. tikrinimo išvada pritarė ir pagal L. A. vardu 2017 m. gegužės 8 d. pateiktą 2017 m. balandžio 5 d. pirminį prašymą, 2017 m. birželio 5 d. pateiktą tos pačios dienos pakartotinį prašymą 2017 m. birželio 15 d. išdavė pačių suprojektuotą statinį statyti leidžiantį leidimą.

1.21. Nurodytais tyčiniais veiksmais M. Š., siekdamas turtinės naudos sau ir kartu veikiančiam G. Š., kuris jam padėjo, panaudojo turimus įgaliojimus prieš valstybės tarnybos interesus, diskreditavo valstybės tarnautojo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vardą, o sistemingai nusikalstamai veikdamas priešingais nei valstybės tarnybos prievolės tikslais, iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, taip padarydamas didelę neturtinę žalą fiziniams asmenims (M. Š. – V. S., A. V., A. K., J. S. K., A. G., A. D. S., A. P., o G. Š.– V. S., A. V., A. K., J. S. K., A. D. S.), taip pat valstybei ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.

2. M. Š. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad siekė paveikti liudytoją A. K., kad ši ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-7-00003-17 ikiteisminio tyrimo institucijoje duotų melagingus parodymus, t. y. M. Š., siekdama, kad M. Š. ir G. Š., kurie yra jos sūnūs, kuriems 2017 m. liepos 5 d. tuo metu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje pradėtame ir atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-7-00003-17 įteikti pranešimai apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, išvengtų galimos baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą, veikdama bendra tiesiogine tyčia, turėdama tikslą paveikti liudytoją A. K., kuri 2017 m. birželio 23 d. buvo apklausta kaip liudytoja minėtoje institucijoje apie jai žinomas tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, 2017 m. liepos 5 d. apie 19–20 val. atvykusi automobiliu kartu su vyru A. Š., sūnumis – įtariamaisiais M. Š. ir G. Š., kurie tą pačią dieną, apie 15.31–15.37 val., buvo paleisti iš laikinojo sulaikymo, į liudytojos A. K. namus, M. Š. ir G. Š. likus laukti automobilyje, ji su vyru A. Š. įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu gyvenamojo namo kieme, žadėdama atvežti buhalterę sutvarkyti A. K., kaip individualią veiklą vykdančio asmens, buhalterinės apskaitos ir atsilyginti materialiai, siekė paveikti liudytoją A. K., kad ši, apklausiama kaip liudytoja Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos atliekamame minėtame ikiteisminiame tyrime, duotų M. Š. ir G. Š. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, t. y. nesakytų tiesos ir meluotų, kad M. Š. ji nepažįsta, daug apklausos metu nekalbėtų, o tyrėjui paaiškintų, kad tiriami įvykiai dėl statybos projektų ir lydimųjų dokumentų rengimo buvo seniai ir jų neprisimena, teigtų, kad seniai persikraustė ir nežino, kur yra tyrimui reikšmingi dokumentai.

2.1. Tęsdama šią nusikalstamą veiką, veikdama bendra tyčia, turėdama siekį paveikti liudytoją A. K., kad ji ikiteisminiame tyrime duotų melagingus parodymus ir pateiktų kitą melagingą informaciją, 2017 m. liepos 10 d. apie 20.00–20.30 val., atvykusi į liudytojos A. K. namus, įtikinėdama ir įkalbinėdama toliau siekė paveikti liudytoją A. K., kad ji ikiteisminio tyrimo byloje ikiteisminio tyrimo institucijoje duotų melagingus parodymus ir pateiktų kitą melagingą informaciją, t. y., žinodama, kad 2013–2017 metų laikotarpiu statinių projektai buvo rengti ne A. K., o M. Š. ir G. Š., pastarajam padedant, siekdama nuslėpti statybos projektų autorystę, ji A. K. pateikė naują gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą bei keturiuose lapuose atspausdintus duomenis apie 2012–2017 metų laikotarpiu rengtus statinių projektus, siekdama suklaidinti ir neteisinga kryptimi nukreipti ikiteisminį tyrimą, nurodė A. K. šiame žurnale įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2013–2017 metų laikotarpiu tariamai A. K., o ne M. Š. ir G. Š. rengtus statybos projektus ir gautas pajamas, prašė, kad ji šiame žurnale įrašytų tokias gautas už projektus pinigų sumas, kurios yra pieštuku nurodytos jai pateiktuose keturiuose atspausdintuose lapuose su duomenimis apie 2012–2017 metų laikotarpiu rengtus statinių projektus, už tai žadėdama sumokėti už A. K. privalomus mokesčius už tariamai gautas pajamas iš individualios veiklos ir materialiai atsilyginti, jei A. K., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, duotų tokius jos (M. Š.) 2017 m. liepos 10 d. nurodytus M. Š. ir G. Š. teisinei padėčiai Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime palankius melagingus parodymus ir teiktų melagingą informaciją.

2.2. Tęsdama šią nusikalstamą veiką, veikdama bendra tyčia, turėdama siekį paveikti liudytoją A. K., kad ji ikiteisminiame tyrime duotų melagingus parodymus, 2017 m. liepos 11 d. apie 21 val., atvykusi į liudytojos A. K. namus, įtikinėdama ir įkalbinėdama toliau siekė paveikti liudytoją A. K., nurodydama, kad duodama parodymus Specialiųjų tyrimų tarnyboje nesakytų tiesos ir meluotų, t. y. daug apklausos metu nekalbėtų, o tyrėjui paaiškintų, kad tiriami įvykiai dėl statybos projektų ir lydimųjų dokumentų rengimo buvo seniai ir jų neprisimena, teigtų, kad seniai persikraustė ir nežino, kur yra tyrimui reikšmingi dokumentai, žadėdama duoti A. K. mokesčiams sumokėti reikalingus pinigus ir atsilyginti materialiai, kad ji, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, duotų tokius jos (M. Š.) 2017 m. liepos 11 d. pokalbio metu nurodytus M. Š. ir G. Š. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus.

3. A. Š. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytoją A. K., kad ši ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-7-00003-17 ikiteisminio tyrimo institucijoje duotų melagingus parodymus. A. Š., siekdamas, kad M. Š. ir G. Š., kurie yra jo sūnūs, kuriems 2017 m. liepos 5 d. tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje pradėtame ir atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-7-00003-17 įteikti pranešimai apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, išvengtų galimos baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą, veikdamas bendra tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą paveikti liudytoją A. K., kuri 2017 m. birželio 23 d. buvo apklausta kaip liudytoja minėtoje institucijoje apie jai žinomas tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, 2017 m. liepos 5 d. apie 19–20 val. atvykęs automobiliu kartu su žmona M. Š., sūnumis M. Š. ir G. Š., kurie tą pačią dieną apie 15.31–15.37 val. buvo paleisti iš laikinojo sulaikymo, į liudytojos A. K. namus, esančius Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini), M. Š. ir G. Š. likus laukti automobilyje, jis su žmona M. Š. įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu gyvenamojo namo kieme, žadėdami atvežti buhalterę sutvarkyti A. K., kaip individualią veiklą vykdančio asmens, buhalterinės apskaitos ir atsilyginti materialiai, siekė paveikti liudytoją A. K., kad ši apklausiama kaip liudytoja Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos atliekamame minėtame ikiteisminiame tyrime duotų įtariamųjų M. Š. ir G. Š. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, t. y. nesakytų tiesos ir meluotų, kad M. Š. ji nepažįsta, daug apklausos metu nekalbėtų, o tyrėjui paaiškintų, kad tiriami įvykiai dėl statybos projektų ir lydimųjų dokumentų rengimo buvo seniai ir jų neprisimena, teigtų, kad seniai persikraustė ir nežino, kur yra tyrimui reikšmingi dokumentai.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Nuteistasis M. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, taisydamas pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaidą (buvo nepagrįstai iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. solidariai priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 1000 Eur neturtinės žalos ir 225 Eur proceso išlaidų atlyginimo, nors G. Š. nusikalstamos veikos epizoduose, kuriuose minimas A. P., nebuvo pripažintas kaltu), pablogino kito nuteistojo – M. Š. – padėtį ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalį, draudžiančią pabloginti nuteistojo padėtį nesant prokuroro, nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieškovo skundo, nes visą 1000 Eur sumą už patirtą neturtinę žalą priteisė tik iš M. Š.. Esant minėtai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad nebūtų pabloginta nuteistojo M. Š. teisinė padėtis, turėjo pasinaudoti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtinta nuostata (kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos), panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pasinaudoti BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe, t. y. pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.

4.2. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Nuteistojo M. Š. ir A. Z. vaidmuo šioje byloje liko neatskleistas, be to, A. Z. nebuvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Abiejų instancijų teismai A. Z. vaidmenį įvertino kaip tarpininko, kuris negalėjo klastoti jokių projektinių dokumentų, juo buvo tik naudojamasi perduodant užsakovams projektų dokumentus ir priimant iš jų pinigus, taip slepiant rengėjų autorystę ir tikrąjį naudos gavėją. Tačiau tokia teismų išvada apie A. Z. vaidmenį neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims (liudytojų T. B., A. S., M. Ž., L. Š. parodymai patvirtina, kad jie matė A. Z. kompiuteryje parengtus projektus). Vertinant nuteistojo M. Š. vaidmenį, byloje nėra jokių tiesioginių duomenų, kad jis prisidėjo prie A. Z. ar kitų asmenų rengtų projektų ar jų klastojimo, buvo byloje aptariamų projektų autorius, kad klastojo parašus, nenustatyta nei kas, nei kada, nei kokiomis priemonėmis rengė suklastotus projektus, taip pat kuris asmuo, klastodamas A. K., A. V., J. S. K. parašus, pasirašė projektiniuose dokumentuose. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad M. Š. būtų gavęs piniginį atlygį už statybos projektų rengimą (tik dvejuose nusikalstamos veikos epizoduose nukentėjusieji A. K. ir E. B. parodė, kad M. Š. mokėjo pinigus).

4.3. Taip pat nors nėra nustatyta, jog asmenys būtų mokėję pinigus M. Š., asmeniškai iš jo buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 863,16 Eur bei 17 899,87 Eur iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š., lygiomis dalimis po 8949,93 Eur. Teismai neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. lapkričio 30 d. prokurorės nutarimu M. Š. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nepagrįsto praturėjimo, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus M. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimą negauta duomenų, jog išlaidos viršytų gautas pajamas, o turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas būtų įgytas neteisėtai.

4.4. Teismai nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. K. parodymais, nevertino, kad ji buvo suinteresuota bylos baigtimi dėl savo pačios galimai padarytų nusikalstamų veikų (atskirais nuosprendyje aprašytais atvejais prisiimdavo projektų, kurių nerengė, autorystę ir dėl jų rengimo buvo nuteisti kiti asmenys, t. y. M. Š. ir G. Š.). Byloje yra įrodymai, kad liudytoja A. K. sąmoningai klastojo projektinę dokumentaciją, t. y. pasirašinėjo kitų asmenų parengtuose statybos projektuose, kurių ji nerengė, ir kituose dokumentuose, susijusiuose su tokiais projektais, taip priskirdama sau tokių parengtų dokumentų autorystę. Todėl atsižvelgdami į liudytojos ypatingą statusą byloje, kai jai pačiai galėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, šios liudytojos parodymus teismai turėjo vertinti itin kruopščiai. Taip pat teismas, nuosprendį grįsdamas liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apribojo nuteistojo M. Š. teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes jis negalėjo šiai liudytojai užduoti klausimų.

4.5. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteistojo M. Š. nusikalstamas veikas kvalifikuodami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimą siekiant neteisėtos turtinės naudos. Aptardami nuteistojo M. Š. veiksmus, teismai neįvertino, kad byloje esantys duomenys rodo, jog jo veiksmai vertintini kaip teisėti veiksmai, kuriais yra vykdomos vyriausiojo architekto funkcijos ir priskirti įgaliojimai. Nuteistojo M. Š. suteiktos konsultacijos (žodžiu, telefonu, elektroniniais laiškais) teismų buvo įvertintos kaip statybos projektų rengimas ir taip dirbtinai buvo išplėsta statybos projektų rengimo samprata, o nuteistojo veiksmai dirbtinai įvertinti kaip piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos. Taip pat teismai nepagrindė, kokia forma pasireiškė nuteistojo padarytas piktnaudžiavimas: ar netinkamu pareigų vykdymu, ar įgaliojimų viršijimu, nenurodė, kuo pasireiškė pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nukentėjusiesiems priteisti nedideli neturtinės žalos atlyginimo dydžiai patvirtina, kad žala, kurią patyrė fiziniai asmenys, nebuvo reikšminga. Pažymėtina, kad visi statybos projektai, kurie minimi šioje byloje, yra įgyvendinti, namai ir kiti statiniai pagal juos pastatyti, nė vienam išduotam statybos leidimui nebuvo pradėta statybos leidimo galiojimo panaikinimo procedūra. Nenustačius ir neįrodžius didelės žalos kilimo, M. Š. negalėjo būti nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

4.6. Taip pat teismai nepagrįstai M. Š. nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes suklastotais dokumentais buvo laikomi ir tokie dokumentai (statybos projektai), kurių autorystę juos pasirašęs asmuo neigė, tvirtindamas, jog parašas buvo gautas apgaule, bei šių dokumentų lydimieji raštai ir (ar) rekvizitai, kuriuose nurodyti duomenys sutapo su pagrindiniame dokumente (statybos projekte) nurodytais duomenimis.

5. Nuteistasis G. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš nuteistojo G. Š. priteisė solidariai su kitu nuteistuoju šioje byloje – M. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. 1000 Eur neturtinės žalos ir 225 Eur proceso išlaidų atlyginimo iš kiekvieno nuteistojo, nors kasatorius nebuvo kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, kurioje minimas nukentėjusysis A. P.. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo iki galo neištaisė, nes paliko galioti tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria proceso išlaidų atlyginimas (epizodas su nukentėjusiuoju A. P.) priteistas iš abiejų nuteistųjų. Taigi teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalį (nuteistojo teisė į teisingą teismą), 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 ir 5 dalis, 105 straipsnio 1 ir 3 dalis ir taip padarė esminius BPK pažeidimus.

5.2. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes priimtų sprendimų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tik deklaratyviai konstatavo, jog kasatoriaus veikose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. Taip pat teismai nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją vertę kai kurių liudytojų ar nukentėjusiųjų (A. K., Ž. P., A. V., G. J.) parodymams, nors minėti asmenys aktyviai dalyvavo rengiant statinių projektus, pasirašė kitų asmenų parengtuose projektuose, o prieštaravimai jų parodymuose kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Nors specialistų išvadomis yra nustatyta, jog statybos projektų dokumentus yra pasirašiusios A. K., A. V., G. J., bylą nagrinėję teismai šią faktinę aplinkybę vertino kasatoriaus ir kito nuteistojo šioje byloje – M. Š. nenaudai. Pažymima, jog liudytoja A. V. mirė dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, todėl nebuvo galimybės jos apklausti teisme; jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti, tačiau jais negalėjo būti grindžiama kasatoriaus kaltė. Taip pat teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojų (nukentėjusiųjų) A. K., G. J., Ž. P. parodymais, nes jie patys aktyviai dalyvavo rengiant statybos projektus, savo vardu pasirašinėjo kitų asmenų parengtus projektus, todėl negali būti pripažįstami patikimais. Esant šioms aplinkybėms, buvo pažeista kasatoriaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią jam garantuoja BPK 44 straipsnio 5 dalis bei BPK 22 straipsnio 3 dalis (kaltinamojo teisė nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojus (nukentėjusiuosius)).

5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš G. Š. (kasatoriaus) ir nuteistojo M. Š. solidariai priteisė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. 1000 Eur neturtinės žalos bei po 75 Eur proceso išlaidų atlyginimo iš kiekvieno. Teismai neatsižvelgė į tai, kad A. K. kai kuriais atvejais prisiimdavo projektų, kurių nerengė, autorystę, todėl pati galimai padarė nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad asmuo, kuris savo tyčiniais veiksmais pats prisideda prie nusikaltimo padarymo ir (ar) žalos sau kilimo, pagal BPK 28 straipsnio ir 44 straipsnio 10 dalies prasmę negali būti laikomas patyrusiu žalą ir neturi teisės reikalauti tokią žalą atlyginti. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo, atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas, tačiau teismai A. K. šių nuostatų netaikė.

5.4. Teismai, pripažindami G. Š. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas, abiejų nuteistųjų veikas aprašė kartu, nekonkretizavo, kuo pasireiškė jo, kaip padėjėjo, veiksmai, nenurodė, kaip kasatorius padėjo kitam nuteistajam – M. Š. (nepagrindžiama ir nemotyvuojama, kaip kasatorius padėjo rengti statybos projekto dokumentus, klastojo dokumentus, padėjo žinomai suklastotus dokumentus panaudoti, kaip padėjo piktnaudžiauti). Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė.

5.5. Taip pat teismai neaprašė bendrininkavimo formos, nors nurodė, kad veikos padarytos bendrininkaujant, į bendrininkavimą atsižvelgė ir skirdami bausmę.

6. Nuteistojo atstovė advokatė M. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. Buvo pažeista BPK 159 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad atliekant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad procesu suinteresuota liudytoja A. K., veikdama neteisėtai ir su pareigūnų žinia (2017 m. liepos 10 d. buvo supažindinta su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi dėl slaptų veiksmų atlikimo), sudarė palankias sąlygas M. Š. įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. provokavo nuteistąją nusikalsti. Pažymėtina, kad nors bendravimas tarp liudytojos ir kasatorės buvo sankcionuotas, liudytoja ir ikiteisminio tyrimo institucija nefiksavo 2017 m. liepos 10 d. įvykusio susitikimo, nors jo metu gauta informacija buvo panaudota prieš kasatorę kaip pagrindas fiksuoti kitą (2017 m. liepos 11 d. įvykusį) susitikimą, kurio metu pasakyti kasatorės žodžiai vertintini kaip poveikis liudytojui pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Nors nėra galimybių sužinoti apie 2017 m. liepos 10 d. vykusio pokalbio tarp liudytojos A. K. ir M. Š. turinį, liudytoja, kurios procesinė teisinė padėtis buvo priklausoma nuo teisėsaugos pareigūnų (ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas, todėl jos kaip liudytojos statusas galėjo pasikeisti į įtariamosios), atliko aktyvius veiksmus, skatinusius tęsti liudytojos ir kasatorės bendravimą.

6.2. Taip pat teismai nepagrįstai rėmėsi vienintelės liudytojos A. K. parodymais apie kasatorę ir neatsižvelgė į tai, kad ji nėra paprasta liudytoja, o suinteresuota bylos baigtimi dėl savo pačios galimai padarytų nusikalstamų veikų. Teismai nevertino, kad liudytoja A. K. atskirais nuosprendyje aprašytais atvejais prisiimdavo projektų, kurių nerengė, autorystę ir dėl jų rengimo buvo nuteisti kiti asmenys, t. y. M. Š. ir G. Š., taigi ji pati galimai vykdė nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje yra įrodymai, kad liudytoja A. K. sąmoningai klastojo projektinę dokumentaciją, t. y. pasirašinėjo kitų asmenų parengtuose statybos projektuose, kurių ji nerengė, ir kituose dokumentuose, susijusiuose su tokiais projektais, taip priskirdama sau tokių parengtų dokumentų autorystę. Todėl, atsižvelgdami į liudytojos ypatingą statusą byloje, kai jai pačiai galėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, šios liudytojos parodymus teismai turėjo itin kruopščiai vertinti.

6.3. Taip pat abejojama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria leista A. K. nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. atlikti slaptus veiksmus, teisėtumu. Pažymima, kad, pagal BPK 158 straipsnio 6 dalį, slaptus veiksmus gali atlikti asmenys, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tik ypatingais atvejais, tačiau minėtoje 2017 m. liepos 10 d. nutartyje nėra nurodoma jokių ypatingų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad buvo teisingai taikytas BPK 158 straipsnis (teismo nutartyje nurodoma, kas leidžiama asmeniui (A. K.), kartu nurodant, apie ką galėtų kalbėti liudytoja). Taigi, teismas negalėjo tenkinti prokuroro prašymo atlikti būtent BPK 158 straipsnyje nurodytus veiksmus, o privalėjo priimti nutartį vadovaudamasis BPK 159 straipsniu, t. y. suteikti leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Pripažinus, kad nutartis yra priima nepagrįstai, gauti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais byloje.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas galimybę taikyti BK 37 straipsnį svarstė ne individualiai, t. y. atskirai M. Š. ir A. Š., o abiem asmenims kartu, sutapatino jų veiksmus, nors jų apimtis skyrėsi. Yra galimybė taikyti BK 37 straipsnį dėl šių priežasčių: kasatorės veiksmai buvo atlikti impulsyviai, neturint aiškaus supratimo dėl jų neteisėtumo, be to, pati liudytoja provokavo kasatorę nusikalsti, ji negalėjo pasirinkti elgesio varianto.

7. Nuteistasis A. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktus, nes A. Š. inkriminuota BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo aprašyta neatskiriant jo veiksmų nuo nuteistosios M. Š. veiksmų, nesant pakankamai įrodymų, kad abu asmenys vienodai susiję su padaryta nusikalstama veika. Teismai, konstatuodami, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė du asmenys, rėmėsi prielaidomis, nedetalizavo kasatoriaus vaidmens padarant šią veiką. Be to, pateiktas bendras nuteistųjų veikos aprašymas leidžia daryti prielaidą, kad jie veiką padarė bendrininkaudami, tačiau teismai bendrininkavimo nenustatė. Taip pat teismai neaptarė, kokie A. Š. išsakyti žodžiai vertintini kaip neteisėtas poveikis liudytojai A. K., apie kurios turimą procesinį liudytojo statusą ikiteisminiame tyrime A. Š. nežinojo.

7.2. Teismai, vertindami liudytojos A. K. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ji nebuvo paprasta liudytoja, o suinteresuota bylos baigtimi, taip pat dalyvavusi kai kuriuose nuteistiesiems G. ir M. Š. inkriminuotuose epizoduose. Byloje yra įrodymai, kad liudytoja A. K. pasirašinėjo kitų asmenų parengtuose statybos projektuose, kurių ji nerengė, ir kituose dokumentuose, susijusiuose su tokiais projektais, taip sau priskirdama parengtų dokumentų autorystę.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas galimybę taikyti BK 37 straipsnį svarstė ne individualiai, t. y. atskirai M. Š. ir A. Š., o abiem asmenims kartu, sutapatino jų veiksmus, nors jų apimtis skyrėsi. Yra galimybė taikyti BK 37 straipsnį dėl šių priežasčių: kasatoriaus veiksmai buvo atlikti impulsyviai, neturint aiškaus supratimo dėl jų neteisėtumo, kasatorius net nežinojo, kad liudytoja A. K. yra liudytoja baudžiamojoje byloje ir ją siekiama paveikti.

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

8.1. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. Š. kasacinį skundą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. nukentėjusiajam A. P. solidariai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, apeliacinio teismo buvo pakeista, nustatant, kad nukentėjusiajam A. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisiama tik iš M. Š. Akivaizdaus rašymo apsirikimo ištaisymas negali būti laikomas nuteistojo teisinės padėties pabloginimu, todėl apeliacinės instancijos teismas nekeitė pirmosios instancijos teismo nustatytų veikų faktinių aplinkybių ar padarytų išvadų, o tik ištaisė klaidą.

8.2. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, vertindami įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio ir dėl to A. Z. bei M. Š. vaidmuo šioje byloje liko neatskleistas, be to, A. Z. vaidmuo nebuvo kvalifikuotas pagal galiojančius teisės aktus. Tokia žemesnės instancijos teismų išvada apie A. Z. vaidmenį šioje baudžiamojoje byloje neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Be to, dėl M. Š. vaidmens, vertinant žemesnės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose išdėstytus įrodymus, pažymėtina, kad byloje nėra jokių tiesioginių duomenų, kurie rodytų, jog M. Š. prisidėjo prie A. Z. ar kitų asmenų rengiamų projektų ar jų klastojimo. Vien ta aplinkybė, kad byloje nustatytais atvejais parengti projektai buvo atsiimami iš A. Z. jo namuose (kur buvo ir jo darbo vieta), šiam taip pat už projekto parengimą sumokant (paliekant) ir sutartą pinigų sumą, savaime nereiškia, nesant kitų tai patvirtinančių duomenų, kad šiuos projektus rengė A. Z., o ne M. Š., nustatytais atvejais padedamas G. Š.. Priešingai nei teigia kasatorius M. Š., žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą dėl pasinaudojimo A. Z., kaip tarpininku, ir aiškiai įvardijo, jog A. Z. tarpininkavimas pasireiškė perduodant užsakovams parengtus projektus ir priimant iš jų pinigus.

8.3. Taip pat atmestini M. Š. kasacinio skundo teiginiai, kad teismai netinkamai vertino liudytojų A. K., E. B., A. K., Ž. P., A. V., G. J. parodymus. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas mirusios kaltinimo liudytojos (nukentėjusiosios) A. V. parodymais, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Nors A. V. teisiamajame posėdyje apklausta nebuvo, jos parodymų patikimumas buvo patikrintas kitomis procesinėmis priemonėmis – išanalizuoti kiti baudžiamojoje byloje esantys nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės.

8.4. Nepagrįsti M. Š. kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai, priteisdami nukentėjusiajai A. K. neturtinės žalos atlyginimą už tuos priešingus teisei veiksmus, kuriuos ji pati atliko ar prie kurių pateikimo ji pati prisidėjo, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.28 straipsnio, CK 2.21 straipsnio 1 dalies, BPK 28 straipsnio, BPK 44 straipsnio 10 dalies ir BPK 109 straipsnio, BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas (kaltinamojo teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. priteistas ir nukentėjusiajai A. K., kurios vardu buvo pasinaudota rengiant projektus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, priešingai nei teigia kasatorius M. Š., laikytina, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl M. Š. ir G. Š. neteisėtais veiksmais realiai patirtos neturtinės žalos (teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad, pasinaudojus nukentėjusiosios A. K. vardu be jos sutikimo, tai jai sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nurodytų ir jos civiliniame ieškinyje).

8.5. Nėra pagrindo sutikti su M. Š. kasacinio skundo argumentais, jog teismai, jo veiką kvalifikuodami kaip piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nepagrindė, kokia teisine forma veika pasireiškė, nemotyvavo didelės žalos požymio. Nuosprendyje aiškiai išdėstyta, kaip pasireiškė M. Š. piktnaudžiavimas, išsamiai pagrįsta, kodėl padaryta didelė žala fiziniams asmenims, juridiniam asmeniui bei valstybei, o būtent kad, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, padaryta dar ir kita nusikalstama veika, buvo diskredituotas vyriausiojo architekto vardas, iškreipta valstybės tarnautojo funkcijų esmė, pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo principai, Konstitucijos ir įstatymų saugomos bei ginamos vertybės, neteisėti veiksmai buvo vykdomi ilgą laiko tarpą, t. y. sistemingai, siekiant turtinės naudos.

8.6. Nuteistojo M. Š. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnį, o apeliacinės instancijos teismas aiškiai įvardijo, kad nagrinėjamu atveju tikrų dokumentų suklastojimas pasireiškė tuo, jog parengtų projektų rekvizituose bei lydimuosiuose raštuose M. Š. (nustatytais atvejais – ir padedamas G. Š.) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie projektų autorystę. Taip pat byloje nustatyta, kad šie M. Š. (nustatytais atvejais – padedant G. Š.) parengti projektai buvo panaudoti, t. y. šių projektų pagrindu užpildyti atitinkami prašymai buvo pateikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, ir M. Š., vykdydamas Skyriaus nuostatuose ir savo pareigybės aprašyme nurodytas Skyriaus vedėjo – vyriausiojo architekto funkcijas, savo paties parengtiems projektams pritarė ir išdavė statybos (rekonstrukcijos) leidimus ar pritarimus statinių projektams.

8.7. Taip pat nėra pagrindo tenkinti G. Š. kasacinį skundą. Kasatoriaus skunde nurodyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs nuosprendžio dalį, kuria iš M. Š. ir G. Š. solidariai nukentėjusiajam A. P. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir nusprendęs nukentėjusiajam A. P. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą priteisti tik iš nuteistojo M. Š., paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš kiekvieno nuteistojo, t. y. M. Š. ir G. Š., nukentėjusiajam A. P. buvo priteista po 225 Eur proceso išlaidų atlyginimo, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas ir jie (apeliacinės instancijos teismo nutarties neaiškumas) gali būti nagrinėjami kreipiantis į nuosprendį priėmusį teismą BPK 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-290/2009, 2K-400/2009, 2K-204-942/2015).

8.8. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog teismai neatskleidė, kaip pasireiškė G. Š., kaip padėjėjo, veiksmai BK 24 straipsnio 6 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju M. Š. susitarimą veikti bendrai klastojant dokumentus ir juos panaudojant bei piktnaudžiaujant tarnyba su G. Š., jam kaip padėjėjui vykstant pas asmenis, šiems sudarant įspūdį, kad yra architektas, parengsiantis projektus, kad būtų atlikti su projekto parengimu susiję matavimo darbai, siunčiant projektų užsakovams eskizus, priimant iš užsakovų piniginį užmokestį grynaisiais pinigais ir banko pavedimais, taip pat leidžiant naudoti savo kontaktinius duomenis M. Š. parengtuose projektuose, patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad šioje byloje egzistuoja kuri nors iš baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bendrininkavimo formų, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant bendrininkų grupę, teroristinę grupę, organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, tačiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą apie M. Š. ir G. Š. veiksmų, darant nusikalstamas veikas, bendrumą. Nuteistųjų veiksmai, M. Š. veikiant kaip vykdytojui, o G. Š. veikiant kaip padėjėjui, neatitinka BK 25 straipsnyje nurodytų bendrininkavimo formų, tačiau, nustačius bendrus bendrininkų veiksmus, susitarimą veikti bendrai, tyčią, tai nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo šiems bendrininkams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180/2014">2K-180/2014</a>). Taigi, priešingai nei teigia kasatorius G. Š., teismai individualizuotai ir konkrečiai nurodė, kaip pasireiškė jo pagalbos M. Š. būdas. Kiti kasatoriaus G. Š. kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, yra analogiški kasatoriaus M. Š. kasacinio skundo argumentams, todėl jie nebus kartojami.

8.9. Atmestinas M. Š. kasacinio skundo argumentas, kad buvo iš esmės pažeista BPK 159 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad, atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, draudžiama asmenį provokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Nėra pagrindo teigti, kad A. K. veiksmais buvo bandoma kasatorę M. Š. išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėto veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinį, nenustatė pagrindo sutikti su M. Š. apeliacinio skundo argumentu dėl prieš ją panaudotos provokacijos, A. K. atliekant BPK 158 straipsnyje nustatytus neviešo pobūdžio veiksmus. Nustatyta, kad, 2017 m. liepos 11 d. A. K. bendraujant su M. Š., nebuvo apribota šios veiksmų pasirinkimo laisvė, jokių aktyvių veiksmų, primygtinių pasiūlymų A. K. neišdėstė, M. Š. nebuvo lenkiama padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai, iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad M. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama paveikti liudytoją A. K. duoti melagingus parodymus, savo pačios iniciatyva sakė A. K., kad ši apklausos metu daug nekalbėtų, kad sakytų nežinanti, kur yra tyrimui reikšmingi dokumentai, taip pat savo iniciatyva bent kelis kartus įtikinėjo A. K., kad jai bus duota pinigų mokesčiams sumokėti, ir siūlė A. K. atsilyginti materialiai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi provokacija.

8.10. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė BK 37 straipsnio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, įžvelgė A. ir M. Š. veikimo ypatingą įžūlumą, kuris pasireiškė ne tik prašymu liudytojai keisti parodymus, bet ir atlygio už tai siūlymu; be to, ne tik siūlymu A. K. klastoti dokumentus, kad būtų galima nuslėpti M. ir G. Š. padarytą nusikalstamą veiką, bet ir ėmimusi dėl to aktyvių veiksmų, t. y. atvežus atitinkamą žurnalą ir lapus su padarytais juodraštiniais įrašais, kuriuos A. K. turėjo patvirtinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadas dėl BK 37 straipsnio netaikymo nuteistiesiems A. ir M. Š. ir atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

8.11. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo A. Š. teiginiais, kad jis nuteistas nepagrįstai. Teismai nustatė, kad nuteistieji A. Š. ir M. Š., žinodami apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl jų sūnų M. ir G. Š., 2017 m. liepos 5 d. atvyko pas nukentėjusiąją A. K. į namus, nors A. K. pažinojo tik A. Š., ir pastarieji A. K. prašė užpildyti reikiamus dokumentus, sakyti pareigūnams, jog M. Š. nepažįstanti, o dėl statybos projektų ir lydimųjų dokumentų rengimo paaiškinti, kad buvo seniai ir jų neprisimena. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Byloje nekyla abejonių, kad nuteistieji, išreikšdami nustatyto turinio prašymus A. K., suvokė, kad tokiais savo veiksmais neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, ir norėjo taip veikti.

8.12. Kasatoriaus A. Š. kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo veikos mažareikšmiškumo savo turiniu iš esmės analogiški jau aptartiems M. Š. kasaciniame skunde išdėstytiems argumentams, todėl pakartotinai neaptariami.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistųjų M. Š., M. Š. ir A. Š. kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo G. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų ir nenagrinėtinų skundų argumentų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).

11. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visų nuteistųjų kasaciniai skundai savo turiniu (išskyrus nežymius papildymus) iš esmės tapatūs jų apeliaciniams skundams, kuriuose (kaip ir kasaciniuose skunduose) nurodyti tie patys argumentai ir teiginiai dėl BPK pažeidimų. Taigi didelė dalis nuteistųjų kasacinių skundų argumentų skirta teismų pateiktai byloje surinktų įrodymų vertinimo kritikai ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ginčyti. Kasatoriai skunduose daug dėmesio skiria liudytojos A. V. parodymams (kartu pažymėdami, kad nebuvo galimybės jos apklausti teisme, nes ji mirė), taip pat liudytojų Ž. P., A. K., G. J. parodymams (keldami versijas, kad šie liudytojai galimai patys padarė nusikalstamas veikas, todėl jų parodymai yra nepatikimi ir prieštaringi) ir nurodo, kaip teismai turėjo juos vertinti, pateikiama savita inkriminuotų veikų interpretacija, kuria remdamiesi nuteistieji ginčija teismų padarytas išvadas dėl jų kaltumo. Tokie skundo argumentai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėtini.

Dėl nuteistojo M. Š. kasacinio skundo

13. Nuteistojo M. Š. kasaciniame skunde teigiama, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo, nes byloje neatskleista, kuo pasireiškė neteisėti veiksmai – piktnaudžiavimu ar įgaliojimų viršijimu, taip pat nenustatytas didelės žalos požymis. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

14. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

15. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. Š. jam inkriminuotų veikų padarymo metu buvo valstybės tarnautojas, ėjo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo – vyriausiojo architekto pareigas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, vertindami nuteistojo M. Š. atliktų veiksmų teisėtumą, atliko išsamią su valstybės tarnyba bei viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų analizę, pabrėždami, kad valstybės tarnautojas gali gauti kitą, nei už einamas pareigas mokamas, atlyginimą tik atvejais, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų (Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalis).

16. Teismai nustatė šias įrodyta pripažintas BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes: M. Š., būdamas valstybės tarnautojas (savivaldybės vyriausiasis architektas) ir siekdamas turtinės naudos, už piniginį atlygį, kuris buvo mokamas arba tiesiogiai jam, arba nusikalstamas veikas padėjusiam daryti G. Š., rengė statybos, rekonstravimo, griovimo projektus ne savo vardu, projektų rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie šių projektų autorystę, vėliau pritardamas savo paties parengtiems projektams bei išduodamas leidimus statinius statyti, rekonstruoti, griauti, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nes jam suteiktus įgalinimus panaudojo priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos, t. y. rengė projektus prisidengdamas kitų asmenų autoryste ir už tai gaudavo piniginį atlygį, nors negalėjo taip daryti. Taigi, nagrinėjamoje byloje M. Š. inkriminuotas nusikaltimas pasireiškė tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos – tarnybine padėtimi suteiktas teises ir įgaliojimus panaudojo prieš tarnybos interesus, esmę ir turinį.

17. Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma tik nustačius, be kita ko, didelės neturtinės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-942/2017">2K-87-942/2017</a>, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad didelės žalos požymis nuteistojo M. Š. veikoje nustatytas tinkamai – teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. Š. neteisėtais veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos, padarė didelę žalą viešajam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei bei fiziniams asmenims, kurių duomenimis buvo pasinaudota rengiant projektus. Nuteistasis M. Š., parengdamas fizinių ir juridinių asmenų užsakymų projektus, vėliau dalyvaudamas vertinant jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (nors žinojo, kad projektuose įrašyti duomenys apie jų autorystę neatitinka tikrovės) ir išduodamas leidimus šiuos projektus įgyvendinti, iškreipė projektavimo paslaugų rinką ir sudarė įspūdį, kad savivaldybėje tas pats asmuo teikia ir projektų rengimo, ir statybų kontrolės paslaugas ir kad taip galima gauti statybų leidimą. Visais atvejais už besikreipusiems asmenims parengtus M. Š. projektus buvo mokamas piniginis atlygis (arba tiesiogiai M. Š., arba per jo brolį G. Š.). Nuteistasis M. Š. suvokė, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ne tik juridiniam asmeniui, bet ir fiziniams asmenims, ir dėl savanaudiškų paskatų (norėdamas pasipelnyti) to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad nuteistasis M. Š. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą, teismai pagrįstai argumentavo tuo, jog jo veiksmai truko ilgą laiką (beveik ketverius metus), buvo nevienkartiniai (inkriminuota net dvidešimt piktnaudžiavimo tarnyba epizodų), sistemingi, žala padaryta ne tik juridinio asmens (savivaldybės) autoritetui, bet ir fiziniams asmenims, kurių duomenimis pasinaudota, rengiant projektus, be to, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, buvo padaryta ir kita nusikalstama veika – dokumentų klastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis). Teismai pagrįstai konstatavo, kad dėl tokių M. Š. neteisėtų veiksmų buvo diskredituotas valstybės tarnautojo ir sumenkintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vardas, o sistemingas nusikalstamas veikimas priešingais valstybės tarnybai tikslais iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę.

19. Didelės žalos požymis, žymintis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, yra pagrįstas visų byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Didelės neturtinės žalos požymio nustatymas ir motyvavimas šioje byloje atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014). M. Š. neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentu dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015, 2K-83-648/2020 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje M. Š. nuteistas už tikrų dokumentų (statybos / rekonstrukcijos projektų) suklastojimą ir jų panaudojimą, pritariant parengtiems suklastotiems projektams bei išduodant statybos / rekonstrukcijos leidimus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pastatų statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ir griovimo projektai, kuriuos M. Š. suklastojo, siekdamas nuslėpti save kaip tikrąjį parengto projekto autorių, atitinka būtinuosius dokumento požymius, kadangi projektinė dokumentacija yra pagrindas išduoti statybą, rekonstrukciją, kapitalinį remontą, griovimą leidžiantį dokumentą ir sukurti civilinėje apyvartoje naują daiktinių ir prievolinių teisinių santykių objektą arba pakeisti senojo objekto esmines savybes. Be to, tai yra pagrindas atsirasti sutartiniams prievoliniams santykiams tarp projekto autoriaus ir projekto užsakovo, o kartu tai yra pagrindas atsirasti architektūrinės autorystės ir kitiems teisiniams santykiams, o statinio sugriuvimo ar žalos padarymo atveju kyla deliktinė atsakomybė.

22. Kasaciniame skunde nepagrįstas M. Š. nuteisimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį argumentuojamas ir tuo, kad kai kuriais atvejais statybos projektuose pasirašė liudytoja A. K.. Esant šioms aplinkybėms, teismai itin atidžiai turėjo vertinti minėtos liudytojos parodymus, nes ji neva buvo suinteresuota bylos baigtimi.

23. Išties, byloje nustatyta, kad kai kuriuose iš nuteistajam M. Š. inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos epizoduose (dėl 2014 m. rugsėjo 24 d. leidimo rekonstruoti statinį (-ius), gyvenamojo namo rekonstravimo ir garažo (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., statybos projektas; statytoja S. S. (trečias epizodas); dėl sandėlio (duomenys neskelbtini), Kybartuose, statybos projekto, kuriam 2017 m. vasario 21 d. išduotas leidimas statyti naują statinį; statytoja UAB „B“ (septynioliktas epizodas)) statybos projektuose yra liudytojos A. K. parašai. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino. Kaip matyti iš liudytojos A. K. parodymų dėl trečiojo epizodo, nustatyta, kad nors projektinėje dokumentacijoje yra jos parašai, tačiau šio projekto ji nerengė, pasirašė paprašyta nuteistojo M. Š., nes tikėjosi ateityje gauti užsakymų. Panaši situacija nustatyta ir dėl septynioliktojo epizodo: A. K. pasirašė projektinę dokumentaciją nuteistųjų M. Š. ir G. Š. prašymu, tačiau konkrečios statybos projekto sutarties ji nepasirašė, projekto užsakovas pinigus mokėjo į nuteistojo G. Š. sąskaitą, nurodytą sutartyje, nors sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta tarp A. K. ir UAB „B“. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, detaliai analizavo kiekvieną G. Š. inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos epizodą ir dėl kiekvieno iš jų pateikė detalius motyvus. Pažymėtina, kad A. K., vykstant baudžiamajam procesui šioje byloje, niekada nebuvo įtariamoji, jokie kaltinimai jai nebuvo pateikti, o byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai dėl tariamos A. K. atsakomybės už dokumentų klastojimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be kita ko, nors kai kuriais pirmiau minėtais atvejais dokumentus pasirašė A. K., tai nešalina M. Š. baudžiamosios atsakomybės, nes skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, kad, slėpdamas projektų, kuriuos pats parengė, autorystę, rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose nurodė kitų projekto autorių ir vadovų vardus. Taip buvo išduodami suklastoti teisėtą statybą leidžiantys dokumentai, kurie vėliau buvo panaudojami – pateikiami savivaldybei, kurios atstovai priimdavo teisiškai reikšmingus sprendimus (išduodavo leidimus statybai / rekonstrukcijai). Be to, ir turtinę naudą už projektų parengimą visais byloje nagrinėjamais atvejais gavo M. Š. (kai kuriais nustatytais atvejais – padedamas G. Š.), o liudytoja A. K., kaip nustatė abiejų instancijų teismai, net nežinojo, kad jos autoryste buvo pasinaudota.

24. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai M. Š. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

25. Nuteistojo M. Š. kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pablogino jo teisinę padėtį ir pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, draudžiančią pabloginti nuteistojo padėtį nesant prokuroro, nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieškovo skundo, nes visą 1000 Eur sumą už nukentėjusiojo A. P. patirtą neturtinę žalą priteisė tik iš M. Š.. Tokie argumentai nepagrįsti.

26. Pagal BPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų šio kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti, be kita ko, nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, kaip jis mano, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose, non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi, nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>, 2K-19-1073/2018, 2K-7-71-458/2020). Asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias jo teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-511/2019">2K-202-511/2019</a>).

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis A. P. patyrė 1000 Eur neturtinę žalą, tačiau nepagrįstai priteisė jos atlyginimą iš abiejų kaltinamųjų solidariai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 1000 Eur dydžio neturtinė žala, kurią patyrė A. P., kilo vien tik dėl nuteistojo M. Š. nusikalstamų veiksmų, todėl šią sumą ir priteisė tik iš kasatoriaus. Byloje nustatyta, kad statybos projektą liudytojui K. B., kuriame konstrukcinės dalies vadovu nurodytas A. P., parengė tik M. Š., G. Š. prie šio projekto rengimo neprisidėjo.

28. Todėl išties, nors apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą A. P. priteisė tik iš M. Š. nesant dėl to nukentėjusiojo ar prokuroro apeliacinių skundų, tačiau sprendžiant, ar buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 1 ir 4 dalys, reikia vertinti, ar padarytas BPK pažeidimas laikytinas esminiu, t. y. ar dėl jo buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ar jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

29. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

30. Nors apeliacinės instancijos teismas formaliai nesilaikė BPK reikalavimo nepabloginti asmens, pateikusio apeliacinį skundą, teisinės padėties (pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir neturtinę žalą A. P. priteisė tik iš M. Š.), tačiau, vertinant nuteistojo teisinę padėtį visų bylos aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad toks sprendimas M. Š. teisių nesuvaržė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesikeitė, nuteistasis M. Š. viso proceso metu žinojo, kuo yra kaltinamas, t. y. kokio dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo epizode, kuriame kaltinimai buvo pateikti tik jam, o ne kartu su G. Š., yra pareiškęs A. P.. Taigi konstatuotina, kad M. Š. teisė į gynybą nebuvo pažeista, o ištaisęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą klaidą dėl neturtinės žalos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nuteistojo M. Š. teisinės padėties nepablogino.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš M. Š. ir G. Š. (epizodas su A. P.)

31. Nuteistasis G. Š. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ne iki galo ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą teisės normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimo klausimus, taikymo klaidą, nes paliko galioti tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria proceso išlaidų (iš viso 450 Eur, epizodas su nukentėjusiuoju A. P., kurio padarymu G. Š. nebuvo kaltinamas) atlyginimas priteistas iš kiekvieno iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. po 225 Eur.

32. Išties, G. Š. kaltinimas dėl nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su nukentėjusiuoju A. P., nebuvo pateiktas, todėl visų A. P. patirtų proceso išlaidų (450 Eur) dėl šios veikos epizodo atlyginimas priteistinas tik iš nuteistojo M. Š.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši teisės taikymo klaida taisytina, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį: panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. priteista po 225 Eur proceso išlaidų iš kiekvieno nurodant, kad visa suma – 450 Eur – priteistina tik iš nuteistojo M. Š.

Dėl nuteistojo G. Š. kasacinio skundo

33. Nuteistasis G. Š. kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas, reglamentuojančias padėjėjo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, nuosprendyje tinkamai neaprašė jo veikos, nekonkretizavo, kuo pasireiškė jo, kaip padėjėjo, veiksmai. Be to, nuteistųjų G. Š. ir M. Š. veiksmai neatitinka nė vienos iš BK 25 straipsnyje nurodytų bendrininkavimo formų. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

34. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus ir aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153/2008">2K-153/2008</a>). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020).

35. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).

36. Viena iš nusikaltimo bendrininkų rūšių yra padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018). Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-144-693/2019).

37. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam G. Š. inkriminuotos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (devyni epizodai) ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos buvo aprašytos atskirai, pateiktas kiekvieno epizodo detalus aprašymas, tiksliai nurodant, kuo pasireiškė jo, kaip padėjėjo, veiksmai veikiant kartu su kitu nuteistuoju M. Š.. Iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies yra visiškai aišku, kad G. Š. buvo nuteistas už tai, kad padėjo M. Š. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos ir klastoti dokumentus, t. y. jis vykdavo pas asmenis sudarydamas įspūdį, kad yra architektas, parengsiantis projektus, atlikdavo su projektais susijusius matavimo darbus, siųsdavo projektų užsakovams eskizus, priimdavo iš užsakovų piniginį užmokestį grynaisiais bei banko pavedimais, leisdavo naudoti savo kontaktinius duomenis M. Š. parengtuose projektuose. Minėti G. Š. veiksmai palengvino M. Š. daryti nusikalstamas veikas ir atitiko BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytus padėjėjo, kaip vieno iš bendrininkų rūšies, požymius.

38. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje buvo nurodytos tiek įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės (nusikaltimų padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), tiek įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, tarp jų – ir dėl G. Š., kaip padėjėjo, vaidmens, todėl darytina išvada, kad nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

39. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius tiek su padėjėjo veiksmų aprašymu, tiek su abiejų nuteistųjų veiksmų atitiktimi bendrininkavimo požymiams, išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bendrininkaujant.

40. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamų teismų sprendimuose nurodytų visų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų jas vertinant, pažymi, kad nustatyti visi esminiai nusikalstamų veikų padarymo bendrininkaujant požymiai, t. y. M. Š. ir G. Š. bendrais neteisėtais veiksmais atliko jiems inkriminuotų veikų objektyviuosius požymius (M. Š. veikdamas kaip vykdytojas, o G. Š. – padėdamas jam piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos ir klastoti dokumentus); abu nuteistieji suvokė, kad nusikalstamas veikas daro bendrai, suvokė vienas kito atliekamus nusikalstamus veiksmus ir ketinimus, o kiekvieno iš jų veiksmai buvo dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro nusikalstamo rezultato – naudojant valstybės tarnyboje einamas pareigas priešingais tarnybai interesais (M. Š.) ir klastojant dokumentus, gauti turtinės naudos; nuteistųjų veikla buvo suderinta, papildė viena kitą ir buvo nukreipta bendram tikslui pasiekti, o kartu – ir būtina jam įgyvendinti. Abiejų šioje byloje nuteistųjų M. Š. ir G. Š. bendrininkavimas, kiekvieno jų kaltė (tiesioginė tyčia) įrodyta, atskleistas jų tyčios turinys; išsamios išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.

41. Esant šioms aplinkybėms, teismų išvada, kad nuteistasis G. Š. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su M. Š. ir veikdamas kaip padėjėjas, yra teisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus veiksmuose nustatyti visi būtinieji bendrininkavimo požymiai.

Dėl nuteistosios M. Š. kasacinio skundo

42. Kasatorė – nuteistoji M. Š. – ginčija byloje atliktų slaptų tyrimo veiksmų realizavimo teisėtumą, argumentuodami tuo, kad prieš ją buvo vykdoma provokacija. Šie argumentai nepagrįsti.

43. BPK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai šio kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Jeigu savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais veiksmais gali būti varžoma būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryšių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali būti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus.

44. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 158 straipsnio 2 dalis). Kita sąlyga – savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vykdymo teisėtumas, tai reiškia, jog atliekant šiuos veiksmus turi būti laikomasi įstatymo reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatymas savo tapatybės neatskleidžiantiems asmenims atliekant slaptus tyrimo veiksmus draudžia provokuoti kitą asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 158 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis, šiame straipsnyje nustatyta tvarka tyrimą gali atlikti ir asmenys, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

45. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418/2010">2K-418/2010</a>, 2K-238-139/2015 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinamas ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ5LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-149-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-149-511/2017">2K-149-511/2017</a>).

46. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad ji buvo provokuojama nusikalsti. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad liudytoja A. K. aktyviais veiksmais būtų raginusi nuteistąją M. Š. nusikalsti, t. y. pati siūliusi kasatorei duoti palankius parodymus apie M. Š. ir G. Š. (kasatorės sūnų) veiksmus, susijusius su projektų rengimu kitų asmenų vardu, atliekamame ikiteisminiame tyrime. Priešingai, byloje nustatyta, kad dėl M. Š. ir G. Š. galimai neteisėtų veiksmų A. K. kaip liudytoja buvo apklausta 2017 m. birželio 23 d., taigi jau pirmo M. Š. ir A. Š. atvykimo į jos namus metu (2017 m. liepos 5 d.) ji buvo įgijusi liudytojo procesinį statusą baudžiamojoje byloje. Be to, 2017 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo leista atlikti kratą bute, kuriame buvo deklaruota faktinė nuteistųjų M. Š. ir G. Š. gyvenamoji vieta ir kuris nuosavybės teise priklausė jų tėvui – nuteistajam A. Š.; kratos metu siekta surasti ir paimti dokumentus, jų elektronines laikmenas, kuriuose yra informacijos apie prašymus, projektinę dokumentaciją, kitokius susirašinėjimus su, be kita ko, A. K., taip pat siekiama surasti ir paimti kitus daiktus (užrašinę, kalendorius, kompiuterius, judriojo ryšio telefonus, elektronines laikmenas ir kaupiklius), kuriuose yra informacijos apie, be kita ko, A. K. bendravimą su M. Š.; krata atlikta 2017 m. liepos 4 d.

47. Taigi nuteistoji M. Š., jau turėdama informaciją apie prieš jos sūnus atliekamame ikiteisminiame tyrime atliktus procesinius veiksmus (liudytojos A. K. apklausa, krata), 2017 m. liepos 5 d. savo iniciatyva kartu su vyru A. Š. atvyko pas liudytoją A. K. ir netiesiogiai siūlė, kad ji duotų palankius parodymus apie M. Š. ir G. Š. (liepė sakyti, kad M. Š. nepažįsta, o pastarasis nieko blogo nepadarė; siūlė atvežti buhalterę ir sutvarkyti dokumentus). Būtent dėl šių 2017 m. liepos 5 d. atliktų A. Š. ir M. Š. veiksmų liudytoja A. K. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, dėl to, vadovaujantis BPK 158 straipsniu, 2017 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai prieš M. Š. ir A. Š., t. y. nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. leista A. K. bendraujant su A. ir M. Š., su jais atvykusiu asmeniu ar jų atsiųstu asmeniu kalbėtis dėl A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų keitimo (kaip ir kodėl turi keistis parodymai, kokiu tikslu, kieno naudai ir pan.) bei jos, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, buhalterinės apskaitos tvarkymo, koregavimo, tikslinimo ir kt.; šia nutartimi atliekant slaptus veiksmus leista techninėmis priemonėmis slapta fiksuoti asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir (ar) veiksmus, daryti vaizdo ir garso įrašus.

48. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir nuosprendyje išanalizavęs garso įrašų stenogramas, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolus, pačios slaptus tyrimo veiksmus atlikusios liudytojos A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nuteistųjų M. Š. ir A. Š. parodymus, kitus byloje ištirtus duomenis, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs visų byloje ištirtų duomenų kontekste, konstatavo, kad duomenys, gauti atliekant slaptus tyrimo veiksmus, yra įrodymai, nes jie gauti teisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis), kad A. K. veiksmais nuteistoji M. Š. nebuvo kurstoma ar provokuojami nusikalsti, o jos tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi savarankiškai, t. y. be slaptus tyrimo veiksmus atlikusio asmens poveikio.

49. Pažymėtina, kad slaptų tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumo klausimą kruopščiai išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl provokacijos nebuvimo yra teisingos ir pagrįstos, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. K. aktyviais veiksmais būtų siūliusi padėti nuteistosios sūnums (duoti jiems palankius parodymus) ar kad buvo apribota nuteistosios M. Š. pasirinkimo laisvė, ji buvo lenkiama padaryti nusikalstamą veiką. Atvirkščiai, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog M. Š., kaip ir 2017 m. liepos 5 d., savo iniciatyva atvyko pas liudytoją A. K. ir 2017 m. liepos 10 ir 11 d. vėl įtikinėjo pastarąją duoti M. Š. ir G. Š. palankius parodymus prieš juos pradėtame ikiteisminiame tyrime (prašė daug nekalbėti, nepasakoti, kur yra tyrimui reikšmingi dokumentai, siūlė A. K. atsilyginti materialiai, padėti sutvarkyti buhalteriją).

50. Taigi teismai nustatė, kad A. K. pagal BPK 158 straipsnį atlikdama slaptus tyrimo veiksmus laikėsi BPK 158 straipsnio 4 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

51. Taip pat kasatorė ginčija 2017 m. liepos 10 d. priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumą tuo aspektu, kad šioje nutartyje nėra nurodyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pagal BPK 158 straipsnio 6 dalį slaptus tyrimo veiksmus leista atlikti A. K.; be to, teismas turėjo priimti nutartį ne vadovaudamasis BPK 158 straipsniu, o BPK 159 straipsniu, t. y. suteikti leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

52. Pažymėtina, kad BPK 158 straipsnis reguliuoja savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, kurie, be kita ko, taip pat gali atlikti ir BPK 159 straipsnyje įtvirtintus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Taigi, BPK 158 straipsnio taikymo sritis yra platesnė negu BPK 159 straipsnio. Tiek atliekant slaptus tyrimo veiksmus (BPK 158 straipsnis), tiek nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 straipsnis), reikalinga motyvuota, atitinkanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis (sankcionavimo teisėtumas), taip pat, taikant ir BPK 158 straipsnį, ir BPK 159 straipsnį, draudžiama asmenį provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (realizavimo teisėtumas).

53. Kadangi nagrinėjamoje byloje A. K. kreipėsi dėl nuteistųjų M. Š. ir A. Š. jai, kaip liudytojai atliekamame ikiteisminiame tyrime, daromo poveikio, todėl siekiant nustatyti galimai daromos nusikalstamos veikos aplinkybes, vadovaujantis BPK 158 straipsnio 6 dalimi, buvo priimtas teisiškai ir faktiškai pagrįstas sprendimas ir sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, kurių atlikti negalėjo niekas kitas, išskyrus A. K. (nes M. Š. ir A. Š. siekė paveikti būtent A. K., todėl su ja tiesiogiai kontaktavo). Nors formaliai A. Š. atlikti veiksmai galėtų atitikti BPK 159 straipsnyje įtvirtintus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau tai, kad jos veiksmai buvo sankcionuoti vadovaujantis BPK 158 straipsniu, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, nes jiems taip pat, kaip ir nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams, keliami analogiški sankcionavimo ir realizavimo teisėtumo reikalavimai, kurie nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.

54. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad slapti tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti ir realizuoti teisėtai, o jų naudojimo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais A. Š. ir M. Š. dalyvavimą padarant BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistojo A. Š. kasacinio skundo

55. Kasatorius – nuteistasis A. Š. – teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes jo padaryta veika neaprašyta atskirai, nuteistojo veiksmai neatskirti nuo nuteistosios M. Š. veiksmų. Šis argumentas nepagrįstas.

56. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje A. Š. inkriminuotos BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatytos 2017 m. liepos 5 d. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės sutampa su M. Š. inkriminuotos analogiškos veikos, taip pat padarytos 2017 m. liepos 5 d., aplinkybėmis, nes jie šią veiką padarė veikdami kartu. Tačiau kiekvienam nuteistajam, t. y. tiek A. Š., tiek A. Š., inkriminuota BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, buvo aprašyta atskirai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje buvo nurodytos tiek įrodyta pripažintos A. Š. BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos svarbios aplinkybės), tiek įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl darytina išvada, kad nuosprendis atitiko BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

57. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su reikalavimais, keliamais apkaltinamojo nuosprendžio surašymui.

Dėl BK 37 straipsnio

58. Nuteistieji A. Š. ir M. Š. savo kasaciniuose skunduose nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą jiems nepritaikydamas BK 37 straipsnio. Tokie kasacinių skundų argumentai atmestini.

59. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai).

60. Pabrėžtina, kad kasatoriai nenurodo, kaip apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą nepritaikydamas BK 37 straipsnio, be to, minėto straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, teismas įvertino visus objektyvius ir subjektyvius požymius, lemiančius BK 37 straipsnio taikymą, ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą dėl BK 37 straipsnio netaikymo. Teismas nurodė, kad kasatorių A. ir M. Š. veiksmai pasižymėjo ypatingu įžūlumu, kuris pasireiškė ne tik prašymu liudytojai keisti parodymus, bet ir atlygio už tai siūlymu; be to, ne tik siūlymu A. K. klastoti dokumentus, kad būtų galima nuslėpti M. ir G. Š. padarytą nusikalstamą veiką, bet ir ėmusis dėl to aktyvių veiksmų, t. y. atvežus atitinkamą žurnalą ir lapus su padarytais juodraštiniais įrašais, kuriuos A. K. turėjo patvirtinti. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kasatorių padarytos veikos pavojingumas siekia tą laipsnį, dėl kurio yra tikslinga juos už padarytus nusikaltimus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Kasacinės instancijos teismas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo nesutikti, o tai, kad padarytos išvados netenkina nuteistųjų, nėra pagrindas konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

61. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodyti argumentai dėl BK 37 straipsnio jiems taikymo yra nepagrįsti, jais remiantis keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutartį. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuriomis iš nuteistųjų M. Š. ir G. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. priteista po 225 Eur proceso išlaidų iš kiekvieno iš nuteistųjų, ir 450 Eur proceso išlaidų A. P. priteisti iš nuteistojo M. Š..

Kitas Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė