Baudžiamoji byla Nr. 2K-70-1073/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39140-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.3;
2.3.2.2.13; 2.4.2.2; 2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Egidijaus Kiero kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.
Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi kaltinamojo R. B. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir R. B. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteista 3000 Eur atstovavimo (advokato) išlaidoms atlyginti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikintas Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendis ir 2024 m. gegužės 22 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. B. išteisintas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. jis nuo 2021 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2021 m. spalio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, būdamas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame L. L., namo antrame aukšte esančiame kambaryje, kuriame gyvena R. B., be teisėto išduoto leidimo ir sutuoktinės R. B. sutikimo įrengė jos kambaryje elektros ilgintuvą su jame esančia klausymosi įranga, kurioje buvo įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną, būdamas šio gyvenamojo namo kieme, įrengė kieme stovinčiame jam priklausančiame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. B., GPS sekimo įrenginį ID: (duomenys neskelbtini), skirtą objekto buvimo vietai nustatyti ir sekti, jame buvo įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų skambindamas į gyvenamojo namo kambaryje įrengtą klausymosi įrangos SIM kortelę ir automobilyje įrengto GPS sekimo įrenginio SIM kortelę, neteisėtai rinko informaciją apie R. B. asmens privatų gyvenimą, kol 2021 m. lapkričio 6 d. apie 17.00 val. R. B., radusi klausymosi įrangą, gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame kambaryje ją atjungė, po to R. B. 2021 m. lapkričio 8 d. apie 19.00 val. automobilyje „Audi A6“, radusi prie automagnetolos pritvirtintą GPS sekimo įrenginį, jį atjungė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas R. B. veiksmus vertino tik kaltinamajame akte nurodytos, BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytos, nusikalstamos veikos kontekste, ši dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime R. B. yra nurodyta ir tai, jog jis informaciją apie R. B. privatų gyvenimą rinko L. L. nuosavybės teise priklausančio namo kambaryje, kuriame gyvena R. B., įrengęs elektros ilgintuvą su jame esančia klausymosi įranga, ir automobilyje, kuriuo naudojasi R. B., įrengęs GPS sekimo įrenginį, tačiau pirmosios instancijos teismas R. B. veiksmų teisėtumo jam galimai įrengiant klausymosi įrangą R. B. kambaryje ir GPS sekimo įrenginį jos naudojamame automobilyje visiškai nevertino. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti yra baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika, kurios sudėtis nurodyta BK 295 straipsnyje.
2.2. Kaltinime nurodyta veika – klausymosi ir sekimo įrenginių įrengimas kito asmens privačioje erdvėje jam apie tai nežinant – yra priešinga teisei veika ir jai pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, teismo pripažinti įrodymais, tačiau jie taip ir liko tinkamai neįvertinti skundžiamame nuosprendyje.
2.3. BK 295 straipsnyje nustatyta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ji nukreipta prieš valdymo tvarką ir, palyginti su BK 167 straipsnyje įtvirtintu nesunkiu nusikaltimu, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, įstatymų leidėjo pripažįstama pavojingesne, už jos padarymą nustatyta griežtesnė bausmė.
2.4. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kaltinamajame akte R. B. suformuluotame kaltinime yra nurodyti ir visi BK 295 straipsniu uždraustos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau šis galimai R. B. padarytas nusikaltimas jam neinkriminuotas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvykdyti aptartą BPK 256 straipsnio 2 dalyje jam nustatytą pareigą ir apie galimą veikos perkvalifikavimą pagal BK 295 straipsnį pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, o nuosprendyje aptarti, ar R. B. veikoje yra šio nusikaltimo sudėtis, tačiau to nepadarė.
2.5. Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje negali spręsti dėl R. B. veiksmų atitikties BK 295 straipsnyje uždraustai veikai, nes to neprašoma nei prokuroro, nei nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose, ir tokiu atveju būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Apeliacinės instancijos teisme neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, teisingai išspręsti R. B. kaltumo klausimo ir priimti teisingo ir teisingumo principus atitinkančio sprendimo. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus, kuriais prašoma R. B. teisinę padėtį pabloginti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip nepažeidžiant non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę) principo.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra teisingai išspręstas R. B. kaltės pagal jam suformuluotą kaltinimą klausimas, panaikino ir po skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 22 d. priimtą nutartį, kuria R. B. iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, priteista 3000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu kaltinamojo R. B. gynėjas advokatas E. Kieras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio, 320 straipsnio 3 ir 4 dalių bei BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė BPK garantuojamas kaltinamojo teises ir sutrukdė priimti teismui teisingą sprendimą.
3.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad siekdami užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių taisyklių nesilaikė.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priima nuosprendį arba nutartį (BPK 326 straipsnis).
3.4. Apeliacinės instancijos teismo priimamų nutarčių rūšys ir jų priėmimo pagrindai įtvirtinti BPK 326 straipsnio 1, 5 dalyse, 327 straipsnio 1 punkte, 328 straipsnio 3, 4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, apžvalga Nr. AB-54-1).
3.5. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymas – nuosprendžio panaikinimas ir bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – galimas tik esant šiam sąlygų visetui: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų; 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą; 3) dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239-648/2020">2K-239-648/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
3.6. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę, ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020).
3.7. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių, t. y. iš esmės besiskiriančių nuo kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Nutartyje nėra jokių naujų aplinkybių dėl tariamo nusikalstamos veikos padarymo epizodų, vietos, laiko, būdų, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, kurios keistų įtariamų veikų apimtį ir pan. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio pagrindu negalėjo būti priimta, kadangi neegzistuoja šiam papunkčiui taikyti būtina sąlyga – įtariamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų.
3.8. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo negalėjo įforminti ne tik BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta nutarties rūšimi, bet ir jokia nutarties rūšimi, kuri nustatyta BPK 326 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, 4 punkto a–c papunkčiuose, 5 dalies 1–5 punktuose, 327 straipsnio 1 punkte, 328 straipsnio 3–4 punktuose.
3.9. Pagal BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Todėl nuosprendžio panaikinimo galimybės BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas nenustato. R. B. išteisinimas yra įforminamas ne nutartimi, o nuosprendžiu (BPK 303 straipsnio 1, 5 dalys). Tai reiškia, kad R. B. išteisinamasis nuosprendis nėra nutarties rūšis ir nepatenka į nutarčių kategoriją. BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punkte kalbama ne apie išteisinamuosius nuosprendžius, o kitus teismo sprendimus, kurie įforminami nutartimis.
3.10. Apeliacinės instancijos teismas tais pagrindais, kuriais įformino savo sprendimą, negalėjo priimti apskritai jokios nutarties, išskyrus nutartį atmesti apeliacinius skundus (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 2, 4 dalimis, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu turėjo teisę tik: panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą; pakeisti nuosprendį; panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
3.11. Taigi pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, vadovaujantis visomis BPK normomis, nustatančiomis visas nutarčių ir nuosprendžių rūšis ir jų priėmimo pagrindus (BPK 326 straipsnio 2, 4 dalys, 327 straipsnio 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 dalys, 329 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo nei nutartimi, nei nuosprendžiu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šis sprendimas iš esmės lėmė apeliacinio proceso ribų peržengimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), kadangi apeliacinės instancijos teismas turi preciziškai laikytis apeliacinio proceso taisyklių, todėl BPK nutarčių rūšių priėmimas, nesant jų priėmimo pagrindų, yra esminis ir neteisingą sprendimą nulėmęs proceso teisės normos pažeidimas, dėl kurio skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
3.12. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimas ir bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo neva nepablogina R. B. padėties, tačiau šis deklaratyvus teiginys prieštarauja skundžiama nutartimi pažeistoms apeliacinio proceso riboms, kurios nulėmė ir R. B. padėties pabloginimą (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
3.13. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni02NDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-648/2018">2K-7-66-648/2018</a>, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-31-895/2020).
3.14. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinimas prokuroro ir nukentėjusiojo prašymu gali būti keičiamas, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, kai apie tai yra užsimenama apeliaciniuose skunduose. Tokiu atveju kaltinimas bylos nagrinėjimo metu dar gali būti tikslinamas. O tuo atveju, kai byloje apeliacinių skundų dėl kaltinimo pakeitimo nėra, tai teismas turi nagrinėti apeliacinius skundus, kuriuose buvo prašoma nuteisti kaltinamąjį, bet tai nereiškia, kad gali būti keičiama veikų kvalifikacija ir taip sunkinama išteisintojo padėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni02NDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-648/2018">2K-7-66-648/2018</a>).
3.15. Baudžiamajame procese galioja rungimosi principas, kuris reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu, o kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, nepateikus apeliacinio skundo arba jame nepasisakius dėl veikos kvalifikavimo keitimo į sunkesnį nusikaltimą, kaltinimų keitimas susiklosčiusioje situacijoje nėra galimas ir apeliaciniai skundai turi būti nagrinėjami iš esmės tik pagal jų ribas.
3.16. Vis dėlto iš skundžiamos nutarties akivaizdžiai matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas veikos kvalifikavimo klausimą, nesilaikė draudimo pabloginti R. B. padėtį ir draudimo peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes nenagrinėjo apeliacinių skundų reikalavimų R. B. nuteisti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, o vertino, kad R. B. veiksmai galimai atitinka BK 295 straipsnyje nurodytos veikos požymius, nors apie šią veiką ir jos kvalifikavimą kaltinime, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniuose skunduose nebuvo net užsiminta. Šiame kontekste, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties res judicata (priimtas galutinis sprendimas) galią (BPK 346 straipsnio 1 dalis), po skundžiamos nutarties priėmimo jos pagrindu pirmosios instancijos teisme bus vykdomas teisiamasis procesas, kuriame R. B. bus kaltinamas (jo veiksmai kvalifikuojami) jau pagal griežtesnę atsakomybę nustatantį BK 295 straipsnį.
3.17. Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliaciniuose skunduose iškeltų klausimų aiškiai matyti, jog apeliacinės instancijos teismas bylą galėjo užbaigti atmesdamas apeliacinius skundus, pakeisdamas nuosprendį arba jį panaikindamas ir priimdamas naują nuosprendį. Jei apeliacinės instancijos teismas būtų laikęsis BPK taisyklių, nustatančių apeliacinės instancijos teismo sprendimų rūšis ir jų priėmimo pagrindus, BK 295 straipsnio, kuris užtraukia griežtesnę atsakomybę nei kaltinime nurodyta BK 167 straipsnio 1 dalis, taikymas būtų buvęs neįmanomas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio proceso ribas ir priimta skundžiama nutartimi pablogino R. B. padėtį, sudarydamas galimybę jį nuteisti pagal griežtesnį BK 295 straipsnį, nors to apeliaciniuose skunduose nebuvo prašoma ir laikantis apeliacinio proceso taisyklių tai padaryti nebuvo galima. Taip buvo padarytas BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių esminis pažeidimas, lėmęs skundžiamos nutarties neteisėtumą.
3.18. Kaltinamasis turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą tiek pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, tiek pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį. Atitinkamai Konstitucijos 31 straipsnio ir (ar) Konvencijos 6 straipsnio pažeidimai reiškia ir BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
3.19. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų išklausoma, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99). Todėl kaltinamajam turi būti suteikiama teisė žinoti teisinį jo veiksmų vertinimą. Baudžiamosiose bylose visiškos, išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti. Kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis – t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, peticijos Nr. 19692/02).
3.20. Kadangi apeliaciniame procese BK 295 straipsnio taikymas apskritai nebuvo svarstomas ir tik priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas atskleidė, jog, jo vertinimu, R. B. veiksmai gali būti vertinami kaip BK 295 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, tai kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo objektyvios galimybės išdėstyti argumentų: 1) dėl BK 295 straipsnyje nurodytos veikos požymių nebuvimo; 2) dėl klausimo dėl BK 295 straipsnio kvalifikavimo galimybės svarstymo negalimumo, nes apeliaciniuose skunduose tokio reikalavimo nebuvo ir tai nepagrįstai pablogina kaltinamojo padėtį tolesniame baudžiamajame procese.
3.21. Taigi pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis, nustatanti teisingo teismo proceso garantiją. Šis pažeidimas buvo esminis, nes, esant argumentams dėl BK 295 straipsnyje nurodytos veikos požymių nebuvimo ir apeliacinio proceso ribų peržengimo bei nepagrįsto R. B. padėties pabloginimo, apeliacinės instancijos teismas būtų negalėjęs grąžinti bylos pirmosios instancijos teismui ir būtų turėjęs išspręsti bylą neperžengdamas kaltinimo dėl BK 167 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo ribų.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kaltinamojo R. B. gynėjo advokato E. Kiero kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas nepasunkino kaltinamojo R. B. teisinės padėties labiau, nei buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.
4.2. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad R. B. veiksmai gali turėti dar ir kitos – sunkesnės – nusikalstamos veikos požymių, yra siejamas ne su būtinybe jo veiksmus perkvalifikuoti iš nusikalstamos veikos, nurodytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, į BK 295 straipsnį, o su būtinybe įvertinti tiek kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, tiek teismo nustatytus įrodymus, kad galimai dar buvo padaryta ir nusikalstama veika, nurodyta BK 295 straipsnyje, dėl to, kad pašaliniams asmenims asmenine nuosavybe priklausančiame objekte ir automobilyje, kuriuo naudojosi nukentėjusioji R. B., neteisėtai buvo įrengtos ir (ar) naudojamos techninės priemonės informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti.
4.3. Vertinant naujos nusikalstamos veikos buvimą, būtų nustatomos ir naujos faktinės aplinkybės, išplečiamos kaltinimo ribos, tai neabejotinai sunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, ir tai gali lemti esminį kaltinamojo padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, todėl, perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tinkamai vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
4.4. Įvertinus baudžiamojo proceso eigą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, daroma išvada, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės. Proceso dalyviai atlikti įrodymų tyrimo neprašė, pasisakė dėl byloje paduotų apeliacinių skundų.
4.5. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose proceso dalyviai gali teikti teismui prašymus, pasisakyti dėl veikos kvalifikacijos, siūlomos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir pan., tačiau proceso dalyvių prašymai ir pasiūlymai nėra teismui privalomi, kadangi galutinį sprendimą priima teismas. Nagrinėjamoje byloje teismas bylą išnagrinėjo pagal apeliacinius skundus, tačiau, konstatavęs pagrindą, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas negalėjo pasunkinti kaltinamojo R. B. padėties, bylą pagrįstai grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi nustatęs pagrindą, dėl kurio apeliacinis procesas toliau nėra įmanomas, teismas neprivalėjo išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų dėl tokio proceso baigties. Bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme, tiek R. B., tiek jo gynėjui bus suteikta teisė pasisakyti bylos nagrinėjimo klausimais.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Kaltinamojo R. B. gynėjo advokato E. Kiero kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 ir 4 dalių, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir perduoti bylos iš naujo nagrinėti, nes, nagrinėdamas apeliacinius skundus, nenustatė jokių naujų faktinių aplinkybių. Skundžiama nutartimi buvo pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, nes apeliantai neprašė R. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuoti į sunkesnį nusikaltimą, nurodytą BK 295 straipsnyje, tai taip pat lėmė ir kaltinamojo teisių pažeidimą.
7. BPK 326 straipsnio
8. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis), turi būti remiamasi BPK 255, 256 straipsnių aiškinime suformuluotomis taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>). Visos būtinos faktinės aplinkybės turi būti nurodytos kaltinamajame akte. O faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020, 2K-273-654/2023).
9. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124-976/2023">2K-124-976/2023</a>).
10. Trečia būtina BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo sąlyga – dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124-976/2023">2K-124-976/2023</a>).
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas R. B. dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisino. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiosios ir prokuroro apeliacinius skundus, kuriais iš esmės buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. B. pripažinti kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad R. B. suformuluotame kaltinime yra ir kitos – sunkesnei nusikaltimo kategorijai priskirtos – nusikalstamos veikos, nurodytos BK 295 straipsnyje, požymių, o į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas jokio įrodymų tyrimo bylos nagrinėjimo metu neatliko (4 t., b. l. 131–137), atitinkamai jokių naujų ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesutampančių faktinių aplinkybių, kurios reikštų prisidedančius tos pačios nusikalstamos veikos epizodus ar iš esmės pasikeitusią nusikalstamų veikų apimtį, ar kitokį nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ar pan., byloje nenustatė, taip pat byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir prokuratūros apeliacinius skundus, kuriuose buvo prašoma priimti R. B. apkaltinamąjį nuosprendį, todėl konstatuotina, kad nebuvo BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio sąlygų visumos, leidžiančios perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti šią normą.
13. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui, iš naujo nagrinėjant bylą, derėtų atkreipti dėmesį į BK 167 straipsnio ir 295 straipsnio saugomas vertybes bei jų taikymo ir aiškinimo taisykles (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2014, 2K-134-689/2020).
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
14. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, buvo gautas kaltinamojo R. B. gynėjo advokato E. Kiero prašymas atlyginti kaltinamojo patirtas 1815,00 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, šias išlaidas sudaro kasacinio skundo parengimas. Kadangi R. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje atlyginimo klausimas, anot advokato, spręstinas vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, patirtas išlaidas atlyginant iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-118-489/2019). Nagrinėjamoje byloje kasacinis skundas buvo paduotas R. B. gynėjo advokato E. Kiero iniciatyva, jis tenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi, nesant priimto galutinio teismo sprendimo dėl R. B. veikos vertinimo, gynėjo advokato E. Kiero prašymas atlyginti R. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Palikti nenagrinėtą kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Egidijaus Kiero prašymą priteisti jo ginamojo turėtų išlaidų už advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
