R. S. pagal BK 183 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-140-594/2025

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00005-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.14; 1.2.18.10.1; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus, nuteistojo M. N. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, nuteistojo A. V. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Alinsko, išteisinto juridinio asmens UAB,,Pajūrio medis LT“ atstovo M. N. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu:

R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams.

M. N. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 160 MGL (6025,6 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams penkiems mėnesiams.

A. V. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Juridinis asmuo UAB,,Pajūrio medis LT“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu:

nuteistųjų A. V., K. A., A. V. ir nuteisto juridinio asmens UAB „Pajūrio medis“ atstovo apeliaciniai skundai atmesti;

nuteistojo R. S. gynėjo advokato V. V. apeliacinis skundas tenkintas: panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir R. S. priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis;

prokuratūros, M. K. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir M. N. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pakeistas:

M. N. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams vienam mėnesiui. M. N. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. N. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. N. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas – po nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta šešių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, nustatytas dvejų metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įpareigota per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

M. K. už BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. M. K. už BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams vienam mėnesiui. M. K. už BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, M. K. šiuo nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. K. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas – po nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta šešių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis. Nustatytas dvejų metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jis įpareigotas šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu:

panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalis ir priimtas naujas nuosprendis – M. N. ir M. K. išteisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo UAB,,Pajūrio medis LT“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalis:

R. S. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 400 MGL dydžio bauda; nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 250 MGL dydžio bauda; nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda,

M. N. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį; nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką; nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 600 MGL dydžio bauda; nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 350 MGL dydžio bauda; nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda,

A. V. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda;

išteisintam juridiniam asmeniui UAB,,Pajūrio medis LT“ priteistas 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas.

Šioje byloje taip pat nuteisti K. A., M. K. ir A. V.. Dėl jų nuteisimo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. N. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., pasisavino 10 200 Eur – UAB „Trumpas“ priklausantį turtą tokiomis aplinkybėmis: jis su M. K., būdami de facto (faktiškai) vadovai, veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. gruodį, turėdami tikslą tyčia pasisavinti bendrovės lėšas, iš anksto susitarę įsigijo UAB „Trumpas“, jos akcininku bei formaliu direktoriumi įkalbėtas M. K. tapo asmuo, kuris už UAB „Trumpas“ turto pasisavinimą šioje byloje nenuteistas, ir perdavė M. K. bendrovės banko sąskaitų prisijungimo duomenis, slaptažodžius, slaptažodžių kodų generatorius, suteikiančius teisę disponuoti bendrovės sąskaitose turimomis lėšomis. M. K. ir M. N., būdami UAB „Trumpas“ faktiniai vadovai, UAB „Trumpas“ vardu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 27 d. iš Klaipėdos jūrų uosto per keturis kartus eksportavo Kinijos bendrovei 1648,753 kub. m medienos už 295 668,28 Eur, už ją 2017 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimu į UAB „Trumpas“ banko sąskaitą pervesta 58 892,12 Eur. M. N., žinodamas, kad faktiškai ūkinės finansinės operacijos tarp UAB „Trumpas“ ir UAB „Genrikas“ nebuvo vykdomos, pasinaudojęs M. K. 2016 m. gruodį jam perduotomis UAB „Trumpas“ banko sąskaitų elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, 2017 m. vasario 22 d. atliko bankinį mokėjimo pavedimą iš UAB „Trumpas“ banko sąskaitos į UAB „Genrikas“ banko sąskaitą, pervesdamas 52 000 Eur. M. K. 2017 m. vasario 22 d. banko padalinyje iš UAB „Genrikas“ sąskaitos paėmė dalį šių lėšų – 10 200 Eur, jų į bendrovės kasą neįnešė ir nepagrindė apskaitos dokumentais šių lėšų panaudojimo. Taip pat M. N. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., pasisavino jų žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, t. y. M. N., būdamas UAB „Genrikas“ faktinis vadovas, veikdamas bendra tyčia su minėtos bendrovės direktoriumi M. K., einamų pareigų pagrindu turinčiu teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje esančias UAB „Genrikas“ lėšas, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „Genrikas“ turtą – pinigus, 2016 m. rugpjūtį–rugsėjį nenustatytoje vietoje iš anksto susitarė, kad M. N. nurodymu ir naudodamasis suteiktomis lėšomis M. K. organizuos UAB „Genrikas“ įsigijimą ir taps akcininku bei direktoriumi, po to M. N. perduos minėtos bendrovės banko sąskaitų prisijungimo duomenis, slaptažodžius, slaptažodžių kodų generatorius bei mokėjimo priemones. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugsėjį–spalį nenustatytoje vietoje M. K. perdavė M. N. UAB „Genrikas“ banko sąskaitų prisijungimo duomenis, slaptažodžius, slaptažodžių kodų generatorius bei sąskaitų mokėjimo priemones, suteikiančius teisę disponuoti bendrovės sąskaitose turimomis lėšomis, po to 2016 m. rugsėjį–gruodį organizavo ir kartu su M. K. UAB „Genrikas“ vardu Kinijos bendrovėms iš Klaipėdos jūrų uosto eksportavo medienos, už medieną nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. vasario 22 d. UAB „Genrikas“ į banko sąskaitas gavo iš viso 154 646,03 Eur lėšų (įplaukų) banko pavedimais. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, M. N., pasinaudodamas M. K. jam perduotais UAB „Genrikas“ elektroninių banko sąskaitų prisijungimo duomenimis, slaptažodžiais, slaptažodžių kodų generatoriais bei mokėjimo priemonėmis, žinodamas, kad tarp UAB „Genrikas“ ir UAB „DM Zaytsev company“, kurios direktoriumi taip pat buvo M. K., faktiškai ūkinės finansinės operacijos nebus atliekamos, nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 28 d. imituodamas išankstinius UAB „Genrikas“ mokėjimus UAB „DM Zaytsev company“, atliko 4 elektroninius banko pavedimus iš UAB „Genrikas“ banko sąskaitos į UAB „DM Zaytsev company“ banko sąskaitą, iš viso pervesdamas 22 000 Eur UAB „Genrikas“ priklausančių lėšų. Po to M. N. nurodymu M. K., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 30 d. iš UAB „DM Zaytsev company“ banko sąskaitos, iš bankomatų per 27 kartus iš viso paėmė 21 790 Eur, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais šių lėšų panaudojimo. Taip M. N., veikdamas kartu su M. K., pasisavino didelės vertės UAB „Genrikas“ priklausantį turtą – 22 000 Eur. Tęsiant nusikalstamą sumanymą, M. K. žinant, kad į UAB „Genrikas“ banko sąskaitą pervestos lėšos už Kinijos bendrovėms 2016 m. rugsėjį–gruodį eksportuotą medieną, ir nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. iš UAB „Genrikas“ banko sąskaitos per 13 kartų iš viso paėmus 12 770 Eur, nuo 2016 m rugsėjo 28 d. iki 2017 m. sausio 16 d. iš banko sąskaitos banko padaliniuose per 3 kartus iš viso paėmus 21 100 Eur, neįnešus į bendrovės kasą, nepagrindus apskaitos dokumentais šių lėšų panaudojimo, M. N., veikdamas kartu su M. K., pasisavino didelės vertės UAB „Genrikas“ priklausantį turtą – 33 870 Eur. Taip M. N., realizavęs nusikalstamą sumanymą, veikdamas kartu su M. K., pasisavino didelės vertės – 55 870 Eur UAB „Genrikas“ priklausantį turtą. Plačiau šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1, 2 ir 61 punktuose.

2. Taip pat M. N. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Genrikas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiomis aplinkybėmis: M. N. nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d., būdamas UAB „Genrikas“ faktinis vadovas, veikdamas kartu su minėtos bendrovės direktoriumi M. K., kuris buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir vykdė faktinio UAB „Genrikas“ vadovo M. N. nurodymus, Klaipėdoje apgaulingai tvarkė UAB „Genrikas“ buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. vasario 22 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 17 atvejų dėl 44 070 Eur panaudojimo; nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 1115,353 kub. m medienos, kurią realizavo, įsigijimo; ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2016 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuriose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, įtraukė ūkines operacijas į apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo; trimis atvejais pagrindė ūkines operacijas dėl 106 739 Eur panaudojimo UAB „Adomaičių prekyba“ banko pavedimais, kurių ūkinės operacijos rezultatas neatitinka tikrovės. Taip pat jie neišsaugojo: nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. sąskaitų, kuriomis pagrindė 226,004 kub. m medienos pardavimą už 48 018,29 Eur; nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. vasario 22 d. PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo paslaugų ir prekių už 123 159,34 Eur pirkimui pagrįsti; nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. banko sąskaitų išrašų. Plačiau šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 3 punkte.

3. Taip pat M. N. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Pajūrio medis LT“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiomis aplinkybėmis: M. N., būdamas UAB „Pajūrio medis LT“ direktorius ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „Pajūrio medis LT“ buhalterinę apskaitą, t. y., veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkantį K. L., nesuvokiantį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. sausio 31 d. 603,46 kub. m medienos pardavimui UAB „Adomaičių prekyba“ už 82 665,41 Eur (be PVM) pagrįsti panaudojo penkias PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias negalima nustatyti minėtų ūkinių operacijų tapatumo. Plačiau šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 111 punkte.

4. R. S. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., pasisavino didelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: M. K. esant UAB „DM Zaytsev company“ direktoriumi, dėl einamų pareigų turint teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, esant materialiai atsakingam už jam patikėtas ir jo žinioje esančias UAB „DM Zaytsev company“ lėšas, veikiant bendra tyčia su faktiniu bendrovės vadovu R. S., turint išankstinį tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „DM Zaytsev company“ turtą – pinigus, 2016 m. gegužės–birželio mėnesiais, iš anksto susitarus, R. S. organizavo UAB „DM Zaytsev company“ įsigijimą, jo nurodymu M. K. tapo UAB „DM Zaytsev company“ direktoriumi. Po to, vykdydami nusikalstamą sumanymą, jie 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais iš Klaipėdos jūrų uosto organizavo ir UAB „DM Zaytsev company“ vardu Kinijos bendrovėms eksportavo: 2016 m. liepos 14 d. 113 200 kg medienos už 44 050,60 Eur, 2016 m. liepos 21 d. 144 000 kg medienos už 52 658,27 Eur, 2016 m. rugpjūčio 17 d. 34 870 kg medienos už 15 867,66 Eur, už medienos eksportą nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. UAB „DM Zaytsev company“ į banko sąskaitą gavo 112 252,84 Eur lėšų (įplaukų) banko pavedimais. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, M. K., žinodamas, kad į UAB „DM Zaytsev company“ banko sąskaitą pervestos lėšos už Kinijos bendrovėms 2016 m. liepą–rugpjūtį eksportuotą medieną, nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. iš UAB „DM Zaytsev company“ banko sąskaitos per 21 kartą paėmė 16 070 Eur, jų į bendrovės kasą neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais šių lėšų panaudojimo, taip veikdami kartu su R. S. pasisavino didelės vertės – 16 070 Eur – UAB „DM Zaytsev company“ priklausantį turtą. Plačiau šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 8 punkte.

5. Taip pat R. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Sitameta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiomis aplinkybėmis: M. K., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. birželio 10 d. būdamas UAB „Sitameta“ direktorius ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas kartu su R. S. ir vykdydamas šio, kaip faktinio UAB „Sitameta“ vadovo, nurodymus Klaipėdoje, apgaulingai tvarkė UAB „Sitameta“ buhalterinę apskaitą, t. y. neišsaugojo: 2016 m. balandžio 21 d. sąskaitos, nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. trijų PVM sąskaitų faktūrų, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. banko sąskaitos išrašo; taip pat ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, įtraukė ūkines operacijas į apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, dviem atvejais banko pavedimais pagrindė ūkines operacijas (54 541 Eur panaudojimą UAB „Adomaičių prekyba“), kurių ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės; laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: priskaitymų ir išskaitymų žiniaraščiais nepagrindė 2311,96 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 1757,09 Eur išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio. Plačiau šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 9 punkte.

6. Taip pat R. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „DM Zaytsev company“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiomis aplinkybėmis: M. K., laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2017 m. vasario 28 d. būdamas UAB „DM Zaytsev company“ direktorius ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas kartu su R. S. ir vykdydamas šio, kaip faktinio UAB „DM Zaytsev company“ vadovo, nurodymus Klaipėdoje, apgaulingai tvarkė UAB „DM Zaytsev company“ buhalterinę apskaitą, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; neišsaugojo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. trijų sąskaitų (commercial invoice), kuriomis pagrindė 655,201 kub. m medienos pardavimą; nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. dviejų PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo grįsdamas 1350,28 Eur vertės paslaugų įsigijimą; nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. spalio 30 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 48 atvejų dėl 37 860 Eur lėšų panaudojimo; nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 655,201 kub. m medienos įsigijimo ūkinių operacijų; nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: priskaitymų ir išskaitymų žiniaraščiais dėl 5263,16 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 4000 Eur išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio. Plačiau šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10 punkte.

7. A. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Kretingos medis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiomis aplinkybėmis: A. V., būdamas UAB „Kretingos medis“ direktorius ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaulingai tvarkė UAB „Kretingos medis“ buhalterinę apskaitą, t. y., veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkantį K. L., nesuvokiantį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. 70 kub. m medienos pardavimą už 8400 Eur UAB „Adomaičių prekyba“ pagrindė 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra, kurios privalomas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Plačiau šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 14 punkte.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, M. N. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo), perkvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o M. K. ir M. N. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Genrikas“ turto pasisavinimo) ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo), perkvalifikavo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 3 dalį.

8.1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog M. K. su M. N., pasisavindami UAB „Trumpas“ turtą, veikė bendrininkų grupe, bet M. N. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo), netinkamai taikė bendrininkavimą reglamentuojantį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo atveju M. K. su M. N., kaip ir UAB „Genrikas“ turto pasisavinimo atveju, nusikalstamą sumanymą įgyvendino ne bendromis pastangomis, o bendrais veiksmais, realizuodami po tam tikrą dalį turto pasisavinimo nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, t. y. jie abu buvo de facto UAB „Trumpas“ vadovai ir turto pasisavinimo nusikaltimo bendravykdžiai.

8.2. Byloje nustatyta, kad UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ buvo įsteigtos tik tam tikram trumpam laikui ir tik tam tikram skaičiui atvejų medienos eksporto į Kiniją, bendrovėms de jure (teisiškai) ir (ar) de facto vadovavo tie patys asmenys – M. K. ir M. N., jie nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe, UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ į Kiniją medieną eksportavo po keturis kartus. Byloje nėra duomenų, kad dėl UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo buvo susitarta tik po to, kai mediena į Kiniją buvo išsiųsta UAB „Genrikas“ vardu, kad UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ nusikalstamos veikos įgyvendintos pagal tą pačią nusikalstamą schemą, sudarant tariamus medienos pirkimo–(per)pardavimo sandorius. Todėl M. K. ir M. N. nusikalstamus veiksmus jungia viena bendra iš anksto susiformavusi neapibrėžta tyčia – siekis dėl de jure ir de facto vadovaujamų juridinių asmenų gauti lėšų, kurias būtų galima paversti savo nuosavybe ir taip gauti turtinės naudos. Todėl M. K. ir M. N. nusikalstami veiksmai, susiję su UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ turto pasisavinimu, vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Kasaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas advokatas L. Lukošius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir R. S. baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

9.1. Skundžiamuose nuosprendžiuose padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, dėl netinkamo įrodymų vertinimo R. S. pripažįstant įmonių faktiniu vadovu. R. S. faktiniu vadovu pripažintas remiantis tik netiesioginiais įrodymais, kurie neturi priežastinio ryšio su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Abiejų instancijų teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose – nepateikė motyvuotų teisinių išvadų apie R. S. nuolatinį ir sisteminį vadovavimą UAB „DM Zaytsev company“ ir UAB „Sitameta“. Nuosprendžio dalyje, kurioje R. S. pripažintas faktiniu vadovu, netinkamai įvertinti įrodymai, o nuosprendis nemotyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai). Abiejų instancijų teismai nepateikė teisiškai svarbių motyvų, kodėl R. S. pripažintinas dviejų juridinių asmenų faktiniu vadovu, nors toks pripažinimas sukėlė tiesiogines teisines pasekmes sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 ir 222 straipsniuose, subjektu.

9.2. Sąvokos „formalus vadovas“ ir „faktinis vadovas“ yra kriminalinės žvalgybos pareigūnų žargonas, bet jos nėra įtvirtintos įstatyme. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bendrininkavimo institutas aiškiai nurodo, kad jeigu nusikalstama veika vykdoma bendrai, turi būti apibrėžtas kiekvieno asmens vaidmuo pagal BK vartotinas sąvokas. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-269-648/2017). Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), bet ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-427/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-427/2013">3K-3-427/2013</a>). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-265-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-265-611/2017">e3K-3-265-611/2017</a>). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI0LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-324-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-324-915/2017">e3K-3-324-915/2017</a>). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4-313/2018">3K-3-4-313/2018</a>).

9.3. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-427/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-427/2013">3K-3-427/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI0LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-324-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-324-915/2017">e3K-3-324-915/2017</a>, baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348-788/2017">2K-348-788/2017</a>). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu, o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQtNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44-788/2019">2K-44-788/2019</a>).

9.4. Nuosprendyje nėra pateikiami motyvai, kodėl R. S. yra faktinis vadovas, nors M. K. įvardijamas kaip formalus vadovas, sudarant prielaidą manyti, kad formalus vadovas yra „dėl akių“. Byloje nėra jokių duomenų, grindžiančių, kad M. K. būtų asocialus asmuo ar turintis tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, kurie lemtų negebėjimą suprasti vadovo pareigas ir atsakomybę. Priešingai, tai asmuo, aktyviai dalyvavęs perkant ir parduodant medieną, eksporto procedūrose ir kituose verslo reikaluose. Skundžiamame nuosprendyje matyti, kad vienais atvejais teismas UAB „DM Zaytsev company“ de facto vadovu laiko R. S., o nuo 2016 m. – jau kitą nuteistą asmenį, kuris vykdė finansines operacijas, taip visiškai pašalindamas M. K. veiksmų vertinimą ir asmeninę atsakomybę. Faktiniu vadovu R. S. pripažintas remiantis netiesioginiais įrodymais: informacija, gauta iš apklaustų liudytojų, kurie parodė, jog UAB „Lamiutis“ akcijų pirkimo–pardavimo procesu neva rūpinosi R. S. (nors jokio kaltinimo dėl to nėra ir tai nėra baudžiamosios bylos dalykas), ir M. K. parodymais.

9.5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra faktinis vadovas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4-313/2018">3K-3-4-313/2018</a>). Šių ypač aktualaus vadovavimo aspektų apeliacinės instancijos teismas visiškai nenurodė. Šis teismas nenurodė, kaip R. S. yra susijęs su UAB „DM Zaytsev company“ Kinijos bendrovėms eksportuota kaltinime nurodyta mediena, už kurios eksportą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. UAB „DM Zaytsev company“ gavo 112 252,84 Eur. Nėra nurodoma, kaip, kada ir su kuo tarėsi dėl medienos pirkimo ir pardavimo, kas pasirašė dokumentus, kas organizavo pakrovimą, eksporto procedūras ir pan. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad asmenys veikė turėdami tikslą savintis bendrovių lėšas, sunku suprasti, kodėl, gavus daugiau nei 100 000 Eur, pasisavinta tik maža dalis pinigų.

9.6. Faktinis vadovas negali būti ad hoc, t. y. tik tam tikram nusikaltimui daryti. Šis nuosprendis ypatingas dar ir tuo, kad kai kuriais atvejais du fiziniai asmenys yra pripažinti vadovais de facto ir de jure (pavyzdžiui, 47 punktas), tačiau toks teisinis vertinimas negalimas, nes baudžiamasis įstatymas to nenustato. Kaltinime, apkaltinamajame nuosprendyje privalo būti aiškūs teisiniai motyvai, nurodantys, kaip ir kodėl asmenį galima laikyti konkrečios nusikalstamos veikos subjektu. M. K. nuosprendyje nurodomas ne tik kaip de jure UAB „DM Zaytsev company“ vadovas, bet kartu ir kaip de jure ir de facto UAB „Genrikas“ ir de facto UAB „Trumpas“ vadovas, de jure UAB „Sitameta“ vadovas (79 punktas).

9.7. Nuosprendyje aprašomi M. K. veiksmai aiškiai leidžia teigti, kad tai asmuo, kuris supranta verslą, gali priimti valinius ūkinius komercinius sprendimus, organizuoti veiklą vienas ir su kitais asmenimis, atlikti finansines operacijas, todėl papildomai UAB „DM Zaytsev company“ faktiniu vadovu pripažinti R. S. nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs R. S. apeliacinį skundą, tik epizodiškai skyrė dėmesį M. K. parodymų vertinimui, kartu ignoravo tik apeliacinės instancijos teisme gautus duomenis apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

9.8. M. K. ikiteisminio tyrimo metu turėjo ypatingą statusą, bendraudamas (bendradarbiaudamas) su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, tai leidžia neabejotinai daryti prielaidą apie šio asmens išskirtinį vaidmenį tiek atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiek vertinant jo parodymus. M. K. suprato, kokius veiksmus atlieka, ir juos atliko tikslingai. Jis buvo realus UAB „DM Zaytsev company“ ir UAB „Sitameta“ vadovas, galėjęs suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gerai žinoti ir suprasti, kaip reikia elgtis su grynaisiais pinigais, juos apskaityti, pateisinti ir pan. Apeliacinės instancijos teismas dėl išreikalautos nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos nepasisakė ir nevertino M. K. veiksmų, spręsdamas dėl jo kaip realaus vadovo. M. K. nėra patikimas asmuo, kurio parodymais galima visiškai pasitikėti nuteisiant kitą asmenį. Skundžiamuose nuosprendžiuose nebuvo atlikta M. K. parodymų analizė.

9.9. Teismas, remdamasis liudytojų G. Č. ir O. B. parodymais, taip pat aprašydamas kaltinime nenurodytos UAB „Lamiumis“ akcijų pirkimo–pardavimo aplinkybes, tikimybine prielaida, jog M. N. kompiuteriu galėjo naudotis R. S., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) raštu dėl M. K. ir nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie R. S. vadovavimą ir jo vadovavimo tęstinumą, padarė esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą, darydamas išvadą, kad R. S. yra faktinis įmonių vadovas.

9.10. R. S. pripažinimas faktiniu UAB „DM Zaytsev company“ ir UAB „Sitameta“ vadovu nėra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 ir 222 straipsniuose, subjektyviosios pusės – kaltės požymis. Nuosprendžiuose nėra pateikiami teisiniai motyvai dėl R. S. kaltės ir tyčios padaryti konkrečias nusikalstamas veikas, padarius neteisingą prielaidą, kad, pripažinus asmenį faktiniu vadovu, kaltės nebereikia įrodinėti. Situacija, kai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 ir 222 straipsniuose, nuosprendžiai priimami faktiniam ir teisiniam vadovams, nepašalina teismo pareigos individualizuoti kiekvieno iš jų nusikalstamus veiksmus ir kaltę. Nuosprendžiuose apskritai nėra pasisakyta, ar R. S. disponavo kokiais nors buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl kurių neišsaugojimo jis buvo nuteistas. Nuosprendyje remiamasi prielaida, kad nusikalstama veika dėl dokumentų neišsaugojimo įrodoma asmenį pripažinus faktiniu vadovu. Byloje nėra įrodyta, kad R. S. buvo faktinis UAB „DM Zaytsev company“ ir UAB „Sitameta“ vadovas. Tačiau tais atvejais, kai už tų pačių apskaitos dokumentų neišsaugojimą nuteisiami du asmenys kaip vadovai, nuosprendyje turi būti aiškiai nustatyta, kuris iš vadovų realiai disponavo neišsaugotais dokumentais. Kartu turi būti nustatyta, kas inicijavo, atliko ir organizavo sandorius, kuriems pagrįsti turi būti išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai, nes tik tokiu atveju galima reikalauti iš asmens atsakomybės už šių konkrečių dokumentų neišsaugojimą. Nenustačius, kad R. S. disponavo apskaitos dokumentais, jis išteisintinas, nes iš jo negalima reikalauti to, kas neįvykdoma, nors asmuo gali būti pripažintas juridinių asmenų vadovu de facto.

9.11. Nė vienoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pastraipoje nėra aprašyta R. S. veika, susijusi su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Nuosprendžiuose nėra aptariama BK 222 straipsnio veika, nurodant veikos laiką, vietą ir būdą. R. S. veiksmai neturi BK 222 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

9.12. Byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nusikalstamos veikos aprašymas nuosprendžiuose neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos. R. S. nusikalstamos veikos dėl UAB „DM Zaytsev company“ ir UAB „Sitameta“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau veikos padarymo metu atsakomybė už apskaitos dokumentų neišsaugojimą buvo nustatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, todėl R. S. veika kvalifikuota netinkamai. Nuosprendžiuose nurodytu veikų padarymo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą buvo nurodyta BK 223 straipsnio 1 dalyje. O BK 222 straipsnyje buvo nustatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Apskaitos dokumentų neišsaugojimas yra neatsargiai, o ne tyčia padaroma veika. Be to, asmuo gali buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentus paslėpti arba jų neišsaugoti tik tuomet, kai turima duomenų, jog šiais dokumentais veikos subjektas disponuoja, t. y. asmuo apskaitos dokumentus turi fiziškai.

9.13. R. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB „DM Zaytsev company“ turto pasisavinimą yra nuteistas vadovaujantis tik M. K. parodymais ir išvada, kad R. S. yra UAB „DM Zaytsev company“ faktinis vadovas. Apeliacinės instancijos teismas R. S. kaltę konstatavo iš netiesioginių įrodymų, padarydamas išvadą, kad M. K. buvo tik de jure vadovas. Tačiau nuosprendžiuose yra neginčytinai nustatyta, kad M. K. iš UAB „DM Zaytsev company“ banko sąskaitos per 21 kartą paėmė 16 070 Eur ir jų į bendrovės kasą neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais šių lėšų panaudojimo. Taigi šiais pinigais disponavo M. K.. Jeigu R. S. būtų bendrovės realus vadovas, jis žinotų, kas vyksta įmonės sąskaitoje, tačiau tokių duomenų nėra nustatyta. M. K. apklausiamas parodė, kad dalį pinigų – 12 000 Eur – atidavė R. S., tačiau nuosprendis priimtas dėl 16 070 Eur pasisavinimo, veikiant kartu. Nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. būtų gavęs ar žinojęs, jog iš M. K. gavo svetimus, įmonei priklausiusius, pinigus.

9.14. M. K. parodymai, kurie dėl santykių su R. S. buvo nuoseklūs, rodo, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio jis su R. S. buvo susipykę ir šios bendrovės vardu veikė kartu su kitu nuteistuoju, tačiau nei R. S., nei jie kartu bendrai UAB „DM Zaytsev company“ vardu neveikė. Tai rodo, kad tarp M. K. ir R. S. nebuvo ir negalėjo būti susitarimo pasisavinti UAB „DM Zaytsev company“ pinigus, o paimdamas šiuos pinigus M. K. išskirtinai veikė vienas ir savarankiškai. Nors motyvas ar tikslas nėra BK 183 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, tačiau skundžiamuose nuosprendžiuose visiškai nėra aptarta, kodėl R. S. reikėjo savintis konkrečios bendrovės pinigus, koks šių pinigų šaltinis ir jo ryšys su R. S.. Nesant šių duomenų, R. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnyje, požymių, todėl jis išteisintinas.

10. Kasaciniu skundu nuteistojo M. N. gynėjas advokatas R. Kivylius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą M. N. nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 255 straipsnio, 256 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio – pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo M. N. teisės į veiksmingą gynybą ir sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl M. N. nuteisimo padarytos nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis), šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, perkvalifikuodamas BK 183 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas į vieną tęstinę veiką ir paskirdamas M. N. bausmę, pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą. Taip pat buvo pažeistas non reformatio in peius (draudžiama bloginti nuteistojo teisinę padėtį) principas (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šis teismas nuteistajam M. N. paskyrė griežtesnę bausmę, nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Genrikas“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo), taip pablogino nuteistojo teisinę padėtį, pažeidė non reformatio in peius principą (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

10.2. Priimtas apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo nedelsiant, nuosprendžio vykdymas nebuvo stabdomas, todėl M. N. buvo pasiųstas atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės šešiems mėnesiams (nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d.). Iki šio nuosprendžio panaikinimo kasacinės instancijos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi M. N. atliko atidėtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams dalį – jam buvo taikomi jo laisvę ribojantys įpareigojimai, t. y. įpareigojimas dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Priimant naują apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį, nebuvo vertinta atlikta bausmės dalis, todėl M. N. nubaustas už tą pačią veiką antrą kartą (BK 2 straipsnio 6 dalis), be to, jo teisinė padėtis buvo pabloginta (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nuosprendyje individualizuojant bausmę nenurodytos jokios aplinkybės, kuriomis būtų įvertinta atlikta bausmė už tas pačias veikas, taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 4 dalį. Palikus galioti ydingą apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį, M. N., kuris jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę ir dalį atidėtos bausmės vykdymo, privalėdamas vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, patirtų dvigubo nubaudimo pasekmes, jo teisinė padėtis perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme būtų pabloginta, nes procesas buvo tęsiamas nuteistojo iniciatyva siekiant išteisinimo.

10.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. N. buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas dėl UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ didelės vertės turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu veikos buvo perkvalifikuotos ir M. N. nuteistas už vieną tęstinę veiką, nurodant iš esmės skirtingas aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors byloje ir nėra duomenų, jog dėl UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo buvo susitarta tik po to, kai mediena į Kiniją buvo išsiųsta UAB „Genrikas“ vardu, tačiau, teismo vertinimu, UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ nusikalstamos veikos įgyvendintos pagal tą pačią nusikalstamą schemą, sudarant tariamus medienos pirkimo–(per)pardavimo sandorius. Atitinkamai šis teismas padarė išvadą, kad nusikalstamus veiksmus jungia viena bendra iš anksto susiformavusi neapibrėžta tyčia – siekis dėl de jure ir de facto vadovaujamų juridinių asmenų gauti lėšų, kurias būtų galima paversti savo nuosavybe ir taip gauti turtinės naudos. Nagrinėjamu atveju naujos ir esminės faktinės aplinkybės, susijusios su galimu veikų perkvalifikavimu į vieną tęstinę veiką, M. N. nebuvo inkriminuotos, dėl kaltinimo keitimo nebuvo pranešta BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. N. buvo neteisėtai nuteistas dėl veikos ir esminių jos aplinkybių, dėl kurių nebuvo kaltinamas (BPK 255 straipsnis). Faktinių aplinkybių nuosprendyje pakeitimas, lyginant su kaltinamajame akte nurodytomis, laikytinas esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu kaltinamojo teisę į tinkamą gynybą. Kaltinimo keitimas, keičiant veikos kvalifikavimą, lėmė skirtingą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymą, jų įrodinėjimą, naujų faktinių aplinkybių vertinimą ir atitinkamai gynybą, kuri būtų buvusi visiškai skirtinga. Jei M. N. būtų informuotas apie tai, kad faktinės aplinkybės bus keičiamos, jis būtų galėjęs gindamasis akcentuoti, kad nevykdė tęstinės veikos, kad nebuvo jokio bendro tęstinio sumanymo, būtų galėjęs pasisakyti dėl inkriminuojamos veikos pradžios ir baigimo momento, įrodymų vertinimo, pateikti savo argumentus dėl naujų faktų nustatymo aplinkybių, jų sąsajumo bei ryšio ir atitinkamai proceso metu ar baigiamojoje kalboje pateikti savo vertinimą dėl tariamo tęstinio bendro veikimo ir (ar) iš anksto susiformavusio nusikalstamo sumanymo ar jo nebuvimo, pasisakyti dėl objektyviųjų požymių ir pateikti jų vertinimą.

10.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 65 punkte nurodė, kad nuteistiesiems nebuvo pranešta apie galimybę jų nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau teismas nematė realaus pavojaus nuteistųjų procesinėms teisėms. Su šiuo vertinimu nesutiktina. M. N. nuosekliai gynėsi nuo kaltinimų dėl jam inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, dėl kiekvienos atskirai teikė gynybai svarbius argumentus, nuosekliai pasisakydamas dėl kiekvienos atskiros veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, veikų padarymo laiko, vietos ir būdo, taip pat dėl įrodymų nebuvimo kaltinimui pagrįsti. Sujungus dvi atskiras veikas į vieną, neabejotinai pasikeitė veikos pradžios ir pabaigos momentas, pateiktas visiškai naujas veikos padarymo būdas, subjektyvusis požymis ir kaltės turinys, tyčios susiformavimo įrodinėtinos aplinkybės ir kt. Atitinkamai naujai išdėstyti įrodymai ir jų vertinimas tapo absoliučiai skirtingi, pateikta nauja aplinkybė apie veiksmus jungusią vieną bendrą neapibrėžtą tyčią, naujai pateiktas tęstinės veikos mechanizmas ir kiti tęstinės veikos objektyvieji požymiai. Taip apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pateiktas „siurprizinis“ bylos fakto aplinkybių ir įrodymų vertinimas, naujas veikos kvalifikavimas su visais įrodinėjimo elementais, kuriuos žinant gynyba neabejotinai būtų buvusi visiškai kitokia.

10.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad M. N. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę veiką nepasunkina jo teisinės padėties. Priešingai – atskirai inkriminuotos veikos ir nuteisimo pagal ją atveju (dėl UAB „Trumpas“ lėšų pasisavinimo) veika būtų buvusi perkvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), o sujungiant abi veikas į vieną tęstinę, veiksmai kvalifikuoti kaip vienas sunkus nusikaltimas, o tai sunkina asmens teisinę padėtį ir turi įtakos bausmės skyrimui. Be to, M. N. dėl UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo nuosekliai teigė, kad 10 200 Eur nepasisavino, nesidalijo ir objektyviai negalėjo to padaryti, todėl neįgijo realios galimybės turtą valdyti, juo naudotis ar juo disponuoti. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertizės aktas Nr. 11-1967(22). Tačiau, sujungus veikas į vieną tęstinę, šios aplinkybės liko nevertintos, nes teismas darė naujas išvadas apie neva veiksmus jungusią vieną bendrą neapibrėžtą tyčią įgyvendinant tęstinį veikimą, dėl to nuteistasis neturėjo jokios galimybės pasisakyti ir dėl to gintis.

10.6. Be to, šios bylos tyrimas ir nagrinėjimas teismuose tęsiasi daugiau nei aštuonerius metus. Per užsitęsusį bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesą įtarimai, kaltinimas ir nuosprendžiai M. N. buvo keičiami ne kartą, kaskart pateikiant vis naujas faktines aplinkybes ir atliktų veiksmų kvalifikavimą. Nagrinėjamoje byloje nuolat keičiant esmines faktines aplinkybes ir veiksmų kvalifikavimą, nuteisiant už veikas, kuriomis nebuvo kaltintas, keičiant veikas ir jų padarymo mechanizmą bei aplinkybes, įtarimus, kaltinimą, nuosprendžius, nutraukiant ikiteisminio tyrimo dalis, taip pat išteisinant M. N., buvo sudarytas pagrindas išvadai apie šiurkštų ir nepateisinamą asmens procesinių teisių tęstinį ir sistemingą pažeidimą, t. y. teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, teisės gintis nuo pateikto kaltinimo ir teisės į teisingą teismą. Tokia situacija netoleruotina ir negali būti pateisinama motyvuojant, kad tai nepasunkina teisiamo asmens teisinės padėties ar kad nėra realaus pavojaus jo procesinių teisių pažeidimui. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktos viena kitai prieštaraujančios išvados tiek dėl pasisavinimo veikos mechanizmo, tiek dėl pasisavinimo dalyko, tiek dėl pasisavinimo veikos pradžios ir baigtumo momentų, M. N. veiksmų ir šių veiksmų priežastinio ryšio su pasekmėmis nustatymo, bendrininkavimo formos ir vaidmens inkriminuotos svetimo turto pasisavinimo veikos kontekste.

10.7. Pirmiau nurodyti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio ir 256 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra esminiai, jie suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.8. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad M. N. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Trumpas“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. M. N. nebuvo pateiktas kaltinimas dėl apgaulingo UAB „Trumpas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. N. už šią veiką nebuvo nuteistas, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnį, 10 straipsnį, 22 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 7 dalį. Šis teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

10.9. M. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „Genrikas“ buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo paskirta 150 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalies naują redakciją ir jam paskirta 350 MGL dydžio bauda, kuri du kartus didesnė, nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nusprendžiu. Taip buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas pabloginti nuteistojo teisinę padėtį.

10.10. Apeliacinės instancijos teismas pateikė naują bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą. Šis teismas padarė išvadą, kad UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ buvo įsteigtos tik tam tikram trumpam laikui ir tik tam tikram skaičiui medienos eksporto į Kiniją atvejų, bendrovėms de jure ir (ar) de facto vadovavo M. K. ir M. N.. UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ į Kiniją medieną eksportavo po keturis kartus: UAB „Genrikas“ nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d., o UAB,,Trumpas“ – nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 27 d.; pasisavinimo veiksmai buvo įgyvendinti pagal nusikalstamą schemą, t. y. sudarant tariamus medienos pirkimo–(per)pardavimo sandorius; M. K. ir M. N. nusikalstamus veiksmus jungia viena bendra iš anksto susiformavusi neapibrėžta tyčia – siekis gauti lėšų, kurias būtų galima paversti savo nuosavybe ir taip gauti turtinės naudos. Šis pateiktas bylos duomenų vertinimas neturi objektyvaus pagrindo ir logikos. UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ nebuvo įsteigtos neteisėtai veikai vykdyti. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 203 straipsnį buvo nutrauktas. Be to, tiek UAB „Trumpas“, tiek UAB „Genrikas“ vadovai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip tiek UAB „Genrikas“, tiek UAB „Trumpas“ nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 2 dalyje, kontekste yra laikomos mokesčių prievolių subjektais, patvirtinamas šių bendrovių pajamų gavimo iš prekybos su Kinija veiklos teisėtumas, nuo teisėtai gautų pajamų (pelno) priskaičiuoti ir valstybės biudžetui buvo sumokėti mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas darė skirtingą, naują ir prieštaringą išvadą, kad M. N. ir M. K. veiksmuose, susijusiuose su medienos eksportu į Kiniją, yra nusikaltimo, nurodyto BK 183 straipsnyje, sudėtis.

10.11. Nesant kaltinimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikiama ydinga išvada apie eksporto veiklos (ir atitinkamai gautų iš to pajamų) neteisėtumą, veikla nepagrįstai pripažinta svetimo turto pasisavinimo veikos sudėties dalimi. Šios išvados nepagrįstumą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kurie nebuvo vertinti, lyginti ir gretinti: 2018 m. balandžio 6 d. prokuroro nutarimas, kuriuo buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, UAB „Trumpas“ vadovui M. K. buvo leista panaudoti įmonės lėšas mokesčiams sumokėti į biudžetą, tai ir buvo padaryta su pareigūnų žinia ir esant jų kontrolei; atliekant kratas, sulaikant nei UAB „Genrikas“, nei UAB „Trumpas“ neturėjo jokių mokestinių prievolių biudžetui, nes nebuvo suėję įstatyme nustatyti deklaracijų teikimo ir mokesčių mokėjimo terminai. Buvo sumokėti mokesčiai, panaudojus iš medienos pardavimo į Kiniją uždirbtas lėšas, todėl nuosprendžio išvados apie tariamai neteisėtą medienos prekybos veiklą yra nepagrįstos ir aiškiai neteisingos. Be to, 2018 m. balandžio 6 d. prokuroro nutarime yra konstatuota, kad M. K. (ir tik jis vienintelis) yra šių įmonių de jure ir de facto vadovas. Prokuratūra išimtinai tik jam suteikė teisę disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, tai jis ir vykdė, taip patvirtinama, kad M. K. net ikiteisminio tyrimo stadijoje veikė kaip de jure ir de facto UAB „Trumpas“ bei UAB „Genrikas“ vadovas, t. y. be M. N. pagalbos, jam nežinant, su juo jokių veiksmų nederindamas ir neįgyvendindamas jokios tariamos tęstinės veikos, bendro sumanymo pasisavinti svetimą bendrovių turtą nevykdė, nebendrininkavo ir jokių vykdytojo veiksmų neatliko.

10.12. Šiame kontekste nebuvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo pridėti nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie patvirtina, jog, šią bylą nagrinėjant teisme, M. K. laisvai ir vienašališkai disponavo UAB „Trumpas“ lėšomis, teikė tyrimui dokumentus apie jų panaudojimą, išgryninimą (darbo užmokesčio išsimokėjimas), šie dokumentai buvo priimti ir vertinti nutraukiant ikiteisminį tyrimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pagrindą dėl šių duomenų pridėjimo prie bylos, nuosprendyje jų nevertino, dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos prieštaringos išvados, nes nuosprendžio dalyje dėl BK 72 straipsnio taikymo, 154 punkte, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog lėšos gautos nusikalstamu būdu. Nuosprendyje pateikiamos ir kitos prieštaringos išvados dėl pinigų panaudojimo medienai įsigyti. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl pinigų panaudojimo medienai įsigyti, apeliacinės instancijos teismas 53 ir 55 punktuose padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Nuosprendžio dėstymas nėra nuoseklus, tos pačios fakto aplinkybės interpretuojamos skirtingai, sukuriamas dvejopas, iš bylos medžiagos visumos neišplaukiantis, įrodymų interpretavimas.

10.13. Nagrinėjamoje byloje svarbus realios žalos padarymo klausimas, pasisavinant svetimą turtą. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose konstatuota apie žalos nenustatymą, civilinių ieškinių nebuvimą, be to, panaikintame apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje buvo daroma išvada, jog abu nuteistieji pasisavino pinigus, kuriuos jie teisėtai galėtų gauti kaip dividendus, jei veiktų įstatymų nustatyta tvarka. Tai papildomai pavirtina, kad svetimo turto pasisavinimas buvo inkriminuotas be pagrindo, nesant realios žalos, o nustatyti piniginių operacijų apskaitos trūkumai nepagrįstai inkriminuoti kaip pasisavinimas.

10.14. Svetimo turto pasisavinimą apeliacinės instancijos teismas grindė pripažindamas M. N. faktiniu UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ vadovu ir veikų bendravykdžiu. Bylos įrodymais ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis yra patvirtinta, kad lėšas, esančias (buvusias) bendrovių banko sąskaitose, valdė, jomis disponavo, jas išgrynino M. K., t. y. jis vienintelis šias lėšas gavo ir panaudojo nepateikdamas apskaitai grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, tačiau vien pripažindamas M. N. de facto vadovu nepagrįstai konstatavo, kad lėšos buvo patikėtos ar buvo M. N. žinioje. Buvimas faktiniu vadovu ir (ar) faktinio vadovavimo veiksmų atlikimas savaime nėra nusikalstamas. Nė vienas iš M. N. atliktų veiksmų nėra neteisėtas ar nusikalstamas. M. N. nuosekliai teigė, kad M. K. padėjo vykdant tarptautinę medienos prekybos veiklą. Nagrinėjama byla nėra susijusi su M. N. atliktais ir jam inkriminuotais veiksmais vykdant teisėtą komercinę prekybą ir prie to jam prisidedant. Svetimo turto pasisavinimo kontekste neteisėtais galėtų būti laikomi veiksmai išgryninant lėšas iš bendrovių sąskaitų ir jas pasisavinant. M. N. šių veiksmų neatliko, jie jam nebuvo inkriminuoti. M. K. veiksmų neteisėtumas išgryninant lėšas pripažintas tik tuo aspektu, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo dokumentų, kurie pateisintų grynųjų pinigų panaudojimą. Šių dokumentų nebuvimas lėmė nepagrįstą išvadą apie tariamą lėšų neteisėtą pasisavinimą, tačiau akivaizdu ir tai, kad M. N. nebuvo atsakingas už apskaitos teisingumą, dokumentų pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims ar kitaip su tuo susijęs. Nuosprendyje M. N. įvardyti faktinio vadovavimo veiksmai nė vienu atveju nėra siejami su bendrovių išlaidų apskaitymu, atsiskaitymu grynaisiais pinigais, bendravimu su apskaitą tvarkančiais asmenimis, dokumentų jiems pateikimu ar neteikimu ir kt. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai faktinio vadovavimo bendrovei institutą tapatino ir susiejo su pasisavinimo objektyviaisiais požymiais bei veiksmais, kurių M. N. neatliko.

10.15. Kitas objektyvusis svetimo turto pasisavinimo požymis – turtas, kuris kaltininkui yra svetimas. Apeliacinės instancijos teismas darė prieštaringas išvadas apie banko sąskaitose buvusių lėšų, kurios gautos už medienos pardavimą, priklausymą bendrovėms. Vienu atveju teismas nurodė, kad bendrovės medienos neįgijo, o buhalterinės apskaitos operacijos ir dokumentai, t. y. medienos pirkimo sąskaitos, buvo laikomi realiai neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, už tai UAB „Adomaičių prekyba“ ir UAB „Kretingos medis“ vadovai nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kitu atveju konstatuojama, kad mediena realiai buvo, ji buvo parduota, eksportuota ir už ją gautos lėšos į UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ banko sąskaitas. Taigi vienu atveju teigiama, kad mediena nebuvo įgyta, tai suponuoja išvadą, jog ji negalėjo būti ir parduota, tačiau kartu teigiama, kad mediena buvo parduota ir buvo gautos lėšos, tokiu atveju lėšos negali būti pripažintos teisėtomis bendrovių pajamomis (turtu). Nagrinėjamoje byloje šie prieštaravimai esminiai, tiesiogiai susiję su pasisavinimo dalyku (lėšomis, gautomis į banko sąskaitas už parduotą medieną), todėl, sprendžiant klausimą dėl pasisavinimo dalyko, nebuvo atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl pasisavinimo dalyko priklausymo UAB „Genrikas“ ir (ar) UAB „Trumpas“, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu, taip pat ar buvo padaryta reali žala. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė prieštaringas išvadas, kad eksportuota mediena priklausė M. N., kitu atveju nurodė, kad mediena buvo įgyta iš M. N. vadovaujamos bendrovės UAB „Pajūrio medis LT“, kitoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad mediena priklausė bendrovėms, nepateikdamas jokio aiškaus atsakymo, kokiu pagrindu, iš ko ji buvo įgyta, už kokias ir kam priklausančias lėšas. Šie klausimai liko neatsakyti, vietoj to pateiktos prieštaringos ir viena kitai prieštaraujančios išvados, kurios atsietos nuo visumos bylos įrodymų ir neišplaukiančios iš bylos įrodomosios medžiagos.

10.16. Sujungus dvi veikas į vieną tęstinę ir naujai pateikiant nusikalstamos veikos mechanizmą, sukurta nuo bylos įrodymų visumos atsieta ir nelogiška tariamo nusikaltimo įvykdymo schema, kai, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, turėdami bendrą sumanymą, M. N. su M. K. iš anksto planavo medienos įgijimą įforminti realiai neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis (realiai neįgyti medienos), siekdami vėliau gautas lėšas pasisavinti, taip veikdami neapibrėžta tyčia bendrininkų grupe. Nėra jokios pateisinamos logikos tokiam veikimo planui ir tariamam tęstiniam nusikalstamam sumanymui. Priešingai, medienos įsigijimas įformintas išrašant sąskaitas, sukuriant mokestines prievoles, šios prievolės buvo vykdomos, t. y. tiek UAB „Adomaičių prekyba“, tiek UAB „Pajūrio medis LT“, tiek UAB „Kretingos medis“, tiek UAB „Genrikas“ įvykdė medienos pardavimo sandorius ir šiuos sandorius patvirtinančias sąskaitas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Nėra galimas veikimo mechanizmas tariamai siekiant nemokėti mokesčių, kai objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog pardavimo sąskaitos ir pagal jas gautos lėšos buvo deklaruotos, o nuo gautų pajamų (pelno) sumokėti mokesčiai.

10.17. Byloje nustatyta, jog lėšos buvo gautos į UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ banko sąskaitas. Iki jų išgryninimo jos buvo teisėtai valdomos de jure bendrovių vadovų M. K. (UAB „Genrikas“) ir A. V. (UAB „Trumpas“). Taigi lėšos, esančios banko sąskaitose, nėra laikomos pasisavintomis, atitinkamai svetimo turto pasisavinimo veika nėra pradėta ir nėra baigta. Veikos baigtumas sietinas su veiksmais, kai svetimos lėšos paverčiamos nuosavu turtu, t. y. įgyjant teisę jas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti. Nagrinėjamos bylos ir nustatytų aplinkybių kontekste M. N. neatliko jokių veiksmų, kuriais teisėtai banko sąskaitose buvusios lėšos būtų paverstos jo nuosavu turtu. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. N., turėdamas prisijungimo prie UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ banko mokėjimo priemones, įvykdė lėšų pervedimą iš UAB „Genrikas“ banko sąskaitos į UAB „DM Zaytsev company“ ir iš UAB „Trumpas“ banko sąskaitos į UAB „Genrikas“ banko sąskaitą, taip padarė išvadą apie pasisavinimą bendrininkaujant.

10.18. Nagrinėjamu atveju M. N. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip neteisėtas banko mokėjimo priemonių panaudojimas pagal BK 215 straipsnį. Tačiau šie veiksmai nelėmė bendrovių turto pavertimo nuosavu turtu, kas sukurtų galimybę lėšas valdyti, jas naudoti ir disponuoti jomis kaip nuosavu turtu. Lėšų pervedimas iš vienos banko sąskaitos į kitą nesudaro būtinojo objektyviojo požymio ir pagrindo daryti išvadą apie svetimo turto pasisavinimą. Tokie veiksmai neturėjo įtakos M. K. veiksmams. M. N. veiksmai nebuvo būtina sąlyga M. K. atliekant lėšų išgryninimą, todėl jis nepagrįstai nuteistas už svetimo turto pasisavinimą bendrininkaujant.

10.19. Nuosprendyje pateikiama išvada, kad M. K. tariamai vykdė M. N. nurodymus išgryninti lėšas. Šie teiginiai absoliučiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Abiejų instancijų teismai nuosprendžius grindė nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių jis nepatvirtino, ir atmetė jo duotus teisme parodymus, kuriais jis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu M. N. apkalbėjo, kategoriškai ir motyvuotai paneigė savo duotus parodymus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojama, kad įtariamojo parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119/2011">2K-119/2011</a>). Nė vieno iš šių kriterijų M. K. parodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, neatitinka.

10.20. Be to, buvo suvaržytos M. N. teisės užduoti klausimų M. K. ikiteisminio tyrimo metu – prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atmestas M. N. prašymas dėl M. K. papildomos apklausos. Papildomai būti apklausiamas prašė ir pats M. K., tačiau šis prašymas 2018 m. rugpjūčio 2 d. prokuroro raštu buvo netenkintas, dėl jo nebuvo priimtas procesinis sprendimas. Šios aplinkybės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertintos, nuosprendyje dėl jų nebuvo pasisakyta, taip neatsakyta į skundo argumentus. Be to, pokalbiai apie dokumentų išrašymą nepagrįstai susieti su tariamai fiktyviomis (realiai neįvykusiomis) ūkinėmis operacijomis, tačiau nė vienas pokalbis jokio įvykusio fakto nepatvirtina. Jokiame pokalbių kontekste nėra duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadas apie planuojamą neteisėtą svetimo turto pasisavinimą, nėra jokių pokalbių apie pinigų išgryninimą.

10.21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi tyrėjo Š. B. teisme duotais parodymais apie tai, kad, jo manymu, mediena buvo eksportuojama į Kiniją, tačiau ne tokia tvarka: UAB „Pajūrio medis LT“, UAB „Adomaičių prekyba“, UAB „Genrikas“, Kinija, o tokia tvarka: UAB „Pajūrio medis LT“, Kinija, ir tai, jo manymu, patvirtina, kad realūs medienos pirkimo–(per)pardavimo teisiniai santykiai tarp UAB „Pajūrio medis LT“ ir UAB „Adomaičių prekyba“ nevyko. Šių parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismo vertinimu, mediena negalėjo būti perparduodama vienos įmonės kitai, nes mediena fiziškai nebuvo gabenama. Praktiniame versle yra nedraudžiama, dažnai yra vykdomi sandoriai, perkant–parduodant prekes nekeičiant jų fizinės buvimo vietos, tai nedaro sandorių fiktyvių ir (ar) realiai neįvykusių. Visi kaltinamieji nuosekliai tvirtino, kad mediena buvo perkama ir parduodama, sąskaitos išrašytos už realiai įvykusias ūkines operacijas, pagal sąskaitas buvo įvykdyti mokėjimai banko mokėjimais, sąskaitos įtrauktos į bendrovių apskaitas, deklaruotos pardavimo pajamos, nuo pajamų sumokėtas pelno mokestis, mediena realiai buvo, ji buvo išgabenta jūriniu transportu pirkėjams Kinijoje, įformintos eksporto muitinės procedūros, eksportuotai medienai išduoti fitosanitariniai sertifikatai, kilmės sertifikatai, iš pirkėjų gautas apmokėjimas į banko sąskaitas. Šie faktai objektyvūs, patvirtinti bylos įrodymais ir jų visuma, ir tik tyrėjo manymas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, buvo priešingas.

10.22. Apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta teismo ekspertizė, gautas ekspertizės aktas, jame pateiktos išvados, kad UAB „Pajūrio medis LT“, UAB „Kretingos medis“, UAB „Adomaičių prekyba“ turėjo medienos ir galėjo ją parduoti, buhalterinės apskaitos tvarkymo požiūriu pažeidimai nenustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ekspertizės aktu, nurodydamas, kad ekspertė vertino dokumentus, o ne ūkinės operacijos įvykio realumą, o kai buvo padaryta išvada, jog ūkinės operacijos (medienos pardavimo) realiai neįvyko, nusprendė, jog apskaitos dokumentuose fiksuotos pardavimo operacijos yra fiktyvios, nes mediena perduota tokia tvarka: UAB „Pajūrio medis LT“, Kinija. Ši versija nebuvo patvirtinta ekspertizės aktu, priešingai, šiame ekspertizės akte pateiktos išvados, kad UAB „Pajūrio medis LT“, UAB „Kretingos medis“, UAB „Adomaičių prekyba“ apskaitoje tinkamai įformino medienos prekybos sandorius, parduotus medienos kiekius turėjo ir galėjo ją realizuoti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės akto išvadas, kurios palankios nuteistiesiems, ignoravo ekspertizės skyrimo pagrindą ir tikslą ir nepagrįstai vadovavosi FNTT specialistų išvadomis. Teismo ekspertizė apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą antrą kartą, buvo paskirta dėl to, kad ikiteisminiame tyrime specialistams buvo pateikta pradinė nepasitvirtinusi versija, jog UAB „Genrikas“, UAB „Trumpas“ yra priedangos įmonės ir realiai nevykdo veikos. Atlikus ekspertinį tyrimą, pagrįstai buvo pateikta išvada, kad įmonių, pardavusių medieną, apskaitos duomenys patvirtina, jog mediena buvo įgyta, parduota, o ūkinės operacijos apskaitytos, mokesčiai sumokėti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas grįžo prie pradinių klaidingų prielaidų ir nesivadovavo ekspertinio tyrimo išvadomis.

10.23. Abiejų instancijų teismai M. N. atsakomybę už lėšų pasisavinimą, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą iš esmės grindė faktinio vadovo aplinkybe, tačiau nė vienu atveju nėra pateikta išvadų ir motyvų, kokiu būdu ir kokiais įrodymais M. N. pripažintas kaltu įgijęs svetimas lėšas, kokiu būdu ir kokiais įrodymais patvirtinama, kad pasisavintas lėšas jis neteisėtai pavertė nuosavu turtu, t. y. įgijo teisę jas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti, taip pat nėra jokių duomenų apie tinkamo apskaitos tvarkymo galimybę.

10.24. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nėra pasisakyta, kaip ir kokiu būdu M. N. disponavo kokiais nors buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl kurių neišsaugojimo jis nuteistas, ar kaip atliko veiksmus, susijusius su nustatytais apskaitos tvarkymo trūkumais, ar tapo subjektu, kuriam turtas buvo patikėtas ar buvęs jo žinioje. Nuosprendis grindžiamas prielaida, kad nusikalstama veika dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir svetimo turto pasisavinimo įrodoma asmenį pripažinus faktiniu vadovu. Abu inkriminuotus nusikaltimus gali padaryti tik specialiųjų požymių turintys subjektai: pasisavinti turtą gali tas, kam tas turtas buvo patikėtas ar esantis jo žinioje; apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ar ją tvarkyti. Kaltinimas suformuluotas taip, kad M. N. neturi galimybės veiksmingai gintis nuo pateikto kaltinimo, nes teismai jo kaltumą pasisavinus pinigus ar apgaulingą apskaitos tvarkymą preziumavo, vadovaudamiesi faktinio vadovavimo konstatavimu ir tai motyvuodami M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

10.25. Byloje nenustatyti ir tinkamai neatskleisti objektyvieji ir subjektyvieji pasisavinimo veikos požymiai. M. N. nedisponavo ir neturėjo objektyvios galimybės disponuoti bendrovių lėšomis, banko mokėjimo priemonės, kurias panaudojant išgrynintos lėšos, buvo išimtinai M. K. žinioje, neginčijamai nustatyta, jog M. K. atliko pinigų gryninimą, jis tai žinojo ir būdamas de jure ir de facto vadovu, turėjo pareigą ūkines operacijas deramai atvaizduoti apskaitoje (įforminti dokumentais), tai būtų leidę pateisinti pinigų panaudojimą. M. N. nuturėjo objektyvių galimybių užtikrinti tinkamą UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikiamų dokumentų pateikimą laiku apskaitą tvarkantiems asmenims, todėl nepagrįstai nuteistas kaip faktinis bendrovių vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesant nustatytoms jokioms prielaidoms ir objektyviai jo galimybei vykdyti įstatymu įtvirtintas pareigas, susijusias su apskaitos tvarkymu.

11. Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalis dėl A. V. nuteisimo ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Skundžiami nuosprendžiai neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, todėl negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Abiejų instancijų teismai įrodymus vertino vadovaudamiesi ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir įstatymu, o atskirai, nelygindami vienų su kitais, suteikdami didesnį prioritetą vieniems įrodymams ir sumenkindami kitų įrodymų reikšmę, savo išvadas grindė ne įvertinę įrodymų visumą, o spėjimais ir prielaidomis. Taip abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Skundžiamais nuosprendžiais buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas. Byloje visos abejonės aiškinamos kaip A. V. kaltę patvirtinantys įrodymai.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs M. N. kompiuteryje rastą lentelę su duomenimis apie eksportuotos medienos kiekius ir jos priklausomybę bei M. N. ir A. V. 2017 m. vasario 20 d. pokalbio turinį, padarė klaidingą išvadą dėl A. V. kaltumo. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kokį kiekį medienos UAB „Kretingos medis“ pagal 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą pardavė UAB „Adomaičių prekyba“, koks kiekis, tariamai priklausantis A. V., buvo nurodytas M. N. kompiuteryje rastoje lentelėje. UAB „Kretingos medis“ pagal 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą pardavė 70 kub. m medienos, o šis kiekis nesutampa su nurodytu M. N. kompiuteryje rastoje lentelėje. Šioje lentelėje nurodytus duomenis sugretinus su 2017 m. vasario 20 d. pokalbio turiniu, negalima daryti išvados, kad lentelėje nurodyta mediena yra A. V., kad tai mediena, kurią UAB „Kretingos medis“ pardavė UAB „Adomaičių prekyba“.

11.3. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai laikė patikimais ir A. V. kaltę įrodančius duomenis – M. N. kompiuteryje rastą lentelę ir M. N. bei A. V. 2017 m. vasario 20 d. pokalbio turinį. Apeliacinės instancijos teismas A. V. kaltę grindė tinkamai nepatikrinęs, nepalyginęs ir nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų. Nei pokalbio turinys, nei pas M. N. rastoje lentelėje nurodyti duomenys nėra susiję su A. V. pateiktu kaltinimu dėl apgaulingos UAB „Kretingos medis“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. su vienos išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir joje užfiksuotos medienos pardavimo operacijos realumu. A. V. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už jokią neteisėtai vykdytą veiklą, susijusią su medienos krovimu, jos eksportavimu. A. V. negali būti atsakingas už tai, kad nėra galimybės nustatyti, kam kita bendrovė, pirkusi iš UAB „Kretingos medis“ medieną, ją vėliau pardavė.

11.4. A. V. kaltė grindžiama tik prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad UAB „Kretingos medis“ medienos nepardavė. Priešingai, UAB „Adomaičių prekyba“ vadovo K. A. parodymai, duoti teisme, gautas mokėjimas už parduotą medieną, parduotos medienos įgijimo dokumentai, patvirtinantys jos turėjimo ir galėjimo parduoti faktą, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog mediena realiai buvo parduota.

11.5. Skundžiamuose nuosprendžiuose A. V. kaltė grindžiama specialisto išvada dėl UAB „Kretingos medis“ ūkinės finansinės veiklos. Tačiau teismai visiškai nevertino, kad specialistė, atlikusi tyrimą, vykusios ūkinės operacijos nestebėjo, todėl patvirtinti ar paneigti medienos pardavimo fakto negali.

11.6. Specialisto išvada yra sąlyginė, pateikta pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno suformuluotą užduotį, joje keliant prielaidą, jog ūkinės operacijos tarp ūkio subjektų nevyko. Užduotis atlikti objektų tyrimą specialistei buvo pateikta tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamai veikai paslėpti naudojamų juridinių asmenų, įtariant, kad bendrovės yra priedangos įmonės, kurios nevykdo jokios realios veiklos. A. V. ir kiti kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu teikė argumentus (prašymus) dėl specialistės padarytų sąlyginių išvadų pašalinimo, ekspertizės skyrimo, tačiau pirmą kartą bylą nagrinėję teismai abejonių nešalino ir sąlygine specialisto išvada grindė A. V. kaltę.

11.7. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės nėra priedangos įmonės, o vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, iš šios veiklos gauna pajamų. Tai reiškia, kad šių bendrovių sandoriai perkant (parduodant) medieną yra realūs ir tikri. Atitinkamai ikiteisminis tyrimas pagal BK 203 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas. Specialisto išvada parengta pagal klaidingą pradinę ikiteisminio tyrimo versiją, o byla buvo išnagrinėta dėl kitų nusikalstamų veikų. Po pakeisto kaltinimo užduotis atlikti objektų tyrimą nebuvo pakeista (papildyta). Specialistų buvo prašoma ištirti ūkines operacijas su realiai veiklos nevykdančiais ūkio subjektais, esant įtarimų dėl veikos, nurodytos BK 203 straipsnio 2 dalyje. Nebuvo galima tikėtis specialisto išvadoje atsakymo apie dokumentuose fiksuotų ūkinių operacijų realumą (tapatumą), nes paskirtoje užduotyje atlikti objektų tyrimą ir pateiktoje bylos medžiagoje buvo duomenys, kad ūkio subjektai yra laikomi kaip naudojami nusikalstamai veiklai paslėpti ir nevykdo jokios realios ūkinės veiklos.

11.8. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gynėjų prašymas paskirti teismo apskaitos ir finansų ekspertizę buvo tenkintas. Ekspertizės akte pateiktos šios kategoriškos išvados: nenustatyta, jog 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. vasario mėn. laikotarpiu UAB „Kretingos medis“ apskaita būtų tvarkyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. vasario mėn. veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros; nenustatyta, kad 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. vasario mėn. laikotarpiu UAB „Kretingos medis“ būtų pateikti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą. Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių šiomis išvadomis nesivadovavo ir nenurodė motyvų, kodėl jomis nesivadovauja. Be to, teismas, viena vertus, konstatavo, kad tiek specialistės, tiek ekspertė, atlikusios specialių žinių reikalaujančius tyrimus, ūkinių operacijų (ne)pagrįstumo netyrė, tačiau kaip A. V. kaltės įrodymą vertino specialisto išvadą ir ja, o ne ekspertizės aktu grindė nuosprendį.

11.9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūno Š. B. teisme duotais parodymais, kad mediena buvo eksportuojama į Kiniją, tačiau ne tokia eilės tvarka: UAB „Pajūrio medis LT“, UAB „Adomaičių prekyba“, UAB „Genrikas“, Kinija, o tokia tvarka: UAB „Pajūrio medis LT“, Kinija. Tai neva, jo manymu, patvirtina, kad realūs medienos pirkimo–(per)pardavimo teisiniai santykiai tarp UAB „Pajūrio medis LT“ ir UAB „Adomaičių prekyba“ nevyko. Šių parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. O, teismo vertinimu, mediena negalėjo būti perparduodama vienos įmonės kitai, nes mediena fiziškai nebuvo gabenama. Tačiau praktiniame versle yra nedraudžiama, ir dažnai yra vykdomi sandoriai, perkant–parduodant prekes, nekeičiant jų fizinės buvimo vietos, ir tai nedaro sandorių fiktyvių ir (ar) realiai neįvykusių. Visi kaltinamieji nuosekliai tvirtino, kad mediena buvo perkama ir parduodama, sąskaitos išrašytos už realiai įvykusias ūkines operacijas, pagal sąskaitas buvo įvykdyti mokėjimai išimtinai per banko sąskaitas, sąskaitos įtrauktos į bendrovių apskaitas, deklaruotos pardavimo pajamos, nuo pajamų sumokėtas pelno mokestis, mediena realiai buvo, ji buvo išgabenta jūriniu transportu pirkėjams Kinijoje, įformintos eksporto muitinės procedūros, eksportuotai medienai išduoti fitosanitariniai sertifikatai, kilmės sertifikatai, iš pirkėjų gautas apmokėjimas į banko sąskaitas.

11.10. Apeliacinės instancijos teisme skiriant bausmę A. V. buvo pažeisti non bis in idem ir non refomatio in peius principai. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu A. V. buvo paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė A. V. palikta galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė A. V. kasacinio skundo, todėl A. V. atliko bausmės dalį – sumokėjo 1462,45 Eur baudos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą antrą kartą, A. V. dar kartą paskyrė bausmę – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą. Taip A. V. bausmė nuo 5649 Eur baudos išaugo iki 10 938 Eur baudos.

12. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl M. N. paskirtos bausmės dydžio – iš jam paskirtos 600 MGL dydžio baudos išskaičiuoti jo atliktos bausmės pagal Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalį ir paskirti galutinę bausmę – 288 MGL dydžio baudą. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. N. paskiriant bausmę, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 65 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, ir BK 54 straipsnis, nes buvo paskirta neteisinga bausmė, kadangi M. N. už tuos pačius nusikaltimus nubaustas du kartus.

12.2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu M. N. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius.

12.3. M. N. 2021 m. sausio 11 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos I sektorių, iš jo buvo paleistas 2021 m. birželio 15 d. Taigi M. N. atliko dalį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės. Šis atliktos bausmės laikas privalėjo būti išskaičiuotas iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu M. N. paskirtos 600 MGL dydžio baudos.

12.4. M. N. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. birželio 15 d. atliko 156 dienas laisvės atėmimo bausmės, todėl jos turi būti išskaičiuotos iš M. N. paskirtos 600 MGL dydžio baudos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojusį BK 65 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai, o viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Todėl M. N. atliktos 156 laisvės atėmimo bausmės dienos prilyginamos 312 MGL dydžio baudai. Iš M. N. paskirtos galutinės subendrintos 600 MGL dydžio baudos turi būti išskaičiuota 312 MGL, jam paskiriant galutinę bausmę – 288 MGL dydžio baudą.

13. Kasaciniu skundu išteisinto juridinio asmens UAB „Pajūrio medis LT“ atstovas M. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo išteisintam juridiniam asmeniui arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį ir priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 106 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes neaptarė visų pridėtų įrodymų, patvirtinančių išteisinto juridinio asmens patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Išteisinamuoju nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas nepriteisė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo išteisintam juridiniam asmeniui, nors išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti. Teismas, neaptardamas (nutylėdamas) pateiktų išteisinto juridinio asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, padarė esminį BPK pažeidimą, nes neįvertino pateiktų įrodymų, jų neaptarė ir taip išteisintam juridiniam asmeniui pablogino jo padėtį bei nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose.

13.2. Prieš suplanuotus nuotolinius teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugpjūčio 26 d. 9.30 val., 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio sekretorei 2026 m. rugpjūčio 16 d. 7.42 val. buvo pateikti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti grindžiantys dokumentai – trys sąskaitos ir trys bankiniai 1500 Eur sumos mokėjimai už juridinio asmens gynybą kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose. Dokumentai buvo pridėti prie bylos, kaip matyti iš atsakymo į laišką, kuris buvo gautas tą pačią dieną 14.25 val.

13.3. Gynėjas advokatas išteisintą juridinį asmenį gynė kasacinės instancijos teisme, kaip matyti iš 2021 m. spalio 5 d. advokato orderio. Teismo posėdžiai vyko ne tik kasacinės instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio, posėdžių skaičius sudarė ne mažiau kaip septynis. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo ne tik nagrinėjami apeliaciniai skundai, bet ir atliekamos apklausos, aktyviai pasisakyta dėl teismo ekspertizės skyrimo, gynėjas susipažino su naujai gautu įrodymu – FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus byla Nr. 04-6-00045-19, kurią sudarė du tomai.

13.4. Patirtos išlaidos, atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose, nėra didelės, jos protingos ir visiškai adekvačios, todėl jų atlyginimas priteistinas išteisintam juridiniam asmeniui. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamo maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio.

13.5. Apeliacinės instancijos teismas neprašė gynėjo pateikti detalizuotą pažymą su paslaugų apskaičiavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2024">2K-47-648/2024</a>), tačiau, nepaisant to, akivaizdu, kad mokėjimas buvo už gynybą kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose, kurių skaičius ir trukmė yra aiškūs iš teismo posėdžių protokolų. Nors teismas gavo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis, jie nebuvo įvertinti, t. y. teismo nuosprendyje nėra pateikta motyvų, kodėl dalis išlaidų atlyginimo nėra priteisiama. Todėl ši nuosprendžio dalis turėtų būti iš naujo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes pažeidė išteisintojo teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl nuosprendžio dalis buvo panaikinta ir bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2024">2K-47-648/2024</a>).

14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo R. S. gynėjo advokato L. Lukošiaus, nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. Kepenio ir išteisinto juridinio asmens UAB,,Pajūrio medis LT“ atstovo M. N. kasacinius skundus atmesti, o nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinį skundą tenkinti iš dalies. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

14.1. Kasacinių skundų argumentai, susiję su nuteistųjų ir liudytojų parodymais bei kitų bylos įrodymų vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia ir nereiškia, kad teismai įrodymų apskritai nevertino ar įvertino netinkamai.

14.2. Kasatoriai iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, kartodami apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, paaiškindamas, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismo išvados yra pakankamos pripažinti, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, pakankamai ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą, išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, pateikė motyvus, kuriais vadovavosi grįsdamas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

14.3. Nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. Kepenio kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės ir teismų padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

14.4. Nuteistojo R. S. gynėjo advokato L. Lukošiaus kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes išvados dėl M. K. ir R. S. kaltės pasisavinus UAB „DM Zaytsev company“ turtą pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Teismas, vadovaudamasis M. K. parodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. buvo faktinis UAB „Lamiumis“, UAB „Sitameta“ ir iki 2016 m. rugsėjo antros pusės UAB „DM Zaytsev company“ vadovas, kad jis valdė šių bendrovių sąskaitas ir atliko jose finansines operacijas nuo jų įsteigimo iki formalaus perleidimo tretiesiems asmenims arba nuo jų įsteigimo iki konflikto su M. K. 2016 m. rugsėjo antroje pusėje UAB „DM Zaytsev company“ atveju. Šias išvadas pagrindė ir liudytojų M. M., M. Ž. ir T. P. parodymai, kurie atskleidžia tam tikrą R. S. veikimo būdą, vykdant verslą ir faktiškai vadovaujant juridiniams asmenims, įskaitant, bet neapsiribojant, UAB „Sitameta“ ir UAB „DM Zaytsev company“.

14.5. Nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinio skundo argumentai, susiję su į paskirtą bausmę neįskaičiuota atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas M. N. bausmę, pažeidė non bis in idem principą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu M. N. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius. M. N. 2021 m. sausio 11 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos I sektorių, iš jo buvo paleistas 2021 m. birželio 15 d. Šis atliktos bausmės laikas privalėjo būti išskaičiuotas iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu M. N. paskirtos 600 MGL dydžio baudos. Dėl šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinį skundą pateikė ir prokuroras.

14.6. Taip pat pagrįsti nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinio skundo argumentai, susiję su nuteistojo padėties pabloginimu. M. N. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „Genrikas“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė 150 MGL dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs M. N. veiksmus pagal naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, jam paskyrė 350 MGL dydžio baudą, kuri yra du kartus didesnė nei paskirta pirmosios instancijos teismo nusprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pablogino nuteistojo teisinę padėtį, nes, nesant prokuroro skundo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, neturėjo teisinio pagrindo už tą pačią veiką, nors ir taikydamas vėlesnę švelnesnę baudžiamąją atsakomybę nustatančio įstatymo redakciją, sugriežtinti jam paskirtą bausmę. Taip buvo pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalis, draudžianti pabloginti nuteistojo teisinę padėtį.

14.7. Kiti nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į BPK 256 straipsnį, teismas neturėjo teisinio pagrindo pranešti apie galimą kaltinimo keitimą, nes kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Tai, kad teismas atskiras nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nuteistojo teisinės padėties ir teisės gintis niekaip nesuvaržė ir teisių į gynybą nepažeidė. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad joje yra padaryta techninė rašymo klaida, neteisingai nurodant, kad M. N. nuteistas dėl UAB „Trumpas“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nors iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jis nuteistas dėl UAB „Pajūrio medis LT“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

14.8. Visiškai sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų M. N. ir M. K. kaltę dėl didelės vertės UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Genrikas“ faktiškai vadovavo M. N., kad jis veikė bendrininkų grupe su M. K., kuris buvo šios įmonės teisinis vadovas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išsamiai aprašyti visi ištirti duomenys, juos sujungus į vientisą loginę seką ir įvertinus kaip visumą, buvo pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad M. K. nebuvo vien tik formalus UAB „Genrikas“ vadovas, o M. N.– vien tik tas asmuo, kuris parengė UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo planą ir koordinavo šio nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą, t. y. buvo UAB „Trumpas“ turto pasisavinimo organizatorius. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kai UAB „Genrikas“ faktiškai vadovavo ne tik M. K., kuris ėjo vadovo pareigas pagal juridinio asmens dokumentus, bet ir kitas asmuo – M. N., o UAB „Trumpas“ faktiškai vadovavo M. K. su M. N., nors vadovas pagal steigimo dokumentus buvo asmuo, kuris šioje byloje nenuteistas. Tokios teisinės situacijos galimos ir teismų praktikoje nėra retos.

14.9. Išteisinto juridinio asmens UAB,,Pajūrio medis LT“ atstovo M. N. kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas pagal turimus duomenis tinkamai išsprendė patirtų išlaidų advokato paslaugomos apmokėti atlyginimo klausimą.

15. Nuteistojo M. N. gynėjas advokatas R. Kivylius atsiliepime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Alinsko kasacinį skundą nurodo:

15.1. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 65 straipsnio 1 dalį, dėl to buvo paskirta neteisinga bausmė (BK 54 straipsnis) ir M. N. už tuos pačius nusikaltimus nubaustas du kartus.

15.2. Nors prokuroro kasacinis skundas pateiktas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo M. N., bet analogiški pažeidimai padaryti ir dėl M. K. – šiam skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš paskirtos baudos taip pat nebuvo išskaičiuotas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas. Kasaciniame skunde nėra pateikta motyvų dėl šio diskriminacinio pasirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tiek M. N., tiek M. K.. Kadangi padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo pažeidimai, kasacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

15.3. Priešingai nei nurodo prokuroras, M. N. atliktos bausmės dalis sudaro ne 156 dienas, o visą šešių mėnesių terminą – 183 dienas, šis terminas skaičiuotinas nuo sulaikymo momento, vykdant įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį. M. N. buvo sulaikytas 2020 m. gruodžio 15 d., vėliau buvo pristatytas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių, iš jo paleistas 2021 m. birželio 15 d., todėl jis yra atlikęs visą jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

15.4. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiame BK 65 straipsnyje nurodyta, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai, o viena arešto para prilyginama šešių MGL dydžio baudai. Ši norma turi grįžtamąją galią, nes yra nuteistojo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomas nuteistojo teisinę padėtį švelninantis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo prokuroras, išskaičiuojant atliktą laisvės atėmimo bausmę iš paskirtos baudos (bauda nesumokėta), turi būti taikoma nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 65 straipsnio redakcija, todėl prokuroro siūlymas taikyti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją yra nepagrįstas. Atlikus perskaičiavimą ir iš M. N. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 600 MGL dydžio baudos išskaičiuojant 183 laisvės atėmimo dienas, vieną arešto parą prilyginant šešių MGL dydžio baudai, M. N. atliktos laisvės atėmimo bausmės dienos prilyginamos 1098 MGL dydžio baudai (183 x 6), kuri yra didesnė nei paskirta galutinė subendrinta 600 MGL dydžio bauda.

15.5. M. N. apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo paskirtas likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip buvo nustatytas įpareigojimas, varžantis asmens laisvę, o tai iš esmės atitinka laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmė M. N. buvo taikoma nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. (141 diena), t. y. tol, kol kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį. Pagal BK 65 straipsnio 3 punkto b papunktį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), viena laisvės apribojimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Taip M. N. atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas taip pat išskaičiuotinas iš apeliacinės instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos 600 MGL dydžio baudos.

15.6. Nesutiktina su prokuroro teiginiu, kad padaryta techninė rašymo klaida nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, vietoj UAB „Pajūrio medis LT“ įrašant UAB „Trumpas“ ir nuteisiant M. N. už veiką, kuria jis nebuvo kaltinamas. Priešingai, nuosprendžio dėstomojoje dalyje M. N. nepagrįstai (nesant kaltinimo) įvardijamas kaip asmuo, apgaulingai tvarkęs UAB „Trumpas“ buhalterinę apskaitą (106, 108 punktai), ir, jei tai tėra techninė klaida nuosprendžio rezoliucijoje, iš nuosprendžio aprašomosios dalies privalo būti pašalinti teiginiai apie M. N. dalyvavimą apgaulingai tvarkant UAB „Trumpas“ buhalterinę apskaitą.

15.7. Nesutinkama su prokuratūros atsiliepimo teiginiais, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir surašant nuosprendį nebuvo pažeistos proceso įstatymo normos, susijusios su įrodinėjimu, įrodymų vertinimu ir nuosprendžio surašymu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra ydingas, byla nebuvo išnagrinėta vertinant įrodymų visetą, susietą į loginę grandinę, o padarytos išvados nesudaro pagrindo spręsti apie M. N. įvykdytą nusikalstamą veiką.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus ir prokuroro kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo R. S. gynėjo advokato L. Lukošiaus ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. Kepenio kasaciniai skundai atmestini, išteisinto juridinio asmens UAB,,Pajūrio medis LT“ atstovo M. N. kasacinis skundas tenkintinas. Be to, BPK 376 straipsnio 2 dalies pagrindu keistina Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam M. K. paskirtos bausmės.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

17. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-59-628/2025). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024).

18. Kaip matyti iš nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus, nuteistojo R. S. gynėjo advokato L. Lukošiaus ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. Kepenio kasacinių skundų, juose ginčijamos aplinkybės dėl nuteistųjų pripažinimo atitinkamų bendrovių de jure ir (ar) de facto vadovais, teigiama, kad teisinės išvados nepakankamai motyvuotos, pateikiama nuomonė dėl sąvokų „formalus“ ir „faktinis“ (vadovas) aiškinimo, keliami klausimai dėl neaiškumų, kodėl pasisavinta tik maža dalis gautų pajamų, nuteistojo M. K. veiksmų ir supratimo apie verslą vertinimo, įrodymų nepakankamumo jų kaltei pagrįsti, dėl fakto, ar įmonės realiai vykdė veiklą ir kas disponavo įmonių dokumentais ir mokėjimo priemonėmis, nutraukto ikiteisminio tyrimo pagal BK 203 straipsnį vertinimo, mokesčių mokėjimo, žalos padarymo fakto nenustatymo nesant civilinių ieškinių, pateikiamas savas M. K. ir R. S. veiksmų bei nustatytų aplinkybių vertinimas, nurodoma, kam faktiškai priklausė eksportuota mediena, kokius veiksmus atliko ar neatliko nuteistieji ir kaip tokie veiksmai turėtų būti vertinami (pvz., M. N. veiksmai, kasatoriaus manymu, galėtų būti kvalifikuojami nebent pagal BK 215 straipsnį), dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų prieštaringumo ir pan., dėl ikiteisminio tyrimo metu neva suvaržytos M. N. teisės užduoti klausimų M. K., atsisakant pastarąjį pakartotinai apklausti, dėl negalimumo veiksmingai gintis, nes kaltinimai suformuluoti preziumuojant tam tikras aplinkybes, dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Kretingos medis“ medienos nepardavė ir t. t. Taigi kasaciniuose skunduose keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet taip pat ginčijamos žemesnės instancijos teismų nustatytos veikų faktinės aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų vertinimas, teigiama, kad nepakanka įrodymų vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti, nuteistųjų parodymams dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų paneigti, pateikiamas savas asmeninis jų vertinimas, kartu teigiant, jog darytinos kitokios išvados dėl nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo. Tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytų naujas bylos aplinkybes, tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024), todėl tokie kasacinių skundų argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

19. Be to, nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus atsiliepime į prokuratūros kasacinį skundą yra pateikiami ne tik argumentai dėl kasacinio skundo, bet ir argumentai dėl prokuratūros atsiliepimo. BPK nenustatyta teisė teikti atsiliepimus į atsiliepimus. Be to, atsiliepimas nėra kasacinio skundo atkartojimas ar jo papildymas, atitinkamai tokie nauji ar papildomi argumentai, kaip antai dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpio įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę, dėl nuosprendžio 106 ir 108 punktuose išdėstytų teiginių apie M. N. nusikalstamus veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Trumpas“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nenagrinėtini.

20. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nagrinės kasacinių skundų argumentus dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 255–256 straipsnių, 320 straipsnio 4 dalies ir kitų nuostatų pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 66 straipsnio ir 222 straipsnio 1 dalies – taikymo.

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

21. Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas L. Lukošius, nuteistojo M. N. gynėjas advokatas R. Kivylius ir nuteistojo A. V. gynėjas advokatas M. Kepenis kasaciniuose skunduose, nesutikdami su savo ginamųjų nuteisimu, iš esmės ginčija atlikto įrodymų vertinimo atitiktį BPK nuostatoms. Jie teigia, kad, atliekant įrodymų vertinimą, buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Kasatorių teigimu, šie pažeidimai padaryti vertinant nuteistojo M. K., liudytojų parodymus, specialisto išvadas, ekspertizės aktą ir kitus duomenis, pripažintus įrodymais.

22. Kasacinės instancijos teismas, 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi tenkindamas prokuroro kasacinį skundą, kuris buvo paduotas dėl R. S. išteisinimo, ir grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be kita ko, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepašalinti prieštaravimai, išdėstytos viena kitai prieštaraujančios išvados dėl tų pačių įrodymų (M. K., O. B. parodymų), nepasisakyta, kuo pagrįstas R. S. parodymų patikimumas, nenurodyti motyvai, kodėl atmetami pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindžiantys įrodymai, ir kt. Atitinkamai jis konstatavo esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

23. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-200-697/2023, 2K-65-976/2025).???

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas ne tik įvykdė visus kasacinės instancijos teismo nurodymus, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, bet taip pat buvo aktyvus procese – atliko įrodymų tyrimą (apklausė nuteistuosius M. K., M. N., R. S. ir A. V., specialistę J. A., paskyrė UAB „Genrikas“, UAB „Trumpas“, UAB „DM Zaytsev company“, UAB „Pajūrio medis LT“, UAB „Kretingos medis“, UAB „Adomaičių prekyba“ ir UAB „Sitameta“ apskaitos ir finansų teismo ekspertizę, apklausė teismo ekspertę M. K.) ir, atsakydamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, skyrė didelį dėmesį kiekvienos nusikalstamos veikos ir jas grindžiančių įrodymų analizei bei vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pateikė detalius ir motyvuotus argumentus tiek dėl R. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (71–85 punktai), tiek dėl M. N. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (34–70 punktai), tiek dėl R. S., M. N. ir A. V. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (87–114 punktai).

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio 28–29 punktų, teismas itin didelį dėmesį skyrė nuteistojo M. K. parodymų analizei ir vertinimui. Nuosprendžio 74–80 punktuose šis teismas detaliai išanalizavo nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme (nuosprendžio 76 punktas), ir motyvuotai nurodė, kodėl jais vadovaujasi. Šis teismas juos sugretino su netiesioginiais įrodymais: liudytojų G. Č., O. B. parodymais, iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gautu dokumentu, keliančiu abejonių M. K. kaip įmonės vadovo kompetencija, su pas R. S. procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktais duomenimis, ekspertinio tyrimo rezultatais ir kitais įrodymais pripažintais duomenimis.

26. Nors kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl liudytojo Š. B. parodymų, susijusių su medienos eksportu, vertinimo, teigiant, kad jo parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 49, 101 punktų, šie liudytojo parodymai buvo vertinami kartu su kitas – tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Be kita ko, šie jo parodymai nebuvo vieninteliai ar juolab esminiai, nulėmę nusikalstamos veiklos schemos identifikavimą.

27. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas analizavo, lygino ir gretino tarpusavyje specialistų išvadas, apeliacinės instancijos teisme gautą ekspertizės aktą, specialistų ir teismo ekspertės pateiktus paaiškinimus. Kaip matyti iš nuosprendžio 31, 32, 49, 55, 79, 92–99, 101, 103, 104, 106, 107, 110, 119, 131 punktų, šis teismas pateikė argumentus, kodėl vadovaujasi tiek specialistų išvadomis, tiek ekspertizės aktu, be kita ko, aptarė sąlyginių specialistų išvadų neprieštaringumą ekspertizės aktui, pažymėdamas, kad specialisto išvados neprieštarauja ekspertizės akte pateiktoms išvadoms, kurios buvo duotos neatsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu suformuluotos užduoties sąlygą. Todėl konstatuoti buvus esminių įrodymų vertinimo pažeidimų nėra pagrindo.

28. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023, 2K-83-719/2024, 2K-110-628/2024, 2K-137-813/2025). Kadangi neliko nepašalintų abejonių, kliudančių abiejų instancijų teismams priimti apkaltinamuosius nuosprendžius, nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu ir jį taikyti nagrinėjamoje byloje.

Dėl esminio BPK 255–256 straipsnių pažeidimo

29. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Taigi nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina asmens teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-282/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-282/2013">2K-282/2013</a>, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-20-788/2024).

30. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Kita vertus, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-327-788/2017, 2K-72-1073/2018, 2K-7-25-495/2020).

31. Kaip jau minėta, ši byla kasacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą. Kasacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas esminis BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimas (M. N. veiksmus perkvalifikuojant iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį), ir tai buvo vienas iš pagrindų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, šis pažeidimas buvo ištaisytas. Be to, M. N. inkriminuoti veiksmai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) buvo perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), tačiau nuteistiesiems (ne tik M. N., bet ir M. K.) nebuvo pranešta apie galimybę nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasaciniame skunde teigiama, kad dėl nurodyto perkvalifikavimo buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, kuri būtų buvusi iš esmės kitokia, ir taip padarytas esminis pažeidimas. Šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

32. M. N. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą), galiojant 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcijai, t. y. kaip padaręs du sunkius nusikaltimus. Tuo metu nebuvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pasikeitė BK 183 straipsnio reguliavimas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimas iš sunkaus tapo apysunkiu nusikaltimu. Be to, pasikeitė didelės vertės turinys: nagrinėjamoje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu (nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur) didelė turto vertė buvo konstatuojama tada, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2014 m. gruodžio 18 d. redakcija), t. y. 9415 Eur (250 MGL x 37,66 Eur), apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu (ir šiuo metu) didelės vertės turtas konstatuojamas tada, kai vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), tai nagrinėjamoje byloje turėtų siekti 15 064 Eur (400 MGL x 37,66 Eur), bet neviršyti 33 984 Eur (900 MGL x 37,66 Eur).

33. M. N. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį vienu atveju už UAB „Genrikas“ didelės vertės turto – 55 870 Eur – pasisavinimą, kitu – už UAB „Trumpas“ didelės vertės turto – 10 200 Eur – pasisavinimą. Tai reiškia, kad pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją M. N. veiksmai dėl UAB „Trumpas“ 10 200 Eur pasisavinimo, neperkvalifikavus į vieną tęstinę veiką, turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nusikaltimas, o dėl UAB „Genrikas“ pasisavintų 55 870 Eur – pagal BK 183 straipsnio 3 dalį kaip sunkus nusikaltimas. Taigi 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija dėl pirmosios veikos padarymo yra palankesnė nuteistojo teisinei padėčiai lyginant su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad, perkvalifikavus dvi veikas į vieną tęstinę pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nuteistojo teisinė padėtis buvo pabloginta ar suvaržyta teisė į gynybą.

34. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis apie tai, kad realaus pavojaus nuteistųjų procesinėms teisėms konkrečiu atveju nenustatyta, įvertinus tai, kad M. N. viso proceso metu nuosekliai neigė, kad jis kartu su M. K. pasisavino UAB „Genrikas“ ir UAB „Trumpas“ priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo teigti, jog gynyba būtų buvusi kitokia. Be to, kaip nustatyta pirmiau, nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką šiuo konkrečiu atveju nepasunkina teisinės padėties (nuosprendžio 65 punktas), priešingai, vietoj dviejų sunkių nusikaltimų (taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią redakciją) konstatuotas vienas sunkus nusikaltimas (taikant 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją). Be to, vietoj laisvės atėmimo, paskirto už du sunkius nusikaltimus (atitinkamai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams), buvo paskirta viena – gerokai švelnesnė – 600 MGL dydžio baudos bausmė.

Dėl esminio BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo

35. Nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teisme, M. N. skiriant bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB,,Genrikas“), buvo pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalis, yra pagrįsti.

36. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas M. N. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB,,Genrikas“) paskyrė 150 MGL dydžio baudą, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB,,Pajūrio medis LT“) paskyrė 160 MGL dydžio baudą. Prokuroras apeliaciniu skundu neprašė griežtinti šių paskirtų bausmių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, bylą antrą kartą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, perkvalifikavo minėtas veikas pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją ir paskyrė griežtesnes bausmes: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB,,Genrikas“) paskyrė 350 MGL dydžio baudą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB,,Pajūrio medis LT“) paskyrė 300 MGL dydžio baudą. Tokiu būdu teismas padarė BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes, nesant skundo bloginančiais pagrindais, nuteistojo padėtis skiriant bausmę už aptariamas nusikalstamas veikas buvo pabloginta. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama, paskirtas bausmes sumažinant iki pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dydžių. Pažymėtina, kad šis pakeitimas neturi įtakos nuteistajam paskirtos subendrintos galutinės bausmės dydžiui, kadangi bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Dėl kitų kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų dėl esminių BPK pažeidimų

38. Nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. Kepenio argumentas, kad, skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal kitą BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją ir paskyrus bausmę, buvo pažeistas non bis in idem principas, yra nepagrįstas.

39. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) buvo paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pasikeitė BK 222 straipsnio redakcija. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija, be kita ko, apie tai pranešė, ir nuteistieji, įskaitant A. V., bei jų gynėjai turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai įsigaliojusių įstatymų taikymo (nuosprendžio 112 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BK 222 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir turi būti taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Dėl šių priežasčių nuteistiesiems, įskaitant A. V., nusikalstami veiksmai iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (nuosprendžio 114 punktas) ir jam paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

40. Situacija, kai, pasikeitus įstatymo redakcijai, perkvalifikuojama nusikalstama veika ir iš naujo paskiriama bausmė, jokiu būdu nereiškia, kad asmuo yra antrą kartą nubaudžiamas. Taigi ši aplinkybė vien dėl to, kad nuteistasis dalį baudos yra sumokėjęs, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pažeistas non bis in idem principas. Sumokėta baudos dalis vykdymo proceso metu, pateikus tai patvirtinančius dokumentus, sudaro pagrindą ją įskaityti.

41. Nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinio skundo argumentas, kad M. N. yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Trumpas“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat yra nepagrįstas.

42. Sutiktina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog M. N. yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Trumpas“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad yra pateikti argumentai dėl M. N. nuteisimo dėl UAB „Pajūrio medis LT“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Taigi akivaizdu, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida. Tokio pobūdžio netikslumai, rašymo apsirikimai, aritmetinės klaidos, pasitaikančios įsiteisėjusiame nuosprendyje, teismų praktikoje paprastai yra ištaisomi nuosprendį priėmusio teismo BPK 361 straipsnyje ir BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023). Kadangi tai nuosprendžio vykdymo stadijoje nėra padaryta, ši klaida akcentuojama kasaciniame skunde, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.

Dėl BK 222 straipsnio taikymo

43. Nuteistojo R. S. gynėjas teigia, kad R. S. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už dokumentų neišsaugojimą, nors veikos padarymo metu už tai atsakomybė buvo įtvirtinta BK 223 straipsnyje. Tokie argumentai, atsižvelgiant į dėl šios nusikalstamos veikos nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrįsti.

44. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018). Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009). BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-180-489/2022).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. nuteistas už tai, jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Sitameta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „DM Zaytsev company“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Iš įrodytomis pripažintų veikos faktinių aplinkybių matyti, kad jis nuteistas ir už tai, jog apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, be kita ko, kartu nurodant, kad jis neišsaugojo sąskaitų ir kt.

46. Sutiktina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu finansinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką buvo vienas iš alternatyvių BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. sąmoningai, t. y. tyčia, netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus. Iš abiejų instancijų teismų nuosprendžių matyti, kad buvo detaliai aptarti ir įvertinti nuteistojo R. S. atlikti veiksmai, aiškiai nurodant ir pagrindžiant, kad jo veiksmai turi visus nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Be to, teismų praktikoje yra formuojama, kad, nustačius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, nusikalstamos veikos teisinis įvertinimas dar ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra perteklinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2011). Taigi baudžiamasis įstatymas, priešingai nei teigia kasatorius, buvo pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistiesiems M. N. ir M. K. neįskaitytos atliktos laisvės atėmimo bausmės

47. Prokuroro ir nuteistojo M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinių skundų teiginiai, kad nuteistajam M. N. į bausmę nebuvo įskaityta jo realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, yra pagrįsti. Be to, BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas, tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Vadovaudamasi minėta įstatymo nuostata, teisėjų kolegija patikrino skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir dėl kitų nuteistųjų ir nustatė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis ir dėl nuteistajam M. K., kuris nėra padavęs kasacinio skundo, paskirtos bausmės yra keistina, kadangi ir šiam nuteistajam, kuris atliko jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, atlikta bausmės dalis nebuvo įskaityta į naujai paskirtą kitos rūšies bausmę.

48. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. N. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams penkiems mėnesiams. Pirmą kartą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, M. N. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. N. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas – po nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta šešių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, nustatytas dvejų metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įpareigota per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda.

49. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams devyniems mėnesiams. Pirmą kartą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, M. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. K. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas – po nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta šešių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis. Nustatytas dvejų metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jis įpareigotas šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.

50. Byloje nustatyta, kad M. N. pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę 2020 m. gruodžio 15 d. (25 t., b. l. 47). Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistasis išvyko 2021 m. birželio 15 d., atlikęs nuosprendyje nustatytą bausmės dalį – šešis mėnesius (25 t., b. l. 65). Byloje taip pat nustatyta, kad M. K. pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę 2020 m. gruodžio 17 d. (25 t., b. l. 38, 39), o iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos išvyko 2021 m. birželio 17 d., atlikęs nuosprendyje nustatytą bausmės dalį – šešis mėnesius.

51. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmes tiek M. N., tiek M. K. (nuosprendžio 138–145 punktai), neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, pagrindžiančius, kad, pirmą kartą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, jiems buvo paskirta nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią jie atliko. Atitinkamai atliktos bausmės dalis privalėjo būti įskaityta į naujai paskirtą bausmę, tačiau tai savaime nereiškia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, į naujai paskirtą bausmę neįskaitęs atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 66 straipsnio nuostatas).

52. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, kai toje pačioje byloje reikia įskaityti kitos rūšies paskirtą ir atliktą bausmę, BK nereguliuoja. Atitinkamai šioje situacijoje reikia vadovautis BK 66 straipsnio 2 dalimi, joje nurodyta, kad į paskirtą bausmę reikia įskaityti suėmimo ar laikinojo sulaikymo laiką. Tiek suėmimas, tiek laikinasis sulaikymas savo turiniu yra tapatūs laisvės atėmimo bausmei. BK 66 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 15 d. redakcija) nurodyta, kad suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nauja BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, lyginant su skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia redakcija (2007 m. birželio 28 d.), kuria buvo nustatyta, kad viena suėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Atitinkamai yra taikoma nuteistųjų teisinę padėtį lengvinanti nauja BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija.

53. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, abiem nuteistiesiems į naujai paskirtą bausmę – baudą įskaičius jų atliktą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, kad abu laikomi atlikusiais bausmę (šeši mėnesiai prilyginami 180 dienų, o 180 dienų x 6 MGL sudaro daugiau nei 1000 MGL).

Dėl išteisinto juridinio asmens UAB,,Pajūrio medis LT“ atstovo M. N. kasacinio skundo

54. Juridinis asmuo UAB,,Pajūrio medis LT“ apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

55. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje esančioje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta išteisinto asmens teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-719/2024">2K-65-719/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2024">2K-47-648/2024</a>, 2K-214-489/2024). Taigi, taikant BPK 106 straipsnio 3 dalį, privaloma būtinoji sąlyga – išteisinamasis nuosprendis, kuriuo asmuo išteisinamas. Tik esant šiai sąlygai teismas turi pagrindą priimti sprendimą, ar išteisinto asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, buvo būtinos ir pagrįstos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-387/2024).

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. advokatas L. Lukošius, atstovavęs tuo metu nuteistam juridiniam asmeniui UAB,,Pajūrio medis LT“, elektroniniu paštu pateikė tris sąskaitas (2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. birželio 6 d.), kurių kiekviena išrašyta dėl 500 Eur sumos (bendra suma 1500 Eur), ir UAB,,Pajūrio medis LT“ atliktų mokėjimų kopijas (29 t., b. l. 36–42). Gauti dokumentai tą pačią dieną buvo užregistruoti (29 t., b. l. 36) ir, kaip matyti iš tos pačios dienos teismo posėdžio protokolo, šie dokumentai buvo pridėti prie baudžiamosios bylos (29 t., b. l. 49). Be to, atstovas advokatas L. Lukošius 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu prašė priteisti visų UAB,,Pajūrio medis LT“ išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą (29 t., b. l. 115).

57. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, nuosprendžio 159 punkte nurodė, kad byloje yra duomenų, jog juridinis asmuo UAB „Pajūrio medis LT“ patyrė 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (už atstovavimą kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose), kad advokatas pateikė teismui sąskaitos už teisines paslaugas ir lėšų pervedimo nurodymo kopijas. O nuosprendžio 161 punkte nurodyta, kad prašoma atlyginti 500 Eur suma nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir aiškiai ne per didelė, todėl priteistina.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstumą, įvertinęs tik vieną sąskaitą ir nurodęs, kokio dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patyrė juridinis asmuo UAB „Pajūrio medis LT“, suklydo dėl jų dydžio. Iš kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-697/2021 matyti, kad advokatas L. Lukošius atstovavo juridiniam asmeniui UAB „Pajūrio medis LT“ bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme (26 t., b. l. 117), t. y. jis dalyvavo 2021 m. spalio 5 d. posėdyje, kuris užtruko kiek daugiau nei dvi valandas (26 t., b. l. 102–116), taip pat atstovavo juridiniam asmeniui ir bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. daugiau nei dvejus metus nuo pirmojo teismo posėdžio 2022 m. vasario 4 d. (26 t., b. l. 207–208) iki paskutinio teismo posėdžio 2024 m. lapkričio 7 d. (29 t., b. l. 91–116). Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo privalo turėti atstovą (BPK 388 straipsnis), jo vadovas M. N. taip pat buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl juridiniam asmeniui atstovavo advokatas. Taigi advokato teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje buvo būtina. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju juridinis asmuo buvo išteisintas, o prašoma priteisti suma, įvertinus proceso, kuriame jam atstovavo advokatas L. Lukošius, trukmę, nėra nepagrįstai didelė.

59. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo padaryta klaida yra taisoma, pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir priteisiant išteisintam juridiniam asmeniui visų jo patirtų 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. S. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinius skundus.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl M. N. ir M. K. paskirtų bausmių ir dėl išteisintam juridiniam asmeniui UAB,,Pajūrio medis LT“ priteisto išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo:

M. N. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB,,Genrikas“) paskirtą baudos bausmę sumažinti iki 150 MGL dydžio (5649 Eur), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB,,Pajūrio medis LT“) paskirtą baudos bausmę sumažinti iki 160 MGL dydžio (6025,60 Eur). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 600 MGL dydžio (22 596 Eur) baudą.

M. N. į paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti jo atliktą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius ir laikyti jį atlikusiu bausmę.

M. K.

Išteisintam juridiniam asmeniui UAB,,Pajūrio medis LT“ priteisti 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų.

Ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, vietoj „Nuteistojo M. N. nusikalstamus veiksmus <...> dėl UAB „Trumpas“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo <...>“ nurodant „Nuteistojo M. N. nusikalstamus veiksmus <...> dėl UAB „Pajūrio medis LT“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo <...>“.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis