Civilinė byla Nr. e2-7506-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06534-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 30 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui M. U. ir advokatui Donatui Lengvinui,
atsakovo R. G. atstovui advokatui R. Skėriui,
trečiajam asmeniui antstolei Redai Vizgaudienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. G., trečiajam asmeniui antstolei Redai Vizgaudienei dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. G., trečiajam asmeniui antstolei Redai Vizgaudienei dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 1432 Eur antstolės Redos Vizgaudienės nuskaitytos mokestinės permokos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 632 Eur išlaidas, susijusias su civilinės bylos vedimu: 32 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur teisinei pagalbai apmokėti, už šio ieškinio parengimą.
Ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija) 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškoti R. G. 1496,86 Eur (neatskaičius mokesčių) ir 925,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų. Taip pat Darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta išieškoti R. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) 2842,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2422,16 Eur piniginio išieškojimo išieškotojo R. G. naudai. Antstolės Redos Vizgaudienės 2024 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą – išieškotojui R. G. 2024 m. lapkričio 29 d. išieškota ir pravesta 2422,16 Eur. 2024 m. spalio 9 d. vykdomojo dokumento pagrindu antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2842 Eur piniginio išieškojimo. Antstolės Redos Vizgaudienės 2025 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą – išieškotojui R. G. 2025 m. vasario 4 d. išieškota ir pravesta 419,14 Eur, 2025 m. kovo 4 d. – 896,67 Eur, 2025 m. kovo 12 d. – 1625,13 Eur. Nurodo, kad iš nurodytų Darbo ginčų komisijos sprendimų, atsakovui R. G. priteistos darbo užmokesčio sumos nurodytos, neatskaičius mokesčių, todėl ieškovė po antstolės priverstinio išieškojimo papildomai patyrė 699 Eur žalą, pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 733 Eur žalą, pagal 2024 m. spalio 9 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso, ieškovė patyrė 1432 Eur žalą. Nurodo, kad antstolė Reda Vizgaudienė, vykdydama piniginį išieškojimą pagal nurodytus Darbo ginčų komisijos sprendimus iš UAB (duomenys neskelbtini) turėjo išieškoti tik tas sumas, kurios nurodytos vykdomuosiuose dokumentuose. Tuo atveju, jeigu vykdomuosiuose dokumentuose nurodyta išieškoti darbo užmokestį, tai turėtų apimti tik darbuotojui priklausančią sumą po mokesčių išskaičiavimo, nebent dokumente aiškiai nurodyta kitaip. Antstolė nurodė, jog Gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir Valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) mokestį turi susimokėti atsakovas R. G., tačiau remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais tokie veiksmai nėra galimi. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. birželio 5 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. gegužės 21 d. savarankiškai GPM į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokų nemokėjo. Atsakovas iki šio ieškinio pateikimo dienos ieškovei nėra grąžinęs 1432 Eur, dėl ko ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl šios sumos priteisimo. Mano, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės nuostatas, nes atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita dėl per didelės antstolės Redos Vizgaudienės jam iš ieškovės išieškotos sumos.
Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovės ieškinys yra iš esmės nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Nurodo, kad ieškovė ieškiniu pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, nukreipdama ieškinį tiesiogiai atsakovui, kai išieškojimo procese ieškovė būdama įsitikinusi, kad antstolė vykdo netinkamai išieškojimą galėjo skųsti antstolės veiksmus, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė šia savo teise būtų pasinaudojusi. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Ieškovė nurodė, kad ne kartą kreipėsi į antstolės kontorą, nurodydama, jog nuskaičiuotos pinigų sumos yra apskaičiuotos kartu su darbdavio mokamais mokesčiais (GPM ir VSD mokesčiais). Antstolė į ieškovės kreipimąsi nereagavo, taigi ieškovė turėjo visas galimybės nesutikdama su galimai neteisėtais antstolės veiksmais juos skųsti teismui. Darbo ginčų komisijos sprendimais R. G. buvo priteistos sumos neatskaičius mokesčių. Formuluotė neatskaičius mokesčių reiškia, kad priteista suma yra bruto (neatskaičius GPM, VSD ir PSD mokesčių). Darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijos sprendimą privalėtų apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius nuo priteistos sumos, taip kaip tai darytų su įprastu darbo užmokesčio apskaičiavimu ir mokesčių sumokėjimu. Svarbi aplinkybė reikalavimo teisės turėjimui yra tai, ar darbdavys, o būtent ieškovė įvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą ir sumokėjo už darbuotoją, šiuo atveju atsakovą mokesčius, ar visgi mokesčių nesumokėjo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės sumokėtus mokesčius už atsakovą. Ieškovė nurodo, kad remiantis pridedamu VMI raštu atsakovas mokesčių nesusimokėjo, tačiau nėra aišku ar tai padarė pati ieškovė. Tik esant sumokėtiems mokesčiams už darbuotoją – atsakovą, ieškovei gali atsirasti reikalavimo teisė į atsakovą. Atsakovas, nesant sumokėtiems mokesčiams už jį, negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ieškovės sąskaita, nes ieškovė jokių nuostolių dar nepatyrė, žala jai nepadaryta. Nurodo, kad visų ankstesnių procesų seka tik patvirtina galimą ieškovės nesąžiningumo faktą bei galimą mokesčių už atsakovo nesumokėjimą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Donatas Lengvinas nurodė, kad sumažina ieškinio reikalavimą iki 1399,64 Eur, pakartojo ieškinyje išdėstytus motyvus ir papildomai paaiškino, jog Darbo ginčų komisija sumas iš ieškovės atsakovui priteisė neatskaičius mokesčių. Sprendimai buvo perduoti vykdyti antstolei ir tos sumos buvo išieškotos priverstinai, tačiau atsakovas mokesčių nesumokėjo, o pagal įstatymus šiuos mokesčius privalo sumokėti ieškovė, tad susidarė tokia situacija, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Paaiškino, kad dalis pinigų yra sumokėta tiek Sodrai tiek VMI, o likusi dalis bus sumokėta teikiant deklaracijas, todėl prašo iš atsakovo priteisti 1399,64 Eur be pagrindo išmokėtas lėšas. Antstolės veiksmų neskundė, nes antstolės atsakyme buvo aiškiai nurodyta, kad ji vykdo Darbo ginčų komisijos sprendimą, kaip buvo nurodyta. Realiai paaiškėjo, kad atsakovas nesumokėjo mokesčių 2025 m. gegužės mėnesį, kai buvo teikiamos deklaracijos. Ieškovė ragino atsakovą susisiekti su ieškovės vadovu, buvo siųsta pretenzija, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Viso šiai dienai yra sumokėję 1070,64 Eur mokesčių. Prašo priteisti 1399,64 Eur, kadangi ieškovei išlieka prievolė sumokėti likusią sumą, šiai dienai likusi suma nesumokėta, kol nėra pateiktos deklaracijos, tačiau prašo, kad nereikėtų pakartotinai kreiptis į teismą. Antstolės sprendimo iš karto neįvykdė dėl neapsižiūrėjimo. Ieškovė pateikė deklaracijas, iš kurių matyti, kad mokėjo už atsakovą. Visi dokumentai, susiję su deklaracijomis, jų mokėjimu yra pateikti, o atsakovas turi teisę pateikti dokumentus iš institucijų, kad kažkokia suma nėra sumokėta.
Teismo posėdžio metu atsakovo R. G. atstovas advokatas Robertas Skėrys nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir papildomai paaiškino, jog neturėtų būti toks teisinis reguliavimas, kai atsakovui atsiranda teisinis netikrumas. Klausimas ar atsakovui kažkas išaiškino, kad jis turi dar sumokėti mokesčius nuo tos sumos. Atsakovas gavęs pinigus pagrįstai manė, kad tai yra jo pinigai. Mano, kad ieškinys yra reiškiamas skubotai, nes nėra surinkta visa informacija ir ieškovė nėra patyrusi tokios žalos, kaip ji teigia, nes sumokėjo tik dalį sumos, o likusi suma nėra sumokėta, tad ieškovė nepatyrė tos žalos, kurios mokesčiai nėra sumokėti. Mano, kad yra ieškovės vadovo nesąžiningumas, todėl vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsniu, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti priėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Ieškovės vadovas savanoriškai nevykdė sprendimo, reikėjo priverstine tvarka išieškoti, nebendradarbiavo su antstole, galėjo ir antstolės veiksmus skųsti, tačiau nieko nedarė, o dabar kreipėsi į teismą. Šiuo atveju teikiamos deklaracijos, lentelės, kurios savaime nieko neįrodo, tie duomenys yra apie nieką, nėra pateikti duomenys apie mokesčių sumokėjimą. Atsakovas kreipėsi į Sodrą ir VMI, kuri paaiškino, kad duomenų pateikti negali, nes ieškovei pareiga tuos duomenis teikti atsiranda tik nuo vasario mėnesio, tad šiai dienai tų duomenų nėra. Sodra paaiškino, kad duomenys dabar bus netikslūs, nes ieškovė gali tikslinti duomenis. Susidarė situacija, kad atsakovas tų duomenų negavo, o ieškovė neteikia. Ieškovei kilo pareiga pateikti patvirtinančius įrodymus, ne tik vadovautis buhalterinės apskaitos dokumentais. Mano, kad šiai dienai nesant įrodymų visumos, jog atsakovas tikrai praturtėjo ieškovės sąskaitą, nesant duomenų, kiek yra sumokėta, negali būti teisingai išnagrinėta byla ir priteista kažkokia tai suma. Šiuo atveju pats asmuo priėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas suprato, jog tai kas yra priteista yra jo pinigai, jis nematė pareigos sumokėti. Vykdomosios bylos eiga atsakovas ypatingai nesidomėjo, jam trūko teisinio raštingumo. Gavęs ieškovės pretenziją jis nereagavo, nes manė, kad nepagrįstai iš jo reikalaujama suma ir pretenzija nepagrįsta. Mano, kad ieškovė neįrodė sumokėjimo fakto ir buvo nesąžininga, ji galėjo neprisiimti nuostolių atsiradimo rizikos.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo antstolė Reda Vizgaudienė paaiškino, kad jos kontoroje buvo vykdomi Darbo ginčų komisijos sprendimai, kurie šiai dienai yra pilnai įvykdyti, vykdomasis dokumentas grąžintas pateikusiai įstaigai ir buvo išieškotojos iš skolininko nurodytos sumos. Sprendimuose buvo nurodyta išieškoti sumas neatskaičius mokesčių, tos sumos buvo išieškotos iš ieškovės ir 2024 m. lapkričio 28 d. tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl išieškotų lėšų, kuriame buvo pateikta informacija, kad pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus buvo išieškota suma, kartu pažymint pajuodintomis raidėmis, kad neatskaičius mokesčių. Buvo nurodyta informacija išieškotojui, kad privalomuosius mokesčius valstybei nuo išieškotos sumos jis privalės sumokėti pats asmeniškai. Tai, jeigu jis nelabai suprato sprendimo, ji nors ir neturėjo pareigos, bet informavo, kad mokesčius turės sumokėti pats. Iš ieškovės išieškojo visą sumą, kuri buvo nurodyta, o atsakovą informavo, kad mokesčius turės sumokėti pats. Pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus ji neturėjo teisės išieškoti sumos be mokesčių, nes vykdo sprendimą, kuriame nurodyta suma. Ieškovės atstovai su ja tiesiogiai nebendravo, bet su jos padėjėja, kiek žino, kalbėjo, nes buvo aiškinamasi dėl mokesčių. Mano, jeigu ieškovė būtų sumokėjusi sumą atskaičius mokesčius, vykdomoji byla būtų neužbaigta ir vykdomas išieškojimas.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. B., kuri teikia UAB (duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas, pagal sutartį, paaiškino, kad pati asmeniškai tikslino Sodros ir VMI deklaracijas, ji perveda mokesčius, turi įgaliojimą. Deklaracijas ji pati tikslino ir paskaičiavo mokesčius. Ji aiškinosi su antstole, kai buvo išieškota suma su mokesčiais. Darbo ginčų komisijos sprendime buvo parašyta, kad ta suma neatskaičius mokesčių, tačiau VMI ir Sodrai prievolė sumokėti mokesčius kyla darbdaviui, tad jai reikėjo tuos mokesčius paskaičiuoti ir sumokėti. Sprendimais reikia sumokėti 1399,64 Eur mokesčių. Mokestiniai pranešimai, kuriuos pateikė ieškovė vėliau nebuvo tikslinti. Ji konsultavosi su Sodra, kaip juos sukelti, Sodros buvo patikrinti ar atitinka. Ji tų dokumentų nebeturi teisės tikslinti. Kai pateikė deklaracijas, ji pasitikrino ar nėra skolos įmonei. Pagal įmokos kodą 1001 mokama VMI, įmokos kodas 252 yra mokesčiai Sodrai, o įmokos kodas 253 yra delspinigių kodas. Į 1399,64 Eur mokesčių sumą delspinigiai neįskaičiuoti. Ji sumokėjo 326 Eur ir 733 Eur, o kita suma buvo užskaityta, viso 1059 Eur sumokėta. Nėra mokėta už 2025 metus, nes juos reikės deklaruoti atskirai. Sodrai darant pavedimą neįmanoma nurodyti už ką mokama konkrečiai, nes reikia nurodyti įmokos kodą. Už 2025 metus jai reikės teikti deklaracijas, nes atsakovas jau nėra darbuotojas ir negalima pateikti deklaracijų už žmogų, kuris nėra įmonės darbuotojas, bet tik už 2025 metus. Už 2024 metus viskas yra sumokėta. Už 2025 metus bus vasario mėnesį teikiamos deklaracijos. Už 2025 ji teiks metinę deklaraciją, anksčiau pateikti negalėjo, nes atsakovas nebuvo jau įmonės darbuotojas, todėl gali pateikti tik su bendra deklaracija. Suma deklaracijoje yra truputį didesnė nei lentelėje, nes jose prisiskaičiuoja ir darbdavio mokami mokesčiai. Lentelėje yra tiksliai suskaičiuota, nurodyta su 2025 metų suma. Ji skambino į Sodrą ir klausė kiek reikia pervesti, kad tos deklaracijos būtų patvirtintos. Pateikė deklaracijas ir Sodros ir VMI sistemai, ji paskambino ir jai pasakė kokią sumą reikia pervesti. VMI užsiskaitė iš permokų. Ji sumokėjo tiek kiek reikia, bet skaičiavimai pateikti pagal deklaracijas. Iki atsakovo atleidimo ji buvo visus mokesčius sumokėjusi, jokių skolų neturėjo. Už 2025 metus nieko nemokėjo, planuoja mokėti vasario mėnesį, kai pateiks deklaracijas, o už 2024 metus po atleidimo atsakovui teko 808,38 Eur mokesčių. Už 2025 metus įdėjo į lentelę, nes ji žino, kiek reikės sumokėti mokesčių.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, 2026 m. kovo 6 d. teismo posėdyje papildomai apklausta liudytoja O. B. paaiškino, kad kaip kalbėjo praėjusiame teismo posėdyje, 2024 metus buvo deklaravusi, o 2025 metus pateikinėjo vasario mėnesį, teikė papildomas deklaracijas. Pateiktos visos deklaracijos, ji pati asmeniškai pateikė, konsultavosi su VMI ir Sodra. Kaip ir priklauso pagal įstatymą buvo pateiktos deklaracijos už kovo mėnesį ir metinė deklaracija, kurioje turi būti deklaruotos visos sumos už fiziniams asmenims išmokėtus pinigus. VMI konsultantė jai išaiškino, kad ji turi į deklaraciją įtraukti 1496,86 Eur, nuo jos pradeklaruoti 296,37 Eur, kaip buvo pateikta atskirai ir mėnesinėje deklaracijoje ir metinėje deklaracijoje. Su VMI dvi deklaracijos pateiktos ir pateikta pavedimo kopija kur sumokėjo 299,37 Eur VMI. Tą pačią dieną, kai ji pateikė deklaraciją VMI, ją jai patvirtino ir ji sumokėjo. Ji buvo paskaičiavusi preliminariai kiek reikės suskaičiuoti mokesčių, tačiau per tą laikotarpį kažkas pasikeitė pas atsakovą, galimai dėl pensijų kaupimo, nes jai neleido pateikti deklaracijos pagal duomenis, kurie buvo nurodyti anksčiau, tai jai pasakė Sodros konsultantė, kiek reikia įrašyti. Mokėti Sodrai reikėjo ne 291,89 Eur, o 336,79 Eur dėl pasikeitusių atsakovo procentų. Pavedimas taip pat pateiktas. Mokėjimo nurodymuose, kur mokėjimo numeris, nurodė, kad už R. G.. Lentelę pateikė naują teismui, kurioje matosi visos sumos. Visi mokesčiai pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus yra sumokėti.
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti R. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) 1496,86 Eur neatskaičius mokesčių (darbo užmokesčio) ir 925,30 Eur neatskaičius mokesčių netesybų. Taip pat Darbo ginčų komisija 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pripažinti, kad R. G. UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai; nustatyti, kad darbo sutartis tarp R. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu pagal BK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškoti R. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) 2842,60 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) administravimo įstaigai pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą patikslintus duomenis apie R. G. draudžiamąsias pajamas.
Minėtų Darbo ginčų komisijos sprendimų pagrindu antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2422,16 Eur piniginių sumų išieškojimo pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį dokumentą ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2842 Eur piniginių sumų išieškojimo pagal 2024 m. spalio 9 d. vykdomąjį dokumentą. Antstolė Reda Vizgaudienė 2024 m. lapkričio 29 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užbaigė vykdomąją bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, nurodydama, kad 2024 m. lapkričio 29 d. išieškota ir pervesta 2422,16 Eur. Taip pat antstolė 2025 m. kovo 20 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užbaigė vykdomąją bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, nurodydama, kad 2025 m. vasario 4 d. išieškota ir pervesta 419,14 Eur; 2025 m. kovo 4 d. – 896,67 Eur; 2025 m. kovo 12 d. – 1625,13 Eur. Taip pat antstolė Reda Vizgaudienė 2024 m. lapkričio 28 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašė lydraštį atsakovui R. G. Dėl išieškotų lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo atsakovą, kad pateiktą Darbo ginčų komisijos sprendimą išieškota visa nurodyta suma (neatskaičius mokesčių). Taip pat informavo išieškotoją, kad privalomuosius mokesčius valstybei nuo išieškotos sumos, privalės sumokėti pats asmeniškai. Iš pateiktos ieškovės 2025 m. kovo 28 d. pretenzijos atsakovui matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su raginimu grąžinti ieškovei mokesčių permoką. VMI 2025 m. birželio 5 d. atsakymu Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad atsakovas R. G., laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. gegužės 21 d. savarankiškai gyventojų pajamų mokesčio į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokų nemokėjo.
Byloje taip pat pateikti atsakovo atlyginimo Priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiai, Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, Prašymai dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimo duomenų tikslinimo, Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijos, Išmokėtas atlyginimas ir GPM, mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti apskaičiuoti mokesčiai už darbuotoją ir apmokėjimas. Ieškovė taip pat pateikė el. laišką, kuriame nurodyti atsakovo GPM ir Sodros mokesčiai, ir ieškovės buhalterės parengtas lenteles su apskaičiuotais mokesčiais.
Dėl
Nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo institutas reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma (CK 6.242 straipsnio 2 dalis). Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-611/2016">3K-3-288-611/2016</a>).
Gyventojų gautų ir (arba) uždirbtų pajamų apmokestinimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ), pagal kurio 3 straipsnį, pajamų mokesčio objektas yra pajamos. Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriama A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį, vadovaujantis GPMĮ 23 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą privalo ją išmokantis Lietuvos vienetas (Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto nuolatine buveine (GPMĮ 2 straipsnio 25 punktas)). Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos) (GPMĮ 23 straipsnio 4 dalis).
Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Pajamų mokestis yra deklaruojamas. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsnio 1, 2 dalimis mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas mėnesines ir metines deklaracijas.
Ieškovei, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, išmokant atsakovui, kaip buvusiam ieškovės darbuotojui, Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistas sumas kilo pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPMĮ nustatytą pajamų mokestį bei deklaruoti atsakovui per mokestinį laikotarpį išmokėtas A klasės išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį (GPMĮ 23-24 straipsniai).
Tokios per atitinkamą mokestinį laikotarpį išmokėtos išmokos ir nuo jų išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti deklaruojamas, pateikiant Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 (toliau - GPM313 forma) formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą (toliau — GPM312 forma) VMI.
VMI viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 3.1. punktu deklaraciją mokesčių administratoriui privalo teikti Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, kurie per mokestinio laikotarpio mėnesį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir / arba natūra išmokėjo išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms. Minėtų taisyklių 4 punkte taip pat įtvirtinta, jog Lietuvos vienetai, kuriuose mokestinio laikotarpio atitinkamą mėnesį ar jo dalį pagal darbo sutartis dirbo darbuotojai, deklaraciją privalo pateikti net ir tuo atveju, jeigu per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams neišmokėjo jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir B klasės išmokų, nuo kurių išskaičiavo ir / arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį. Taip pat minėtų taisyklių 22 punkte įtvirtinta, jog išmokas išmokėjęs asmuo, kuriam nustatyta prievolė teikti deklaraciją, pateikęs deklaraciją pavėluotai, iš viso jos nepateikęs arba į deklaraciją įrašęs neteisingus duomenis, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Tuo tarpu VMI viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų užpildymo ir pateikimo taisyklių“ 3.1. punkte taip pat nustatyta, jog deklaraciją, L ir (ar) U priedus mokesčių administratoriui privalo pateikti Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, per mokestinį laikotarpį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir (ar) natūra išmokėję išmokas, pagal GPMĮ priskiriamas gyventojo A klasės apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms. Minėtų taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog mokestinio laikotarpio deklaracija ir jos L ir (ar) U priedai mokesčių administratoriui turi būti pateikiami iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 d. Taip pat minėtų taisyklių 67 punkte nurodyta, jog išmokas išmokėjęs asmuo, kuriam nustatyta prievolė pateikti deklaraciją, L ir (ar) U priedus, pateikęs pavėluotai, visai nepateikęs arba pateikęs klaidingus duomenis, atsako teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių administravimą ir su tuo susijusią atsakomybę, nustatyta tvarka.
Taigi, pareiga apskaičiuoti ir sumokėti GPM už mokestinį laikotarpį, kuris priskiriamas A klasės pajamoms, už atsakovą, net ir nutrūkus darbo santykiams, tenka darbdaviui – ieškovei, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Pajamų mokestis yra deklaruojamas, šio mokesčio prievolė įvykdoma (mokėtina suma sumokama) pateiktų deklaracijų pagrindu (GPMĮ 23-24 straipsniai). Pastebėtina, jog ieškovės, kaip mokestį išskaičiuojančio asmens, GPM312 formoje pateikti duomenys apie išmokėtas išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį perkeliami į gyventojo (šiuo atveju atsakovo R. G.) metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM311, kurią turi užpildyti ir teikti atsakovas, deklaruodamas savo metines pajamas.
Šiuo atveju, ištyrus byloje esančių duomenų visumą bei išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus nustatyta, jog atsakovas R. G. savarankiškai GPM į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokų nemokėjo. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė įvykdė mokestį išskaičiuojančio asmens pareigas ir 2024 m. lapkričio mėnesį pateikdama GPM313 formą sumokėjo už atsakovą 168,79 Eur GPM bei 2026 m. vasario 10 d. GPM312 formą ir GPM313 formą – 299,37 Eur GPM. Aplinkybes dėl GPM deklaravimo ir sumokėjimo patvirtino ir byloje liudytoja apklausta ieškovės buhalterė O. B.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSDĮ) nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: <…> valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą <...>. VSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (ar) už juos šias įmokas moka draudėjai. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSDĮ 2 straipsnio 5 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įmokos – apdraustųjų asmenų ir (ar) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) (VSDĮ 2 straipsnio 10 dalis).
VSDĮ nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų socialinis draudimas; 2) ligos socialinis draudimas; 3) motinystės socialinis draudimas; 4) nedarbo socialinis draudimas; 5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas; 6) privalomasis sveikatos draudimas (VSDĮ 3 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai).
Pažymėtina, jog VSDĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Pagal VSDĮ 13 straipsnio 2 dalį draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. VSDĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose. Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (VSDĮ 17 straipsnio 3 dalis). Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą numatyta VSDĮ 19 straipsnyje. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą būtent draudėjas Fondo administravimo įstaigoms privalo ne tik laiku teikti duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, bet ir teisingus. Draudėjui pažeidus šią pareigą, taikomos poveikio priemonės.
Pastebėtina, jog šiuo konkrečiu atveju Darbo ginčų komisijos sprendimais iš ieškovės atsakovo naudai buvo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis, netesybos ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, todėl būtent ieškovei perskaičiavus atsakovo darbo pajamas kilo pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas už atsakovą. Be kita ko, ieškovė Darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota pateikti VSDFV administravimo įstaigai pagal darbo ginčų komisijos sprendimą patikslintus duomenis apie R. G. draudžiamąsias pajamas.
Nagrinėjamu atveju teismo byloje ištirti įrodymai, t. y. tiek pateiktos deklaracijos, tiek priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiai, mokėjimo nurodymai, liudytojos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, viešai internete prieinama informacija apie ieškovės nesančius įsiskolinimus Sodrai ir VMI, patvirtina, jog ieškovė įvykdė jos, kaip draudėjos, pareigą ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimais priteistas sumas, už atsakovą. Pažymėtina, jog atsakovui dirbant pagal darbo sutartis nesuteikta teisė pačiam susimokėti socialinio draudimo įmokas.
Atsižvelgus į pateiktų ir ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad ieškovė sumokėjo visus privalomuosius mokesčius už atsakovą, kurie buvo priteisti kartu su Darbo ginčų komisijos sprendimais. Kaip teismo posėdyje patikslino ieškovės atstovas, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1399,64 Eur sumokėtų mokesčių sumą, kadangi antstolė vykdydama vykdomuosius dokumentus pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriuose buvo nurodyta, kad priteista suma nurodyta be mokesčių, iš ieškovės išskaičiavo visą sumą, įskaitant už atsakovą mokėtinus mokesčius.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės atsakovo naudai buvo priteistos piniginės sumos (neatskaičius mokesčių), t. y. mokesčiai privalėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti valstybės institucijoms. Pagal priimtus Darbo ginčų komisijos sprendimus, vykdomieji dokumentai buvo perduoti vykdyti antstolei Redai Vizgaudienei, kuri išieškojo iš ieškovės atsakovo naudai Darbo ginčų komisijos sprendimuose nurodytas pinigines sumas (neatskaičius mokesčių). Šiuo atveju pažymėtina, jog antstolė atlikusi priverstinį išieškojimą 2024 m. lapkričio 28 d. raštu Dėl išieškotų lėšų Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą R. G., kad sumos išieškotos neatskaičius mokesčių. Žodžiai neatskaičius mokesčių minėtame rašte, be kita ko, paryškinti ir yra išsiskiriantys iš kitų. Taip pat minėtu raštu antstolė informavo atsakovą, kad privalomuosius mokesčius valstybei nuo išieškotos sumos, privalės sumokėti pats asmeniškai. Ieškovė el. laišku kreipėsi į antstolę, nurodydama, jog iš ieškovės nuskaičiuota suma su mokesčiais, tačiau atsakovas negali už save susimokėti mokesčių ir tai turės padaryti ieškovė, todėl prašė grąžinti iš įmonės nuskaičiuotą mokesčių sumą, tačiau tai nebuvo padaryta. 2025 m. kovo 10 d. ieškovė minėtą el. laišką taip pat persiuntė atsakovo atstovui el. paštu. Be kita ko, ieškovė 2025 m. kovo 28 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, siūlydama susitarti taikiai ir atsakovui grąžinti ieškovei mokesčių permoką, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo, išieškotos mokesčių sumos ieškovei negrąžino.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, kaip jau minėta, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog aukščiau paminėtų įrodymų visuma iš dalies patvirtina, kad tarp šalių susiklostė tokio pobūdžio teisiniai santykiai, kurie leistų spręsti, jog antstoliai iš ieškovės išieškojus pinigų sumas atsakovo naudai, atsakovas teisėtai ir pagrįstai iš ieškovės gavo nurodytą pinigų sumą, pagal Darbo ginčų komisijos priimtus sprendimus. Vis tik, pažymėtina, jog tiek Darbo ginčų komisijos sprendimuose, tiek antstolės rašte atsakovui, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, jog atsakovo naudai priteista ir išieškota suma yra neatskaičius mokesčių, todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad nuo priteistų sumų yra privalomai mokėtini mokesčiai, tuo labiau, jog antstolė atsakovui pateiktame rašte nurodė, kad privalomuosius mokesčius valstybei nuo išieškotos sumos, jis privalės susimokėti asmeniškai, tačiau to atsakovas nepadarė, į ieškovės raginimą nereagavo, mokesčių nedeklaravo ir nesumokėjo.
Tuo tarpu ieškovei, atsižvelgus į tai, jog Darbo ginčų komisijos sprendimais atsakovo naudai buvo priteistos sumos, susijusios su darbo santykiais, kilo pareiga VSDFV administravimo įstaigai pagal priimtus sprendimus patikslinti duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas ir nuo šių pajamų, kaip draudėjui, sumokėti privalomuosius mokesčius. Pažymėtina, jog neatlikus minėtų veiksmų ieškovei galėtų būti pritaikytos norminiuose teisės aktuose numatytos sankcijos. Atsižvelgus į tai, kas ištirta byloje, laikytina, kad ieškovė turėjo pareigą sumokėti už atsakovą privalomuosius mokesčius, tuo tarpu, išieškojus iš ieškovės atsakovo naudai Darbo ginčų komisijos sprendimais priteistas sumas, įskaitant nesumokėtus mokesčius, tačiau šių mokesčių atsakovui pačiam nesumokėjus, atsakovas iš esmės nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog net jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024), Vis tik, šiuo konkrečiu atveju, atsakovas į ieškovės raginimą grąžinti sumokėtus mokesčius nereagavo ir už jį sumokėtų mokesčių ieškovei negrąžino. Tokiu atveju, kaip minėta, atsakovui nesumokėjus mokesčių valstybei, o ieškovei turint prievolę už atsakovą šiuo mokesčius sumokėti ir šią prievolę įvykdžius, atsakovui po turto įgijimo šis pagrindas išnyko, todėl jam kyla pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Nustačius, jog atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, atsakomybė prieš ieškovę tenka būtent atsakovui
Atsakovo atstovas teismo posėdyje siekdamas nuginčyti atsakovo neteisėto praturtėjimo faktą nurodo, kad ieškovė veikė nesąžiningai ir pati prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl atsakovas neprivalo ieškovei grąžinti sumokėtų mokesčių sumos. Vis tik, ištyrus byloje esančius dokumentus, išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovo atstovo argumentais.
Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises, manydamas, jog teisės pažeistos, todėl faktai, kad ieškovė Darbo ginčų komisijoje laikėsi priešingos pozicijos nei atsakovas, nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai ir pati prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Taip pat, ta aplinkybė, jog iš ieškovės atsakovo naudai priteistos sumos buvo išieškotos priverstinai, pasitelkiant antstolio pagalbą, taip pat nėra pagrindas konstatuoti ieškovės nesąžiningumą. Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė būtų nebendradarbiavusi su išieškojimą vykdžiusia antstole, būtų siekusi paslėpti turtą, pinigines lėšas, ar kitais būdais būtų siekusi apsunki išieškojimo procesą. Vien tai, jog ieškovė nesumokėjo priteistų sumos iškart po Darbo ginčų komisijos sprendimų įsiteisėjimo, dar nereiškia, kad ieškovė buvo nesąžininga, kadangi nesavalaikis priteistų sumų pervedimas gali būti nulemptas ir objektyvių veiksnių, pav. sudėtingos įmonės finansinės situacijos, piniginių lėšų trūkumo ir kt. Jokių pagrįstų duomenų, kad ieškovė išieškojimo proceso metu elgėsi nesąžiningai ir pati prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, nenustatyta.
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai praktikai bei nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 1399,64 Eur nepagrįstai įgytas lėšas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, nors ir ne kartą ragintas, iki šiol negrąžino ieškovei nepagrįstai įgytų lėšų, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 32 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur patirtos išlaidos (be PVM, kuris pasak ieškovės susigrąžintas), už advokato suteiktą teisinę pagalbą, todėl visos šios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1032 Eur (32 Eur + 1000 Eur), ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 16,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 304157190 naudai:
- 1399,64 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 64 ct) nepagrįstai įgytas lėšas;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1399,64 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 64 ct) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 1032 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,01 Eur (šešiolikos eurų 1 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
